Europarlamento rinkimai 2019, Tikėjimo persekiojimas

Kęstutis Dubnikas. Nenaudinga krikščionybė

Tiesos.lt redakcija   2019 m. gegužės 9 d. 8:38

3     

    

Kęstutis Dubnikas. Nenaudinga krikščionybė

Griūvant sovietų imperijai, religinis gyvenimas Lietuvoje pastebimai išlaisvėjo. Katedra ir kitos šventovės buvo grąžintos Bažnyčiai. Nepriklausomybės atkūrimas atvėrė duris į laisvąjį pasaulį. Džiaugdamiesi tikėjimo laisve, pasijutome vėl esą krikščioniškosios Europos dalimi. Tačiau greitai paaiškėjo, kad grįžome į dvasinę  krizę išgyvenančią Europą. Politinis elitas Europos Sąjungoje nusprendė – krikščioniškoji kultūra nebereikalinga. ES Konstitucijoje net atsisakyta pripažinti krikščioniškas Europos šaknis. Abejingumo ir net priešiškumo religijai nuostatos pradėtos skleisti ir Lietuvoje. Galima pasakyti, kad prasidėjęs Lietuvos kaip valstybės religinis atgimimas užgeso iš esmės neprasidėjęs.

Neretai toks vertinimas sulaukia prieštaravimų ir net pasipiktinimo. Juk Katalikų Bažnyčios kaip ir kitų religinių bendruomenių laisvė nesuvaržyta, o jei kas ir kritikuoja – tai demokratijos išraiška. Taip, tai tiesa, tačiau verta atidžiau pažvelgti: kas gi yra leidžiama ir kas kritikuojama.

Sovietinis ateizmas rėmėsi „teisinga“ moksline pasaulėžiūra. Kadangi religija „neteisinga“ – su ja buvo būtina kovoti. Dabarties neoliberalizmas atviros kovos religijai neskelbia. Jis ją paverčia vartojimo priemone. Viskas, net ir dvasinis gyvenimas, vertinamas gryno pinigo arba naudos matu. Visi turi teisę „vartoti“ religiją. Tai leidžiama.

Visgi tuo pačiu pasakoma, kad religija leidžiama tik kaip grynai privatus reikalus. Privati krikščionybė pratinama toleruoti kitus privačius pasirinkimus, laikant juos lygiaverčiais. Ji verčiama susitaikyti ir su tikėjimui bei mokslui prieštaraujančiomis ideologijomis. Pavyzdžiui, su genderizmu, kuris skelbia, kad lytis sukuriama paties žmogaus, kad šeima galima ne tik tarp vyro ir moters. Tokias ideologijas kritikuojanti krikščionybė paskelbiama atsilikėliška, nenaudinga ir nereikalinga. Siūloma pasilaikyti tikėjimą sau, o Bažnyčiai nesikišti į visuomenės ir valstybės gyvenimą. Taip sumenkinama krikščionybė yra jos paniekinimas. Religija yra gyva visuomenėje. Ji teikia vertybinį pagrindą ištisų epochų istorinėms kultūroms ir nustato civilizacijoms būdingus bruožus. Europos tautų tapatybės pagrindas yra Antikos kultūra ir krikščioniškos vertybės. Deja, šiandieninė Europa savo istorines šaknis yra beveik praradusi. 

Neoliberaliam mąstymui sunku suvokti, kad krikščionybė nėra prekė. Toks mąstymas neskiria kasdienybės ir šventybės sričių. Dievo šventybė yra slėpinys ir tikrovė, kurios žmogus negali pasisavinti. Ji teikia kasdienybei bendras gyvenimo vertės ir prasmės sampratas, reikalauja atsakomybės, tad nėra tik privatus išgyvenimas.

