Dienos aktualija, Istorija, Tikėjimo persekiojimas

Kazys Škirpa nuo nacių išgelbėjo žydų rabiną?

Tiesos.lt siūlo   2020 m. birželio 3 d. 14:27

9     

    

Kazys Škirpa nuo nacių išgelbėjo žydų rabiną?

Tomas Čyvas | valstietis.lt

Ar naciu apšauktas Lietuvos Respublikos diplomatas ir karininkas Kazys Škirpa prisidėjo gelbėjant žydų rabiną ir jo pasekėjus? Ar tai darydamas jis bendradarbiavo su Trečiojo Reicho žvalgyba? Tikras istorinis detektyvas. Pokalbis su ilgamečiu LRT laidos apie Lietuvos žydus „Menora“ autoriumi, Stasio Lozoraičio premijos laureatu Vitalijumi Karakorskiu.

Sakote, atradęs įdomios ir svarbios Lietuvai informacijos, susijusios su žydais, Holokaustu ir informaciniais karais?

Užtikau autoritetingą žydų portalą rusų kalba. Kaip visada sakau, istorija turi būti tyrinėjama visais rakursais. Informacija, kurią dabar tiriu ir tikiuosi istorikų susidomėjimo, yra susijusi su laikotarpiu, kai Hitlerio Vokietija, o paskui ir Stalino Rusija užpuolė ir dalinosi Lenkiją nelygiomis dalimis.  Tai 1939 metai. Tai ir labai žinomo asmens, ir Holokausto istorijos dalis. Kalbu apie rabiną Josefą Icchoką Šnejersoną (Yosef Yitzchak Schneersohn), kurį gelbstint nuo nacių slaptosios policijos (gestapo), pasak mano rastų šaltinių, galėjo prisidėti ne kas kitas, o Kazys Škirpa.

Škirpos istorija ir jos vertinimai žinomi, o jūs trumpai priminkite Lietuvos skaitytojui kuo svarbus buvo minimas judėjų kulto tarnas?

Pirmiausia, norėčiau pabrėžti, kad Škirpa nėra mano herojus. Jeigu jau kalbame apie to meto Lietuvos karininkus ir diplomatus, tai mano herojus būtų kitas Kazys ir pulkininkas, – prezidento Kazio Griniaus sūnus Kazys Grinius, kuris tuo metu buvo Lietuvos karo atašė tame pačiame Berlyne. Tačiau kodėl man svarbus būtent pulkininkas Kazys Grinius, – tai jau kito pasakojimo tema.

O mūsų istorijos pagrindinis veikėjas – J. Šnejersonas – gimė istorinėje LDK teritorijoje. Tarpukaryje jis buvo labai įtakingos chasidizmo krypties – Chabad Liubavič – vadovas. Jos atstovas, kas gana keista, ir šiuo metu yra vyriausias Vilniaus sinagogos rabinas. Keista, nes Vilnius visada buvo pasipriešinimo chasidizmui centras. Nuo pat pirmųjų šios judaizmo srovės atsiradimo dienų.

Chasidų judėjimas susikūrė dabartinės Baltarusijos ir Ukrainos teritorijoje po antižydiškų išpuolių, kuriuos organizavo prorusiški Bogdano Chmelnickio kazokai. Jie išskerdė daugybę žydų bendruomenių. Tiesa, skerdė ne tik žydus, bet ir katalikus. Visais atvejais žydų istorijoje „chmelničina“ (Chmelnickio kazokų gaujų siautėjimas) yra atskiras skyrius. Šimtai tūkstančių išžudytųjų. Tai viena iš Holokausto repeticijų, kurių buvo ir daugiau.

Kuo čia svarbus Vilnius?

Vilnius, o visų pirma Gaonas Elijahu, kurio jubiliejų šiemet minime, kaip ir jo pasekėjai, kuriems ir aš save priskiriu, niekada nepritarė chasidų požiūriui, priešinosi tokiam judaizmo traktavimu. Jie vadino save misnagais (liet. „nesutinkančiais“) ir nesutiko būtent su chasidizmo idėjomis. Po minėtų skerdynių, kai anose teritorijose buvo išžudyti žydų intelektualai, gebėję traktuoti ir aiškinti Torą bei Talmudą, chasidai skelbė, kad beliko tik melstis, šokti ir dainuoti. Tai jie iki šiol labai gerai daro. Tai tapo žydų kultūros dalimi ir tebūnie, bet Vilniaus Gaonas su tokiu požiūriu nesutiko.

