Dienos aktualija

Kęstutis Skrupskelis. Ar paminklai vien šventiesiems?

Tiesos.lt siūlo   2019 m. liepos 25 d. 2:24

14     

    

Kęstutis Skrupskelis. Ar paminklai vien šventiesiems?

Pro Patria

Ieškantys antisemitizmo Berlyno Lietuvių aktyvistų fronto veikloje turėtų savęs paklausti, kodėl jų taikinyje Kazys Škirpa, o ne, pavyzdžiui, Bronys Raila, vienas iš svarbesnių LAF`o veikėjų?

Škirpa buvo liaudininkas, būtent, priklausė partijai, kuri nuo dvidešimto amžiaus pradžios, kada jie liaudininkais dar nesivadino ir nebuvo partija, dažnai ir aštriai kritikavo antisemitizmą. 1918-1919 metais Škirpa Vilniuje užėmė karo komendanto padėjėjo pareigas. Iš to laikotarpio žinomi keli jo rašiniai. Jie nepalieka abejonės, kad žydai, jo supratimu, kaip ir kitos tautinės mažumos, turi būti plačia autonomija besidžiaugiantys pilnateisiai Lietuvos piliečiai. Jis atmeta kai kurias kraštutinių socialistų siūlomas reformas, nes jos didintų prieš žydus nukreiptų pogromų pavojų. Plačiau tai aprašiau Kultūros baruose, 2018 metais, nr. 10, p. 81-82.

Vien už jo darbą tada Vilniuje, Škirpa vertas prisiminimo ir pagarbos. Juo labiau – Vilniuje.

Aišku, tai – jaunasis Škirpa. Dvidešimt metų nepriklausomos Lietuvos valstybės raidos ir metai sovietinio teroro jo galvosenoje galėjo palikti pėdsakų. Bet tai dar reikėtų įrodyti. Tačiau minėti Škirpos rašiniai yra pradžia, kurios bet koks sąžiningas jo kritikas ignoruoti negali. Norintys Škirpai primesti antisemitizmą privalo parodyti kodėl ir kada jis savo nusistatymą pakeitė. Vienas kitas nežinomos kilmės sakinys, randamas LAF`o tekstuose, daugiaprasmis, iš konteksto ištrauktas, to uždavinio neatlieka. Škirpos kritikai privalo atsiminti, kad civilizuotame pasaulyje, kaltė įrodoma ne dogmomis ar miglotomis bendrybėmis, bet patikrintais faktais.

Tuo metu Raila, bent jau LAF’o veiklos rėmuose, yra parengęs antisemitinių tekstų, nors ir čia kyla neaiškumų ir abejonių. Raila rašė daug, vartojo daug slapyvardžių. Kokios buvo jo pažiūros prieš karą, nustatyti sunku. Faktas, kad Vytautas Alantas, draugas, su kuriuo Raila traukėsi į Vokietiją, yra paskelbęs antisemitinių rašinių nepriklausomybės laikais. Tačiau, lieka galimybė, kad kai kuriuos tekstus jis rengė ir taikė vokiečiams, bandydamas LAF’o tikrųjų siekių neparodyti. Šiaip ar taip, jeigu būtų Railos vardu pavadintų gatvių, mokyklų, ar pastatytų jam paminklų, remčiau žygius tai pašalinti. Nebent kas iškeltų man nežinomų faktų.

Grįžtu prie pradžioje iškelto klausimo, kodėl puolamas Škirpa, ne Raila? Atsakymas tik vienas: Škirpa yra rezistencijos simbolis, o Raila nėra. Puolamas Škirpa ne todėl, kad įrodyta jo kaltė, bet todėl, kad jis pelningesnis taikinys.

Kodėl nepuolami Impulevičius, Čenkus, kurių kaltė neabejotina? Kodėl puolami rezistentai? Kodėl ir toliau puolamas Brazaitis, nepaisant to, kad Amerikos kongresas jį tyrė ir kaltės nerado? Iškyla kitas klausimas: kas buvo ir yra suinteresuotas diskredituoti mūsų rezistenciją?

Tarkim, kad keli dažnai cituojami tekstai iš tiesų atspindi LAF’o meto Škirpos galvoseną. Kas tada? Iškyla kriterijų klausimas: ar vien tik šventuosius leistina gerbti? Susiduriame su faktu, kad politikoje šventųjų nebūna. Lukiškių aikštės Leniną nugriauti reikėjo: tai komunistinio teroro ir okupacijos simbolis. Bet ar reikia nugriauti Cvirką? O jeigu Cvirką, kodėl tada palikti Žemaitę? Sovietų garbintą, pasakiusią daug piktų ir neteisingų dalykų apie kai kuriuos mūsų valstybės kūrėjus?

