Krikščionių pilietinis veikimas

Katalikiški balsavimo principai

Tiesos.lt siūlo   2019 m. gegužės 2 d. 21:35

10     

    

Katalikiški balsavimo principai

fsspx.lt

„The Angelus“ | 2007 m.

Ar katalikas yra moraliai įpareigotas balsuoti?

Modernistai demokratiją ir teisę balsuoti laiko šventu ir neliečiamu dalyku, tiesiogiai plaukiančiu iš žmogaus orumo. Ši idėja neatsiejama nuo jų humanistinės religijos.

Prieštaraudami jų požiūriui ir suprasdami, kokia neteisinga gali būti šiuolaikinė rinkimų sistema; kaip stipriai šiuolaikinė demokratija yra pagrįsta klaidingu, liberaliu, dieviškąjį ir moralinį įstatymą atmetančios laisvės principu; koks nedidelis būna skirtumas tarp kandidatų; taip pat turėdami įspūdį (nors klaidingą), kad vieno žmogaus balsas realiai nieko nepakeis tokioje sekuliarioje, bedieviškoje sistemoje, galėtume lengvai padaryti išvadą, jog balsuoti visiškai nėra privaloma.

Tačiau Bažnyčios mokymas šiuo klausimu jokiu būdu nepasikeitė. Nors ir nepripažindama modernios demokratijos sistemos ir jos klaidingo liaudies suverenumo principo, Bažnyčia vis dėlto įpareigoja mus prisidėti prie bendrojo visuomenės gėrio, nes to reikalauja teisingumas. Šį principą aiškiai išdėstė popiežius Pijus XII savo 1946 m. balandžio 20 d. kalboje Italijos Katalikų Akcijos nariams:

„Žmonės raginami visada aktyviau dalyvauti tautos viešajame gyvenime. [...] Todėl tikintieji privalo aiškiai ir tiksliai išmanyti savo moralines ir religinės pareigas, susijusias su pilietinių teisių, visų pirma – teisės balsuoti, naudojimusi.“

Iš tiesų, popiežius Pijus XII aiškiai išdėstė, kad būtent dėl katalikus supančios antikatalikiškos ir pasaulietiškos dvasios jie yra įpareigoti ginti Bažnyčią, teisingai naudodamiesi savo teise balsuoti. Šitai reikia daryti tam, kad būtų išvengta didesnio blogio. 1946 m. kovo 16 d. jis Romos kunigams teigė:

„Naudotis balsavimo teise verčia moralinė atsakomybė – bent jau renkant tuos, kurie yra pašaukti priimti šalies konstituciją ir įstatymus, o ypač tuos, nuo kurių priklausys šventadienių šventimas, santuoka, šeima, mokyklos ir teisingas bei nešališkas daugelio socialinių klausimų sprendimas. Bažnyčios pareiga yra paaiškinti tikintiesiems moralines priedermes, išplaukiančias iš šios rinkimų teisės.“

Popiežius Pijus XII dar aiškiau pasisakė po dvejų metų, vėl kalbėdamas parapijų kunigams Romoje. Jis paaiškino, kad tam tikromis aplinkybėmis įpareigojimo naudotis balsavimo teise nevykdymas užtraukia mirtiną nuodėmę visiems tikintiesiems, tiek vyrams, tiek moterims, nes bendrasis gėris priklauso nuo visų katalikų išmintingo balsavimo.

Štai 1948 m. kovo 10 d. tekstas:

„Dabartinėmis aplinkybėmis visi, turintys teisę balsuoti: tiek vyrai, tiek moterys yra griežtai įpareigoti dalyvauti rinkimuose. Kas neina balsuoti, ypač dėl ištižimo ar tingumo, padaro sunkų nusižengimą, mirtiną nuodėmę. Kiekvienas žmogus turi elgtis pagal sąžinę. Tačiau akivaizdu, kad sąžinės balsas įpareigoja kiekvieną kataliką atiduoti savo balsą už tuos kandidatus, kurie pagrįstai garantuoja ginti Dievo ir sielų teises, saugoti tikrąjį asmenų, šeimų ir visuomenės gėrį, remdamiesi Dievo meile ir katalikų moraliniu mokymu.“

Toks Bažnyčios socialinio mokymo pritaikymas konkrečiai laiko situacijai atitinka moralinių teologų mokymą. Jie kalba apie sunkią aplaidumo nuodėmę tų, kurie nesistengia išrinkti gerų, katalikiškų atstovų, ir apie pareigą daryti visa, kas įmanoma, kad būtų išrinkti verti įstatymų leidėjai.

