Sveikatos apsaugos politika, Europa

Kovido krizė sutrumpino gyvenimo trukmę keturiuose penktadaliuose šalių, apsilankymų pas gydytojus skaičius sumažėjo iki 30 proc., rašoma ataskaitoje

Tiesos.lt redakcija   2021 m. lapkričio 11 d. 11:33

13     

    

Kovido krizė sutrumpino gyvenimo trukmę keturiuose penktadaliuose šalių, apsilankymų pas gydytojus skaičius sumažėjo iki 30 proc., rašoma ataskaitoje

John Ely, Mailonline vyresnysis sveikatos reporteris

Kovido krizė sutrumpino gyvenimo trukmę keturiuose penktadaliuose šalių, dvigubai padaugėjo depresijos atvejų, o apsilankymų pas gydytojus skaičius sumažėjo iki 30 proc., rašoma svarbioje tarptautinėje ataskaitoje.

• Kovidas sumažino numatomą gyvenimo trukmę visame pasaulyje, o Jungtinė Karalystė (toliau JK) ir JAV yra vienos iš labiausiai nukentėjusių šalių.

• Vidutinis mirčių skaičius EBPO (Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse) išaugo 16%, o JK nustatyta 10 vietą pagal patvirtintus mirčių nuo koronaviruso atvejus.

• Gyvo susitikimo su bendrosios praktikos gydytoju galimybės, sumenkusios JK, taip pat krito ir visame pasaulyje, sumažėdamos 30 proc.

Kovidas sumažino gyvenimo trukmę keturiuose penktadaliuose išsivysčiusių šalių ir panaikino dešimtmečio pažangą ilginant britų gyvenimo trukmę, teigiama pagrindiniame pranešime, kuriame atskleidžiamas pandemijos poveikis pasaulio sveikatai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) teigė, kad kovidas „tiesiogiai ir netiesiogiai prisidėjo“ prie vidutinio mirčių skaičiaus padidėjimo 38 šalyse narėse 16 proc.

Nustatyta, kad bendra numatomo gyvenimo trukmė sumažėjo 24 iš 30 šalių (80 proc.), apie kurias iki šiol buvo patikimų duomenų už pusantrų pandemijos metų.

Labiausiai ji sumažėjo JAV – amerikiečiai prarado vidutiniškai 1,6 gyvenimo metų vienam gyventojui, po to Ispanijoje (https://www.dailymail.co.uk/news/spain/index.html), kur numatoma gyvenimo trukmė sumažėjo pusantrų metų, Lietuvoje ir Lenkijoje (abiejose po 1,3 metų), taip pat Belgijoje ir Italijoje (https://www.dailymail.co.uk/news/italy/index.html)( po 1.2).

Jungtinėje Karalystėje per pandemiją numatoma gyvenimo trukmė sumažėjo visais metais, ir britai dabar gyvena iki 80,4 metų amžiaus, o tai yra žemiausias skaičius nuo 2010 m.

Remiantis šiais duomenimis, JK ir JAV patenka tarp 10 šalių, kuriose numatoma viso gyvenimo trukmė žemiausia, nepaisant to, kad jos yra vienos turtingiausių EBPO. Numatoma gyvenimo trukmė  nesumažėjo tik Norvegijoje, Danijoje, Suomijoje ir Latvijoje taip pat Japonijoje ir Kosta Rikoje.

Vertinant patvirtintus mirčių nuo koronaviruso atvejus, JAV ir JK užėmė atitinkamai 10 ir 11 vietą tarp didžiausią aukų skaičių patyrusių šalių, abiejose milijonui žmonių teko apie 2 000 mirčių.


Daugumos šalių numatoma vidutinė gyvenimo trukmė dėl kovido pandemijos sutrumpėjo. Jungtinėje Karalystėje ji nusileido šiek tiek žemiau EBPO vidurkio, iki 80,4 metų.


