A PHP Error was encountered

Severity: Notice

Message: Undefined property: Channel_images_model::$LOCS

Filename: models/channel_images_model.php

Line Number: 446

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /home/tiesosor/public_html/system/codeigniter/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Functions.php

Line Number: 806

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /home/tiesosor/public_html/system/codeigniter/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: core/Common.php

Line Number: 409

Kodėl „Raudonojo tvano“ nėra mokyklose privalomų perskaityti knygų sąrašuose? | Tiesos.lt

Istorija, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Intelektualų vaidmuo

🌄Kodėl „Raudonojo tvano“ nėra mokyklose privalomų perskaityti knygų sąrašuose?

Tiesos.lt redakcija   2018 m. sausio 28 d. 0:56

8     

    

Kodėl „Raudonojo tvano“ nėra mokyklose privalomų perskaityti knygų sąrašuose?

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Briedis“ vakar pristatė Igno Šeiniaus (1889–1959), lietuvių literatūros klasiko, Švedijoje ir kitose Skandinavijos valstybėse dirbusio Lietuvos diplomato, švediškai 1940 m. parašytą ir išleistą knygą „Raudonasis tvanas“ („Den röda floden“). Tai autentiškas diplomato pasakojimas apie 1940 m. Lietuvos okupaciją, ką jam teko išgyventi ir regėti savo akimis.

Lietuviškai pirmąsyk ši knyga buvo išversta ir išleista JAV 1952 m., pakartotinai išleista Lietuvoje 1990 metais. Pristatyta trečioji lietuviška knygos laida, „Briedžio“ leidyklos papildyta itin gausiomis dokumentinėmis nuotraukomis.

Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centre susirinkusiai auditorijai Rasa Čepaitienė, Vilniaus universiteto istorijos profesorė ir Lietuvos istorijos instituto bendradarbė, pabrėžė, kad knyga reikšminga ne vien kaip istorinis dokumentas, labai įtaigiai, su didele vaizdavimo jėga atskleidžiantis Lietuvos valstybės žūtį ir tragediją Antrojo pasaulinio karo metais. Ji aktuali ir tuo, kad parodo hibridinio poveikio visuomenėms mechanizmus ir priemones, kurios yra taikomos ir dabar. Skiriasi technologijos, bet principai išlieka.

Istorikė nurodė, kad to laikotarpio nuotraukos labai sustiprina įspūdį, suteikia veikalui autentiškumo, dokumentinės vertės. Ignas Šeinius, pasak R. Čepaitienės, pasakoja kaip liudininkas įvykių, kuriuose pats dalyvauja. „Knyga labai vertinga ne tik kaip istorinis liudijimas, bet ir kaip tam tikra pamoka, perspėjimas, impulsas pamąstyti apie mūsų praeitį, apie 1940 metus, kai žuvo nepriklausoma valstybė, apie to meto visuomenės ir valdžios, savų ir svetimų santykį, apie mūsų dabarties santykį su istorija ir mūsų asmeninį santykį su savo šalies ir valstybės istorija.“

Sigutė Radzevičienė, knygos įžanginio straipsnio autorė, Vytauto Didžiojo universiteto skandinavistikos profesorė, 12 metų dirbusi Stokholmo archyvuose, tyrinėjusi I. Šeiniaus palikimą ir parašiusi monografiją apie jį, pabrėžė, kad klausimas, kodėl nėra „Raudonojo tvano“ Lietuvos mokyklų privalomosios literatūros sąrašuose, yra labai svarbus. Jos nuomone, tai galėtų būti „idėja Lietuvai“ – įtraukti šią knygą į atitinkamą edukacijos ir švietimo sistemą.

Ji taip pat akcentavo, kad kintančių sienų pasaulyje labai svarbu save matyti kontekste su kitais: kas lietuviai yra skandinavams, kuo skandinavai yra mums. Ir šitie ryšiai yra be galo įdomūs ir svarbūs. Komunikacija – kultūrinė, istorinė, politinė žinia – dabar peržengia geografines ir politines sienas. Tuo galime ne tik džiaugtis, bet ir privalome naudotis.

