Istorija

Katynė... išgelbėti nuo užmaršties

Tiesos.lt siūlo   2016 m. balandžio 8 d. 0:58

14     

    

Katynė... išgelbėti nuo užmaršties

Bernardinai.lt

1939 m. rugsėjo 17 d. 600–650 tūkst. Raudonosios armijos karių ir daugiau nei 5 tūkst. tankų įvažiavo į Antrosios Lenkijos Respublikos teritoriją. Prieš tai daugiau kaip 2 savaites vyko sunkūs lenkų mūšiai su vokiečių agresoriumi. Herojiškas Vilniaus ir Gardino dalinių bei gyventojų pasipriešinimas, mūšis prie Šacko, kur kovojo Pasienio apsaugos korpuso grupė, negalėjo sulaikyti sovietų atakų. Į sovietų nelaisvę pateko apie 230 tūkst. karių ir karininkų bei tūkstančiai uniformuotų pareigūnų. Kariai buvo atskirti nuo karininkų – pastaruosius išvežė į Kozelsko bei Starobelsko lagerius, o policininkus – į Ostaškovo lagerį. Pagal 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo–Ribentropo paktą daugiau nei pusė Antrosios Lenkijos Respublikos teritorijos buvo kontroliuojama Sovietų Sąjungos.

Į Kozelsko lagerį pateko 4594 belaisviai – pusė iš jų buvo rezervo karininkai: gydytojai, teisininkai, inžinieriai, mokytojai, tarnautojai, akademijų dėstytojai, literatai, žurnalistai.

Starobelsko lageryje buvo įkalinti 3894 žmonės: mokslininkai, kunigai, mokytojai, teisininkai, inžinieriai, literatai ir žurnalistai bei 8 generolai.

Į Ostaškovo lagerį buvo nukreipta 6570 belaisvių: Valstybinės policijos, Karo žandarmerijos, žvalgybos ir kontržvalgybos pareigūnų, pasienio apsaugos korpuso karių bei kalėjimų sargybinių.

Nuo 1939 m. spalio mėn. kaliniai buvo tardomi, o NKVD pareigūnai stengėsi juos užverbuoti bendradarbiauti. Kolaboruoti sutiko nedaugelis – NKVD raportai informavo apie aiškiai priešišką lenkų požiūrį į Sovietų Sąjungą.

1940 m. kovo 5 d. septyni bolševikų komunistinės partijos valdžios nariai su Josifu Stalinu priešakyje pasirašė nutarimą dėl Kozelsko, Ostaškovo ir Starobelsko lagerių belaisvių sušaudymo. Tų pačių metų kovo 22 d. Lavrentijus Berija davė nurodymą „Dėl NKVD kalėjimų Ukrainoje ir Baltarusijoje atlaisvinimo“, o sąrašus su mirčiai pasmerktųjų pavardėmis turėjo ruošti ir pasirašyti Vidaus reikalų liaudies komisariato Karo belaisvių valdybos pirmininkas Petras Soprunenko.

1940 m. balandžio 1 d. Ostaškovo lagerio komendantui Pavelui Boricovcui iš Maskvos buvo perduoti trys pirmi sąrašai su 343 žmonių pavardėmis. Vėliau tokie mirčiai pasmerktųjų žmonių sąrašai buvo siunčiami ir Kozelsko lagerio komendantui Vasilijui Korolevui, Starobelsko komendantui Aleksandrui Berežkovui bei minėtam P. Borisovcui.

Balandžio 3 d. pajudėjo pirmas Kozelsko belaisvių transportas. Gyvuliniais vagonais jie buvo pervežti į Gnezdovo stotį, po to kalėjimų automobiliais – į Katynės mišką. Šūviu į pakaušį NKVD pareigūnai sušaudė 4421 lenkų belaisvį.

1940 m. balandžio 4 d. pirmas belaisvių transportas pajudėjo iš Ostaškovo lagerio. Jie buvo sušaudyti Kalinino srities NKVD valdybos buveinėje. Po to nužudytųjų kūnai buvo vežami į duobes netoli Mednoje kaimo. Iki gegužės 22 d. NKVD pareigūnai sušaudė 6311 Ostaškovo lagerio belaisvių.