Tačiau, deja, mes jau nebesame tokioje situacijoje. Mes jau nebegalime rinktis tarp katalikų ir nekatalikų, tarp moralių ir liberalių atstovų. Beveik visi kandidatai yra liberalūs, visur siaučia apgaulė ir žiniasklaidos manipuliavimas visuomene. Todėl praktikoje dažnai iškyla klausimas, ar leidžiama balsuoti už nevertą kandidatą (pavyzdžiui, tokį, kuris pritaria abortui tik išprievartavimo ar kraujomaišos atveju), jeigu jis bent jau reikštų (mūsų manymu) mažesnį blogį. Tokiu atveju negali būti pareigos balsuoti, nes visos popiežiaus Pijaus XII minėtos priežastys, įpareigojančios balsuoti, nebegalioja. Vis dėlto tokiu atveju leidžiama balsuoti, jei asmuo įsitikinęs, kad tai tikrai mažesnis blogis, jei esama rimtos priežasties tai daryti (pavyzdžiui, siekiant išvengti aborto pagal pareikalavimą arba nenatūralių gimstamumo kontrolės metodų skatinimo), ir jei asmuo nuoširdžiai rūpinasi visuomenės gėriu. Tai vadinama materialiu bendradarbiavimu. Tačiau tai niekada negali būti privaloma.

Vadinasi, tais retais atvejais, kai esama kompetentingų katalikų kandidatų, viešai palaikančių Bažnyčios mokymą, balsavimas yra griežta moralinė pareiga, kurios nevykdymas užtraukia mirtiną nuodėmę. Jei atiduodant balsą už kurį nors kitą kandidatą galima tikėtis realios naudos, balsavimas yra patariamas. Tačiau jei iš rinkimų nematome jokios aiškios naudos, geriau būtų susilaikyti, kad neprisidėtume [prie liberalių kandidatų išrinkimo] net materialiai.

Ar katalikas gali balsuoti už kandidatą, kuris remia krikščioniškai moralei priešingus įstatymus?

Katalikų Bažnyčia neliepia katalikams vengti bet kokio dalyvavimo politikoje vien todėl, kad joje pilna neteisybės, godumo, ambicijų ir kitų blogybių. Bažnyčia moko, kad visą mūsų dalyvavimą politikoje turėtų motyvuoti, įkvėpti ir kreipti Bažnyčios socialinis mokymas, ypač socialinis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus karaliavimas. Balsavimas, kaip ir dalyvavimas kitose kokiose nors politinėse kampanijose, privalo savo galutiniu tikslu turėti šiuos aukštesnius, antgamtinius principus, būtent: kad visuomenėje būtų viešai pripažinti dešimt Dievo įsakymų ir vienos tikrosios Bažnyčios teisės.

Akivaizdu, kad šiuo metu mums neįmanoma pasiekti šių tikslų. Tai nereiškia, kad turime nieko neveikti. Tai tik reiškia, jog, kad ir ką darytume, mums neišvengiamai teks pakęsti daug blogybių, kurių mes jokiu būdu netrokštame. Mes galime dėl pagrįstos priežasties rinktis mažesnį blogį, nes tai gali būti naudinga bendrajam gėriui. Taigi galima balsuoti ar net agituoti už kandidatą, kurio programoje esama blogybių. Viskas priklauso nuo svarbiausių vertybių hierarchijos.