Šiuo metu Amerikoje paminklų klausimas kyla dažnai: vyksta pikti ginčai, svarstant kuriuos jų naikinti, kuriuos palikti. Yra ir trečia galimybė, būtent, gretimai pastatyti naujus. Pavyzdžiui, mieste, kuriame paskelbta civilinį karą įžiebusi konfederacija, pietiečių kareiviui pagerbti paminklas išliko, bet netoli pastatyta juodaodžių vergiją, segregaciją, diskriminaciją primenanti panorama.

Amerikoje gerbiamas prezidentas Franklinas D. Rooseveltas. Jo nuopelnai dideli. Jo socialinė programa išgelbėjo kapitalizmą. Jis vienas iš Vokietijos nugalėtojų. Bet yra ir tamsioji pusė, visų pirma – Vokietijos miestų bombardavimas. Nužudyta, pažeidžiant visuotinai pripažintas karo normas, keli šimtai tūkstančių nekaltų žmonių. Ne viena Amerika ir ne jis vienas atsakingas. Bet kaip vyriausiasis kariuomenės vadas jis galėjo terorą bent pristabdyti ir to nepadarė. Šiuo metu aktualu, kad tarp motyvų buvo ir rasinis. Jis buvo linkęs galvoti, kad pasaulyje nebus taikos, jeigu vokiečiai išliks gausi, galinga tauta. Bombarduota su tikslu išnaikinti kuo daugiau vokiečių, savotiškas galutinis vokiečių klausimo sprendimas. Ar Vokietija iš Amerikos turėtų reikalauti to, ko reikalaujama iš mūsų?

Nuo pat savo administracijos pradžios Rooseveltas stengėsi nuslėpti Stalino nusikaltimus. Motyvai politiniai: jis norėjo gerų santykiu, nenorėjo, kad visuomenėje kiltų pasipiktinimas. Smulkus lietuvius liečiantis epizodas. 1942 metais būrelis Amerikoje gyvenančių lietuvių prašė Ameriką imtis iniciatyvos, kad sovietai leistų tarptautinio Raudonojo Kryžiaus atstovams patikrinti lietuvių kalinių bei tremtinių būklę. Nieko iš to neišėjo: beveik tikra, kad Amerika nežengė nė žingsnio. O būtų buvę išgelbėta tūkstančiai badu mirštančių lietuvių. 1943 metais būtų buvę per vėlu, bet 1942-siais, reikalas buvo aktualus, nes ant pralaimėjimo ribos stovintiems Sovietams Amerikos parama buvo gyvybiškai svarbi.

Ar amerikiečiai turėtų Rooseveltą gerbti? Jis pasiekė kur kas daugiau negu Škirpa, bet jo nusikaltimai nepalyginamai sunkesni. Jam pakako svertų išgelbėti tūkstančius nekaltų žmonių. Tuo metu Škirpa, – jeigu iš viso jis kaltas, – nusikalto nebent tuo, kad per mažai kreipė dėmesio ir tokių kaip Raila ar voldemarininkai nedrausmino.

Kitas klausimas – tebėra neaišku ar tie keli LAF’o prieš žydus nukreipti lapeliai buvo viešai išplatinti? Net jeigu ir taip, tai niekas ligi šiol nėra akademiškai rimtai ištyręs kada tai įvyko, kokiu mastu tai buvo išplatinta, kokio poveikio tai turėjo? Spėlionės, kad tai GALĖJO paskatinti žydų persekiojimą ir lieka spėlionėmis, prielaidomis, interpretacijomis. Tokiu pagrindu jokie sprendimai nepriiminėjami.

Kiekvienu atveju didžioji atsakomybė tenka vokiečių politikai. Jeigu ne okupacinė politika, nekaltų žmonių karo metu būtų žuvę, tarp jų ir žydų, bet Holokaustas Lietuvoje nebūtų įvykęs. Ką lietuviai darė ar nedarė – reikšmės karo įvykių eigai tai neturėjo.