Nuo balandžio 5 d. NKVD valdybos buveinėje Charkove buvo šaudomi Starobelsko lagerio belaisviai. Po to jų kūnai buvo vežami į duobes prie Piatichatkų kaimo. Iki gegužės 12 d. Charkove buvo sušaudyta 3820 lenkų piliečių.

Taip pat buvo sušaudyti 7,3 tūkst. iš keliolikos tūkstančių areštuotų ir Vakarų Ukrainos bei Vakarų Baltarusijos kalėjimuose laikomų žmonių. Vadinamajame ukrainiečių sąraše, kurį 1994 metais Lenkijai perdavė Ukrainos saugumo tarnybos, yra 3435 pavardės. Iki šiol nežinomos pavardės iš vadinamojo baltarusių sąrašo. Taip pat nenustatytos vietos, kur buvo palaidoti NKVD sušaudytų žmonių kūnai.

Katynės žudynės, t. y. bolševikų Komunistų partijos politinio biuro 1940 m. kovo 5 d. įsakymu NKVD įvykdytas maždaug 22 tūkst. žmonių nužudymas – lenkų karo belaisvių Katynėje, Charkove ir Kalinine (Tverėje) bei karo kalinių ir civilių įvairiose Ukrainos ir Baltarusijos sovietų respublikų vietose – buvo tiksliai suplanuotos ir organizuotos. Jų tikslas buvo lenkų elito sunaikinimas. Įvykdydami šias baisias žudynes, sovietai atsikratė didelio skaičiaus gydytojų, pramonininkų, inžinierių, mokytojų, teisininkų, rašytojų, mokslininkų, tarnautojų bei profesionalių karininkų. Šio nusikaltimo vykdymo metu įvyko 4 lenkų deportacijos iš Antrosios Lenkijos Respublikos Rytų pasienio į Sovietų Sąjungos gilumą, o daugybė tremtinių visam laikui liko „Nežmoniškoje žemėje“.

Tarp nužudytųjų Katynėje, Charkove ir Tverėje yra ir Vilnijos (Vilniaus vaivadijos) gyventojai:

Ryszard Wilamowicz (1901–1940), ltn., Lenkijos armijos rezervo karininkas, inžinierius ūkininkas. Gimė 1901 m. spalio 29 d. Vilniuje. Aukštosios žemės ūkio mokyklos absolventas, legionierius. Dirbo komisaru Naujosios Vilnios magistrate. 1939 m. mobilizuotas į 1-ąjį pėstininkų pulką. Pateko į sovietų nelaisvę. Nuvežtas į Kozelsko lagerį. 1940 m. balandį NKVD sušaudytas Katynėje.

Šiam didvyriui jau pasodintas Atminties ąžuolas (sertifikatas Nr. 002481/007752/WE/2010) adresu: Edwarda Turowskiego g. 3, 10-685 Olštynas. Medį pasodino Olštyno Cypriano Kamilio Norwido gimnazija Nr. 8.

Karol Dionizy Kosiński (1887–1940), majoras, Lenkijos armijos rezervo karininkas, gydytojas.

Gimė 1887 m. lapkričio 16 d. Vilniuje. 1913 metais baigė medicinos studijas Krokuvos Jogailaičių universitete, kitais metais gavo šio Universiteto medicinos daktaro diplomą ir jam buvo suteiktas Maskvos universiteto „gydytojo su pagyrimu“ titulas. Mokėjo dvidešimt užsienio kalbų. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į rusų armiją, kur tarnavo kaip chirurgas lauko ligoninėje. Pateko į vokiečių nelaisvę. Išėjęs į laisvę tarnavo gen. Dowbór-Muśnickio 1-ame lenkų korpuse. Po karo sugrįžo į Vilnių. 1919–1929 metais Vilniaus Stepono Batoro universiteto Topografinės anatomijos ir chirurgijos įstaigoje ėjo asistento pareigas. Akademinio vadovėlio viršutinių galūnių topografinės anatomijos tema autorius. Nuo 1932 m. gyveno ir dirbo Liskuve prie Kališo. 1939 m. rugpjūtį pašauktas į kariuomenę, į lauko ligoninę Nr. 601 Beloveže. Ten pateko į sovietų nelaisvę. Iš pradžių buvo nuvežtas į Ostaškovo lagerį, po to perkeltas į Kozelską. 1940 m. balandį sušaudytas NKVD Katynėje. Našlaičiais liko devyni jo vaikai.

