Konstitucinio Teismo pirmininko R.Urbaičio biografijos papildymas

Irena Vasinauskaitė   2014 m. sausio 30 d. 3:47

19     

    

Konstitucinio Teismo pirmininko R.Urbaičio biografijos papildymas

Šiandieną negaliu nei tvirtinti, nei neigti, kas lėmė ar modeliavo, kad net du LR Konstitucinio Teismo pirmininkai – buvęs Kovo 11-osios Akto signataras Kęstutis Lapinskas ir dabartinis Romualdas Urbaitis – susieti su Saulės miestu. Tik ne abiejų biografijose šis faktas įrašytas. Gal šiandieną jiems gėda prisipažinti, kad 1988–1990 metais jie buvo vadinami Sąjūdžio žmonėmis? O gal ši priklausomybė kartais nutylima, nes buvo tik anuo metu privaloma aplinkybė kylant karjeros laiptais Nepriklausomoje Lietuvoje.

Kuklų, tylų elegantišką valstybinės teisės žinovą Kęstutį Lapinską Šiaulių Sąjūdžiui „nuleido“ Vilnius, kad paremtume rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą (Atkuriamąjį Seimą) tuometinėje Gubernijos rinkimų apygardoje. Laimėjo pirmajame ture ir kruopščiai dirbo, – nuolat atvykdavo iš sostinės susitikti su savo rėmėjais bei rinkėjais.

Romualdas Urbaitis 1988–1990 metais buvo „vietinis“. Nežinia kodėl oficialiose Romualdo Kęstučio Urbaičio biografijose Šiaulių laikotarpis neminimas, tačiau pastudijavus miesto Sąjūdžio dokumentus, fiksuotina asmens karjeros siekiamybė. Atgimimo priešaušryje R.Urbaitis dirbo advokatu, vadovavo savo luomo žmonių Sąjūdžio iniciatyvinei grupei, o 1989 metais buvo išrinktas į Šiaulių miesto Sąjūdžio Tarybą ir valdybą, tapo teisinės komisijos pirmininku, talkino atsisakiusiems tarnybos sovietinėje kariuomenėje jaunuoliams.

Sąjūdžio būstinėje Tarybos posėdžių metu visuomet virdavo karštos diskusijos, kurių metu pažindavome vienas kitą, stebėdavome aplinką, nes neturėjome visuomeninės politinės veiklos patirties, nebuvome baigę partinių ar specialiųjų tarnybų mokyklų. Iš pradžių mus, Sąjūdžio idealistus, sovietmečiu valdžios ragavę žmonės apmaudavo, nes jie mokėjo manipuliuoti ir autoritetingai žongliruoti žodžiais. Vėliau ėmėme aiškintis, kas čia vyksta, net suskaičiavome, kiek Šiaulių Sąjūdžio Taryboje yra LKP narių. Prašviesėjimas atėjo praslinkus dešimtmečiams po Nepriklausomybės atkūrimo, kai stebėdami buvusių bendražygių šiandienos veiksmus įvairiose valstybės struktūrose, pajutome, kad ir vėl, kaip anuomet Sąjūdyje, reikia skaičiuoti… sovietinės visuomenės „epochos sąžinę, garbę ir protą“ – komunistus.

Kad ir garbieji skaitytojai atsektų ryšį, pateikiu keletą citatų iš savo sudarytos Sąjūdžio dokumentikos ir prisiminimų knygos „Išsivadavimas. Sąjūdis Šiaulių krašte“, kuriose juntamas dabartinio LR Konstitucinio Teismo pirmininko ryšys su praeitimi, galimai įtakojančia jo sprendimus. Viename Sąjūdžio pasitarimų kalbėjome apie Lietuvos ateitį, o advokatas R.Urbaitis į profesionalų klausimą suplakė ir disidentų, ir Algirdo Mykolo, ir Kazimiros vizijas: „Kokios Lietuvos siekiame: laisvos, suverenios, visiško neutraliteto?“ (1989 m. spalio 25 d. LPS Tarybos posėdžio protokolas)

Šiandien, vartydami to meto Sąjūdžio dokumentus, galime atsekti nuoseklų R.Urbaičio domėjimąsi Konstitucine teise. Tegul sovietine. Jis parengė ir Tarybai pristatė pareiškimo projektą „Dėl piliečių konstitucinių teisių į darbą pažeidinėjimo“ (1989 m. lapkričio 16 d. LPS Tarybos posėdžio protokolas). Iškalbinga R.Urbaičio pastaba apie pirmuosius Nepriklausomoje Lietuvoje vietos savivaldos rinkimus ir personalinį struktūros formavimą 1990 m. vasario 8 d. Šiaulių Sąjūdžio Tarybos posėdyje: „Reikės priimti sprendimus. Turi būti mini Konstitucinis Teismas“.

