Ugdymo politika

Klausimas profesoriui Rimvydui Jasinavičiui: Ar egzistuoja nemokamas mokslas?

Tiesos.lt siūlo   2016 m. rugsėjo 14 d. 19:49

3     

    

Klausimas profesoriui Rimvydui Jasinavičiui: Ar egzistuoja nemokamas mokslas?

Vladas Vaicekauskas | „Vakaro žinios“

Visa valstybinio švietimo sistema išlaikoma mokesčių mokėtojų pinigais. Išeitų, kad nemokamo mokslo nėra ir negali būti.

Žinoma, visos mokymo įstaigų išlaidos privalo būti apmokėtos kažkieno pinigais. Valstybiniai darželiai, mokyklos, kolegijos, universitetai gyvi mokesčių mokėtojų pinigais ir tuo, ką užsidirba iš mokslo ir europinių projektų.

Bet dalis studentų susimoka už studijas dar kartą.

Tais susimokėjimais yra bandoma lopyti finansavimo stygių, kuris kyla iš nepakankamai skiriamos valstybės biudžeto dalies. Pas mus visai švietimo sistemai teskiriama apie 4 procentus BVP, o kitose Vakarų valstybėse - du tris kartus daugiau. Dėl to ima veikti taisyklė: „Kvailu tampa – todėl, kad biednas.“

Kodėl neatsisakoma kalbų, kad švietimo sistemoje – mokslas nemokamas.

Švietimo sistema sukurta šviesti… Šviesti ar mokyti? Švietimo sistema ir „šviečia“, kad mokymasis joje nemokamas. Bet mokytojams, auklėtojams, dėstytojams algas reikia mokėti iš piliečių surinktų mokesčių. O apie nemokamą mokslą kalba tie, kurie galvoja, kad už viską sumoka valdžia. Bet valdžią taip pat išlaiko piliečiai!

Vadinasi, šeimose, darželiuose, mokyklose reikia pradėti kalbėti, kad nemokamo mokslo nėra, kad viskas, kuo naudojasi vaikai, studentai, yra apmokėta galbūt ir jų tėvų, senelių, ir visų piliečių uždirbtais pinigais?

Taip! Kol kas nemokame tik už gamtos dovanas: tėviškės orą, paukščių čiulbėjimą, lietų, saulės tekėjimą, miško, jūros ošimą. Už visa kita, įskaitant kalinių pietus, sumokame savo uždirbtais pinigais. Valstybę išlaiko jos piliečiai. Laikas tą suvokti. Nemokamų mokslų pasakas reikia užbaigti.

Nemokamo mokslo sąvoka mažina moksleivių, studentų atsakomybę stropiai mokytis ir deramai elgtis su visuomenės turtu?

Būtent – kas valdiška, yra svetima. Visos valstybinės mokymosi įstaigos yra piliečių nuosavybė, nes sukurta už jų pinigus. Valdininkai savavališkai žmonių sukurtą turtą pavertė valdžios turtu. Laikas suvokti, kad tas turtas priklauso piliečiams, o ne valdžiai.

Bet Konstitucijos 41 straipsnis skelbia, kad gerai besimokantiems suteikiama teisė į nemokamą mokslą.

Toks straipsnis atsiradęs iš įsitikinimo, kad geras mokymasis yra geriausia ir besimokančiųjų, ir visos valstybės investicija. Todėl ji tampa viešąja vertybe, kuri turi būti didžiąja dalimi apmokama visų mokesčių mokėtojų sąskaita – iš valstybės biudžeto. Tačiau už tos investicijos grąžą atsakomybę privalo prisiimti ir kiekvienas besimokantysis. Todėl aš esu prieš bet kokius nemokamus studijų krepšelius ir stipendijas, be konkrečių įsipareigojimų.

Studentai turi mokytis, studijuoti už savus?!

Nebūtinai. Geriausiai, kad valstybė, o ne bankai suteiktų beprocentę studijų paskolą, kuri leistų ramiai ir gerai studijuoti pasirinktą specialybę.

O Dieve, jus išvadins utopistu ir dar kažkuo…

Visi universitetų absolventai už valstybės, o ne bankų paskolas studijoms garantuotai atsilygins baigę mokslus, jei įsidarbins Lietuvoje ir 5–6 metus mokės mokesčius jų studijas kreditavusiai valstybei. Tai ir taptų realia investicine grąža valstybei, finansuojančiai kokybišką mokslą. Suprantama, kad Lietuvoje produktyviai dirbantys, gerai išsilavinę absolventai, sukurs gausesnį vidaus produktą, daugiau pajamų, tad ir mokesčių generuos daugiau bei greičiau grąžins investicijas, praktiškai to nė nejausdami.

Bet baigusieji studijas gali išsivažinėti į užsienius – ir gaudyk vėją laukuose.