Priešprieša tęsiasi iki šiol, bet jau ne tokiomis formomis, kokios buvo anuomet. Tada tai buvo beveik „žydų pilietinis karas“, kurių ilgoje žydų istorijoje buvo ne vienas. Būta net kraujo praliejimo. Bet tai kita tema.

Chasidai irgi nėra vieningi – ten kiekvienas miestelis turi savo išminčių. Visais atvejais J. Šnejersonas čia svarbi figūra, nes tai šeštos kartos Liubavičių (toks miesteliūkštis Baltarusijos-Ukrainos pasienyje) rabinas. Reikia suprasti, kad rabinas žydų kultūroje dažnai yra dinastinė figūra. Tai nėra privaloma, bet dažna.

Tai J. Šnejersonas buvo toks?

Tikrai taip. Aš esu Gaono idėjų šalininkas, nedegu simpatijomis chasidizmui ir Šnejersonui kaip rabinui. Tuo pat metu labai gerbiu daugybę šio judėjimo atstovų kaip tikrai religingus žmones ir žydus tiesiogine šio žodžio prasme. Bet reikia suprasti, kas nutinka 1939 metais. Naciams visos šios žydų tarpusavio priešpriešos niekaip neįdomios. Jie visi, anot hitlerinių „mokslinių“ teorijų, yra ne žmonės. Tiesą sakant, ne tik naciai taip galvojo. Marksizme, dar iki marksizmo ir po jo, – bet kokiame socializme antisemitizmas yra iš anksto įdiegta nuostata. Tik skirtingi „galutinio sprendimo“ būdai. Beje, juk naciai tokie pat socialistai, tiksliau, nacionalsocialistai.

Tai ir aptariamo rabino drama susijusi su skirtingų pakraipų socialistų politika?

Nesakau, jokiu būdu, kad kiekvienas socialistas iškart antisemitas, bet argumentacijos logika, kaip rodo istoriniai faktai, juos atveda būtent ten.

Iliustruoja šio rabino istorija. Kai į valdžią Rusijoje ir visose teritorijose, kurias jiems pavyko užgrobti, atėjo bolševikai, kai kurie judėjų religiniai vadai manė, kad gal su jais bus galima susitarti. J. Šnejersonas tokių iliuzijų nepuoselėjo. Bolševikai uždarinėjo žydų organizacijas, sinagogas, uždraudė hebrajų – Toros – kalbą, draudė žydų religines mokyklas, jų mokiniams ir dėstytojams organizuodavo viešus procesus. Tiems, kas man primins, jog ir Levas Trockis buvo žydas, atsakyti galiu iš karto, – kiekvienas bolševikas neigė savo tautiškumą ir sakėsi esąs internacionalistas.

Taigi – bolševikų politikoje po antireligine propaganda buvo slepiamas ir antisemitizmas?

Visiškai teisingai. Formaliai su antisemitizmu kovodami raudonieji galėjo, kaip ir šiandien gali bei daro Maskva, apšaukti antisemitu, naciu, fašistu ką nori, ką jiems paranku. Juodašimčiais, kaip byloja istorija, Kremlius apšaukdavo ir sionistus. Ir mane visaip Kremliaus pakalikai vadina interneto komentaruose.

Tarp šių socialistinio marazmo girnų papuolė ir minimas rabinas. 1927 metais bolševikai jį suėmė, mat jis steigė pogrindines religines mokyklas Ukrainoje, Baltarusijoje, Leningrade, kuriame gyveno, – visur, kur tik jam pavyko. Suėmė du GPU (taip tuo metu vadinosi represinė struktūra, kuri dabar vadinama FSB) pareigūnai žydai internacionalistai. Yra kelios versijos, ką norėta su juo daryti. Pasekėjai sako, kad norėjo sušaudyti, istorikai abejoja, bet manoma, jog kur nors jį ištremti tikrai norėta. Galiausiai jį paleido ištrėmę kažkur netoli – ne į Sibirą. Paskui liepė nešdintis iš šalies ir jis atsidūrė Latvijoje. Ten, kaip ir Lietuvoje, žydams niekas negrėsė, jie būdavo ir premjerai, ir parlamento nariai. 1933 metais jis gavo Latvijos pilietybę. Kitais metais rabinas persikraustė į Lenkiją, į Varšuvos priemiestį.