Šiam didvyriui jau pasodintas Atminties ąžuolas (sertifikatas Nr. 003493/000498/WE/2010). Adresas: Wacława Blizińskiego g. 44 A, 62-850 Lisków. Medį pasodino kun. W. Blizińskio gimnazija Liskuve.

Kazimierz Kobordo (1891–1940), vyresn. ltn., rezervo karininkas, geodezininkas.

Gimė 1891 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Minske, pagal išsilavinimą – geodezininkas inžinierius. Prieš karą dirbo Naugarduko žemėtvarkos įstaigoje. 1939 m. rugsėjį mobilizuotas į Slonimo 80-ąjį Pėstininkų pulką, priklausantį Bresto tvirtovei. Po to kovojo gen. Kleebergo savarankiškoje operatyvinėje grupėje „Polesie“. Kai 1939 m. spalį grįžo namo, buvo areštuotas NKVD ir nukreiptas į  Starobelsko lagerį.

NKVD nužudytas 1940 m. balandį Charkove.

Kazimierz Korybut-Daszkiewicz (1905–1940), ltn., Lenkijos armijos rezervo karininkas, valdytojas.

Gimė 1905 m. kovo 1 d. Pazdzierzycose. Baigė Prekybos laivyno mokyklą Tčeve, po to Zambruvo pėstininkų rezervo kariūnų mokyklą. Po studijų grįžo į Naugarduką ir valdė Panicz-Niwa dvarą. II pasaulinio karo pradžioje kovojo 77-ame pėstininkų pulke. Pateko į sovietų nelaisvę. Buvo nuvežtas į Kozelsko stovyklą. Nužudytas NKVD 1940 m. balandį Katynėje.

Tadeusz Smoleński (1898–1940), kpt., Lenkijos armijos rezervo karininkas, teisininkas – karo prokuroras.

Gimė 1898 m. gegužės 3 d. Golaševe. Baigė Varšuvos universiteto Teisės ir politinių mokslų fakultetą. Išlaikęs teisminį egzaminą Aukščiausiame Varšuvos apygardos teisme ėjo prokuroro asistento pareigas III Vilniaus apygardos karo teisme. 1939 m. kampanijos metu kovojo prie Ruvno, kur pateko į sovietų nelaisvę. Nuvežtas į Kozelsko lagerį. 1940 m. balandį sušaudytas NKVD Katynėje.

Flotilės admirolas Ksawery Czernicki, gim. 1882.10.16 d. Ašmenos raj. Gedeikų k. (Katynė).

Sarg. policininkas Alojzy Achramowicz, gim. 1912.03.12 d. Mišniunuose (Mednoje).

Kpt. Józef Alfer, gim. 1894.12.14 d. Naujojoje Vilnioje, tarnautojas (Charkovas).

Sarg. policininkas Roman Ankianiec, gim. 1913.01.26 d. Švenčionėliuose (Mednoje).

Ltn. Zenon Arcimowicz, gim. 1913.09.07 d. Vilniuje, mokytojas (Katynė).

Ltn. Jan Babilec, gim. 1897.08.15 d. Lingeniškuose, gydytojas (Katynė).

Ltn.  Bohdan Bańkowski, gim. 1910.12.01 d.  Vilniuje (Katynė).

Mjr. Jan Bańkowski, gim. 1889.01.27 d.  Vilniuje (Charkovas).

Sarg. policininkas Stanisław Batkowski, gim.  1906.09.18 d.  r. Kuzmiškuose (Mednoje)

Paruošta pagal: „Mokytojo kalendorius. 2015/2016 m. mokslo metai“. Nacionalinės atminties instituto (IPN) atstovybės Olštyne edukacinis pasiūlymas. Biografijų autorius – Karol Saczewicz bei „Zbrodnia Katyńska“. IPN edukacinė medžiaga.