Renginio moderatorius Vidmantas Valiušaitis, Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas, atkreipė dėmesį į Igno Šeiniaus pasakojimo pobūdį: tai aukštos kokybės žurnalistika, turinti kartais net ir beletristinio žavesio. Vyrauja ramus, orus tonas, paties autoriaus beveik nejusti, jis nebruka savo vertinimų ir pozicijos, bet pozicija atsiskleidžia iš faktų, kurie jam svarbūs, atrankos. Vienas iš ryškiausiai į akis krintančių pasakojimo bruožų – tam tikras orumas. Ori laikysena, orus santykis su pasauliu, net ir su priešu, kuris naikina tavo šalį ir tautą. I. Šeinius kalba faktų, argumentų, įvykių ir procesų vaizdavimo, ne priešo išjuokimo ar jo niekinimo kalba. Tai daro įspūdį, ir šis aspektas yra pažymėtinas.

lnb.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas Ekspertui       2018-01-30 18:38

“Rusijos” alkoholikai “tik aukos”? Įdomu, kodėl jie “aukos” visais laikais ir prie visų režimų.

Marginalas       2018-01-30 18:37

“Raudonasis tvanas” parodo ne “hibridinio poveikio visuomenėms mechanizmus ir priemones”, bet tai, kad net ir per pirmąją bolševikinę okupaciją Lietuvoje buvo labai daug niekšų, įskaitant įskundimus okupantams rašinėjusius buvusius “ministrus”.
Šios knygos niekas niekur neįtrauks - nei patriotinių mitų kūrėjai, nei dabartinės globalistinės ideologijos šalininkai. Bijau, kad dabar tokių jau daugiau nei trečdalis. Jokios politikos lietuvių neišgelbės, jei patys to nenori. Daugelis svajoja per gerus įstatymus (!) išgelbėti tautą, kuri nenori išsigelbėjimo (teoriškai, žinoma, nori, bet tai turi daryti “valdžia” ir apskritai kažkokie “kiti”). Čečėnų niekas nesunaikins, nors jiems jokia svetima įstatymų politika niekad nebuvo palanki. Skirtumas: vieni pagonys, kiti - ne komentarus ir pliusiukus-minusiukus rašinėjantieji, bet nenustojantieji aukoti gyvybių vardan D-vo.

Sąrašai       2018-01-29 13:08

be sąrašų yra dar Sorošai ir aibė kitų. Todėl mokyklose, leftistams puikiai suvokiant mūsų visuomenės (iki tam tikro laiko) abejingumą, didės tik sorošiniai sąrašai, o vėliau, galimai, ir kitokie, kaip pvz., 273 sąjūdiečių.

Ekspertas       2018-01-28 15:35

Raudonasis maras, kaip ir rudasis - tai vakarų produktai. Vaivorykštinis irgi. Reikia suprasti, kad visokie marai yra socialinių technologijų produktai o žmonės Lietuvoje, vakaruose ar toje pačioje Rusijoje yra tik aukos. Norint išlaisvinti žmones iš propagandos gniaužtų - reikia jiems suteikti žinias apie metodus ir technologijas.

Nezabudkai       2018-01-28 9:22

Pidarai žino, kad užpakalis turi daugiafunkcinę reikšme išskyrius pagrindinę paskirti. Ir tai gerai supranta liberalsąjudistai ir konservatoriai. Jie viską daris, kad tai išsipildytų. Nes to nori net “Dėdulės” anūkas. Jam, matai, reikalinga tolerancija su pideraastais.

Nezabudka       2018-01-28 8:48

Daug svarbiau mokyklose organizuotai skaityti žydrą literatūrą, rengti vaidinimus apie princo ir princo meiles. Arba V. Kudirkos aikštėje Vasario 16-sios proga surengti parodomasias pidarų veseilias. Jau plačiai paskelba jog pidarų “santuokų” įteisinimas suteiktų šimtmečio jubiliejui prasmę ir pakylėtų kokybinį lygmenį. O čia, cha, kažkoks raudonasis tvanas.
Rudasis subininės ideologijos cunamis- va kur jėga!

ruta       2018-01-28 8:27

Puiku , kad dar liko Lietuvoje tautieciu , kuriems rupi Lietuva , jos istorija ir ateitis !Pagarba !

Konservatoriai neleidžia       2018-01-28 8:24

Jie kuria savo istoriją, kaip jie, o ne tauta, išlaisvino Lietuvą nuo zachvatčikų, kurie vėl puola.


Rekomenduojame

Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.