Kodėl persikraustė ir ar liko Latvijos pilietis?

Latvijos pilietis jis liko, o išsikraustė gal dėl 1934 m. Ulmanio perversmo, kuomet žydų padėtis kažkiek pablogėjo, to visiškai neįvyko Lietuvoje po 1926 m. Smetonos perversmo. […] Lenkijoje jo judaizmo pakraipa ir jis asmeniškai turėjo daug šalininkų. Gal ir todėl, gal to priemiesčio chasidų bendruomenė pakvietė. […] 1939 metais, vos prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui, jis persikraustė į Varšuvą. Faktas tas, kad Hitleriui okupavus Lenkiją, jis, būdamas vyriausias „chabadnikas“,atsidūrė Varšuvos gete ir slapstėsi su visa savo rabino svita –  17 žmonių.

Toje vietoje sustokime ir paklauskime – kas bolševikui arba naciui yra žydas, o kas – ne?

Hermannas Göringas (Hitlerio aukštas pakalikas – aut. past,) visada sakė, kad tik jis sprendžia, kas jam žydas. Socialistui žydas užklius bet kokia dingstimi. Kartoju, kad ten nebuvo religinio ginčo – žydus jie izoliavo, o paskui žudė, ir tiek. […] Nacių idiotiška antropologija ten turėjo kartų matematinius kriterijus, bet šiaip tiesiog žudė.  Anksčiau ar vėliau […]  Bet dabar einu pas nacius 1939 metais. Ten minimas rabinas slėpėsi Varšuvos gete.

Rabiną nužudė, ar ne?

Išgelbėjo. Galbūt tuometiniam Lietuvos Respublikos pasiuntiniui Vokietijoje K. Škirpai padedant. Paprastai kalbant Vokietijos karinės žvalgybos ABWEHR vadas Wilhelmas Franzas Canaris, kuris dalyvavo sąmoksluose prieš didžiausią antisemitą Hitlerį. Tai nemažai žydų išgelbėjęs asmuo. Būtent jis organizavo komandą, kuri sugebėjo išvežti rabiną. Tai buvo daroma ant kulnų lipant gestapo smogikams. […] Jo ieškota atkakliai.

„Chabadnikai“, kurių didžioji dalis jų buvo jau Amerikoje, irgi žinojo, kas gresia jų rabinui. Įdomu, kad „chabadnikai“ labiausiai bijojo, kad jų rabinas pateks rusams į nagus. Reikalas tas, kad metais anksčiau, 1938-aisiais, sovietų Rusijoje nuvilnijo rabinų sušaudymų bangą. Maskvoje buvo sušaudytas išeivis iš Lietuvos, Maskvos vyriausiasis rabinas Medalje ir jo artimiausi padėjėjai, Leningrade per vieną naktį buvo sušaudyti dvylika „chabadnikų“ rabinų, Cchinvalyje (šiandien Rusijos okupuotame Sakartvelo mieste) nužudyti septyni (kitais duomenimis devyni) rabinai. Rabinus naikino ir kituose blogio imperijos miestuose… Tad nieko keisto, kad JAV „chabadnikai“ kreipėsi ne kur kitur, o į Valstybės departamentą. JAV diplomatai susisiekė su kolegomis iš Vokietijos, o tie, savo ruožtu, kreipėsi į admirolą Canarisą. 

Admirolas pavedė rabino Šnejersono gelbėjimo operaciją vykdyti ABWEHR’o karininkui Ernstui Blochui. Majoras Blochas, pagal nacių „rasės grynumo“ supratimą buvo „mišrūnas“ – jo tėvas buvo žydas. Kadangi majoras buvo pirmojo pasaulinio karo didvyris, leidimą nesivadinti žydu jis gavo iš paties fiurerio. Į rabino gelbėjimo komandą jis pasikvietė dar du „mišrūnus“ – seržantą Klausą Schenką ir eilinį Johanessą Hamburgerį. Visi jie buvo ABWEHRʹo darbuotojai.

