Dienos aktualija, Seimo rinkimai 2020, Bažnyčios socialinis mokymas, Krikščionių pilietinis veikimas

Katalikiški balsavimo principai

Tiesos.lt siūlo   2020 m. spalio 8 d. 21:04

5     

    

Katalikiški balsavimo principai

fsspx.lt

Ar katalikas yra moraliai įpareigotas balsuoti?

Modernistai demokratiją ir teisę balsuoti laiko šventu ir neliečiamu dalyku, tiesiogiai plaukiančiu iš žmogaus orumo. Ši idėja neatsiejama nuo jų humanistinės religijos.

Prieštaraudami jų požiūriui ir suprasdami, kokia neteisinga gali būti šiuolaikinė rinkimų sistema; kaip stipriai šiuolaikinė demokratija yra pagrįsta klaidingu, liberaliu, dieviškąjį ir moralinį įstatymą atmetančios laisvės principu; koks nedidelis būna skirtumas tarp kandidatų; taip pat turėdami įspūdį (nors ir klaidingą), kad vieno žmogaus balsas realiai nieko nepakeis tokioje sekuliarioje, bedieviškoje sistemoje, galėtume lengvai padaryti išvadą, jog balsuoti visiškai nėra privaloma.

Tačiau Bažnyčios mokymas šiuo klausimu jokiu būdu nepasikeitė. Nors ir nepripažindama modernios demokratijos sistemos ir jos klaidingo liaudies suverenumo principo, Bažnyčia vis dėlto įpareigoja mus prisidėti prie bendrojo visuomenės gėrio, nes to reikalauja teisingumas.

Šį principą aiškiai išdėstė popiežius Pijus XII savo 1946 m. balandžio 20 d. kalboje Italijos Katalikų Akcijos nariams:

„Žmonės raginami visada aktyviau dalyvauti tautos viešajame gyvenime. [...] Todėl tikintieji privalo aiškiai ir tiksliai išmanyti savo moralines ir religinės pareigas, susijusias su pilietinių teisių, visų pirma – teisės balsuoti, naudojimusi.“

Iš tiesų, popiežius Pijus XII aiškiai išdėstė, kad būtent dėl katalikus supančios antikatalikiškos ir pasaulietiškos dvasios jie yra įpareigoti ginti Bažnyčią teisingai naudodamiesi savo teise balsuoti. Šitai reikia daryti tam, kad būtų išvengta didesnio blogio. 1946 m. kovo 16 d. jis Romos kunigams teigė:

„Naudotis balsavimo teise verčia moralinė atsakomybė – bent jau renkant tuos, kurie yra pašaukti priimti šalies konstituciją ir įstatymus, o ypač tuos, nuo kurių priklausys šventadienių šventimas, santuoka, šeima, mokyklos ir teisingas bei nešališkas daugelio socialinių klausimų sprendimas. Bažnyčios pareiga yra paaiškinti tikintiesiems moralines priedermes, išplaukiančias iš šios rinkimų teisės.“

Popiežius Pijus XII dar aiškiau pasisakė po dvejų metų vėl kalbėdamas parapijų kunigams Romoje. Jis paaiškino, kad tam tikromis aplinkybėmis įpareigojimo naudotis balsavimo teise nevykdymas užtraukia mirtiną nuodėmę visiems tikintiesiems – tiek vyrams, tiek moterims, nes bendrasis gėris priklauso nuo visų katalikų išmintingo balsavimo.

Štai 1948 m. kovo 10 d. tekstas:

„Dabartinėmis aplinkybėmis visi, turintys teisę balsuoti: tiek vyrai, tiek moterys, yra griežtai įpareigoti dalyvauti rinkimuose. Kas neina balsuoti, ypač dėl ištižimo ar tingumo, padaro sunkų nusižengimą, mirtiną nuodėmę. Kiekvienas žmogus turi elgtis pagal sąžinę. Tačiau akivaizdu, kad sąžinės balsas įpareigoja kiekvieną kataliką atiduoti savo balsą už tuos kandidatus, kurie pagrįstai garantuoja ginti Dievo ir sielų teises, saugoti tikrąjį asmenų, šeimų ir visuomenės gėrį, remdamiesi Dievo meile ir katalikų moraliniu mokymu.“

Toks Bažnyčios socialinio mokymo pritaikymas konkrečiai laiko situacijai atitinka moralinių teologų mokymą. Jie kalba apie sunkią aplaidumo nuodėmę tų, kurie nesistengia išrinkti gerų, katalikiškų atstovų, ir apie pareigą daryti visa, kas įmanoma, kad būtų išrinkti verti įstatymų leidėjai.

