Savivalda, Vilnius, Seimas, Savivalda

Konstitucinis Teismas: GPM paskirstymo tvarka prieštarauja Konstitucijai, labiausiai pažeidžiami Vilniaus miesto savivaldybės interesai

Tiesos.lt redakcija   2015 m. birželio 11 d. 23:26

3     

    

Konstitucinis Teismas: GPM paskirstymo tvarka prieštarauja Konstitucijai, labiausiai pažeidžiami Vilniaus miesto savivaldybės interesai

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų Seimo narių grupės ir Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus, ketvirtadienį priimtame nutarime pripažino, kad Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo kai kurios nuostatos, kuriomis reguliuojamas savivaldybių biudžetams skiriamų lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimas ir paskirstymas, prieštarauja Konstitucijai.

Pareiškėjai teigė, kad teisiniu reguliavimu, pagal kurį kai kurioms savivaldybėms pervedama tik dalis jose surenkamo GPM, pažeidžiamas savivaldybių lygiateisiškumo principas, ribojamos jų galimybės savarankiškai ir atsakingai užtikrinti efektyvų viešųjų reikalų tvarkymą (Konstitucijos 120 straipsnis), pažeidžiami savivaldybių biudžetų savarankiškumo (121 straipsnio 1 dalis), taip pat proporcingumo, teisingumo, atsakingo valdymo principai. Pasak pareiškėjų, labiausiai pažeidžiami Vilniaus miesto savivaldybės interesai, nes jai, palyginti su kitomis savivaldybėmis, nustatyta mažiausia pervedama GPM dalis (procentais).

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3 straipsnio 2 punkto nuostata, pagal kurią į savivaldybės biudžetą pervedama šio įstatymo priedėlyje nurodyta kiekvienai savivaldybei skiriama GPM dalis, nesant įstatymuose nustatytų kriterijų, kuriais remiantis ji turėtų būti apskaičiuojama, taip pat šio įstatymo priedėlis prieštarauja Konstitucijai.

Nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas privalo nustatyti aiškią savivaldybėms skiriamų lėšų apskaičiavimo tvarką, kuri leistų užtikrinti visavertį savivaldos funkcionavimą ir savivaldybių funkcijoms įgyvendinti būtiną finansavimą. Savivaldybių finansavimas turi būti koreguojamas (didinamas arba mažinamas) ne tik tais atvejais, kai keičiasi savivaldybių vykdomų funkcijų apimtis, bet ir tada, kai lėšų poreikis kinta dėl kitų objektyvių veiksnių, tokių kaip demografiniai, socialiniai ar ekonominiai pokyčiai. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti pakankamą savivaldybių finansavimą ir atsižvelgdamas į regionų socialinio ir ekonominio išsivystymo skirtumus, gali pasirinkti savivaldybių finansinio pajėgumo išlyginimo modelį ir nustatyti atitinkamą šio išlyginimo mechanizmą.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, nesant įstatymuose įtvirtintų aiškių kriterijų, kuriais remiantis buvo nustatytos ir keičiamos savivaldybėms tenkančios GPM dalys, neaišku, ar tų savivaldybių, kurių GPM dalys pervedamos į Valstybės iždo sąskaitą kitoms savivaldybėms remti, finansinė padėtis yra iš tiesų geresnė ir kiek geresnė nei remiamų savivaldybių. Taip pat nėra įvertinama tai, ar tų savivaldybių padėtis netaps blogesnė nei remiamų savivaldybių. Nenustačius tokių kriterijų, negalima objektyviai įvertinti savivaldybių pajamų poreikių pokyčio ir jų galimybių prisidėti prie finansiškai silpnesnių savivaldybių rėmimo. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas iškreipti išlyginimo mechanizmo esmę; jis negali būti vertinamas kaip sudarantis prielaidas užtikrinti visavertį savivaldybių funkcijų finansavimą.

Taip pat prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta minėto įstatymo nuostata, kurioje įtvirtinta, kad savivaldybėms, kurioms pagal šio įstatymo priedėlį skiriama mažesnė nei 100 proc. GPM dalis, lėšos išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti nėra skiriamos. Kadangi įstatymuose nenustatyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti, kurioms savivaldybėms turi būti skiriama mažesnė nei 100 proc. GPM dalis, šiuo teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos tokioms savivaldybėms atsidurti mažiau palankioje padėtyje nei savivaldybės, kurioms skiriama 100 proc. GPM dalis ir kurių atžvilgiu toks išlyginimas yra vykdomas. Be to, pagal tokį teisinį reguliavimą nėra užtikrinama, kad, pasikeitus savivaldybių, kurių surinkto GPM dalis yra skiriama GPM ir išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, demografiniams, socialiniams ar kitokiems rodikliams, turintiems įtakos objektyviems savivaldybių išlaidų struktūrų pasikeitimams, šioms savivaldybėms bus skirtas adekvatus finansavimas.

Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą nuo oficialios šio nutarimo paskelbimo dienos minėto įstatymo nuostatos, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, negalėtų būti taikomos. Todėl, kad neatsirastų savivaldybių finansavimo teisinio reguliavimo neapibrėžtumo, dėl kurio galėtų būti iš esmės sutrikdytas lėšų skyrimas savivaldybėms, Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus skelbiamas 2016 m. sausio 2 d.

Tiesos.lt primena, kad pagal dabartinę GPM paskirstymo savivaldybėms tvarką Kaunui dabar tenka 94 proc., Klaipėdai – 86 proc., Mažeikių rajonui – 99 proc., kitoms savivaldybėms – 100 proc. jų teritorijose surenkamo GPM. Vilniui paliekama tik 48 proc. surenkamo GPM (kreipimosi į KT metu – 40 proc.).

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tadas       2015-06-14 7:34

Valdžiagyviai sugrūdo visas valstybės funkcijas Vilniui ir dabar verkia,kad Vilnius nuskriaustas.

haris       2015-06-13 15:03

konstituciniame teisme ,
truksta konstitucijos.

LR KT:       2015-06-13 4:43

kaip šaus į galvą, taip ir nutarsime…


Rekomenduojame

Romas Lazutka. Milijardai dar tik pažadas verslui, o žmonių skurdas jau čia

Liudvikas Jakimavičius. Galimi paaiškinimai

Algimantas Rusteika. Šitie neramumuose ir riaušėse būtų pirmieji

Vytautas Sinica: Ką daryti su Lietuvos ekonomika? Įgalinti lietuvius pačius kurti darbo vietas

Kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas: Pandemija nėra Šėtono pergalė

Geroji Naujiena: Jėzau, Tu mūsų viltis

Ramūnas Aušrotas. Naujoji Zelandija skubos tvarka liberalizavo abortus

Nijolė Bulotaitė. Kunigas Alfonsas Lipniūnas: lietuviško žodžio ir katalikiškos meilės galia

Kaip karantinas pakeitė lietuvių gyvenimą?

Ramūnas Aušrotas. Net ir katalikiškoje mokykloje apie „Didžiąją Prancūzijos revoliuciją“ dėstoma liberalų propaganda

Povilas Gylys. Nerimas dėl ekonominės krizės suvaldymo

Susipažinkime: Dievo Tarnas kun. Alfonsas Lipniūnas

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie Cacą ir Kaką

Laimonas Kairiūkštis. Ar visiems verslininkams reikia padėti?

Liudvikas Jakimavičius. Kova su korona iš mano balkono

Jurga Karčiauskaitė-Lago. Ispanija – pavyzdys kaip nedaryti!

Tikintieji kviečiami kasdien drauge melstis šv. Juozapo maldą

Vytautas Rubavičius. Karūnuotasis keičia pasaulį

Rasa Čepaitienė. Karantinas (II): kinų pavasaris. Antroji dalis: politekonominė

In memoriam: Vaclovas Bagdonavičius

„Iš savo varpinės“. Naujausios PSO rekomendacijos: karantinas COVID-19 nesustabdys?

Marius Malakauskas. #LaikykisVeryga

Italija: kunigas, atidavęs kitam pacientui savo plaučių ventiliatorių, mirė nuo koronaviruso

Neringos Venckienės pranešimas spaudai: Ar buvo galima tikėtis kitokios teismo nutarties?

Vytautas Radžvilas. Dagio „krikščioniškos“ frakcijos pavardės

Vytautas Sinica. Visi genijai pasiruošę vertinti po laiko

Mindaugas Skrupskelis iš Kinijos: kovo 26-osios įrašas apie pasaulio atsaką į CoVid-19 iššūkį

Aras Lukšas. Precedento neturinti byla: Lietuva prieš nacizmą

LGGRT Centro tyrimo išvadas patvirtino Rusijos Federacijos valstybinis archyvas

Susitelkusi Lietuva. Mykolas Kleck: „O, Lietuva, kaip aš tave myliu“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.