Ugdymo politika

Kiek laiko politikų abejingumas dar naikins Lietuvos aukštąjį mokslą?

Tiesos.lt siūlo   2016 m. rugsėjo 26 d. 14:36

4     

    

Kiek laiko politikų abejingumas dar naikins Lietuvos aukštąjį mokslą?

Tomas Dapkus | „Alfa“ savaitė“

Aukštojo mokslo sistemą krečia gili krizė, tačiau nei pačios aukštosios mokyklos, nei politinė valdžia nesiima būtinų reformų. Europos Sąjungoje pirmaujame pagal išduodamus diplomus, kurių didžiosios dalies darbo rinkoje net nereikia. Netrukus bus išrinktas naujas Seimas, suformuota valdančioji koalicija ir paskirtas švietimo ir mokslo ministras: ar pavyks rasti sprendimą, kaip išvengti visiško aukštojo mokslo sistemos sunaikinimo?

Per pastaruosius kelerius metus studentų skaičius sumažėjo maždaug trečdaliu, o dėstytojų etatų skaičius mažėja labai nedaug, studijų programų net padaugėjo. Tose programose studentų vos vienas kitas arba iš viso nė vieno. Apie būtinybę jungti universitetus kalbama jau ne vienerius metus, kai kurie politikai, pavyzdžiui, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, pasiūlė panaikinti vieną prasčiausius rezultatus rodančių aukštųjų mokyklų – Lietuvos edukologijos universitetą (LEU). Į tai sureagavo šio universiteto prorektorė, kuri yra ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatė į švietimo ir mokslo ministro postą, Vilija Salienė.

Žlungančio LEU vadovai siekia postų valdžioje

„Ar uždaryti, ar neuždaryti universiteto, sprendžia tikrai ne gerbiamas Gabrielius Landsbergis, tai sprendžia Seimas, teikiant universitetų taryboms tam tikrus sprendimus. Man liūdna dėl to, kad dažnu atveju politikai vadovaujasi stereotipais, nesilanko universitetuose ir neįsitikina apie ten vykstančius pokyčius, o kalba tomis pačiomis frazėmis keletą metų iš eilės, dėl to yra liūdna, ir tai susiję ne tik su LEU, bet ir su kai kuriais kitais Lietuvos tikrai neprastais universitetais“, – aiškino LEU prorektorė ir LVŽS kandidatė į švietimo ir mokslo ministrus V. Salienė.

Kitas LVŽS politikas, kuris padėjo rašyti jų programą ir, matyt, sieks Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko posto, LEU Istorijos fakulteto dekanas profesorius Eugenijus Jovaiša, taip pat teigia, kad neva reikalinga centrinė pedagogus rengianti institucija.

„LEU, kaip ten bebūtų, išleidžia pagrindinę mokytojų dalį. Taip, šitą aukštąją reikia reformuoti. Taip, apie tai ne vieną kartą kalbėjome. Taip, jai reikia suteikti daugiau lėšų, kad ji turėtų šiuolaikiškas laboratorijas, didaktikas, to be finansavimo nepadarysi. O kas rengs pedagogus? VU gali rengti, bet kiek? Geriausiu atveju 30, 40, 140, o jei pasakysiu, kad šiemet reikėjo priimti apie 1500 studentų, kad mokytojų tą ateinantį poreikį patenkinti, tai labai aišku, kad Lietuvai reikalinga centrinė institucija, rengianti mokytojus“, – aiškino LEU fakulteto dekanas E. Jovaiša.

Iš tiesų ekspertai sako, kad kuo skubesnis LEU uždarymas ar integravimas į Vilniaus universitetą tik padėtų greičiau spręsti pedagogų rengimo problemą. Tokių specializuotų pedagogų rengimo universitetinių mokyklų jau sunku rasti kitose šalyse. Jų rengiami pedagogai seniai neranda vietos rinkoje. Iš tiesų pedagogų poreikio ne tik nėra, bet, atvirkščiai, sistemoje dirba apie 7 tūkst. per daug mokytojų. Tai viena priežasčių, kodėl jų algos mažos, didžioji dalis parengtų specialistų eina dirbti į visai kitas pozicijas, kurioms nėra pasiruošę. Vakaruose taikomas daug veiksmingesnis metodas, kai pedagogu tampama pirma įgijus konkrečios krypties aukštąjį išsilavinimą, pavyzdžiui, chemiko, fiziko ir pan., o tik po to ir dar geriau įgijus darbinės patirties pratęsiamos vienerių metų studijos, suteikiančios pedagoginių kompetencijų.

Kieno rankose atsidurs Lietuvos švietimas?

Visą straipsnį skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Betgi       2016-09-27 15:19

Melu grįstas straipsnis: “Lietuva aukštajam mokslui išleidžia kiek daugiau viešųjų pinigų nei Europos Sąjungos ar Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (OECD)”.
Gėda tiek meluoti!! Žr., pvz. propatria.lt/2016/09/bronislovas-kaulakys-lietuvos-mokslas.html

Julius Puras       2016-09-27 13:40

Lietuvos obrazavščyzna nusispjovė šaka ant kurios sėdėjo. Dabar beliko tik laisvas kritimas žemyn. Tai yra kaip atpildas už nedalivavima Lietuvos politinėje socialinėje veikloje. Tai yra atpildas visai Lietuvoje islikusiai sovietiniai obrazavščyznai už visas tas socialines bėdas už emigracija už valstybės griovima.