Už teksto paruošimą dėkojame Lenkijos tautos atminties instituto skyriui Balstogėje ir Lenkijos tautos atminties instituto atstovybei Olštyne.

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Letas Palmaitis       2016-04-12 17:44
Letas Palmaitis       2016-04-12 17:33

“prekeikimo laiškas Nikėjos vyskupams” -
ką D-vas nori nubausti, iš to atima protą.

Jota       2016-04-11 12:18

Nuorodoje išdėstytos tuščios priekabės. Nėra jokio reikalo ginti Cezariečio, nes jis iš 325 m. vykusio Nikėjoje susirinkimo buvo paprasčiausiai išvytas dėl pritarimo arijonizmui. Kita vertus, pats Eusebijas laiške Cezarėjos bažnyčiai tvirtina, kad jis susirinkimo tikėjimo išpažinimą (kaip žinoma, jam, kaip mokyčiausiam vyskupui, buvo pavesta tą išpažinimą sudaryti) rašė atsargiai, kad nesugriautų Bažnyčios vienybės. Apie kokį prakeikimo laišką Nikėjos vyskupams čia gali būti kalba? Ir juo labiau kraupu teisinti talmudo baisybes kaip to laiško pasekmę.
Apskritai rašė jis tą laišką Nikėjos vyskupams ar nerašė, nėra jokio skirtumo (juk galų gale kas nužudė Kristų - marsiečiai?). Kristus Juo netikintiems žydams pažadėjo: “Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių” (t.y. pagonims). Taip ir įvyko. Po Romos sugriovimo krikščionybė pamažu nustojo turėjusi ką nors bendro su judaizmu, paplito po helenistinius miestus į ją įsiliejant vis daugiau pagonių. Paulius rašė Rom 11,7: “Izraelis nepasiekė to, ko ieškojo. Pasiekė tiktai išrinktoji dalis. Kiti buvo apakinti”.

Iki IV a. pab. buvo sukurta daugybė apokrifų, laiškų, apokaliptinių vizijų ir pranašysčių, ir tuos kelis amžius Bažnyčia tikėjo būtent jais drauge su kanoniniais raštais (jie buvo atrinkti Romos sinode 382 m.). Protingas žmogus supras, kokia nesąmonė raginti Bažnyčią grįžti prie savo ištakų.
Nekurkite pasakų savo mesijinėje info.

Letas Palmaitis       2016-04-10 16:51

Jeigu tai ne tiesa, prašom apginti Eusebijų Kesarietį, prakeikusį d-vžudžiais dešimtis tūkstančių pirmųjų krikščionių ir su apkvailinto imperatoriaus Konstantino pagalba sunaikinusį pirmąją apaštalų Bažnyčią, kad Kristus būtų išprievartautas padaryti iš romėnų naujus išrinktuosius:
http://messianic.lhosting.info - pirmasis lietuviškas puslapis, apačia.

Jota       2016-04-10 11:52

Rusijoje tik 12 l, o Lietuvoje - 14 (EBPO duomenimis. Po 11 - 12 l tenka Estijos, Austrijos, Čekijos piliečiams: http://sveikata.lrytas.lt/medicinos-zinios/kiek-alkoholio-is-tiesu-isgeria-lietuviai-rezultatai-stebina.htm).

Bet kaip ten bebūtų, vis dėlto geriau išgerti tiek ar ne tiek alkoholio, nei įteisinti pedofiliją ar kitas psichopatines baisybes: http://3rm.info/main/62259-otvet-generalnoy-prokuratury-o-svyaschennyh-citatah-iz-talmuda.html
Labai norėčiau, kad tai būtų netiesa. Bet tie talmudo nuostatai plaukioja internete daugybėje vietų. Jeigu tai tiesa, tai šis antipedofilinis portalas turi pedofilijos gynėją. Pasakykit, kad tai netiesa.