Katalikui negali kilti jokių abejonių, kad pirmenybė teiktina moraliniams, o ne asmeniniams ar ekonominiams klausimams. Kaip žinome, nuo to priklauso visas visuomenės vystymasis, ir tie, kurie neigia pačius esminius natūralios tvarkos principus, skatina negirdėtą iškrypimą. Todėl yra leistina ir išmintinga balsuoti remiantis kuriuo nors vienu klausimu, pavyzdžiui: abortai, tos pačios lyties asmenų santuokos, eutanazija ar Katalikų Bažnyčios teisė steigti švietimo įstaigas. Visi šie klausimai yra labai svarbūs. Taigi būtų leistina ir protinga balsuoti už kandidatą, remiantį neteisingą karą, jeigu jis pasisako gerai vienu iš minėtų klausimų. Taip pat leidžiama balsuoti už kandidatą, priklausantį masonų ložėms, jeigu jis pripažįsta svarbų prigimtinio įstatymo principą, pavyzdžiui, abortų blogį, nors masonerija yra žalinga ir priešiška Katalikų Bažnyčiai organizacija.

Kiti, ne tokie reikšmingi klausimai taip pat gali būti morališkai svarbūs, pavyzdžiui, tam tikro karo teisingumas ar neteisingumas, teisingo darbo užmokesčio mokėjimas darbuotojams, teisės į privačią nuosavybę išsaugojimas apribojant valdžios kišimąsi, ir pan. Jei visų kandidatų požiūris į kitus dalykus nesiskiria, galima balsuoti remiantis vien šiais klausimais. Tačiau būtų neteisinga balsuoti už kandidatą, kuris laikosi teisingos pozicijos vienu iš šių klausimų, bet klysta svarbesniu klausimu.

Tad būtų akivaizdžiai amoralu ir nuodėminga balsuoti už kandidatą, kuris dedasi kataliku, bet iš tiesų remia abortus, homoseksualų santuokas ar eutanaziją.

Balsavimas savivaldos ir šalies rinkimuose tik tada gali būti laikomas moraline pareiga, jei kandidatai siūlo katalikišką, ne liberalią programą; tokią, kuri skatintų socialinį mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus karaliavimą. Balsuoti už mažesnį blogį nėra privalu, bet gali būti protinga ir leistina. Tačiau tikrai būtų privaloma pasinaudoti demokratiniu procesu tuo mažai tikėtinu atveju, kai atsirastų galimybė išrinkti katalikų kandidatą, nepritariantį šiuolaikinės liberaliosios demokratijos propagandai.

fsspx.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jota       2019-05-6 10:48

Beje, Evangelijoje yra epizodas, kai Jėzus pasako palyginimą apie vieną žmogų, iškėlusį puotą, ir pakviestuosius, atsisakiusius ateiti. Kai žmonės visaip išsisukinėja (ar ne liberalai?), jis liepia VARU ATVESTI į Jo pokylį: “Eik į kelius bei patvorius ir varu atvaryk, kad mano namai būtų pilni.” (Lk 14, 15-24). Tai reiškia ne ką kitą, o prievartą. Ką pasakysi?

Jota       2019-05-6 10:35

Tai nepainiok pasirinkimo laisvės su liberalIZMU. Tikroji laisvė yra tik Dieve, o liberalizmas propaguoja laisvę ŠALIA Dievo. Liberalizmas - tai kelias žemyn, į pragarą.

Dzeikas       2019-05-5 21:41

Jota, o kurioj vietoj as kalbejau apie laisve SALIA Dievo?
Tokio apibrezimo niekad nenaudojau net.
Galimybe rinktis ir yra laisve. Kaip ir galimybe nusideti irgi yra laisve.

Jota       2019-05-5 14:46

Aš nežinau, kaip tau paaiškinti, kad suprastum. Tu neįveiki paradokso: pasirinkimo laisvė nėra gėris, bet blogis. Negali būti jokios laisvės ŠALIA Dievo. ŠALIA Dievo yra mirtis. O kaip ji veikia - lėtai ar greitai, mažas skirtumas.
Leidimas rinktis nėra joks liberalizmas.