Tačiau, deja, mes jau nebesame tokioje situacijoje. Mes jau nebegalime rinktis tarp katalikų ir nekatalikų, tarp moralių ir liberalių atstovų. Beveik visi kandidatai yra liberalūs, visur siaučia apgaulė ir žiniasklaidos manipuliavimas visuomene.

Todėl praktikoje dažnai iškyla klausimas, ar leidžiama balsuoti už nevertą kandidatą (pavyzdžiui, tokį, kuris pritaria abortui tik išprievartavimo ar kraujomaišos atveju), jeigu jis bent jau reikštų (mūsų manymu) mažesnį blogį. Tokiu atveju negali būti pareigos balsuoti, nes visos popiežiaus Pijaus XII minėtos priežastys, įpareigojančios balsuoti, nebegalioja. Vis dėlto tokiu atveju leidžiama balsuoti, jei asmuo įsitikinęs, kad tai tikrai mažesnis blogis, jei esama rimtos priežasties tai daryti (pavyzdžiui, siekiant išvengti aborto pagal pareikalavimą arba nenatūralių gimstamumo kontrolės metodų skatinimo), ir jei asmuo nuoširdžiai rūpinasi visuomenės gėriu. Tai vadinama materialiu bendradarbiavimu. Tačiau tai niekada negali būti privaloma.

Vadinasi, tais retais atvejais, kai esama kompetentingų katalikų kandidatų, viešai palaikančių Bažnyčios mokymą, balsavimas yra griežta moralinė pareiga, kurios nevykdymas užtraukia mirtiną nuodėmę. Jei atiduodant balsą už kurį nors kitą kandidatą galima tikėtis realios naudos, balsavimas yra patariamas. Tačiau jei iš rinkimų nematome jokios aiškios naudos, geriau būtų susilaikyti, kad neprisidėtume [prie liberalių kandidatų išrinkimo] net materialiai.

Ar katalikas gali balsuoti už kandidatą, kuris remia krikščioniškai moralei priešingus įstatymus?

Katalikų Bažnyčia neliepia katalikams vengti bet kokio dalyvavimo politikoje vien todėl, kad joje pilna neteisybės, godumo, ambicijų ir kitų blogybių. Bažnyčia moko, kad visą mūsų dalyvavimą politikoje turėtų motyvuoti, įkvėpti ir kreipti Bažnyčios socialinis mokymas, ypač socialinis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus karaliavimas. Balsavimas, kaip ir dalyvavimas kitose kokiose nors politinėse kampanijose, privalo savo galutiniu tikslu turėti šiuos aukštesnius, antgamtinius principus, būtent: kad visuomenėje būtų viešai pripažinti dešimt Dievo įsakymų ir vienos tikrosios Bažnyčios teisės.

Akivaizdu, kad šiuo metu mums neįmanoma pasiekti šių tikslų. Tai nereiškia, kad turime nieko neveikti. Tai tik reiškia, jog, kad ir ką darytume, mums neišvengiamai teks pakęsti daug blogybių, kurių mes jokiu būdu netrokštame. Mes galime dėl pagrįstos priežasties rinktis mažesnį blogį, nes tai gali būti naudinga bendrajam gėriui. Taigi galima balsuoti ar net agituoti už kandidatą, kurio programoje esama blogybių. Viskas priklauso nuo svarbiausių vertybių hierarchijos.