Škirpa svajojo, kad po karo įvyks LAF’o kongresas, kuris nustatys pagrindines LAF’o pozicijas. Tikimybė, kad mažumų, tarp jų ir žydų, klausimas būtų iškilęs. Prieš karą dažnai girdėjosi nusiskundimų, kad žydai per mažai stengiasi Lietuvos gyvenime dalyvauti. Po karo nuotaikos galėjo būti kitokios. Gal būtų įsigalėjus galvosena, kad kuo žydų mažiau, tuo geriau. Tačiau verta atsiminti, kad daug Lietuvos žydų buvo sionistai, būtent skelbiantys, kad žydai privalo grįžti į savo tėvynę. Lietuvoje, pavyzdžiui, buvo žydų jaunuolių, dirbusių ūkiuose, kad persikėlę į Palestiną jie mokėtų ūkininkauti. Žydų mokyklos rengė jaunimą gyventi ne Lietuvoje, bet Palestinoje. Hebrajų kalba jose vyravo. Lietuvių buvo tik sustiprinta užsienio kalba. Dažnai minimas LAF’o atsišaukimas apie visų žydų išvarymą derinasi su žydų sionistų siekiais. Po karo žydų atsikratyti norėję LAF’ininkai su sionistais lengvai būtų radę bendrą kalbą.

Iškyla dar kitas momentas. Žiūrint į visus LAF’o dokumentus aišku, kad žydų padėtis Lietuvoje jiems nebuvo tarp svarbiųjų klausimų. Manau, kad jie žymiai per daug dėmesio skyrė būsimojo LAF’o sąjundžio ideologijai. Nerealiai svajojo, kad iš LAF’o išsivystys visokių pakraipų lietuvius vienijantis sąjūdis. Berlyne buvo lietuvių antisemitų, tarp jų tikriausiai Raila, voldemarininkai. Apie pokario tautą svajojantis Škirpa, vienybės vardan, galėjo kai ką toleruoti, pats tam nepritardamas, bet suprastamas, kokia yra vokiečių politika. Jis gerai suprato, kad ne lietuviai padėtį valdo, kad lietuviams tenka tik laukti ir išnaudoti pasitaikiusias progas, neapsunkinant darbo mažai reikšmingais ginčais.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Www       2019-07-26 5:15

Gerai pasake Trumpas toms negrems. Jei jus blogai JAV vaziuokite pas save ir darykite ten tvarka. Aš manau iš vis turėtų but uždrausta svetimtaučiams balsuoti dėl lietuvių Tautos gatvių, vietovardžiu , paminklu ar kitu valstybes svarbiu žmonių įamžinimo.

Www       2019-07-26 5:06

Aš tik vieno nesuprantu prie ko čia Lietuva, lietuviai ir žydai? Tai gal visur kabinam zydu komunistu, koloborantu, KGB istu pavardes ir statom jiems paminklus. Kiek zydu KGB treme lietuvius į Sibirą? Kodel nera viešai pakabinta lenta ar paminklas KGB darbuotojai pagal tautybe tie kurie dirbo po karo? Ir iš vis turėtų manau but įstatymu uždrausta niekinti Lietuvos didvyriu. Jus man pasakykite ar gali svetimtaučiai spręsti ką turi myleti ar nekęsti Lietuvos valstybe, lietuviai? Tegul žydai paskelbia savo visus niekšingus darbus. Aš manau kiek jie blogo yra padare visoms tautoms tai visos tautos tiek zydams nera padare. Nusikaltelis kad nebutu demaskuotas tai jis puola kitus.

iškalbinga       2019-07-26 2:59

Kremlius ir Gosdūra jau ploja katučių šimašiams dėl Škirpos gatvės pervadinimo. Sakote, liurbosrąlai nekenčia Kremliaus? Jo? TIkrai? smile
https://www.facebook.com/photo.php?fbid=465616437608363&set=a.179215126248497&type=3&theater;

Laisvės partija       2019-07-25 19:49

nespėjo išsiperėti, o jau daro “tvarką“ Vilniuje.

balsavimas dėl K.Škirpos gatvės pervadinimo       2019-07-25 19:27

Tauta privalo žinoti savo “didvyrius”.