Iškalbingas ir konstatavimas tuo pačiu (personalijų) klausimu 1990 m. kovo 29 d. posėdyje: „Reikia skirti vykdomąją valdžią nuo leidžiamosios (įstatymų – aut. past.). Pirmininkas (Savivaldybės Tarybos – aut. past.) turi būti mūsų žmogus.“ Logiška? Konkretu ir aišku? Taip. Padalinta Lietuva į „mūsų“ ir „žmones iš gatvės“, todėl keisčiausi sprendimai gimsta sovietmečio partinių galvose: pradedant LR Prezidente, baigiant Konstitucinio Teismo pirmininku…

Gerbiamiesiems skaitytojams spręsti, ar dabartinis LR Konstitucinio Teismo pirmininkas jaunystėje buvo įžvalgus, tačiau perskaičiusi LR Konstitucijoje (VIII skirsnis, 102 straipsnis) R.Urbaičio vadovaujamos struktūros priedermes, tyliai pripažįstu: „Amžius ir didybės manija anksčiau ar vėliau apsėda žmogų. Arba kas nors jį priverčia taip elgtis…“ Juk LR Konstitucinis Teismas turėtų dulkes nuo mūsų valstybės Pagrindinio įstatymo valyti, kad Seimas, Prezidentė, Vyriausybė ir t.t., ir pan. aiškiai matytų LR Konstitucijos straipsnius ir jų niekada nepažeidinėtų. O dabar susiformavo kažkokia grupinė monarchija ir kiša nagus ten, kur jokios teisės neturi.

Nedrįstu prieštarauti vieno komentatoriaus minčiai, perskaičius straipsnį apie Konstitucijos „prirašinėjimus“ – tai ne kas kita, kaip Konstitucijos žaginimas. Todėl, pateikiu dar vieną citatą, manydama, kad R.Urbaičio ir jo vadovaujamą vadinamąjį konstitucinį co tebevaldo praeitis. 1990 m. sausio 25 d. Šiaulių Sąjūdžio Tarybos posėdyje Romualdas Urbaitis prisipažino: „Aš priklausau LKP. Laukiu, kada bus pakeistas pavadinimas. Anksčiau įstojau, nes kitaip būti negalėjo. Pasakymus, kad LKP įaugą genuose, laikau asmeniniu įžeidimu. Galima kritikuoti partijos poelgius“.

Neįsižeiskite, buvęs Sąjūdžio bendražygi Romualdai Kęstuti Urbaiti, tačiau PAVADINIMŲ, t. y. IŠKABŲ PAKEITIMAS, NIEKO NEREIŠKIA. Viską lemia ... genai, auklėjimas šeimoje ir su Motinos pienu įsiurbtas padorumas bei sąžinė.

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

signatarams       2014-02-5 2:20

ar ne jiems Tata žadėjo auksinius grabus? Jei nepakankamai aprūpinti.

KT pirmininkas - KGBistas-komunistas       2014-01-31 17:04

jei “vyriausias teisininkas” yra kgbistas-komunistas, tai ką tada kalbėti apie kitus teisėjus, prokurorus ir koks gali būti teisingumas Lietuvoje?