Dzeikas       2019-05-4 22:53

Jota, bet tu man priekaistauji liberalizma, o tuo tarpu Jezus (ir Dievas Tevas) patys buvo pirmieji liberalai. Juk Kurejas neuzrakino Pazinimo medzio. Jis paliko ji laisvai prieinama ispejes Adoma neskinti vaisiu nuo to medzio. Suprask ne nuo zinojimo, o nuo galimybes pazinti blogi ir suzinot kuo jis skiriasi nuo gerio. Bet zmogus yra per silpnas atsispirti blogio poveikiui. Blogis savo koncentrate yra zudantis ir visai nepatrauklus.Taciau mazomis dozemis tai tarsi narkotikas kuris zudo letai ir pries nuzudydamas teikia svaiguli. Ko nezinojo Adomas, o suzinojes pateko jo , blogio svaigulio nelaisven. Panasiai kaip alkoholikas ar narkomanas.
Ir Jezaus igarsinti imperatyvai nera priverstiniai. Kaip liberalas Jis leidzia rinktis ir kaip liberalas jis uzdeda ir atsakomybe zmogui , jeigu jis nepriims Jo arba , kas dar blogiau, atmes (priemes).
Lygiai taip pat liberalizmo principas NEUZKARDYJA piktnaudziavimo istatymu t.y. palieka zmogui laisvas rankas istatyma pazeisti, TACIAU baudzia ji, istatyma, pazeidus.
Pvz., JAV gali gana laisvai isigyt ginkla, ypac pietinese valstijose tai bemaz vaistinese pishtalieta nusipirkt galedavai(o buvo laikai!).Taciau jeigu tu juo piktnaudziausi busi nubaustas visu grieztumu. Atatinkamai labai stipri policija ir ginklo panaudojimo istatymai surasyti labai aiskiai. Policininkas gali panaudoyti pries tave ginkla jeigu skaitys kad jo, policininko gyvybei ir sveikatai iskilo pavojus. Praktikoje reiskia nesicackins - isegs kulipka kakton jei rankom mojuosi palei policininko nosi tegul ir be ginklo. O jau su ginklu…pasakys VIENA karta “mesk ginkla” - po to turi teise saut i tave.
Arba mokesciu politika. Lygiai tas pat principas: neuzdirbi - nemoki. Uzdirbai ir nuslepei (kalba eina apie dideles sumas, o ne minimuma+ ) - IRS ne svogeriai sedi, o savo amato meistrai. Viena grazia diena pasikvies , parodys kiek turto turi ir paklaus is kur. taip visokie pakiai, indai, rusai ir lietuviai ismokinami gerbt istatyma.
Tuo tarpu visokie AJ nuovalos nori SITA principa paminti. Uzkardyjama, bandoma tai daryti, jau pati galimybe istatyma pazeisti. Ta begediskai daro jau landsberginiai (brazauskiniai cia gal kiek atsilieka net), ta dar begediskiau ruosiasi daryti visokie patriotiskai besidazantys komunistu ir naciu nuovalos.
Dvasiniame pasaulyje ta pati siule/siulo daryti ir nelabasis - atimti is zmogaus galimybe nusideti.

Apie Petrą Petraitį       2019-05-4 17:59

Geria Petras Petraitis prieš veidrodį samagoną. ,,Sveiks, Petrai!” - ,,Į sveikatą, Petraiti!”. Kitaip tariant: ,,Sveiks, Jota!” - ,,Į sveikatą, Dzeikai!” smile

Jota       2019-05-4 17:58

Ar aš atmečiau tą “laisvo apsisprendimo principą”? Bet reikia sakyti žmogui tiesiai šviesiai - kad tai yra laisvas apsisprendimas tarnauti velniui, kad tai amžina pražūtis, jei tą žmogų iš tiesų myli. Meilė nereiškia tiesos nutylėjimą ir giesmes apie savanorišką apsisprendimą. Reikia žmogui paaiškinti, ką IŠ TIESŲ reiškia jo pasirinkimas. Juk jei kas pamatytų savojo “laisvo”  pasirinkimo pasekmes, kai jis atmeta Kristų, pakrauptų. Tavo propaguojamas “laisvas apsisprendimas” iš tikrųjų yra baisiausia nelaisvė, kokia tik žmogų gali ištikti. Kristus juk irgi pasakė: arba priimsi Jo išganymą, arba pražūsi. Ir viskas, daugiau jokių alternatyvų. Kur aš sakiau, kad reikia naudoti prievartą?