Letas Palmaitis Pikcui       2016-04-10 7:11

Antrosios Katynės atveju, deja, pagrindinis žaidėjas anaiptol ne Kacapstanas. Reikia suvokti, kad 2010 m. kremliai dar nebūtų išdrįse likviduoti NATO šalies narės prezidento su visu šalies elitu, jei nebūtų tikri dėl galingo pritarimo. Argi Lecho Kačinskio pozicija Gruzijos klausimu grėsė personaliai chanui? Bent tada chanas žudė tik jam asmeniškai pavojingus asmenis, kaip Litvinenką. Juk Kačinskis, priešingai, klibino ES stabilumą savo siekiu kurti joje mažų naujų šalių narių koaliciją. Mano galva, tai būtų grečiau patikę kremliams, bet ne “Vakarams”: http://niezalezna.pl/53964-plakat-ze-slynnym-zdjeciem-tuska-i-putina-w-gpc-i-gazecie-polskiej (pavyko!).
Per Kačinskio laidotuves obama sėdėjo namie ir žaidė golfą. Tai pirmas požymis. Antras požymis - visiškas “Vakarų” nenoras svarstyti kokias nors kitas versijas, išskyrus ruskišką. Kai Lenkijoje pradėjo veikti Macierevičiaus komisiją, ji buvo visų stambesniųjų Vakarų medijų sutartinai ignoruojama, o Lietuvoje apskritai net ir po šiai dienai niekas apie tai nerašo. Trečias požymis - tabu tebelieka ir dabar, net po to, kai bilderberginė Honeckerio sekretorė Australijoje pasmerkė savo sėbrą, o dar viena ponia, nuo raudonų laikų įpratusi atpažinjti vėjo kryptį, iškart suskubo įsiamžinti paskelbusi Ordą teroristine valstybe (kai svolačiai bandito Šamanovo įsakymu bombardavo čečėnų pabėgėlių “humanitarinius koridorius”, matyt, nebuvo teroristinė valstybė). Apie olandų lėktuvo numušimą Donecke - prašom, bet apie Smolenską - ne!
Pagaliau aiškėja vis nauji faktai, o negerbiantis nei Ordos, nei “Vakarų” Kavkazcentras nė vieno iš jų nepraleidžia - nauja nuoroda yra ir mano siūlytoje publikacijoje.
Pagal grynai prokremlinę poziciją tiek Kačinskio “katastrofos”, tiek Ukrainos atžvilgiu, jau galima akivaizdžiai matyti, kas yra kas. Net nereikia tipiškai burliokinio antisemitinio kliedesio, ypač sustiprėjusio padarius vėmalynėje 100 metų senumo atradimą apie “buvusį rabiną neofitą”, kuris net nežino, kas yra mėnulio-saulės švenčių kalendorius (normaliam nesuprasti, kaip degeneratai gali kurti tokias šlykštynes savo “krikščionišku” tikėjimu neva tai “lož vo spasenije”; mat genetinis išsigimimas neišvengiamas, kai visuomenėje vartojama daugiau kaip 8 litrai spirito vienam asmeniui per metus - turint galvoje augančius alkoholio nevartojančių musulmonų skaičius, Ordoje daugiau kaio 12 litrų per metus tenka ruskiams: http://i1.i.ua/prikol/pic/0/0/683400_740632.jpg).
Savaime aišku, mongolų įtaka Kijevo Rusiai buvo minimali, ko nepasakysi apie tą vardą pavogusį maskolišką mongolų ulusą, kuriame vėlesniais laikais visokie Kara Murzinai - Karamzinai falsifikavo istoriją: http://royallib.com/book/belinskiy_vladimir/strana_moksel_ili_otkritie_velikorossii.html

Pikc       2016-04-10 1:22

-> Po pirmo sakinio buvau bespaudžiąs “pliusą” - kol nepamačiau antro. Juokinga, bet kacapstano propagandai labiausiai padeda liberast-pederastinis eurohomjaunimas ir “rusai visur - ir jie puola” stiliaus paranojikai libkonai, o pastariesiems - kiauri kacapofiliniai koloradikai. Kaip sako, abi faunos vieni kitų verti ir gyvybiškai reikalingi vieni kitų egzistavimui pateisinti. Tokia savotiška simbiozė. smile

???       2016-04-9 17:59

O šimtų tūkstančių taikių Drezdeno gyventojų, subombarduotų sąjungininkų aviacijos, nereikėtų “išgelbėti nuo užmaršties”??
Kam tas pigus rusofobizmas? Niekam nebeįdomūs tokie “fintai”.