"signatarų" renta       2014-01-31 14:04

Vadinti tuos pinigus pensija, kuri būtų mokama kai kuriems signatarams, tikrai būtų labai teisinga ir tikslu. Bet kai ji pradedama mokėti pensinio amžiaus dar nesulaukusiems signatarams, tuoj kyla klausimas kodėl? Juk tokių jau dabar, mano paskaičiavimu, per dešimt. Darbingo amžiaus signatarai, rentos pasiprašę ir ją gaunantys yra: G. Vagnorius (51 metų), V.Baldišis (48 metų), V.Katkus (51 metų), B.Valionytė (52 metų), N.Oželytė (54 metų) ir kiti. (Veidas, 2009 m. Nr. 10).
Bet iki pensijos jiems dar keletas ar net keliolika metų, o kai kurie, kaip ekspremjeras G.Vagnorius, dar ne tik yra kūrybingi ir darbingi, bet dar pretenduoja ir į valdžią. Tačiau jie vis tiek mieliau ima iš valstybės pinigus, nei ieškosi darbo.
Na, nebent kiekvieną atvejį derėtų vertinti ir įvertinti individualiai. Gal kai kuriems reikėtų skirti invalidumo pensijas, nes jiems, matyt, dėl tuo metu išgyventos rizikos labai drebėjo kinkos. Jei to streso pasekmės iki šiol neatslūgsta, t. y. iki šiol tebedreba kinkos – tokiems iš tiesų derėtų skirti rentas - ir gal net valstybines invalidumo pensijas…
Dėl per didelės nervinės įtampos (juo labiau kad, pasak N. Medvedevo, tuo metu Seime visus valdė nematomas kolektyvinis protas) gal kai kurie signatarai ne tik patyrė stresą, bet ir susirgo. Tokiems, matyt, reikėtų skirti, tarkime, bent jau nedarbingumo (neįgalumo) pašalpą. O jei šio tipo susirgimas virto liga, gal vertėtų tokiam signatarui pasiūlyti ir neįgalumo (invalidumo) pensiją.
Įžvalgusis filosofas Romas Ozolas supranta, kad kažkas yra ne taip dėl tos signataro rentos, ir viena proga (Respublika, 2009 m. kovo 10 d.) jis prasitarė: „Taip, šiandien man mokama renta, bet aš mieliau gaučiau pensiją. Pensija yra humaniškas būdas, o renta – senų buržuazinių laikų atauga.  Bet taip sutvarkyta – arba imi arba neimi. O aš turiu apsispręsti – arba einu į konteinerius rinkti butelių ir pardavinėti, arba imu man labai nemalonią rentą ir iš jos pragyvenu. Daugiau iš nieko. Aš apsisprendžiau imti rentą...“
Tai gal geriau imtis veiksmo? Ir siganatarai, užuot bejėgiškai filosofavę ar reikalavę ordinų, turbūt galėtų prisidėti prie šiuo sunkmečiu ypač aktualaus valstybės lėšų taupymo. O jei, pavyzdžiui, dabar gaunantys solidžias rentų išmokas (siekiančias pusę parlamentaro algos), imtų ir pasiūlytų sau ir kolegoms laikinai grįžti prie iki nedidintos, pradinės rentos, kuri ir taip būtų didesnė nei 2000 litų. Tai būtų konkretus Lietuvos iždo taupymo būdas. Tai būtų pamokantis ir tautiečiams pavyzdžiu galintis būti gestas. Nes signatarai, kurie negali atsiriboti nuo atsakomybės už tai, kas vyksta Lietuvoje šiandien, jau nesugraudins vieno iš jų, buvusiu tarp ryškiausių Nepriklausomybės „architektų“, filosofavimu bei aimanomis apie butelius iš konteinerių.
Taip, pamename: V.Andriukaitis, B.Genzelis, A.Sakalas, R.Valatka viešai atsisakė signatarams dalijamų sklypų. Bet kai kurie signatarai juos pasiėmė, o V.Baldišis, M.Čobotas gavo net po du.
Nepaisant to, Signatarų klubo prezidentė B.Valionytė mano, kad iki šiol signatarai nepakankamai apdovanoti…
Ar tikrai nepakankamai?

"signatarų" renta       2014-01-31 14:01

Lietuvos Respublikos Seimas 2003 metų rudenį paskubomis priėmė  Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymą, pagal kurį buvo įteisintas valstybinės signataro rentos skyrimas. Spartuolišką darbo tempą tada parodė ir Prezidentas, nedarbo dieną – sekmadienį – pasirašydamas šį Įstatymą, kuris suteikia teisę signatarams gauti valstybinę signataro rentą, o šiems mirus - jų sutuoktiniams ir vaikams gauti signatarų našlių ir našlaičių rentas. Įstatymas įsigaliojo nuo 2004 m. sausio 1 d., ir jis tada numatė, kad valstybinės signataro rentos dydis yra 50 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.
Kodėl rašau, kad tas procesas vyko paskubomis ir spartuoliškai? Ogi todėl, kad tų „darbštuolių“ Įstatymo priėmimo dieną į darbą teatvyko tik 45 iš 137 tuo metu buvusių Seimo nariais. Įstatymas dėl signatarų statuso buvo priimtas 34 parlamentarams balsavus „už“, 6 - „prieš“ ir 5 susilaikius. Taigi tokiam reikšmingam įstatymui priimti tą dieną dirbti į Seimą tesuspėjo atvykti mažiau nei trečdalis Seimo narių. Nesuprantamas toks seimūnų nenoras dalyvauti posėdyje, kuriame buvo priimtas šis ir šiandien daug abejonių keliantis dokumentas.
Pirmiausia išsiaiškinkime, kodėl tie išmokėjimai signatarams yra vadinami renta ir už kokius nuopelnus jie mokami.
Manau, kad terminas „renta“ pirmiausia čia visiškai nevykusiai pritaikytas. Žvilgtelėkime į žodyną, iš kurio sužinosime, kad renta = 1) tuščia kalba, tauškalas; 2) iš kapitalo, nekilnojamojo turto ar žemės nuosavybės reguliariai gaunamos pajamos, gavėjui neįdedant jokio darbo.
Manyčiau, kad antroji termino prasmė, kuri apibūdina pajamas iš nuosavybės, „rentos“ gavėjui neįdedant jokio darbo, signatarams netinka.
Lieka pirmoji prasmė, reiškianti tuščiakalbiavimą, plepėjimą, tauškalus. Tai gal taip labai skubant ir negausiai dalyvaujant Seimo nariams buvo priimtas ... Lietuvos Respublikos tauškalių įstatymas?
Drįsčiau teigti, kad kaip tik tokią šio įstatymo misiją akivaizdžiai pademonstravo ir patys Akto signatarai bei Seimo nariai (N. Medvedevas, S. Pečeliūnas, kiti) LTV laidoje „Dviguba teisybė“ 2003 m. spalio 21 d., nepaprastai kovinga bei aršia retorika sureikšminę signatarų vaidmenį atkuriant Nepriklausomybę.