O abortas bet kokiu atveju yra ŽMOGŽUDYSTĖ, ir tai BEGINKLIO nužudymas, SAVO VAIKO nužudymas.
Pateikiu porą vertingų nuorodų. Jei perskaitytum ir suprastum, galbūt nebeklaidžiotum savo pražūtingame liberalizme. Tikroji tavojo liberalizmo esmė - propaguoti nelaisvę. Susipainiojai, bičiuli.

http://www.pravoslavie.ru/38268.html (čia apie liberalizmą)
http://www.propatria.lt/2018/09/archimandritas-rafailas-mirties-bausme.html (apie abortą)

Dzeikas       2019-05-4 15:15

Jota,kaip suprast tavo laisvo apsisprendimo principo atmetima? Ar kaip mazdaug taip atrodancia “evangelizacija”:
- Vienzo renkies, pagonie, arba mes dabar tave pakrikstijam ir tu buciuoji kryzeli su Jezumi ir ranka kungeliui, arba kaip mat mes tave ant lauzo pakepinsim pries tai gerai snuki ismale, o tavo dukra ir zmona iszagine , nes pagonis - ne nuodeme.
Mazdaug taip ta “evangelizacija” kryzininku ir buvo vykdoma Lietuvoje ir to vaisiu skiname.
Ne vienoj vietoj Jezus nesake naudoti prievartos ir sekimas paskui Ji buvo ivardijamas S-A-V-A-N-O-R-I-S-K-U. Tuo Jis, Dievas Tevas skiriasi(ne vien. Nelabasis zodzio “meile” pakest negali, alergiskas) nuo Nelabojo, kuris , - ir tai buvo jo skirties su Kureju pradzia, - pasiule “patobulinti” Ji. Girdi paspartinkim ir atmeskime savanoriskumo principa ir iveskime bausmes savoka. Ka nelabasis savo (juk sakoma “sio pasaulio valdovas”)pasaulyje ir idiege. Ir visaip gundo krikscionis todel, kad sugundyti patenka i jo valia.
Viena beje is priezasciu kodel nemegstu kataliku baznyciu(kai nera kitu, tai kur desies aisku) nes ten daug tokiu prievarta apkrikstytu palikuoniu. Jauciasi.
  Del citatos „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas”. Nieko nesiulau.Taip ir elgtis reikia,kaip pasakyta.Liudyjant Ji pagal kiekvienam duota talenta. Taciau Jis yra meile, kaip pasakyta Evangelijoje ir PIRMAEILIS musu uzdavinys liudyti ja, - meile. Meile kaip “tobulybiu raisti”, nereik deti pasaulietines prasmes i si zodi.
Ir nelabasis ta suvokia. Jis pro pirstus ziuri formaliaja evangelizacija: evangelizuok, evangelizuok. Paskui nepamirsk aveles kirpti ir melzti. Gyvensi sociai ir be rupesciu. Ir labai nepakencia MEILES apraisku, nes cia ir Dievas Tevas ir Sventoji Dvasia, ir Jezus kaip Dievo Tevo isikunijimas.
Ir laisvo apsisprendimo principo paminimas gimdo ir daugina tokius blogiausia sio zodzio prasme katalikus (visdelto apie visus to nesakau.Daugelis NEPAISANT to principo paminimo krikscionys.Tokiu laikau pvz. A.A. teva Stanislova): tokie atsiprasant, “krikscionys” pasirenge gulineti kryzium(geriau viesai), demonstratyviai kryziu buciuoti ir atsiverte spjauna i savo brolius ir seseris.
Del tavo absoliutaus aborto neigimo ydingumo taip pat atsako Evangelija:
savo artimui privalai (t.y. nuodeme to nedaryti) padeti, jeigu tai neatnes didesnes zalos tau paciam. Jeigu tu uz ta pagalba uzmokesi savo gyvybe - tai liudyja tavo kvailuma(prostota huze vorovstva, sako rusai) ir pasiputima. Jeigu gyvybe uz gyvybe - tai pageidautina, bet imperatyvo nera. T.y. nenuodeme jeigu pasirinksi issaugoti savo gyvybe. Ir joks krikscionis nereikalaus ji gelbeti , tarkim skesdamas zmogaus kuris pats nemoka plaukt. Paskes abu. Greiciau lieps jam likt krante ir nelist(kalbu apie situacija kai tik plaukte galima skestanti isgelbeti).Tai atsakymas i aborto leistinuma , kai gimdymas kelia pavoju gimdyves gyvybei.
Uz zaginimo budu uzmegsta vaisiu gimdyve neatsako, nes ji uzmezgimo veikoje nedalyvavo. Todel abortas siuo atveju ne nuodeme. Tai mazesnis blogis. Kaip beje ir krikscionio dalyvavimas kare kur jam tenka zudyti, ar savyginoje. Tiesa cia issireiskiau netiksliai. ZUDYTI ir kare gali buti nuodeme. Pvz., kai tu sauni i tave puolanti zmogu tu esi vienas akistatoje su savo sazine(ir su Juo) , galejai tu ji NUsauti ar tik PAsauti. Jei tu turejai galimybe pastarajam , o nusovei - tai nuodeme ir uz ja teks atsakyti. Ne zemiskajame teisme savaime aisku.
Tiek apie savanoriskumo principa kriksionybeje.