Europai yra iškilęs mirtinas pavojus. Vidujai ją griauna kultūrinis marksizmas, naikinantis asmens, šeimos ir tautos tapatybes, istorinį religinių tradicijų perimamumą. Tariamai laisvo pasirinkimo pagrindu neigiamos objektyvios moralės normos. Tuo metu iš išorės į Europą beatodairiškai priimami atbėgėliai. Jie globaliam kapitalui yra naudinga prekė – pigios darbo jėgos išteklius. Tačiau šie ekonominiai migrantai atvyksta su savo tikėjimu ir dažniausiai gausina musulmonų bendruomenę. Naujieji „europiečiai“ religiniu požiūriu atsiduria niekieno žemėje – teritorijoje, kur šlovinama žmogaus, bet ne Dievo religija. Nepastebimai artėja kritinis momentas, kai islamas Europos šalyse taps vyraujančia religija, o krikščionys – mažuma. Štai Prancūzijoje praktikuojančių katalikų jau yra dukart mažiau nei musulmonų.

Nesvarbu, kas yra nusikaltimų vykdytojai, tačiau nėra atsitiktina, kad krikščioniškoji kultūra taip intensyviai naikinama būtent Prancūzijoje. Masinis Bažnyčių niokojimas ir religinių simbolių išniekinimas liudija augantį antikrikščionišką karą. Karą prieš Europą.

Tuo metu krikščionybės niekas negina. Europos šalių ir ES valdantieji iš baimės slepia faktus. Jie menkina antikrikščionišką vandalizmų pobūdį... ir draudžia kryžiaus simbolius viešose vietose, vietoj šv. Kalėdų sveikina mus su Žiemos šventėmis. Kad nepyktų tie, kurie Kalėdas niekina. Tai jau ne tik Europos Sąjungos krizė, bet ir Europos civilizacijos žlugimo ženklai. Nutautinto, nukrikščioninto pasaulio iliuzija parodo, kaip esame stumiami nebenorėti ir nebepajėgti būti savimi bei savo unikalios kultūros dalimi. 

Tačiau ne viskas prarasta. Po žiemos jau bunda naujas Tautų pavasaris, teikiantis vilčių dėl mūsų Lietuvos ir visos Europos ateities. Su juo grįžta ir religinio tikrumo pajauta: Europai vėl reikia krikščioniškos kultūros.

Šių metų Europos Parlamento rinkimai lems labai daug. Daugelis Europoje supranta, kad tokia kaip dabar ES išlikti negalės. Todėl turime siekti, kad ES būtų reformuota ir kad naujoje ES sutartyje ir sprendimuose ES elitas būtų priverstas pripažinti realybę: antikines ir krikščioniškąsias Europos ištakas.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ah1       2019-05-9 19:06

absoliučiai nesutinku. Krikščionybė - tai religija, kuri aptarnaujatuos žmones, kurie užsiima finansais-bankais, pagal Biblijos visumą : JAHVĖ savo išrinktiesiems liepė skolinti pinigus už palūkanas ir tokiu būdu valdyti kitas tautas (Pakartotino įststymo knyga 15:4,6, na o Jėzus/Jahvės tarnas liepė nesipriešinti gavus per vieną veidą atsukti kitą  ir šiukštu nebūti turtingiems ir dar gazdino kad turtingi į dangų papuls tik po kupranugarių pralindusių pro adatos skylutę, tokiu būdu Jėzus/ Jahvės tarnas tapo varguolių dievu. Na ir žinoma didžioji išmintis visada sugula į patarles, neišimtis ir patarlė apie skolinimą- turtuolis valdo vargšus, o kas skolinasi tampa skolintojo vergu 22:7Patarlių knyga, Biblija, pusl. 1378.
Na socilaizme nėra ką krikščionybei aptarnauti, nes bankai priklauso valstybei,socializme nėra valstybibiųbankų tikslo “nutręšti” žmones dėl pelno.  Stalinas studijavęs Bibliją, matomai gerai išmanė ne tik Trockistinę post 1917m. “velniavą”, bet ir Jahvės ir Jahvės tarno tikslus ir mechanizmus tikslams pasiekti.