Vidutinė numatoma gyvenimo trukmė sumažėjo 80 procentų EBPO šalių. Daugiausiai neteko JAV, praradusios po 1,6 metų vienam gyventojui, po to Ispanija, kur gyvenimo trukmė sumenko pusantrų metų, Lietuva ir Lenkija (abi po 1,3 metų), taip pat Belgija ir Italija (po 1,2).


Šis grafikas vaizduoja patvirtintų mirčių nuo koronaviruso atvejų skaičių daugumoje EBPO šalių, o tuo pačiu metu registruotą perteklinį mirčių skaičių. Dėl ataskaitų teikimo ir viruso aptikimo diagnostinių priemonių prieinamumo skirtumų mokslininkai taip pat naudojo perteklinį mirčių skaičių kaip galimų mirčių nuo koronaviruso rodiklį.


Pagal bendrą mirtingumą nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. pabaigos JK yra žemiau EBPO vidurkio, o tai, kaip teigiama ataskaitoje, gali būti dėl didelės Didžiojoje Britanijoje atliekamų tyrimų apimties.

Didžiausias mirtingumo rodiklis buvo Vengrijoje – apie 3 000, o Čekijos Respublikoje ir Brazilijoje (abiejose apie 2 800), Kolumbijoje (2 500) ir Slovėnijoje (2 300), užbaigiančioje aukščiausio mirtingumo penketuką.

Tačiau žiūrint į perteklinį  mirtingumą pandemijos metu, JK nukrenta žemiau EBPO vidurkio, o tai, kaip teigiama ataskaitoje, gali lemti didžiulis Didžiojoje Britanijoje atliktų testų skaičius.

Per 2020 m. ir pirmuosius šešis 2021 m. mėnesius mirčių dėl visų mirties priežasčių Jungtinėje Karalystėje padaugėjo 11,7 proc., palyginti su 2015–2019 m. vidurkiu.

Statistikai teigia, kad perteklinis mirtingumas yra tiksliausias būdas įvertinti pandemijos žalą sveikatai, nes jis atsižvelgia į skirtumus tarp šalių ir apima netiesiogiai susijusius mirties atvejus.


Kaip ir Jungtinėje Karalystėje, kitose EBPO šalyse per pandemiją sumažėjo tiesioginių bendrosios praktikos gydytojų konsultacijų skaičius — 2020 m. gegužės mėn. Portugalijoje jų sumažėjo 66 procentais, Australijoje — 40 procentų, Austrijoje — 18 procentų, o Norvegijoje — 7 procentais lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu.


JK pandemijos pradžioje labai sumažėjo gyvų vizitų pas bendrosios praktikos gydytojus, vykstančių akis į akį, skaičius, nes buvo skatinami virtualūs susitikimai, siekiant išlaikyti mažesnį socialinių kontaktų skaičių ir išvengti viruso ligoninėse. Kontaktinių susitikimų skaičius pradėjo augti praėjusią vasarą, o per antrąją bangą vėl sumažėjo.


Per pandemiją kai kuriose šalyse nerimo ir depresijos atvejų padvigubėjo. Psichikos sveikata ir vienatvės bei izoliacijos poveikis buvo vienas iš pagrindinių rūpesčių nacionalinių karantinų metu.


Vidutinės išlaidos sveikatai EBPO šalyse per pandemiją išaugo, o dėl koronaviruso sukeltų ekonomikos sutrikdymų sumažėjo BVP

Tačiau net ir žvelgiant į perteklinį mirtingumą, JAV užima penktąją vietą tarp blogiausių, palikdama po savęs tik Meksiką, Lenkiją, Čekiją ir Slovakiją.

Ataskaita taip pat atskleidė netiesiogines pandemijos pasekmes sveikatos priežiūrai, kai žmonės EBPO šalyse planinių operacijų laukė vidutiniškai iki 88 dienų, lyginant su laikotarpiu iki kovido.