Jota       2019-05-4 14:18

“tikejimas ir sekimas Jezumi yra SAVANORISKAS t.y. grindziamas laisvo apsisprendimo principu. Ir jeigu ji paminti tai gausime dar vienos rusies (kuri galima pavadint gal “klerikaliniu”) totalitarizma.”

Taip, Džeikai, tu liberalas, bet nesuvoki, jog tavo liberalizmas pražūtingas. Totalitarizmu (ir dar klerikaliniu,  vadini patį svarbiausią Evangelijos principą: arba Kristus, arba pražūtis, pastarają apgaulingai įvyniodamas į sąvoką “laisvo apsisprendimo principas”.  Tačiau būtent tokia yra Kristaus nuostata. Prieš pakildamas į dangų Jis savo mokiniams įsakė: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas”. O kokią trečią išeitį tu siūlai?

Lygiai taip pat ir abortai negalimi bet kokiu atveju. Pirmuoju atveju (jeigu vaisius užmegztas žaginimo budu) daryti abortą reikštų neatlaidumą, antruoju (kai pavojus gresia motinos gyvybei) - nepasitikėjimą Dievu.

Evangelija yra radikali, ir liberalizmui joje vietos nėra.

Dzeikas       2019-05-2 22:37
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
ah1       2019-05-2 22:12

klausimėlio laida duoda atsakymus kodėl, kaip ir ką išrenkame

Komentarai, nusiųsti pas nykštukus

Dzeikas       2019-05-2 22:37

“...kaip stipriai šiuolaikinė demokratija yra pagrįsta klaidingu, liberaliu, dieviškąjį ir moralinį įstatymą atmetančios laisvės principu; ...”
————————————————————————-
Po sito galima toliau nebeskaityti - davatku briedas ir tiek.
Patiems katalikiskiausiems katalikams primenu, kad tikejimas ir sekimas Jezumi yra SAVANORISKAS t.y. grindziamas laisvo apsisprendimo principu. Ir jeigu ji paminti tai gausime dar vienos rusies (kuri galima pavadint gal “klerikaliniu”) totalitarizma.
Kas liecia dalinius dalykus, sakykime jei kandidatas remia antikrikscioniskus (zodis katalikas man kvepia davatkiskumu, veidmainyste ir apgaule) istatymus, sakykim abortu laisve ar balsuoti uz ji?
Jeigu jis remia totalini abortu draudima as tokiam rankos nepaduosiu, nes tai zmogzudys po davatkos kauke. Jeigu jis leidzia abortus tam tikrais atvejais, sakykim:
1) Jeigu vaisius uzmegstas zaginimo budu
2) Jeigu gimdymas sukelia gresme gimdyves gyvybei
Mielai pasidomesiu tokio prelegento mintimis ir programa.


Rekomenduojame

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl smurto akušerijoje

Vidas Rachlevičius. Kai vyrauja sveikas protas ir padorumas

Neringa Venckienė: „Tai, kad esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe“

Kauno forumo pareiškimas: Dėl įstatymo pažeidimų LRT veikloje

Povilas Urbšys: „Turi būti aiški takoskyra tarp lobistinės ir advokacinės veiklos“

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.