Dienos aktualija, Istorija

Verta prisiminti. Kazys Škirpa. Kodėl mes sukilom?

Tiesos.lt redakcija   2019 m. birželio 28 d. 15:02

21     

    

Verta prisiminti. Kazys Škirpa. Kodėl mes sukilom?

Pirmą kartą Tiesos.lt paskelbtas 2017 m. lapkričio 24 d.

Minėdami Lietuvos kariuomenės dieną Jūsų dėmesiui siūlome pulkininko Kazio Škirpos straipsnį, parašytą 1951 m.  Birželio sukilimo dešimtmečio proga. Kalba netaisyta. Už surastą ir paviešintą straipsnį dėkojame Vidmantui Valiušaičiui.

Kodėl mes sukilom?

Su šiurpu ir neužgestančio protesto jausmu širdyje mes, Lietuviai, prisimename ir niekad neužmiršime to, kaip prieš dešimt metų sovietiškasis okupantas mūsų Tėvynėje Lietuvoje griebėsi naikinti lietuvių šviesuomenę: kaip virš 12,000 asmenų, niekuo nenusikaltusių, – buv. Lietuvos valstybės vyrų, kilniausių Šv. Bažnyčios dignitorių, tautai daug nusipelniusių visuomenės veikėjų, idealistų-kultūros darbuotojų, mokslo, spaudos ir švietimo darbininkų, nepriklausomybės karo veteranų, patriotinio jaunimo ir t.t. – nugrūdo į kalėjimus, ir kaip šį savo siautėjimą tas okupantas 1941 m. birželio mėn. antroje pusėje apvainikavo pirmuoju masiniu užpuolimu ant ramių Lietuvos gyventojų. Apie 40,000 žmonių – vyrų ir moterų, jaunų ir žilagalvių senukų ir vaikų, inteligentų, ūkininkų ir paprastų darbininkų šeimų, – išplėšė iš mūsų tautos tarpo, sumetė į galvijams vežti vagonus, juos aklinai užkalė, ir, be lašo vandens alsptantiems vaikučiams, išvežė į bolševikinės imperijos tyrus ir kacetus…

Iš slaptų sovietiškų dokumentų, patekusių 1941 m, birželio mėn. 23 d. į lietuvių sukilėlių rankas, mes žinome, jog prie čia aukščiau suminėto aukščiausio laipsnio nusikalstamo darbo prieš žmoniją ir jos civilizaciją, Maskvos Vyriausybė pradėjo ruoštis nuo pat to momento, kaip užkergė Lietuvai 1939 m. spalio 10 d. sutartį su Sov. Rusija, lyg ant pasityčiojimo ją pavadindama “Draugingumo ir savitarpinės pagalbos” sutartimi.

Deja, ši ano meto Kremliaus didžioji paslaptis ryškėjo tik palaipsniui, kai 1940 m. birželio mėn. 15 d. Sov. Rusija, sulaužydama visus savo iškilmingus įsipareigojimus nepažeisti Lietuvos suverenumo ir jos teritorijos integralumo, klasta ir jėga paglemžė Lietuvos nepriklausomybę ir ėmė be atodairos ir be pasigailėjimo, be saiko ir be galo, vykdyti nekaltų žmonių areštus, ardyti krašto ūkį, išniekinti mūsų tautos šventoves, ir griauti visą kultūrinį ir socialinį gyvenimą, skubėdama išplėšti mūsų kraštą ir mūsų tautą iš civilizuotos Vakarų Europos ir mus nustumti į Sov. Social. Respublikų Sąjungos materialinį ir dvasinį skurdą...

Joks iš lietuvių pusės pakantumas susilaikyti nuo pasipriešinimo aktų, kad nesuerzinus prieš save sovietiškojo okupanto, nei kiek neprilaikė jo nuo griovikiškų darbų mūsų krašte ir nuo pikto pasikėsinimo eksterminuoti mūsų tautos šviesuomenę bei mūsų kultūrinio gerbūvio kūrėjus.

Tik po to, kai kalėjimai jau buvo sausakimšai prikimšti nekaltų žmonių, kai paaiškėjo, jog kalinamieji yra verčiami prisiimti ant savęs nusikaltimus, kurių jie niekad nebuvo padarę, ir kai vis daugiau ėmė pasitvirtinti, jog jie yra žiauriausiai kankinami ir sadistiškai nužudomi, tada tik visi pradėjo suprasti kas tai yra ta sovietinė santvarka tikrumoje, ir kad tai yra ne kas kita, kaip laukinė, Kremliaus kriminalistų sugalvota ir iš anksto suplanuota, žmonių laisvei ir žmogui, kaip tokiam, naikinti sistema, iš kurios būtų bergždžia tikėtis nors elementarių žmogaus teisių atsižvelgimo, arba laukti paprasto žmogiško pasigailėjimo nekalto žmogaus.