Kasparas Adomaitis Laisvės partijos frakcija Už
Sergej Dmitrijev Darbo partijos frakcija Už
Jolanta Gaudutienė  Darbo partijos frakcija Už
Vilija Gucevičiūtė  Laisvės partijos frakcija Už
Tomas Gulbinas Laisvės partijos frakcija Už
Vaidotas Ilgius Laisvės partijos frakcija Už
Ieva Jagminienė  Laisvės partijos frakcija Už
Gediminas Jaunius Laisvės partijos frakcija Už
Vincas Jurgutis Laisvės partijos frakcija Už
Linas Kvedaravičius Laisvės partijos frakcija Už
Donalda Meiželytė  Laisvės partijos frakcija Už
Vytautas Mitalas Laisvės partijos frakcija Už
Dileta Nenėnė  Laisvės partijos frakcija Už
Monika Ošmianskienė  Laisvės partijos frakcija Už
Romualda Poševeckaja Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ frakcija Už
Tomas Raskevičius Laisvės partijos frakcija Už
Deimantė Rimkutė  Laisvės partijos frakcija Už
Remigijus Šimašius Laisvės partijos frakcija Už
Skirmantas Tumelis Laisvės partijos frakcija Už
Sergej Ursul Darbo partijos frakcija Už
Renaldas Vaisbrodas Laisvės partijos frakcija Už
Lukas Savickas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Susilaikė
Valdas Benkunskas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Prieš
Eglė Čaplikienė  Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcija Prieš
Audronis Imbrasas Laisvės partijos frakcija Prieš
Nijolė Jagelavičienė  Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcija Prieš
Goda Karazijaitė  Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Prieš
Vytautas Kašėta Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcija Prieš
Liutauras Kazlavickas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Prieš
Paulė Kuzmickienė  Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Prieš
Violeta Podolskaitė  Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Prieš
Vydūnas Sadauskas Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcija Prieš
Tomas Seikalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Prieš
Žilvinas Šilgalis Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcija Prieš
Gediminas Švilpa Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Prieš
Diana Stomienė  Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcija Prieš
Romasis Vaitekūnas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Prieš
Artūras Zuokas Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcija Prieš


P.S

Įdomu ir tai, kad nemažai tarybos narių nedalyvavo balsavime. Jų tarpe - Agnė Zuokienė ir ankstesniame posėdyje gatvės pervadinimui prieštaravusi Kamilė Šeraitė.

Plačiau apie balsavimą:
https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/posedziai/posedzio-klausimas/?id=75787

>12:02       2019-07-25 19:26

Tie 4 vyrukai spėjo keletą paskutinių metelių pastovėti ir Vilniuje, rodos, buvusioje Komjaunimo gatvėje. Nelabai toli nuo stoties. Atgimimo laikais iškeliavo vieni pirmųjų. Apie kitas įamžinimo vietas nežinau.

kai kurie nešventi lygesni už kitus       2019-07-25 18:47

O ant uždaryto Lukiškių kalėjimo tebekaba atminimo lenta žydų teroristui ir, galbūt, NKVD agentui, pirmajam Izraelio premjerui Menachemui Beginui.

pirmo kom. autorius       2019-07-25 14:07

atsiprašau - apsirikau, Ramybės parke Kaune (pasitaiko!)

Kas padėjo minusą?       2019-07-25 11:21

>⚖⚖⚖ 2019-07-25 6:38     2019-07-25 12:02
“.....įamžintas keturių susikibusiu vyrų paminklu Vilniuje,....”

Pakoreguosiu: - Kaune…

Gal suklydau? Bezdonyse?

Karabasas stasiui       2019-07-25 11:05

Šį kartą “like”!
Ar prablaivėjai?

>⚖⚖⚖ 2019-07-25 6:38       2019-07-25 11:02

“.....įamžintas keturių susikibusiu vyrų paminklu Vilniuje,....”

Pakoreguosiu: - Kaune…

Žodžio laisvė...       2019-07-25 10:07

Kam blogai šiandien Lietuvoje - “skatertju dorožka” į visas keturias puses.Nustokit
visi “šventieji” kaltinti lietuvius ir Lietuvą būtais ir nebūtais nusikaltimais.
Karai - ne ramunėlių lapelių skabymas.Lietuvių sunaikinta ne mažiau,o gal net daugiau,nei kitų tautybių Lietuvoje.Pvz.čigonų.Tik pastarieji neskalambija ant kiekvieno posūkio,nes balsas vos vos girdimas,nes iš kapų balsai neprasiveržia.
Ir lietuvių balsų,žuvusių Sibiro platybėse ar Lietuvos šuliniuose ir pakrūmėse,negirdės
nei pasaulis ,nei Lietuva.
Dirigentai iš Kremliaus niekada nepavargs skleisdami melą ir apgaulę,kaltindami kitus
ir lietuvius tame tarpe,nes jiems tai naudinga.Juk jie svajoja atkurti savo kruvinąją
stalininę-berijinę imperiją.Jau šiandien liejasi kraujas ne tik Rusijoje,bet ir pas kaimynus ar Arabuose.Gimę žudyti,žudys amžinai ir to nereikia pamiršti niekada.

