Šį ketvirtadienį Marijos radijo laidoje „Kitu kampu“ (laidos vedėjas – Aurimas Radkevičius) buvo kalbėta apie tai, kiek sąžininga ir išties objektyvi yra Lietuvos žiniasklaida.
Laidos svečiai – Sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga, Mykolo Romerio universiteto senato pirmininkas prof. Gintaras Aleknonis ir politologas, Vilniaus universiteto filosofijos doktorantas Vytautas Sinica.
Laidos įrašo kviečiame klausytis ČIA.
P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.
Parašyk komentarą
Komentarai
Ne žiniasklaida, o dezinfosklaida, nes melo propagandos daugiau nei tiesos propagandos.
nuo partijos sumokėtų pinigų. Daugiau sumoka daugiau šmeižiamos kitos partijos.
Tiesiogiai faktu nefalsifikuoja. Taciau nutylejimai, akcentavimas nereiksmingu dalyku ir miglos putimas , kaip melo rusis, kai mes numanome faktus pagal savo gyvenimo patirti, o jie nera tokie - ivyksta realybes pokitis - miglos putimas padeda nuslepti situacija ir TAI viena is MELO rusiu.
Pavyzdziui apie 2000 buvo neva tariamasi su Lenkija del bendros, naujos AE statybos. Susitarimas neivyko, Lietuvos spauda apkaltino neva lenku iskeltus naujus reikalavimus, o kai jie tariamai nebuvo patenkinti, trenkimu durimis.
Tuo tarpu lenku puse pateikusi priesderybines pozicijas ir isgirdusi Lietuvos bemaz “taip"eme aktyviai ruostis ta kryptimi.Tuo tarpu Lietuvoje eme kilti nesutarimas tuo klausimu tiek spaudoj, tiek Seime tiek Ministru kabinete. Tada derybinis komitetas kreipiasi i lenku puse siulydama KEISTI jau suderetus punktus. Is pradziu buvo siuloma keisti ta punkta. Lenkai eme tartis. Po to dar buvo is Lietuvos puses pasiulymai keisti dar kai kuriuos SUDERETUS punktus. Po to lenkai trenke durimis ir derybas nutrauke. Lietuvos spaudoje gi lenkai buvo isstatyti derybu nutraukimo iniciatoriais.
Kaip matote posakis “neskaitykite tarybines spaudos pries miega” lietuviskai media tinka taip pat.
Panasiai buvo ir su Rail Baltica. Suderetas ir suprojektuotas marsrutas Lietuvos buvo pareikalautas keisti ir perprojektuoti per VILNIU! Cia po 15 metu pilstymo is tuscia i kiaura kai buvo savaime aisku , kad gelezinkelis bus tiesiamas per KAUNA.
Todel as labai ir labai itariai ziuriu i Lietuvos istoriografijos aiskinimus apie 1939-40 mm aneksija ir vyriausybes veiksmus jos metu.
Melas kaip modus vivendi.
Džiaugiuosi išklausiusi šią diskusiją.
Ačiū už malonų pokalbį.