Komanda ieškoti rabino Šnejersono nuvyko į Varšuvą. Užduotis buvo nelengva, nes rabinas ir jo palydovai, vengdami gestapo, dažnai keitė nakvynės vietas. Informaciją, kur galėtų būti rabinas Šnejersonas, vokiečių žvalgai gaudavo iš JAV kolegų, o tie, savo ruožtu, iš amerikiečių „chabadnikų“. Galų gale majoras Blochas rabiną surado. Profesionalus karo žvalgas išvežė persekiojamąjį ne kur nors, o į Berlyną, kur mažiausiai ieškotų.

Ten rabinas apgyvendinamas žydų bendruomenės centre.  Pačioje Vokietijoje juk „galutinis sprendimas“ dar negaliojo. Ėjo 1939-ieji. Žydų bendruomenės centre gyvenusį rabiną Šnejersoną aplankė Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje (tuo metu tai buvo K. Škirpa) ir išdavė jam tranzitinę Lietuvos vizą. Taip jis perbėgo į Latviją, kurios pilietis buvo, paskui – į JAV, kur ir gyveno iki mirties.

Koks šaltinis apie tai kalba?

Kaip jau minėjau, šią istoriją radau viename žydų interneto portale rusų kalba. Pirmame mano skaitytame tekste nebuvo nurodytas nei autorius, nei šaltinis. Man teko padėti nemažai pastangų, kad nustatyčiau pirminį šaltinį.

Pasirodo, tai buvo autoritetingas JAV žydų interneto žurnalas „The Tablet Magazine“. Praėjusių metų liepos 14 dieną šis portalas paskelbė Larry S. Price straipsnį The Nazi Who Saved the Lubavitcher Rebbe. Straipsnio autorius – gimė JAV, šiuo metu gyvena Izraelyje. Jis kino režisierius, kino dokumentininkas ir televizijos prodiuseris, dokumentinio filmo The Rabbi and the German Officer apie rabino Šnejersono išgelbėjimą autorius.

Savo straipsnyje Price cituoja žinomą amerikiečių istoriką Bryaną Riggą, kuris ir mini lietuviškas vizas bei Lietuvos pasiuntinį. Bryanas Riggas knygos „Žydų kariai Hitlerio armijoje“ (Hitler’s Jewish Soldiers: The Untold Story of Nazi Racial Laws and Men of Jewish Descent in the German Military) autorius, ją labai mėgsta antisemitai. Ypač tie, kurie dažniausiai skaito tik knygų pavadinimus. Pavadinimas, manyčiau, rinkodaros triukas. Knygą juk reikia parduoti.  O knyga, mano nuomone, labai gera, kas tai supranta.

Labai liūdna dėl žmonių, kurie žuvo joje aprašomų įvykių metu. Juk nacių „antropologijoje“ vadinamieji „mišrūnai“ galėjo žūti už Reichą, kaip tas pats majoras Ernstas Blochas, kuris krito gindamas Berlyną. Aišku, tų, kas laikyti tikrais ar kurios nors pakopos žydais, neimdavo net į armiją, nekalbant jau apie SS. 

Bet grįžkime prie Kazio Škirpos. Nei Larry Price, nei Bryan Rigg savo tekstuose Kazio Škirpos nemini, bet, mano žiniomis, tuo metu jokio kito Lietuvos pasiuntinio Berlyne nebuvo. Žinoma, pasiuntinys Škirpa kelioms dienoms galėjo būti atšauktas konsultuotis į Kauną ar susirgti, – išsiaiškinti, kas aplankė rabiną Šnejersoną Berlyno žydų bendruomenės centre, mūsų istorikų ir diplomatų uždavinys. Tačiau faktas lieka faktu, –  rabinui išsigelbėti padėjo lietuviška viza.

Vadinasi, jei tai buvo Škirpa, jis gali būti pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu?