stasys        2019-07-25 5:59

Na jei K.Škirpa butu toks sėkmingas vaikišku knygeliu rašyme , labai tikėtina , kad jo vardo aikštė butu šiandiena Vilniuje ..o ji kaip dydį menininką balintu tie patys „pieštuku drožėjai“ . Sunku nuspėti kiek dar reikės laiko kol nustosime krūpčioti tik paminėjus verdiktą „antisemitas“ ? . Lietuvoje tai tapo pelningu verslu , paseilėjus piršta galima ta etikete priklijuoti beveik bet kuriam sutiktam žmogui , ypač lietuviui . Todėl ar reikia stebėtis kad valdžios postus užimantis žmonės tiek jautrus tai temai .. ? Tu jų abejonių sąrašas su metais ilgėja o tas tripčiojimas vietoje Lukiškių a. tampa apgailėtinas . Va ir autorius bando balinti žmogų mirusį ir reikšminga atkurtai Lietuvai ..apeliuoja į nekaltumo prezumpcija šia diena ..nors pamiršta kad to laikotarpio Lietuvoje visi stengėsi ir dėjo pastangas išlikti –išgyventi ir tik nedaugelis (saujelė) rado savyje parako pagalvoti apie kažką didingesnio ir reikalaujančio asmeninės aukos . Realus faktas kad LAF tuo laikotarpiu negalėjo atsirasti ir gyvuoti be vokiečiu palaiminimo , bet dalyvavimas žudynėse ( ir ne tik žydu ) yra asmeninio sprendimo dalykas todėl vertinti reikia įvykius o ne frazes atsišaukimuose . Mums sunku bus įtikinti tuos savus „pieštuku drožėjus“  jei nesuvoksime ju baimės priežastį ..“ geriau žvirblis rankoje .. „ .ir jie nepakels akių į dangų,.. jiems tai neduota. Tai misijai reikia kitu politiku su gyvenimišku stuburų gebančiu nesulinkti prieš kiekviena istorijos pacifistą kuriam labai maga būti kažkuo reikšmingu .

⚖⚖⚖       2019-07-25 5:38

Straipsnis įdomus, bet neobjektyvus. Kaip supratau, analizuojamos ir lyginamos kritikos tendencijos, tik kad pavyzdžiai pasirinkti nepalyginami, o platformos, iš kurių žvelgiama į tas tendencijas, tarp savęs nesusijusios, todėl negali būti kokiu nors atskaitos tašku.
Žemaitė, kaip ir Gorkis rašė apie „dugną“, todėl buvo laikoma liaudies atstove ir tinkama komunistinei ideologijai propaguoti, nors Julija net su Smetoniene Lietuva nieko bendro neturėjo. O tas Smetoninis, t. y. tarpukario laikotarpis partinių bonzu buvo laikomas net fašistiniu, įamžintas keturių susikibusiu vyrų paminklu Vilniuje, todėl P.  Cvirkos kova su fašistiniu režimu, vainikuota lietuvių liaudies sukilimu 1940 m., turi visai kitokia reikšmę ir paminklas jam turi kitokią vertę.
Net tie, kurie priešinasi jo nukėlimui, būtent paminklo nukėlimui, o ne nugriovimui ar kokiam nors sunaikinimui, apie ką šaukia rėksniai-demagogai,  supranta, kad paminklą P. C. pastatė ne už „Cukrinius avinėlius“ ar „Žemę maitintoją“, o už jo aktyvią veiklą, bendradarbiaujant su Rusijos ambasada bei atsiliepiant į kvietimus apsilankyti Socialistinėje Rusijoje.  Ir ne tik pataisyti sveikatą Jaltos kurortuose po gausių pasivaišinimų ambasadoje, bet susipažinti su pažangesnės santvarkos pasiekimais, kas leido patikrinti ir „užgrūdinti“ pretendentus busimoms kelionėms į Kremlių, po to, kai 200 000 iki dantų ginkluotų raudonosios armijos galvažudžių, išžudę pasieniečius, peržengė Lietuvos valstybės sieną ir ją okupavo, t. y. išlaisvino Lietuvą nuo „fašistinio“ režimo.
K. Škirpos veikla tiek Lietuvoje, tiek Berlyne skiriasi tiek, kad lyginti šias kritikos tendencijas yra ne tik neprofesionalu, bet ir amoralu.


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Rasa Čepaitienė. Rentininkų partija

Ramūnas Aušrotas. JK valdžia po truputį pradeda „veržti kranelius“ gender ideologijos sklaidai tarp jaunimo

Mirštanti Europa (ir tai nėra vien tiktai senėjimas) kviečiasi „šviežio kraujo“...

Algimantas Rusteika. Apie teisingumą

Andrius Švarplys. Emanuelio Macrono žinia Rytų Europai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.