Pikasas       2016-09-26 16:36

Aukštojo mokslo naikinimo šaknys ir jo ateitis slypi kur kas giliau, negu vieno ar ko autsaiderio pašalinimas. Manau, kad būtina tiksliai subalansuota sisteminė reforma, kuri kiek įmanoma atitiktų ne tik rinkos poreikius, bet ir sugebėtų išugdyti tokius mūsų šalies patriotus, kurie pečius suglaudę galėtų artinti Lietuvą prie geriausių pasaulinių standartų. Kai “Dainuojanti revoliucija” suskaldė imperijos ledą buvo daug vilčių. Kai po kelių metų bandžiau, pagal galimybes, aiškintis, kokioje situacijoje yra vidurinių mokyklų savimonė, paaiškėjo kad daugumas vadovaujančių kadrų yra perėję dar per LKP rajoninių komitetų rėtį ir tik ten gavę “rekomendacijas”. Retoj vidurinėj užsimezgė vadovaujantis darinukas, kuris bandė neapeiti Tautos Laisvės išsaugojimo svarbių akcentų. Kai atsirado Kaune Vytauto Didžiojo universitetas, tikėjausi, kad jis gali surasti jėgų paimti iniciatyvą ir kreipti studentų pasiruošimą SĄMONINGAI tarnauti Lietuvai. Sugrįžusi į Lietuvą profesorė Liucija Baškauskaitė tapo prorektore ir atrodė, kad viskas krypsta pozityvia linkme. Ji buvo “sudorota”, o ką ji man papasakojo net nedrįstu viešinti be jos sutikimo. Domėjausi kokia situacija įvairių aukštųjų skirtingose katedrose. Pasakysiu tiesiai. Kas pasireikšdavo, kaip Tautos ir Tėvynės patriotas, tas būdavo išstumiamas dėl absurdiškų priežasčių. Greitai buvo suprasta, kad reikia vandens į burną paimti, kad tiesiai šviesiai ko nepasakyti. Be abejo, kad taupumo sumetimais reikia spęsti sumažėjusios Lietuvos sumažėjusius aukštojo mokslo poreikius. Ir dar daug ką reikia spręsti. Svarbiausia pradėti tą daryti. Vien kalbų nepakaks…

Šitas Dapkus       2016-09-26 16:12

Yra tikrų tikriausias konservas. Ką tik nepasakytų anūkėlis Gabriukas tuoj Dapkiukas sukuria paskvilį, kad tik lyžterėti konservinei verchuškai.


Rekomenduojame

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. Dar kartą „vienų vieni“?

„Pagaminta Lietuvoje“: savaitės politinių įvykių apžvalga trumpai

Verta prisiminti. Naktis, sukrėtusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį: pirmieji žiniasklaidos balsai

Ramūnas Aušrotas. Ateina naujos ideologinės kolonizacijos laikas – apsiginsime?

Vygantas Malinauskas. Kodėl Bažnyčiai iš viso reikalingos Šv. Mišios

OpTV: išskirtinis „Kranto“ interviu su pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi – apie Ameriką ir Trumpą, Sąjūdį ir Sausio 13-ąją

Aleksandras Nemunaitis. Kaip man nebuvo leista sudalyvauti viešame Vilniaus savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje

Ramūnas Aušrotas. Įdomu, ką čia Žmogaus teisių komitetas sugalvojo?

Algimantas Rusteika. Mes laimėjom

Raimondas Navickas: Mes jų nepamiršome. Papasakokime apie juos savo vaikams ir anūkams

„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija?

Vytautas Radžvilas: Laisvės kova niekada nebaigta

OpTV: Mantas Varaška meta iššūkį iš nelaimės parazituojančiai žiniasklaidai ir kolegoms: žmonių kantrybė senka!

Laima Malinauskaitė. Sausio 13-ąją prisimenant

Moderna padvigubino savo vakcinos nuo Covid-19 kainą

Vytautas Sinica. Interneto cenzūros režimas

Ramutė Ruškytė. Valstybės ir bažnyčios santykis karantino metu

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Vytautas Radžvilas. Postdemokratija ir postAmerika

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

„Nacionalinio susivienijimo“ pareiškimas dėl Laisvės gynėjų dienos

Arūnas Dulkys raportuoja: vertinsime ir įvertinsime, sudarysime sąlygas nemokamai skambinti (skųsti?), reguliariai tikrinsime ir kontroliuosime…

Jūratės Laučiūtės replika Vytautui Landsbergiui: Ar verta nužeminti dvasinę stiprybę ir vienybę prilyginant jas „mūšiui“?

Vidas Rachlevičius apie „kiškių narsuolių kariauną“: „Apima svetimos gėdos jausmas“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.