Aplinkosaugos politika, Savivalda, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Kodėl sveiki medžiai keičiami sodinukais pagal ES projektus? Aplinkosaugininko Lauryno Okockio atsakymas

Tiesos.lt siūlo   2018 m. balandžio 3 d. 23:02

1     

    

Kodėl sveiki medžiai keičiami sodinukais pagal ES projektus? Aplinkosaugininko Lauryno Okockio atsakymas

druskonis.lt

„Druskonio“ skaitytojo Modesto Klenio pastebėjimus apie iškirstų medžių vietoje pasodintus „specialiai miestui pritaikytus“ brangiai kainuojančius sodinukus, kurie netrukus apauga samanomis ir sueižėja, o medžių lajos tampa panašios į kaimišką žabų šluotą (pvz., medžiai Druskininkuose, Vytauto ir M.K.Čiurlionio gatvėse), nes nepritaikyti Lietuvos klimatui, komentuoja neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Laurynas Okockis:

„Įvairūs „parkų atkūrimo“, „apleistų teritorijų sutvarkymo“, „viešųjų erdvių pritaikymo visuomenei“ Europos Sąjungos fondų finansuojami projektai tuo ir yra patrauklūs projektų įgyvendintojams, kad investicijos šiems projektams, kai pareiškėjas yra savivaldybė ar kita valstybinė institucija, dažniausiai būna skiriamas 100 proc. finansavimas, nereikalaujant prisidėti savo lėšomis.

O lėšų būna daug: milijonas ar net keli milijonai eurų. Skiriamas projektines lėšas reikia tinkamai 100 proc. įsisavinti, nes kitaip reiks grąžinti visas gautas ir jau išleistas projektines lėšas atgal į fondus.

Dažniausiai projektuose būna finansuojamas tam tikros teritorijos sutvarkymas. O kas yra sutvarkymas to, kas ir taip gana gerai atrodo? Tuomet paimama tam tikra teritorija su ten augančiais medžiais. Tą teritoriją tvarkant reikia juk išpjauti tuos sveikus, gerus medžius, nes pagal projektą jie yra padaryti „negerais“ ir „teršiančiais“ teritoriją menkaverčiais medžiais ar net sužymimi kaip šabakštynai, nors gal pakaktų juos tik apgenėti ir minimaliai praretinti, ir jie toliau žaliuodami puoštų miestą.

Bet tada iškyla grėsmė projekto įgyvendinimui ir ES lėšų įsisavinimui. Kur panaudosi milžiniškas lėšas teritorijų tvarkymui, jeigu nebus įgyvendinamas projektas?

O vykstantys teritorijų tvarkymo (medžių šalinimo) darbai jau šiek tiek panaudoja projektinių lėšų, nes atlikti darbams reikia įsigyti tam tikrą įrangą bei techniką ir atlikti tam tikrus darbus. Tačiau darbo jėga Lietuvoje yra gana pigi ir sumokant už atliktus atitinkamus tvarkymo darbus pagal rinkos vidutinę kainą arba sumokant subrangovui, kuris konkursą atlikti darbus taip pat laimėjo pagal pateiktą mažiausią kainą, nėra galimybės panaudoti projekto dideles lėšas.

Todėl šiuo atveju galima išleidžiamas lėšas padvigubinti ar net patrigubinti: iš pradžių lėšas išleidžiant teritorijos tvarkymui – medžių, kurių nereikėjo kirsti, kirtimo, krovos, išvežimo, teritorijos sutvarkymo ir atkūrimo darbams. Tuomet dar galima vežti brangiai perkamas žemes lyginant teritorijos landšaftą arba formuojant tam tikras projekte sugalvotas vietovės landšafto atkūrimo pagal „istorines nuotraukas“ detales. Bet vis tiek reikia juk daugiau projektinio finansavimo išnaudoti.

Štai šioje situacijoje ir „pagelbėja“ sodinukai. Juk sodinukai, tai ne tik medžiai, bet ir krūmai, formuojami gėlynai ir net nauja veja. O visa tai kainuoja – ir labai brangiai.

Nors prieš tai galbūt buvo iškirsti žymiai vertingesni medžiai, kuriuos palikus būtų nereikėję brangių naujų sodinukų įsigijimo, atvežimo, sodinimo, priežiūros investicijų. Beje, šie sodinukai vėlgi brangsta tuo labiau, kuo dažniau yra specialiai išveisti specializuotuose veislynuose, kurių Lietuvoje beveik nėra, o jeigu ir yra, tai keli, nesugebantys taip greitai ir tokiais dideliais kiekiais užauginti produkcijos, skirtos pardavimui. Kaina kyla dar ir dėl to, kad sodinukai vežami iš toli. Kuo iš toliau jie gabenami (iš Olandijos, Vokietijos ar Prancūzijos), tuo geriau įsisavinamos projektinės lėšos.

O tie specialiai miestams išveisti ir iš toliau atvežti sodinukai, kainuojantys nuo 300 iki 1000 eurų už vienetą, dažnai būna atsparūs tų kraštų klimatui, skiepyti nuo tose valstybėse plintančių pavojingų ligų. Susidūrę su atšiauriu Lietuvos klimatu ir žiemą gavę tokią kelininkų naudojamos kalio druskos normą, kokios jų šalyse nė su žiburiu nerasi, jie ima vysti, džiūti, sirgti, kol galutinai nusibaigia, arba vėl jau kito projekto lėšomis būna šalinami, nes nudžiūvę kenkia aplinkai, darko miesto vaizdą ir net kelia pavojų gyventojams bei jų turtui.

Tai štai taip ir sukasi ES finansuojamų projektų karuselė su prieš tai iškirstais sveikais medžiais ir prižiūrint bei auginant tuos, kurie niekada ir neužaugs šiomis sąlygomis, kad ir kiek tūkstančių jie kainavo“.

Šaltinis: arboristai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikc       2018-04-5 15:47

Tokia tat sajūzinių projektų “nauda”...


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Vytautas Sinica. Apie ministro Kukuraičio kovą su skurdu ir socialine atskirtimi

Eurofederalistai kviečia į diskusiją: „Kalbėkime apie klimatą“

Vytautas Radžvilas. Lukiškių aikštėje – paneuropinio konflikto aidas

Kviečiame į konferenciją Kaune spalio 5 dieną!

Vytautas Sinica. Pasikartojanti klaida diskusijose apie tautiškumą

Marijus Kaukėnas‎: Apie turą po Labanoro girios kirtavietes, arba Ir vėl apie teisėtumą, prasilenkiantį su teisingumu

Susipažinkite: Labanoro dykros

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Ar reikia Kauno rajoną prijungti prie Kauno?

Gintautas Vaitoška. Dievui ir Tėvynei!

Andrius Švarplys. Kažkas atsitiko Vakarų žmogui

Algimantas Zolubas. Mero Šimašiaus didelis viešosios tvarkos pažeidimas

Vytautas Sinica. „Nausėda labai skiriasi nuo Grybauskaitės“

Kiečiame į tarptautinę konferenciją „Antikomunistinis pasipriešinimas Centrinėje ir Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo“

Liutauras Stoškus. Jaunimo eitynės už ateitį

Irena Vasinauskaitė. Miesto Medžių išvarymas

Vytautas Sinica. Kam reikia priešų, kai tokie draugai?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.