Katalikui negali kilti jokių abejonių, kad pirmenybė teiktina moraliniams, o ne asmeniniams ar ekonominiams klausimams. Kaip žinome, nuo to priklauso visas visuomenės vystymasis, ir tie, kurie neigia pačius esminius natūralios tvarkos principus, skatina negirdėtą iškrypimą. Todėl yra leistina ir išmintinga balsuoti remiantis kuriuo nors vienu klausimu, pavyzdžiui: abortai, tos pačios lyties asmenų santuokos, eutanazija ar Katalikų Bažnyčios teisė steigti švietimo įstaigas. Visi šie klausimai yra labai svarbūs. Taigi būtų leistina ir protinga balsuoti už kandidatą, remiantį neteisingą karą, jeigu jis pasisako gerai vienu iš minėtų klausimų. Taip pat leidžiama balsuoti už kandidatą, priklausantį masonų ložėms, jeigu jis pripažįsta svarbų prigimtinio įstatymo principą, pavyzdžiui, abortų blogį, nors masonerija yra žalinga ir priešiška Katalikų Bažnyčiai organizacija.

Kiti, ne tokie reikšmingi klausimai taip pat gali būti morališkai svarbūs, pavyzdžiui, tam tikro karo teisingumas ar neteisingumas, teisingo darbo užmokesčio mokėjimas darbuotojams, teisės į privačią nuosavybę išsaugojimas apribojant valdžios kišimąsi, ir pan. Jei visų kandidatų požiūris į kitus dalykus nesiskiria, galima balsuoti remiantis vien šiais klausimais. Tačiau būtų neteisinga balsuoti už kandidatą, kuris laikosi teisingos pozicijos vienu iš šių klausimų, bet klysta svarbesniu klausimu.

Tad būtų akivaizdžiai amoralu ir nuodėminga balsuoti už kandidatą, kuris dedasi kataliku, bet iš tiesų remia abortus, homoseksualų santuokas ar eutanaziją.

Balsavimas savivaldos ir šalies rinkimuose tik tada gali būti laikomas moraline pareiga, jei kandidatai siūlo katalikišką, ne liberalią programą; tokią, kuri skatintų socialinį mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus karaliavimą. Balsuoti už mažesnį blogį nėra privalu, bet gali būti protinga ir leistina. Tačiau tikrai būtų privaloma pasinaudoti demokratiniu procesu tuo mažai tikėtinu atveju, kai atsirastų galimybė išrinkti katalikų kandidatą, nepritariantį šiuolaikinės liberaliosios demokratijos propagandai.

Šaltinis: „The Angelus“, 2007 m.

fsspx.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikas       2020-10-22 22:06

Atsip., komentara ne prie to straipsnio priklijavau.

Dzeikas       2020-10-22 22:02

Neskubeciau besalygiskai remti armenus.
1. Karabacho autonomine sritis pagal Helsinkio akta TEISETA Azerbaidzano dalis.
2. Jeigu armenams galima susigrazinti Karabacha, tada Lenkijai galima susigrazinti Vilniu - Lietuva 1938m atsisake Vilniaus ir i ji nepretenduoja.Jeigu armenams galima atimti Karabacha (ar jus tikite, kad Karabacho armenai tanku kaip ir Donbaso “shahtininkai” tanku nusipirko voentorge?), tai Rusijai galima atsiimti Kryma.
3. Azerbaidzanas siule Karabacho armenams placia autonomija.
T.y. juridiskai Azerbaidzanas teisus.

Raimondas        2020-10-9 17:16

Tai, kaip galima katalikui balsuoti uz TS- LKD partija ir jos narius Simonyte, Anusauska, Razma, Sedbara ar Majauska, kurie patys uzgrobe ir isvoge “Snoro” banka arba prisideje prie sio nusikaltimo, ji organizuodami ar slepdami? Juk septintas Dievo isakymas sake: “Nevok”!!!

