Demokratija ir valdymas

Kastytis Braziulis. Viltis, pyktis, smalsumas

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gruodžio 29 d. 18:30

5     

    

Kastytis Braziulis. Viltis, pyktis, smalsumas

Šiais metais manyje vyravo viltis, pyktis bei smalsumas. Visi šie pojūčiai buvo sukelti konkrečių procesų, vykstančių kaip Lietuvoje, taip ir pasaulyje.

Viltis

Mano tėvelis, amžiną atilsį jam, mėgdavo pirkti loterijos bilietus. Jis vylėsi, kad vieną dieną laimės ir galės padėti visiems jam artimiems žmonėms. Kiekvienos savaitės tam tikrą dieną eidavo į artimiausią parduotuvę, ten, kur yra loterijos aparatas, bilietų pirkti. Paskutiniais metais jis sunkiai vaikščiojo, net bijojo išeiti į lauką, bet nugalėdavo baimę ir eidavo. Jį į priekį vedė viltis.

Nusipirkęs bilietus sėdėdavo ir kantriai laukdavo loterijos žaidimo valandos. Tai tapo tam tikru kiekvienos savaitės ritualu. Laukimas teikdavo jam džiaugsmo, tikėjimo ir viltį. O gal? Kai ateidavo valanda X, niekas jam negalėdavo prisiskambinti, niekas negalėjo su juo pakalbėti ir niekas neturėjo teisės jam trukdyti. Jis žaisdavo: įdėmiai žiūrėdavo į ekraną, klausydavo laidos vedėjos pasakymų, užsirašydavo kiekvieną skaičiuką, pieštuku perbraukdavo iškritusį skaičių biliete. Jis turėjo viltį ir laukė.

Kiekvieną kartą viltis subliūkšdavo. Tačiau… praėjus dienai, kitai, žiūrėk, jis vėl pėdina, pasiremdamas lazdele, į artimiausią parduotuvę loterijos bilietų pirkti. Viltis jį vertė eiti. O gal šį kartą pasiseks?

Lygiai taip pat viltis mane buvo apėmusi dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, dėl naujų išrinktųjų parlamentarų, kurių yra daugiausia Seime. Kai juos pradėjo pulti, žeminti ir visaip iš jų tyčiotis sisteminiai „politikieriai“ bei „rūmų“ žurnalistai, tai dar didesnė viltis užsidegė širdį. Kai prieš vyriausybės formavimą žali, be patirties, turiu omeny, gražiai kalbėjo, daug žadėjo ir viską atvirai visuomenei pasakojo, viltis liepsna užsiliepsnojo mano, seno saugumiečio, kuris jau seniai nebetiki pasakomis, viduje.

Tačiau… Kai naujoji valdžia suformavo naują vyriausybę ir pamačiau jos sudėtį, kai susipažinau su vyriausybės programa, kai pradėjau vis dažniau girdėti žodžius – apribosim, neleisim, uždrausim, apmokestinsim, bausim, padidinsim, kai vyriausybės akimirksniu prioritetiniais uždaviniais tapo menkaverčiai ir iš esmės nekeičiantys esamos, politinio elito sukurtos sistemos, supratau, kad viltis sudužo atsimušusi į betono sieną, kad viltis užduso nugrimzdusi biurokratinėje pelkėje, kad viltis išgaravo kaip gruodžio rytmetinis rūkas.

Viltis yra kvailių motina. Kiek daug kartų esu girdėjęs šiuos žodžius ir kiek daug kartų esu pasimovęs.

Pyktis

Pyktis, kuris vis pučiasi ir pučiasi nesustodamas. Tarsi koks dirbtinis burbulas, kuris atrodo ims ir tuoj sprogs. Pradžioje pradedi negalvoti savo galva. Pradedi vadovautis emocijomis. Vėliau pradedi ieškoti kaltų ir juos kaltinti. Galų gale tave užvaldo neigiamos emocijos: pyktis, nerimas, nepasitenkinimas, keršto siekis ir noras duoti į snukį tam, kas turi priešingą nei aš poziciją.

O taip nesinori pykti ir pyktis!!!

Vyksta sunkiai suvokiamos ir apčiuopiamos žmonių supjudynės. Galingieji kovoja dėl žmonių galvų, kvailina juos visaip, meluoja jiems. Iš Rytų viena informacija plaukia. Iš Vakarų kita informacija atskrieja. Iš šalies vidaus dar viena. Ir visos jos turi tik vieną tikslą – kiršinti žmones tarpusavyje, kelti neigiamas emocijas ir juos gąsdinti. Svarbiausia – kad žmogus bijotų, pats negalvotų, o kai jis bijos, tai jį bus galima lengvai valdyti.