Hmm...       2014-01-31 13:50

va va, o Vaišvila giriasi, kad jis su visais kitais pasaulio komunistais padėjo partinį bilietą tą atmintiną 199O metų DIENĄ KAI GORBIO PARAGINTI VISI PASAULIO KOMUNISTAI PLIURALISTIŠKAI PERSIVADINO KITAIS PAVADINIMAIS… USA KOMUNISTAI TUOMET PASISLĖPĖ PO GORBACHIOV FUNDACION… IR PRAKTIŠKAI PASAULYJE NEBELIKO KOMUNISTŲ... BET AR TIKRAI?  O gal tai tik triukas Vakarams apmulkinti?

O jei taip, nes tai jau rodo faktai, tai visi signatarai, išskyrtus landsbergį, turėtų atsisakyti rentų.

Hmm...       2014-01-31 13:14

Seimo Nacionalinio saugumo pirmininko tėvo biografija - KGB PULKININKAS, nejaudina,  pasirodo, nei mūsų Prezidetės biografo Vaišvilos, nei kitų. Kaži kodėl?

A.Paulausko žmona smogė D.Valiui?       2014-01-31 13:12

Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuriame teisėja dirba buvusio generalinio prokuroro Artūro Paulausko pirmoji žmona Irena Paulauskienė, sugrąžino į pareigas Generalinėje prokuratūroje generalinio prokuroro D.Valio įsakymu į Vilniaus apygardos prokuratūrą perkeltą prokurorą K.Vagnerį.

Paaiškėjo, kad ne generalinis prokuroras Darius Valys turi rinktis sau prokurorų komandą, su kuria siektų reformuoti supuvusią prokuratūros sistemą, o Vilniaus apygardos administracinis teismas generaliniam prokurorui D.Valiui nurodys, su kokiais prokurorais jam reikia dirbti. Sugrąžindamas į ankstesnes pareigas prokurorą K.Vagnerį, teismas aiškiai parodė, kad sieks išlaikyti „senų prokurorų“ komandą aplink naująjį generalinį prokurorą, tokiu būdu užkertant kelią Prezidentėms remiamoms D.Valio reformoms prokuratūroje.

Teismų sistemos kuluaruose kalbama, jog naujasis generalinis prokuroras Darius Valys praloš visas bylas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kur teisėja dirba buvusio generalinio prokuroro Artūro Paulausko, kurio buvusią komandą dabar ir žemina pareigose D.Valys, pirmoji žmona Irena Paulauskienė.

Šaltinių duomenimis, buvusi A.Paulausko žmona Irena Paulauskienė pretenduoja tapti Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininke nuo liepos 1 d.

Be to, Vilniaus apygardos administraciniame teisme sklando kalbos, jog pirmoji A.Paulausko žmona, šio teismo teisėja Irena Paulauskienė, palaiko gerus santykius su savo buvusiu vyru ir dar gali atkurti su juo šeimą.

Kaip žinia, kai dėl pedofilijos skandalo atsistatydino generalinis prokuroras A.Valantinas, kai kurie aukšti socialdemokratai į šį postą bandė prastumti Artūrą Paulauską.(komentaras lt)

O kai       2014-01-30 19:43

susipina genai, interesai, motyvai ir dar kažkas, tai Konstituciją ir galima žaginti.