Jota       2016-04-9 11:33

Aš nesuprantu vieno dalyko: kaip žmogus, kurio tautos religiniai įstatymai ir darbai ne tik kad neblizga, bet yra baisūs, gali nekęsti ir nuolat dergti kitą tautą? Turiu galvoj nuolat L.P. minimą “Ordą”, “ruskius”, “chanus”,t.p. ir čia esančią kavkazcenter nuorodą, tuo tarpu vakar apie jo “išrinktuosius” radau tokią medžiagą, kad patyriau stresą. Ir dėti tos nuorodos čia nedrįstu, nes ją  reikėtų  nusiųsti ne tik kad “pas nykštukus’, bet į patį pragarą. Jei L.P. vadina save kataliku, tai kodėl jis dangsto tokias talmudines baisybes? Visi atsivertusieji žydai sąžinės skatinami dažniausiai tampa aršiais antisemitais. Na, iš bėdos galima nutylėti (juk Katalikų bažnyčia savo kiemo šiukšlių irgi viešai nerodo), bet kai tai tampa pavojinga kitiems - reikia arba patiems tvarkytis, arba, jei tai nepadeda, pasmerkti viešai.
O mongolų-totorių įtaką rusams L.P. hiperbolizavo; pakanka paskaityti bent vikipediją ir pamatysite, kad tie plėšikai kitoms tautoms padarė žymiai didesnę įtaką nei rusams. Bet čia veikia baisi L.P. neapykanta rusams, (skaičiau - lygiai tokia pat kaip ir Kolomoiskio, beveik žodis į žodį). Bet iš kur ta neapykanta? (politiką palikime). Prisimenu, L.P. vadino rusus genetiškai išsigimusiais, dėjo čia šlykščias jų karikatūras ir pan. O kodėl jis nutyli talmudines šlykštybes? Kodėl gina chabadnikų darbelius?

Gorbaciovo laikais       2016-04-8 22:56

sukurta melagyste,padirbejo ten toks Volkogonovas.

Pikc       2016-04-8 21:59

-> “juk už tų sušaudytų ir duobėse užkastų “statistinių” skaičių yra žmonės - su savo istorija, šeima, artimaisiais..” - aha, su tokiu sentimentalumu ir už kokį nušautą bolševiką ašarą nubrauksit - juk irgi “su savo istorija, šeima, artimaisiais”. :D

Letas Palmaitis       2016-04-8 18:16

Kad nebūtų pamiršta Pirmoji Katynė, lenkams (bet ir kitiems visai ne pro šalį) išsiaiškinti ir Antrąją:
http://www.kavkazcenter.com/russ/content/2016/04/08/111958/katyn-2—trupy-ubitykh-polyakov-v-terakte-pod-smolenskom-russkie-podmenili.shtml

to Pikc       2016-04-8 15:24

man tos pavardės net labai svarbu - juk už tų sušaudytų ir duobėse užkastų “statistinių” skaičių yra žmonės - su savo istorija, šeima, artimaisiais.
Nenorėčiau tapti statistiniu vienetu ir jums, Pikc, to nelinkėčiau.
Dar man patiko pagerbimo, įamžinimo būdas: juk ir Lietuvos moksleiviai galėtų taip pagerbti partizanus, bolševikinio teroro aukas.

Pikc       2016-04-8 11:39

Ir kokia prasmė čia tą sąrašą publikuoti? Na, vieni okupantai/kolonistai iššaudė kažkiek kitų okupantų/kolonistų. Banditų tarpusavio “razborkės”, ir tiek. Aš suprantu, kodėl lenkai tuos sąrašus publikuoja (“vilno naše”, viską), net kažkiek suprantu, kodėl “bernardinai” juos verčia ir perpublikuoja (gi taip norisi “strateginiam partneriui” neminėtiną vietą lyžtelt) - bet ką tas sąrašas veikia šiame puslapyje?


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.