Tiesioginio kontakto sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų susitikimų, įskaitant bendrosios praktikos gydytojų konsultacijas, visame pasaulyje sumažėjo, o labiausiai, iki 30 procentų, jų skaičius krito Ispanijoje ir Čilėje.

Ataskaitoje rašoma, kad 2020 m. Jungtinėjė Karalystėje penktadaliu sumažėjo kreipimųsi į ligoninę skubios pagalbos poreikio lyginant su ankstesniais metais. Atskiri JK duomenys rodo, kad bendrosios praktikos gydytojo tiesioginio kontakto vizitų skaičius vis dar yra 20 procentų mažesnis nei prieš pandemiją.

Psichikos sveikata taip pat pablogėjo dėl daugybės karantino ribojimo atvejų – depresijos lygis padvigubėjo JK ir JAV, o taip pat ir Prancūzijoje bei Belgijoje.

Nustatyta, kad JK gydytojų ir ligoninių lovų skaičius yra antras nuo galo pagal gyventojų skaičių Europoje – vos trys gydytojai ir dvi su puse lovų 1000 žmonių. Tik Lenkijoje buvo mažiau gydytojų, o Švedijoje – mažiau lovų.

Tačiau Britanijoje sveikatos priežiūros išlaidos, kaip nacionalinių pajamų dalis, buvo didžiausios žemyne – pandemijos metu jos išaugo nuo 10,2 iki 12,8 procento.

Kaip pasiteisino Švedijos rizika

Skaičiai rodo, kad Švedija (https://www.dailymail.co.uk/news/sweden/index.html) patyrė mažiau mirčių nuo koronaviruso nei dauguma Europos šalių ir vis dar registruoja mažesnius užkrėtimo rodiklius, taigi jos rizika neskelbti karantino pasiteisino (https://www.dailymail.co.uk/news/coronavirus-lockdowns/index.html).

Ši Skandinavijos tauta praėjusiais metais tapo tarptautine išimtimi, kai nepaisė mokslinių rekomendacijų ir atsisakė sekti likusio pasaulio pavyzdžiu, neuždarydama visuomenės, kad pažabotų viruso plitimą.

Ne tik Švedijos ekonomika atsigavo greičiau nei bet kurios kitos ES šalies, tačiau naujausi duomenys rodo, kad jai sekėsi geriau nei daugumai šalių ir žmonių gyvybių, prarastų dėl pandemijos, prasme.

Remiantis Oksfordo universitete veikiančios tyrimų platformos „Our World in Data“ duomenimis (https://ourworldindata.org/covid-cases), Švedija patyrė beveik 1 500 patvirtintų mirčių nuo koronaviruso milijonui žmonių, o tai yra mažiau nei Europos vidurkis (1 800).

Palyginimui, JK, kuri ištvėrė tris nacionalinius karantinus ir keletą regioninių „gaisrų gesinimo priemonių“, užregistravo 2 100 mirčių vienam milijonui gyventojų, o Belgijoje ir Italijoje šis rodiklis viršija 2 000.

Jei žiūrėtume į perteklinį mirtingumą pandemijos metu, Švedija užima tik 21 vietą tarp 31 Europos šalies, joje nuo praėjusių metų kovo mirė tik 5 procentais daugiau nei tikėtasi. Tuo tarpu Didžioji Britanija, Italija ir Ispanija per kovido pandemiją patyrė maždaug 10 procentų daugiau mirčių nei vidutiniškai.

Statistikai tvirtina, kad perteklinis mirtingumas yra tiksliausias būdas įvertinti pandemijos žalą sveikatai, nes jis atsižvelgia į skirtumus tarp šalių ir apima netiesiogiai susijusius mirties atvejus.

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

habilitās       2021-11-12 11:18

Buvusio „Lietuvos telekomo“ vadovavo Tapio Paarma sukurta daina: „Visos operatorės užimtos“, tapo lietuvių liaudies daina, į kurią polikliniką bepaskambinsi, nieko kito neišgirsi, jei neapsiginkluosi kelių dienų kantrybe.