Nedirbantys Lietuvoje, kad ir kur bebūtų, vis tiek privalo likti įsipareigoję valstybei ir visuomenei atlyginti už studijoms suteiktą beprocentę paskolą. Tai galėtų būti reglamentuota Mokslo ir studijų įstatyme ir abipusėje sutartyje. Pritaikius šį principą, išnyktų skaudi jauną, bet vargšą, prasčiau išmokytą mokykloje žeidžianti nelygybė: vieni už mokslą moka, kiti – ne. Universitetas yra demokratijos lopšys, universiteto bendruomenėje visi turi turėti lygias teises ir galimybes. Tai ne veltinių fabrikas, kur dirba samdiniai, parduodami savo darbo jėgą. Studentas nėra samdinys. Jis privalo tapti sąmoningu ir atsakingu investuotoju.

Kiek universitetui kainuoja vieno aukštos kvalifikacijos studento parengimas?

Kokybiškos vieno studento studijos universitete, priklausomai nuo pasirinktos specialybės, kainuoja nuo 2 iki 3 tūkstančių eurų per metus. Dar jo pragyvenimo išlaidos sudaro panašią sumą. Tad vidutiniškai keturių metų kokybiškoms studijoms reiktų investuoti apie 20 tūkstančių eurų. Kita vertus, gerą aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas, produktyviai dirbantis Lietuvoje, per metus vidutiniškai generuoja 15–20 tūkstančių eurų ekonominės pridėtinės vertės. Apie pusę tos sumos mokesčių pavidalu pasiima valstybė. Tai valstybės lėšos, panaudotos personalioms investicijoms į aukštąjį mokslą. Per jaunų specialistų darbą gimtoje šalyje jų paimta skola atsipirktų per dvejus trejus metus. Tai nuostabiausia investicija!

Ir šitie auksinės investicijos subjektai, gavę diplomus, šiandien išdunda į užsienius, mokesčius mokėti svetimiems, nieko neinvestavusiems?

Lietuva, kaip neturtinga valstybė, iš savo kuklaus biudžeto kitoms turtingoms valstybėms už dyką parengia aukštos kvalifikacijos specialistus. Lietuvos universitetai, skriausdami savo darbuotojus, studentus ir valstybę, teikia labdarą svetimoms šalims vien todėl, kad nesutvarkyta, neparengta, neapgalvota diplomuotų žmonių įdarbinimo savo šalyje sistema.

respublika.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

discount_cialis       2016-11-25 8:00
viagra_england       2016-10-12 4:33
Būtent,medikų       2016-09-15 11:46

ruošimas užsieniui už biednos valstybės pinigus yra baisiausia išnaudojimo forma,klestinti ES.Mažos šalys bus sutryptos.


Rekomenduojame

„Pagaminta Lietuvoje“: savaitės politinių įvykių apžvalga trumpai

Verta prisiminti. Naktis, sukrėtusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį: pirmieji žiniasklaidos balsai

Ramūnas Aušrotas. Ateina naujos ideologinės kolonizacijos laikas – apsiginsime?

Vygantas Malinauskas. Kodėl Bažnyčiai iš viso reikalingos Šv. Mišios

OpTV: išskirtinis „Kranto“ interviu su pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi – apie Ameriką ir Trumpą, Sąjūdį ir Sausio 13-ąją

Aleksandras Nemunaitis. Kaip man nebuvo leista sudalyvauti viešame Vilniaus savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje

Ramūnas Aušrotas. Įdomu, ką čia Žmogaus teisių komitetas sugalvojo?

Algimantas Rusteika. Mes laimėjom

Raimondas Navickas: Mes jų nepamiršome. Papasakokime apie juos savo vaikams ir anūkams

„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija?

Vytautas Radžvilas: Laisvės kova niekada nebaigta

OpTV: Mantas Varaška meta iššūkį iš nelaimės parazituojančiai žiniasklaidai ir kolegoms: žmonių kantrybė senka!

Laima Malinauskaitė. Sausio 13-ąją prisimenant

Moderna padvigubino savo vakcinos nuo Covid-19 kainą

Vytautas Sinica. Interneto cenzūros režimas

Ramutė Ruškytė. Valstybės ir bažnyčios santykis karantino metu

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Vytautas Radžvilas. Postdemokratija ir postAmerika

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

„Nacionalinio susivienijimo“ pareiškimas dėl Laisvės gynėjų dienos

Arūnas Dulkys raportuoja: vertinsime ir įvertinsime, sudarysime sąlygas nemokamai skambinti (skųsti?), reguliariai tikrinsime ir kontroliuosime…

Jūratės Laučiūtės replika Vytautui Landsbergiui: Ar verta nužeminti dvasinę stiprybę ir vienybę prilyginant jas „mūšiui“?

Vidas Rachlevičius apie „kiškių narsuolių kariauną“: „Apima svetimos gėdos jausmas“

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.