Tik vienu atveju, – jei jis veikė savo nuožiūra, o ne vykdydamas Lietuvos vyriausybės nurodymus. Jeigu jis veikė Kaunui leidus, – jis Lietuvos didvyris, o ne teisuolis, kaip tai apibrėžia Yad Vašemo taisyklės. O jei jis buvo ABWEHRʹo užverbuotas, – jis Tėvynės išdavikas. Jeigu veikė amerikiečių ar savo valstybės piliečiu besirūpinančios Latvijos paprašytas, – jis padorus kolega. Tai motyvo klausimas, – tegu istorikai aiškinasi.

Mano, žurnalisto, tikslas kelti versijas. Dar kartą raginu mūsų istorikus ir diplomatus surasti atsakymus į šiuos klausimus. Drovėtis nereikia – 2009 metais Chabad Liubavich lyderiai kreipėsi į Yad Vašem, kad Pasaulio tautų teisuoliu būtų pripažintas admirolas Canaris – juk jis padėjo ne vienam žydui išsiųsdamas juos į saugias šalis neva vykdyti žvalgybinių užduočių. Garbingas vardas admirolui nebuvo suteiktas, nes tam paprieštaravo E. Zuroffas, teigęs, jog buvęs nacių valstybės vienas vadovų negali būti pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu.

Kad ir kokias aukštas pareigas užėmė admirolas Canaris, jis vis tik nebuvo politinis lyderis, o Hitleris jį galiausiai nubaudė mirtimi… Ir pulkininko Kazio Škirpos istorijoje dar daug neatsakytų klausimų, todėl, manyčiau, kad prieš priimant bet kokius sprendimus, pirmiausiai reikia ieškoti tiesos.

valstietis.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Пинхос ФРИДБЕРГ (LŽB) "padėka" lietuviams       2020-06-5 11:37

už tautiečio rabino ir jo žmonos Anitos (žemiau) išgelbėjimus:
https://www.lzb.lt/ru/2020/06/01/по-поводу-публикации-kazys-skirpa-isgelbejo-zydu-rabina-казис-ш/
“Once in Berlin,” said Rigg, “the Rebbe and his family were taken to the Jüdische Gemeinde, the Jewish community center in the Jewish quarter. There he met the Lithuanian ambassador to Germany who provided the Rebbe and his group with Lithuanian visas. The next day Bloch escorted them to the Latvian border and bid them farewell. The group continued to Riga and waited there for visas to the United States”, который, как вы уже успели догадаться, и послужил основой вопроса «Казис Шкирпа спас раввина?».
Как следует из текста статьи в «Tablet», спасение раввина Шнеерсона (1939 год) было организовано американскими гражданами, которые придали этой проблеме уровень межгосударственных отношений.

В связи с этим – предположение, что люди, участвовавшие в технической передаче раввина Шнеерсона Соединенным Штатам Америки, не могут считаться спасителями евреев. К числу этих «спасителей», полагаю, не стоит причислять посла Литвы в Германии, который ни секунды не рисковал жизнью ради спасения Любавичского ребе.

Напротив, г-н Шкирпа был записным антисемитом, и, скорее всего, выдавая визу, исполнял приказ высшего германского руководства.
После выхода на пенсию Пинхос Шаевич Фридберг стал заниматься историей Холокоста в Литве. Выступает против героизации той части литовских борцов против СССР, которые одновременно участвовали в Холокосте.
Супругу учёного Аниту вынеся из Каунасского гетто спасла праведница народов мира Бронислава Криштопавечене: https://ru.wikipedia.org/wiki/Фридберг,_Пинхос_Шаевич

girtai Juraičio versijai       2020-06-4 22:25

Prasideda. smile Tuoj Juraitis, pamiršęs, kad jis “nesisteminis”, pradės sisteminėms partijoms rašinėti ir skambinėti. smile Ei, advokate-profesoriau Stanislovai Tomai, kiek versijų turi Juraičio asmenybė ir kuri čia dabar rašinėja? smile