Tam visam išryškėjus, o pro kalėjimų langus, kad ir apkaltus storomis lentomis, ir per ekzekucinių kamerų sienas nuolat, dieną ir naktį, girdint širdį rėžinčius duslius kankinamųjų šauksmus suteikti broliškos pagalbos, savaime pasidarė aišku, jog ten, kur siaučia sovietinis režimas, ten žmogui, mylinčiam savo Tėvynę, prisirišusiam prie Vakarų kultūros, tikinčiam į Dievą ir trokštančiam laisvės, gyvenimo nėra, o tik begalinės kančios; todėl savaime brendo mintis, kad geriau būtų mirti Laisvės Kovotojo mirtimi, negu pasiduoti nevilčiai bei leistis sovietiškųjų sadistų žvėriškai nužudytam arba deportuotam į Sov. Rusijos kacetus sistemingam nukankinimui be pėdsako…

Štai kodėl ryžtingesnieji mūsų tautos elementai apsisprendė pavartoti kraštutinę gelbėjimosi priemonę!

Štai kodėl jie slaptai būrėsi į bendrą Lietuvių Aktyvistų Frontą, nepabūgdami įžūliausių iš bolševikinio priešo pusės persekiojimų ir areštų!

Štai kodėl jie, nebebrangindami savo gyvybės, griebėsi plikom rankom nuplėšti šautuvą nuo rusų raudonarmiečių pečių, patys apsiginklavo, ir 1941 m. birželio mėn. 23 d. įstengė pravesti Lietuvių Tautos sukilimą, nesusvyruojant stoti ant barikadų prieš rusų Raud. Armijos tankus ir NKVD kulkosvaidžius!

Šiuo savo heroiniu žygiu Lietuvių Tauta davė prideramą atsakymą sovietiškajam okupantui už aukščiau suminėtą mūsų tėvų, brolių ir sesių masinį deportavimą iš savo krašto, o taip pat ir už visus kitus bolševikinius žiaurumus ir griovikiškus darbus Lietuvoje, laike pirmosios sovietų okupacijos.

Su ginklu rankoje nublokšdama sovietiškąjį jungą nuo savo pečių, atstatydama Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir pastatydama naują tautinę Krašto Vyriausybę, Lietuvių Tauta apnuogino prieš visą pasaulį ir istoriją Maskvos melą apie neva Lietuvos laisvą įsijungimą į Sov. Social. Respublikų Sąjungą 1940 m. Iš kitos pusės, tuo savo žygiu ji įspėjo Hitlerinę Vokietiją, jog Lietuvą vėl yra nepriklausoma valstybė, o savo laike sukilimo sudėtomis kraujo aukomis dar kartą parodėme visiems, jog nesame jokia vergų tauta, jog branginame Vakarų civilizaciją ir demokratines laisves ne vien ant popieriaus ir kad esame pasiryžę kovoti už savo tautinius idealus.

Šitaip užsigrūdinusi kovoje už savo teisę į valstybinę nepriklausomybę ir susicementavusi tautine vienybe, Lietuvių Tauta taip pat vyriškai, per ištisus tris metus, priešinosi nacių okupacijai, sudėdama tūkstančius naujų aukų kovoje už savo laisvę ir bendrą su Didžiosiomis Demokratijomis reikalą. Ne Jos kaltė, kad pasėkoje II-jo pasaulinio karo Lietuva tapo iš naujo bolševikinio okupanto auka, ir kad tas žiaurusis okupantas štai jau šeši metai lieka nesudraustas ir gali toliau darytį Lietuvoje savo nusikalstamus darbus pries žmoniją ir jos civilizaciją, vykdydamas tikrą tautų genocidą mūsų krašte.

Požiūriu priešbolševikinės kovos, 23 birželio lietuvių sukilimo reikšmė toli išsilieja už pačios Lietuvos ribų. Tuo mes, Lietuviai, galime pasididžiuoti prieš kitas tautas, nes kalbamas mūsų sukilimas teikia visoms tautoms pavyzdį kaip reikia kovoti su bolševikiniu žmonijos priešu ir kad tam neužtenka balsavimo kortelių, verbalinių notų, skaitlingų konferencijų ir begalinių kalbų Suvienytų Tautų Organizacijoje, New York’e.