Bet mes       2021-11-12 10:00

tokius renkame, tiesa? Tokie mums labai patinka, ypač davatkoms ir liberoidiniam jaunimėliui. Mums patinka Blogio imperijos sąjungininkių samdiniai.

Ko jūs nieko nerašot, tik skaitot? Rašykit.       2021-11-11 21:49

Pandemijos metu testams taikyti
kelių šimtų procentų antkainį gali tik
iškrypėlių vyriausybė.

T0mas J.       2021-11-11 20:00

“Kovidas sumažino numatomą gyvenimo trukmę visame pasaulyje, o Jungtinė Karalystė (toliau JK) ir JAV yra vienos iš labiausiai nukentėjusių šalių.”


Perskaičiau MELĄ pirmuose sakiniuose - nepatiktukas straipsniui ir - toliau neskaičiau. Nepakenčiu melo.
Ne kovidas padidino mirtingumą, bet priemonės kovai su “pandemija” kovido pretekstu.

Dažnai       2021-11-11 19:28

tie geriausi iš geriausių neturi pašaukimo. Pašaukimą griovimui jie turi. Va ką jie turi.

to Sakau aiškiai        2021-11-11 19:26

Tik žiūrėk, kad pats anksčiau neiškeliautum.

ah.ą       2021-11-11 19:26

Lietuva pasveiko - ištransliavo gabrėlius su ausim augančiom iš skruostų, tai kam reikalingos ligoninės?  ir kam reikalingi gydytojai?  Sveikiems nereikalingos nei ligoninėęs nei gydytojai.  Lietuva sveika.

Jules       2021-11-11 19:18

Toks jau tas pasaulio milijardierių tikslas - savanoriškai pasitrumpinti ubagams gyvenimą ir zubryloms. Žodžiu, mokslo pirmūnams - visada išsilavinusiems ir diplomuotiems. Kas, jei ne mokslo pirmūnai Lietuvoje sudrapalino sveikatos apsaugą? Geriausi iš geriausių.

Tim Truth       2021-11-11 17:48

GIANT Anti Vaccine Mandate Protest For Medical Freedom In Wellington: New Zealand Rising!
https://www.youtube.com/watch?v=BjigVK91Als&ab_channel=TimTruth

ar yra Lietuvoj       2021-11-11 14:38

toks portalas, ar kaip tai vadinasi, kur galima ramiai ir be pykčio pasišnekęt?

Sakau aiškiai        2021-11-11 14:04

KAI TIK SENASIS OŽYS IŠKELIAUS Į PRAGARUS , TAI JO ANŪKAS MAŽASIS PIMPIS TUOJ BUS NUKANALIZUOTAS!!!

Iš ties       2021-11-11 13:59

pas gydytoją lankausi rečiau. O kodėl? Ne dėl coronos. Tiesiog jie - gydytojai jau nebedaug ką gali ir pasakyt. Man svarbiausia yra receptai ir nukreipimai pas specialistus (juos galiu gauti ir on-line). Nukreipimų realizacijos reikia laukti savaites mėnesius. Tai jeigu nėra krizė, viskas tvarkoj. Krizės atvejui turiu namie vaistų. Kaip juos ir kada vartoti, jau kierkvienas turi žinoti. Pasikalbėjimų ir padejavimų pas daktarrą era baigėsi. Nieks jūsų neišklausys, tam reikia nuodėmklausio. Galvokit ir stenkitės gydytis patys kiek tik galit. Iš tikro gaunasi daugeliu atveju, kad aš pats sau gydytojas. Ir man taip gerai. Bet žinoma, ne visiems. Čia DE.

AAA       2021-11-11 13:41

Švedija kaip tik rėmėsi mokslu, bet ne pusmokslių fantazijomis.

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.