Būtent valdyti. Užduodi sau klausimą, kodėl tokie bjaurūs informaciniai karai vyksta? Užtektų tik Rytų informacinio mėšlo, tačiau mus tuo pačiu mėšlu, tik iš kito tvarto, apkrauna, apipila savi, kuriuos tu renki, už kuriuos tu balsą atiduodi, kurie yra tavo, kaip šalies piliečio, tarnai.

Valdyti. Juk kuo daugiau žmogus bijos, tuo lengviau bus galima jį valdyti. Jis nekels problemų, neuždavinės nemalonių klausimų, nereikalaus paaiškinimų, o džiaugsis valdžia, nes ji gina jį nuo pavojų, kurie atrodo tuoj ant galvos nukris. 

Ir Rytų, ir Vakarų, ir mūsų šalies politinis elitas daro viską tam ir taip, kad išsaugotų savo elitinius interesus. Ir ne daugiau. Vakarų, Rytų, Pietų bei Šiaurės „elytas“ net karo metu ras bendrą kalbą ir bendrus pasipelnymo šaltinius.

Štai todėl ir ima pyktis, kad dėl skurdaus ir įtempto gyvenimo, kad dėl klestinčios korupcijos, kad dėl nesustojamos emigracijos, kad dėl politinio ir biurokratinio elito diktato, kad dėl visiškai netikusios „pabėgėlių“ politikos yra atsakinga tik ir tik – pabrėžiu šią mintį, kad ji jums įsikaltų į galvą – politinis elitas (valdžia), o ne radikalai, populistai, rusai ar islamistai. Politinis elitas savo sprendimais ginti, saugoti savo asmeninius ir stambaus verslo interesus atvedė šalį prie bedugnės krašto. Pyktis apima, pykčio emocijos pučiasi, pučiasi…

Smalsumas

Pasaulis keičiasi. Jis buvo vienoks, vyravo vienos taisyklės, susitarimai, įsipareigojimai. Dabar jis tampa kitoks, kol kas sunkiai suprantamas. Iškyla naujos jėgos, įgaunančios galių ir įtakos pasaulio tvarkai.

Pasaulio kaita vyksta žaibišku greičiu. Labai įdomu yra stebėti šį pasaulį pasikeitimą. Koks jis bus ateity? Kur šie pasikeitimai mus nuves? Kokią įtaką jie padarys pasauliui, mūsų kraštui, mano šeimai, man? Ką aš galiu padaryti, kad apsaugočiau šeimą ar pasinaudočiau naujomis galimybėmis šeimos gyvenimo lygiui pakelti?

O gal?

O gal atėjo laikas bunkerį prie Molėtų ežerėlio išsikasti, kad nuo branduolinės bombos apsisaugotume… 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

>10 įsakymų diktatūra       2016-12-31 0:08

Kurią įsakymų versiją turit mintyje? Versijos yta dvi - Biblijos ir katalikų Bažnyčios. Ydingos abi. Pasidomėkit.

O aš nėjau į rinkimus.Lijo       2016-12-30 21:26

O be to neturiu jokio noro dalyvauti šu do puotoje.
Todėl ,kad ir kas belaimėtų neturiu jokio nusivylimo ir jokio džiaugsmo.
Virš manęs tik DIEVAS.

manau       2016-12-30 17:33

jog ekspertai.eu vis šmeižia nesustodami šį taip labai patriotišką autorių , teigdami jog jis neva buvo ir kadrinis ( o ne koks tai tas popierinis-rezervinis )ir tikras tikriausias KGB vos ne podpolkovnikas.

ruta       2016-12-30 12:32

..TIK susivienijusi Tauta gali keisti ‘elito’ planus !

Pasauliui reikalinga       2016-12-29 19:51

kiekvieno savanoriškai pasirinkta diktatūra-tai Dievo ir jo 10 įsakymų diktatūra,kuri būtų tikros demokratijos pagrindas.Dabar gi žmonės suįžūlėja ir save susidievina,manydami kad jie pajėgūs tik savo teisių pagalba laimėti kasdienybės mūšį.Apgailėtina.Stebėsim dar daug šio pasikėlimo į puikybę apraiškų ir liūdnų rezultatų.


Rekomenduojame

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.