Proga dešimties metų sukakties nuo 23 birželio mūsų tautos heroinio akto, tebūna leista man, kaip asmeniui, stovėjusiam Lietuvių Aktyvistų Fronto priekyje, kreiptis šiuo viešu žodžiu į mano kovos draugus – aktyvistus, – kurių šimtai randasi tremtyje, o taip pat į lietuvius tremtinius, kaip ano meto įvykių gyvus liudininkus, ir į visa lietuviškąją visuomenę visur laisvajame pasaulyje:

Nepasiduokime jokiai nevilčiai! Sovietinis okupantas turi ir bus kada nors pašalintas iš mūsų krašto! Lietuva vėl taps Nepriklausoma! Kitaip būt negali!

Kad tai greičiau įvyktų, suglauskime dar daugiau mūsų širdis ir protus, ir sutelkime visas mūsų pastangas galingam visų lietuvių protestui visame pasaulyje prieš sovietiškojo okupanto nusikalstamus darbus prieš žmoniją ir jos civilizaciją mūsų krašte. Proteskuokime be paliovos, kad visi suprastų, kad tai, kas darosi Lietuvoje, gali pasidaryti visur kitur.

Kad mūsų protestas gautųsi kuo efektingesnis, nevenkime kelti viešumon ir to, kuo mes, kaip tauta kovojanti prieš bolševizmą, galime pasididžiuoti: pasistenkime kaip kas tik gali – per spaudą, paskaitomis, gyvu žodžiu susirinkimuose, per asmeniškas pažintis arba betarpiškai per valstybės vyrus tų kraštų, į kur likimas atbloškė, kaip ir raštais tarptautinėm organizacijom – nušviesti mūsų tautos 23 birželio sukilimo gilią prasmę.

Iškėliau 23 birželio sukilimo reikšmę priešbolševikinėje kovoje: mes ir tinkamai atžymėtume to įvykio, jau nuėjusio į garbingus Lietuvos istorijos lapus, dešimtąją sukatį, ir atiduotume prideramą pagarbą mūsų tautos aukoms, kurias Ji sudėjo kovoje už savo laisvę.

Washingtonas, 1951 m.

Kazys Škirpa

„Nepriklausoma Lietuva“, 1951 m. birželio 21 d.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marius       2019-07-3 21:48

Sukilėliai susikompromitavo žudydami žydus. Tai nepaneigiamas faktas. Taip, tikslai buvo kilnūs, bet metodai akivaizdžiai ne. Tarp kitko žudė ne tik žydus, bet pavyzdžiui ir lietuvius komunistus, kurių kaltė vien tuo kad buvo komunistas nors jokių nusikaltimų nevykdė. Galų gale kuo nusikalto poetas Montvila? Žodžiu susikompromitavo.

Jei       2019-07-1 20:42

ne tie rusai, tai Škirpa su fiurerio pagelba būtų atstatęs jau tada tikrą Lietuvą .

stasys        2019-07-1 9:47

Matyt str. Amerikoje buvo tiek nesavalaikis ir pavėluotas ..kad to laikraščio redakcija apsisprendė būtent ta str. trumpinti pritrūkus vietos . ‘Nuprausti’ istorinius asmenis Lietuvoje palikusius ženklu pėdsaką darbas garbingas .. ir dėl to dar teks pakovoti su tais kurie nesutinka . manau Lietuva per maža šalis kad jos istorija galima butu atkurti tik jos sienu ribose .. reikia pasinaudoti platesniu vaizdu žiūrint kaip to periodo įvykiai vystėsi pas kitus (kaimynus ) .

Pikc'ui       2019-07-1 6:49

ne leberastas Jaša. Raudonas. Su komitetine amerikono-leberasto legenda. Kaip stąsįs - su idioto legenda.

TROTA       2019-06-29 9:23

Pirmą  Vilniuje vertėtų panaikinti LT VSD įkūrėjo Liudo Giros gatvę, šito ,,nuopelnai,, parvežė Stalino Saulę, sulaužė Lietuvai duotą priesaiką, prisiekė Sovietams, išdavė Lietuvą.