Raimundas       2014-01-30 19:07

Kaip kas tai gali keistis, jei žmonės tie patys.

Pensininkė       2014-01-30 14:31

Ir kas gali atlaisvinti Lietuvą nuo buvusiųjų??? Suprantu eilinėse pareigose ar kur nors - tokie tipai nepridarytų žalos. Bet kada Prezidentūroje, Seime, Vyriausybėje, KT, Aukščiausiame Teisme, tai jau atsiprašau. Todėl tokią Lietuvą
ir turime: tie patys tik kiti šeimininkai, o jiems Lietuva buvo - nebuvo,  svarbu išsėdėti kėdėse ir kuo ilgiau. Netgi visi Seimo senbuviai - jie taip pat buvusieji. Ir kiek metų jau sėdi tarsi kalėjime tik didelius pinigus gaudami? Štai ir turime ką patys užsitarnavome:50 + 24 ir tie patys…

Šiaulietis       2014-01-30 11:48

Labai geras ir stiprus autorės straipsnis. Analizuoja priežastis, ,,kodėl taip yra šiandien.’’ Kadangi aplinkybių ir savo pačios noru Irena buvo patekus į patį Sąjūdžio katilą, tai realiai iš pirmų lūpų pateikia priežastis, pozicijas, buvusios santvarkos ideologijos tęstinumą šiandieninėje valstybės teisėsaugoje.

Algimantas Končius       2014-01-30 11:31

Pragmatikui. Tramplynu į valdžią Sąjudis buvo daugiausiai tiems, kas ėjo į Sąjudį su KPSS ar KGB siuntimu. O pradžioje Sąjudyje buvo du trečdaliai komunistų. Kam buvo svarbi Lietuva, jos labui dirba ir šiandien, bet didžioji dalis Sąjųdžio vadovų gyvena gerai, ir besirūpina tik savimi.

Pragmatikas       2014-01-30 10:18

Sovietmetyje komunistų partija buvo tramplynas į valdžią. Nepriklausomoje Lietuvoje - Sąjūdis ?

komuniagos uzurpavo vida valdzia       2014-01-30 9:41

Pasiteisinimas, kad anais laikais be istojimo i komunistu partija negalima butu padaryti karjeros, neatleidzia koloborantu nuo atsakomybes.

KGB ?       2014-01-30 9:18

į sąjūdį komunistai ėjo tik su KGB siuntimu. Toks mūsų KT pirmininkas….

Sąjūdžio       2014-01-30 8:14

idealų išdavystė?Turėtų atsistatydinti.Teismų diktatūra?Teks susikauti su ja Kristaus pavyzdžiu.Leistis nukryžiuojamiems,kad jie sužlugtų?

komuniagos...       2014-01-30 8:12

Ir kada tauta supras, kad visas blogis verdamas komunistų galvose?

Arnė       2014-01-30 8:00

dėkui, kad esate, kad rašote. Stiprybės ir sveikatos.

Kritikas Pikčiurna       2014-01-30 4:10

Ačiū autorei. Puikus straipsnis, iškalbingos detalės. Mąstykime apie ateitį, nepamiršdami praeities, kad amžinai neliktume vaikais.


Rekomenduojame

Pagerbta pirmoji sovietų okupacijos auka

Andrius Švarplys apie Tėvynės Sąjungos programą: „Čia ne konservatizmas, čia yra grynasis liberalizmas“

Vincentas Vobolevičius. Kaip vertinti politikų apklausas? – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Vytautas Sinica. Fasadinė demokratija Lietuvoje: rinkimai tik tiems, kas jau Parlamente

Gintaras Furmanavičius.· STT nerimsta

Ramūnas Aušrotas. Viskas, ką jūs turite žinoti apie Laisvės partiją

Andriaus Švarplio replika: Tuomet buvo šūkis „Visa valdžia Taryboms!“ O dabar…

Algimantas Rusteika. Garsėjantis kompų šnaresys ir klaviatūrų barškėjimas, negęsta ilgai langai redakcijose

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Audriaus Bačiulio replika: O dabar įsivaizduokime…

Nuomonė: Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Algimantas Rusteika. Jie pralaimėjo, tik dar nei jie, nei mes to nesupratom. Supraskim

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Vidas Rachlevičius. ES eksportuoja tai, ko britai visai nepageidauja

Gintaras Furmanavičius. Nemira Pumprickaitė įgarsino LRT svajones

Ramūnas Aušrotas. Visuomenė turi žinoti, kokia yra Lietuvos švietimo tarybos narių pozicija

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.