Žodžio laisvė...       2020-10-9 13:44

O kodėl vien vyrai pasisako dėl abortų draudimo?Gal todėl,kad vaidina jog jiems
labai rūpi vaikai?Tik kažkodėl skirdamiesi vyrai vaikus palieka auginti moterims,o jei dar vaikelis gimsta invalidu,tai tik motinos tokiais vaikeliais rūpinasi,o vyrai
nueina ir suranda kitas moteris.Motinos gi slaugydamos dažnai sergančius vaikelius ,lieka be stažų ir be padorios pensijos.Kaip joms šitaip išgyventi?Gyvoms eiti į kapus?Va jums ,“moralieji” katalikai ,klausimas.Kodėl nesiūlote spręsti skurstančių motinų išgyvenimų?Lengviau jums paistyti nesąmones dėl abortų,o sudėtingi klausymai ne pagal jūsų dantis???

Papildysiu       2020-10-9 7:25

Tikras katalikas NEGALI balsuoti už tas partijas ar asmenis kurie REMIA ,PRITARIA ,NETRUKDO juodžių ir musulmonų invazijai į Europą ir (tik laiko klausimas)į Lietuvą.  Musulmonai katalikams yra priešai ir šių dviejų tikėjimų maišyti jokiu būdu negalima,kas dabar yra daroma Europoje.o tokiai nedidelei tautai ir valstybei kaip Lietuva tokiu atveju gresia visiškas išnykimas.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika: Ponai mieli, patys išsidūrėt – niekas atviroj erdvėj renginių dalyvių skaičiaus nebereguliuoja

Ką apie vaikų skiepijimą sako mokslas – Nidos Vasiliauskaitės parinkti skaitiniai tikintiesiems Mokslu

Vytautas Sinica papunkčiui: Žygimantas Pavilionis prieš Lietuvą

Tomo Baranausko įžvalga apie I. Šimonytės naująjį gerovės receptą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip – reikia ruoštis (II)

Kęstutis Girnius. Referendumas – tautos valia ar demagogų įrankis?

Robertas Grigas. Pasirodo, yra dar ES šalyse parlamentų, atstovaujančių savo tautų interesams!

Birželio 14-osios naktis: nukryžiuoti vaikai

„Neteisingi“ tekstai, kurie „teisingai“ valdžiai sukelia konvulsijas

Iš propagandos frontų. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas: šeimos yra visi – tiek tos pačios, tiek skirtingos lyties sąjungą sudarę

Nida Vasiliauskaitė. Ko bijote? Jų?

Algimantas Rusteika. Gal pabandom niekur nebebėgti?

Vygantas Malinauskas. Iš tėvų valdžios išlaisvinto vaiko interesas

Vytautas Radžvilas. Nesibaigianti tremties Golgota

Vytautas Sinica. Kas priešina visuomenę?

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Visiškas teisinis nihilizmas

Lietuvos šeimų sąjūdžio pareiškimas: Vienykimės!

Lietuvos Šeimų Sąjūdis: pranešimas dėl birželio 15–16–17 dienomis įvyksiančių protesto akcijų

Ramūnas Aušrotas. Ką reiškia SAM paskelbtas vaikų nuo 12 metų skiepijimo vajus ir manipuliacijos įstatymo tekstu?

Ką šiandien žinome apie tremtis? Dovilo Petkaus pokalbis su prof. Rasa Čepaitiene

Krescencijus Stoškus. Maršas, apnuoginęs realybės absurdą

1941 m. Birželio sukilimo 80-metį pasitinkant. Valdas Vasiliauskas: Idėjinė A. Sniečkaus klaida

Kviečiame į parodą „Pirmasis masinis trėmimas 1941 m. birželio 14–19 d.“

Vidas Rachlevičius. Aš su siaubu laukiu naujų rinkimų

Vaidotas A.Vaičaitis. Šeima, partnerystė ir Civilinis Kodeksas

Vidmantas Valiušaitis. Pasiuntinys, kurio neatpažino. In memoriam Stasys Lozoraitis (1924–1994)

In memoriam Marcelei Kubiliūtei (1898–1963): ar atsirastų Vilniuje paminklas pačiai iškiliausiai Lietuvos Moteriai, Tautos sukilimo dalyvei?

Zigmas Tamakauskas. Atminties išsaugojimo paminklas

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už šeimą

Lietuvos advokatūros pergalė prieš STT: slaptų pažymų eros pabaiga?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.