Pikcui       2019-06-29 9:10

Joks jis ne “jokūbėlis”. Jaša šįkart nenulaikė liežuvio. Sudegė dar vienas.

todėl ir bado kai kam akis K.Škirpos alėja       2019-06-28 18:02

Tiksliau, todėl ir bado bandai akis K.Škirpos alėja.

todėl ir bando kai kam akis K.Škirpos alėja       2019-06-28 18:01

Taigi kaip Jie drįso bent pabandyti!

Pikc       2017-11-26 18:06

“Dzeiko (jokūbėlio)” komentarai - labai neblogas pavyzdys, kaip liberastija iš žmogaus šiukšlę padaro.

Dzeikas       2017-11-25 11:53

Al.-ui:
O skaudziausia, kad net brandus zmones advokatauja Lietuvai ir jos supatriotejusiam (gavus spyri zemiau nugaros) prieskario elitui is “o jis…!”, “o kiti irgi ne ka geresni” poziciju.
Ana, estai is uolumo leido sovietu bombonesiams naudoti lektuvu pakilimo takus, kad Helsinki patogiau butu bomborduoti.Bet tegu estai ir aiskinasi su savais niekseliais ir savo geda plaunasi.Kiek girdejau jie savo prieskario vadova i didvyriu panteona nekisa.

Al. Dzeikui       2017-11-25 2:22

Ar buvo aplink Lietuvą tuo metu geresnių visuomenių ? Ar už Lietuvą niekingesnė buvo tik Rusija ?

Dzeikas       2017-11-25 0:43

Jo, suklydo “prezidentas” Smetona - nesusitarsi su okupantu, ir fabrikelius atims ir net patarejais prie nauju direktoriu nepaliks, juo labiau vadovauti kaip buvo tiketasi priimant birzelio 14 sovietini ultimatuma.
Na ir tas “kodel”,- bukime biedni , bet teisingi, - turi 2 atsakymus: placiaja ir siauraja prasme:
1) Placiaja nes paaiskejo, kad okupantui abriedukai isdave savo tauta ir valstybe nereikalingi net indu plovejais ir pagalbininkais valdant Lietuva juo labiau nereikalingi.
2) Siauraja -  naciu invazija paralizavo Raudonaja Armija, o negyva liuta spardyti megstamas ozku ir bezdzioniu uzsiemimas.
Vagys vienzo pries zmogzudzius sukilo.Paplokime vagiu drasai ir pasiaukojimui.

Ar to str. nera       2017-11-24 19:42

Skirpos knygoje Sukilimas?

Janina       2017-11-24 15:21

Gal dar Lietuva visai neprapuls propagandininkų nasruose, kol yra tolių patriotų, kaip A. Anušauskas ir Valiuįaitis turinčių kantrybės ir laiko užčiaupti tuos nasrus…

Vanagaitės vėl žviegs       2017-11-24 14:04

Jos kitaip negali.

ruta       2017-11-24 13:31

Pagarba Valiusaiciui uz labai svarbius Lietuvai istorijos puslapius , aciu .

grumstas       2017-11-24 12:45

Perskaičius tapo aiškiau, kas tas LAFas, ir kodėl išplėšę šautuvą iš mongolinio okupanto rankų , sukilo prieš okupantus ir jų pakalikus. Tie, kurie kaltina juos esant žydšaudžiais, stoja į gretas tų, kurie talkino okupantams , pateisino, pateisina okupantų žvėriškumą, tautos genocidą, kurio tikslas buvo sunaikinti Tautos protą, atmintį , intelektualias jėgas, atmintį ir likusius gyventojus padaryti mankurtais. Prieš ginkluotą okupantą , jo talkininkus -beveik visada kovojama adekvačiais būdais.

Jules       2017-11-24 11:55

Ačiū Autoriui už itin svarbių dokumentų publikavimą!

Hau       2017-11-24 6:00

Ačiū gerb. V. Valiušaičiui. Pritariu,kad šį dokumenrą reikia viešinti mūsų jaunuomenei. Tai deramas atkirtis visokiems haroldams,vinokutams ir kitiems,šmeižiantiems K. Škirpą.

Al.       2017-11-24 3:44

Privalom pasiekti, kad šis ir kiti panašūs dokumentai būtų mūsų mokykliniuose vadovėliuose. Ir privalom parodyti, kad veikėjai,niekinantys Birželio sukilimą ir visą laisvės kovą,tebedirba okupantui.

Pikc       2017-11-24 0:28

Gili pagarba V. Valiušaičiui už šių ypač svarbių dokumentų atradimą ir viešinimą!

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.