Arba Europa        2019-05-9 12:58

atsigręš į savo krikščioniškas šaknis, arba ji - žlugs. Taip pasakė vienas iš EU sąjungos projekto kūrėjų. Sekuliarizacija, deja, V. Europoje mes jau radome įsišaknijusią. O mūsų akyse V. Europa pavirto musulmonine. Taip besaikis globalizacijos godumas pinigų ir valdžios troškimas, socialinės inžinerijos ciniškas taikymas ištisoms valstybėms privedė Europą prie savižudiškos ribos. Tik dar Rytų Europa “nespėjusi” į tą pražūtingą traukinį - yra negailestingai tvantinama visokiausio plauko “laisvėmis”, grasinama sankcijomis ir žmogaus teisėmis. Nes nepakankamai praradusios savo šaknis, kurias dar palaiko gyva krikščionybė.

Bravo!       2019-05-9 12:16

Puikus straipsnis ir dar būtų gerai, kad tokie tekstai išversti į anglu k. atsidurtu ES informaciniuose portaluose…


Rekomenduojame

Rasa Čepaitienė, Romas Pakalnis. Istorinio teisingumo klausimas

Vytautas Radžvilas. Baltijos „tyrimai“ ir užsakovų agonija

Antrieji kandidatų į EP turą debatai LRT: susitinka A.Guoga, V.Mazuronis, A.Paulauskas ir V. Radžvilas

Rūta Visocnik. Atgal į ateitį ar pirmyn į praeitį?

Vidas Rachlevičius. Ar jau įsidiegėte naujausią savicenzūros versiją?

Darius Kuolys. Apie bene didžiausią istorinį Dalios Grybauskaitės palikimą Lietuvai

Vytautas Radžvilas. Tik sąjūdinė santalka arba Lietuva išnyks

Rūta Visocnik apie Ingridą Šimonytę ir patyčių kultūrą

Vytautas Radžvilas meta pirštinę Andriui Kubiliui: Jeigu vyras esi, debatuok!

Liudvikas Jakimavičius. Demokratijos logika

Nuo bačkos. Vytautas Ališauskas: „Nebūčiau galėjęs to įsivaizduoti baisiausiame sovietiniame košmare“

Robertas Grigas. Apie kunigišką santūrumą, stilių ir kultūrą

Vytautas Radžvilas. Tvirtai kartu ištarkime „Susigrąžinkime valstybę“

Vytautas Sinica. Šiuose rinkimuose demokratija ir pamatinės laisvės jau pralaimėjo, arba Balsuokime už Gitaną Nausėdą

Prof. Rasa Čepaitienė. Ar galimas kitas pagrindas Europos tautų vienybei nei jų krikščioniškoji civilizacija?

Donatas Malinauskas. Teisingumo ir sveiko proto pergalė

Nuo bačkos. Andrius Navickas. Reitinguokite Kubilių, Juknevičienę ir Anušauską

Andrius Švarplys. Ir dabartiniai Lietuvos Prezidento rinkimai – post-sovietinio mentaliteto tąsa

Speciali LRT radijo laida: kandidatų į Europos Parlamentą debatai

Vytautas Radžvilas. Rinkimai politologiniu žvilgsniu: MGB ar Agrokoncernas?

Arvydo Juozaičio žodis ir padėka

Algimantas Rusteika. Jūsų be galo daug, bet esat vieni

Kas TAI? Internetas ūžia: kad įvyko sprogimas, ir patys matome. Paaiškinkite mums, kas ir kodėl ČIA sprogo

Povilas Gylys. Dvaras prieš patriotus laimėjo aiškia persvara

Andrius Pauga. Atsisveikinimo laiškas išstojant iš TS-LKD

Robertas Grigas. Vis dėlto geriau jau ...

Popiežius siūlo paktą pasaulio ekonomikai atgaivinti

Prezidento rinkimai: paskutinę akimirką „partiniai tankai“ pasiveja ir aplenkia – Ingrida Šimonytė  pirmoji, Gitanas Nausėda – antras

Arvydas Juozaitis: „Mes Lietuvą suarėm, apakėjom, apsėjom, laukiam želmenų...“

Dr. Vincentas Vobolevičius. Paskutinis paaiškinimas: kada referendumai bus laikomi įvykusiais?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.