Prašalietis komentaruose yra išsidavęs       2020-06-4 21:50

kaip prokremliškas veikėjas - “prinuždenije Gruziji k miru” propagandos skleidėjas. Nors klausti reiktų plačiau:
kodėl daugeliui viešai besireiškiančių žydų, bent jau Lietuvoje,
taip pristinga išminties atsikratyti sovietiškai komunistinės ideologijos nuostatų - primityvaus išpuikėliško požiūrio į kitas krikščioniškas tautas
ir į jas garbingai atstovavusius ir atstovaujančius sūnus ir dukras,
kurie doroviniu ir Išganymo vilties požiūriu
šios kietasprandės tautos daugelį atstovų esmingai pranoko ir pranoksta?
Neatsivertimo, valdžios, beatodairiško pelnijimosi aklų geismų padariniai, kaip matome, yra šiurpūs.
Supraskite pagaliau, kad lietuviai neįveikiami dėl jų sūnų ir dukrų - krikščionių kankinių - pasiaukojimo ir kraujo gausos pralieto už Lietuvos laisvę (šv. t. Pijus iš Pretelčinos).

Prašalietis       2020-06-4 19:44

kažkuriai Juraičio versijai (Prašalaičiui)    2020-06-4 19:02
Ką ir aš sakau, seniai yra atėjęs laikas, kad koks nors tautinis idiotas kompetentingai visiems neišsivaikščiojusiems Lietuvos žmonėms, pasaulio žydukams visiems geros valios žmonėms pasakytų, kad Impulevičius yra garbingesnis ir už Škirpą ir už Noreiką-Vėtrą,kad jis išgelbėjo tiek žydų, kad jam paminklai turi būti statomi ne tik Lietuvoje, bet ir Izraelyje, ir JAV… Vienu žodžiu kiekviena pasaulio demokratinė valstybė turėtų turėti šio Lietuvos pasaulinio garso didvyrio bent vieną paminklą savo sostinėje. Lai žino visas pasaulis, kokių didvyrių pagimdė, pagimdo ir pagimdys ateityje Lietuvos žemelė...

kažkuriai Juraičio versijai (Prašalaičiui)       2020-06-4 19:02

Impulevičius, beje, savo garbę apgynė JAV teisme. Tačiau negi tai įdomu nešamiems srovės?

Prašalietis       2020-06-4 18:05

K. Škirpa “gelbėjo” žydų rabiną su visais pasekėjais, generolas Noreika-Vėtra su “savo suorganizuotu žydų gelbėjimo pogrindžiu išgelbėjo minias žydų, kiek buvo rabinų dar kol kas patriotai nesuskaičiavo”. Laukiu nesulaukiu, kada gi bus pagaliau iškilmingai su kabinamomis atminimo lentomis ant sienų ir paminklų statymu paskelbtas buvęs “didžiausias Lietuvos žydų gelbėtojas”, neapsiribojęs žydų gelbėjimu tik Lietuvoje. Jis juos gelbėjo ir Baltarusijos teritorijoje, šis dar nepaskelbtas didžiausias šiandieninės Lietuvos didvyris, buvęs Kauno patriotų rinktinės majoras Impulevičius…

Markui       2020-06-4 15:57

Tai kam tada keliama iduotiška isterija dėl Sugiharos? Juk tai irgi nebuvo jo iniciatyva, nes visa Japonija spinduliavo dėkingumu žydamas dėl JAV žydų bankininkų pagalbos Japonijai per Rusijos-Japonijos 1905m. karą. Sugihara irgi tiesiog vykdė Japonijos URM nurodymus iš Tokijo.
Ar tiesiog jau per daug investuota į Sugiharos legendą, kad dabar imti va taip ir jos atsisakyti? smile Nieko naujo bet kokiu atveju. Holokausto industrijos krumpliaračiai ir toliau bando suktis. smile
Raulis Valenbergas savo veiklą taip pat koordinavo su URM Stokholme, nors, aišku, jo atveju aplinkybės buvo gerokai pavojingesnės.
O šiaip tai nusispjaut kokių ten blizgučių gavimo kriterijus atitinka žmogaus poelgis ar ne, svarbiausia, kad tas žmogus padarė gerą darbą.

Markas       2020-06-4 15:32

deja visa ši apgraibom papasakota istorija visiškai nieko neįrodo;
a) reiktų konkrečios ištraukos iš minimos knygos, kas ten rašoma, teigiama, kokie faktai pateikiami? Beke, gali būti, kad ten faktų ir nėra, nes dalis JAV istorikų pasakoja savo knygose story, o ne history;
b) kita vertus, net jei Škirpa vizą išdavė, tai reiškia tik viena, kad tai buvo ne jo, o Lietuvos URM sprendimas. Tą dalyką yra tekę tirti ir visais atvejais, o ypač tokiais nestandartiniais, sprendimus priiminėjo URM vadovybė, o kai kada ir pats prezidentas Smetona. Pasiuntinys buvo tik VYKDYTOJAS Kauno politinės valios. Ir ne daugiau. Tokia buvo tvarka ir subbordinacija smetoninėje Lietuvoje. Beje, patyrinėjus URM susirašinėjimą su Varšuva (žinant konkretų mėnesį) būtų galima atrasti tą istoriją ir LCVA dokumentuose. Aišku, jei ji išvis buvo?

keistas LŽB "atsakas"       2020-06-4 15:13

Lietuvos žydų bendruomenė(LŽB) nepasibritkėjo įkelti keistą “atsaką” rusų kalba iš vatinio “Obzor” skiltininko tinklaraščio. smile
Žinoma, toks “atsakas” Škirpos niekaip nenukarūnavo, o tik dar kartą parodė kokia velniava dedasi Lietuvos žydų bendruomenėje. smile
https://www.lzb.lt/ru/2020/06/01/по-поводу-публикации-kazys-skirpa-isgelbejo-zydu-rabina-казис-ш/


Rekomenduojame

Robertas Grigas. Kaip de Golis Maskvoje į Šv. Mišias važiavo

Papunkčiui su Vytautu Sinica: Prezidento dilemos ministrų kabinete

Rasa Čepaitienė. DiskrimiNacija

Irena Vasinauskaitė. Sirgti draudžiama dirbti

„Neredaguota“ pokalbis su Ramūnu Karbauskiu: kova su propaganda

Ramūnas Aušrotas. Apie teisės viršenybės ir prenatalinės gyvybės apsaugos principų suderinamumą

Andrius Švarplys. Andriau Navickai, ar tikrai?

Nuo bačkos. Andrius Navickas. Lietuvos seksistai, vienykitės!

Stasys Jakeliūnas. „Ateities“, arba „Politinės amnezijos“ koalicijai –  pimyn, perveskit iš „Sodros“ pensijų fondams 400 mln. eurų

Verta pamatyti. Donaldo Trumpo teisinės komandos spaudos konferencija

Žmogaus teisių komiteto pirmininko T. V. Raskevičiaus programa: 5 prioritetai

Geroji Naujiena: Jėzus Kristus, Visatos valdovas, Tiesos Karalius

Algimantas Rusteika. Vartotojo instrukcija

Ramūnas Trimakas. Trojos asilas

Kun. Robertas Skrinskas. Kristus Karalius: šventė lapkričio 22-ąją. Skirta abortų legalizavimo Lietuvoje 65-sioms metinėms

Dalius Stancikas. Melo muziejus (ištrauka iš knygos „Kūju per Lietuvos istoriją“)

Andrius Švarplys. Daugumos argumentas ir jo panaudojimo kontekstai

Rasa Čepaitienė. Iš Murmūnų į Abejoniškes

Vidas Rachlevičius. Nacionalinė tragikomedija „Kaip lietuviai JAV prezidentą rinko“

Algimantas Rusteika. Pagalba Lietuvai. Trojos arklio mechanizmas

Pranašautas skyrybų padidėjimas per COVID neįvyko

Linas V. Medelis. Skaudės, bet privalome eiti

Robertas Grigas. Kas yra tikrasis „seksizmas“ politikoje

„Nu… nu… tai prieš šimtą metų gal net tokių klausimų nebūtų uždavę“

Ramūnas Karbauskis. Neleisime, kad su mumis būtų elgiamasi kaip su „šunauja“

Karolis Venckus. Apie cenzūrą LRT

Andrius Švarplys. Visuomeninis transliuotojas neatstovauja nei Lietuvos konstitucinėms vertybėms, nei piliečiams

Vidas Rachlevičius. Visiškai nesvarbu, kas bus kultūros ministras, nes tai NIEKO nekeičia ir nekeis

Zigmas Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį...

Audriaus Bačiulio pastebėjimas: konservatoriai nutarė pradėti atvirą karą su Prezidentūra

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.