Kastytis Braziulis. Strateginiai tikslai neturi skurdinti žmonių

Tiesos.lt siūlo   2014 m. balandžio 23 d. 16:01

2     

    

Kastytis Braziulis. Strateginiai tikslai neturi skurdinti žmonių

Seimo laikinoji komisija, ištyrusi A. Kubiliaus vyriausybės vykdytus energetinius projektus, paskelbė apie galimą stambią korupciją, neatsakingai eikvotas valstybės lėšas („vien konsultantams išleista per 250 milijonų litų, tačiau rezultato nėra“) ir kreipėsi į prokuratūrą. Tuo tarpu pats A. Kubilius teigia, kad „komisijos išvados yra kupinos dezinformacijos, melo, netiesos“, kad „komisijos daugumos veikla akivaizdžiai atitinka VSD ataskaitą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui ir ten išdėstytą svarbių energetinių projektų diskreditavimo schemą“.

Pati išvada yra kelių šimtų puslapių, pilna grafikų, skaičių, ne specialistui sunku susigaudyti, kas čia teisus, todėl ją paprašėme pakomentuoti ne politiką, o buvusį kontržvalgybininką, vieną iš VSD trečiosios valdybos vadovų Kastytį Braziulį, daug metų prižiūrėjusį Lietuvos energetinio, finansų ir transporto sektorių saugumą. K. Braziulio nuomonė buvo įdomi dar ir todėl, kad jis 2006 metais po sąžiningų liudijimų kitai Seimo laikinajai komisijai apie „Gazpromo“ interesus vykdančius politikus, žiniasklaidą ir valstybės tarnautojus buvo išmestas iš darbo ir iki šiol nereabilituotas.

Pone Kastyti, politikų vertinimai, kaip ir paprastai būna po Seimo laikinųjų komisijų tyrimų, diametrialiai priešingi. O kaip vertinat Jūs?

Reikėtų pasveikinti Seimą, kad jis ryžosi atlikti tokį tyrimą, nes energetikos sektorius yra itin svarbus Lietuvai ir kiekvienam gyventojui, nuo jo priklauso mūsų gerovė ir gyvenimo lygis. Iš Seimo patvirtintos išvados matau tris pagrindinius dalykus: pirmasis – nesibaigiančios reformos energetikos sektoriuje nepadarė Lietuvos nei saugesnės, nei labiau nepriklausomos nuo Rusijos. Priešingai – anos vyriausybės valdymo metu Lietuva tapo dar labiau priklausoma nuo Rusijos, todėl sumažėjo ir mūsų saugumas. Antras svarbus momentas – projektai buvo įgyvendinami skurdinant žmones ir mažinant verslo konkurencingumą. Dėl šių projektų sudėtingos krizės metu, kai sumažintos algos, pensijos, buvo dar padidinti mokesčiai, pakeltos kainos. Už kai kuriuos projektus visi mokesčių mokėtojai dar gana ilgai turės mokėti savo asmeniniais pinigais negaudami iš to jokių dividendų. Ir trečias dalykas – iš pateiktų dokumentų matyti korupcijos, didelių pinigų iššvaistymo požymiai. Prokuratūra turėtų atsakyti į klausimą: ar konsultantų, viešųjų ryšių specialistų ir teisininkų teiktos paslaugos beveik už 300 milijonų litų atnešė tiek naudos, kiek už jas sumokėta?

Po tokių išvadų gali atrodyti, kad tuos projektus vykdė žmonės, kurie norėjo kuo labiau pakenkti savo valstybei. Bet iš tiesų juk A. Kubilius, energetikos ministras A. Sekmokas sakė, kad dabar turime labiau susiveržti diržus, turime daugiau susimokėti tam, kad ateity geriau gyventume, būtų mažesnės energetikos kainos, Maskva per kainas mūsų nešokdintų kaip dabar ukrainiečių. Aišku, kai už dujas mokam trečdaliu didesnę kainą nei latviai ar estai ir dar krizės nualintiems žmonėms pridedame mokestį už statomą terminalą, neatrodo ta strategija labai išmintinga. Per penkerius krizės metus netekome beveik 230 tūkstančių gyventojų. Tačiau tokius projektuotojus gal galima kaltinti neįžvalgumu, bet ne piktybiškumu?

Visiškai sutinku, kad visi tie energetiniai projektai Lietuvai reikalingi, ir ne kartą sakiau, kad jie turėjo būti įgyvendinti dar prieš 10–15 metų. Tačiau išvados ne apie tai. Stebint visą procesą negali atsikratyti įspūdžio, kad lygiagrečiai įgyvendinami ir kažkokie asmeniniai interesai.

Valstybės gyvenime iš tiesų būna neišvengiamų diržų veržimo laikotarpių, mes visi 1990–1991 m. išgyvenome ekonominę blokadą, buvome pasirengę netgi badauti dėl aiškaus, konkretaus ir skaidraus tikslo.

O kas vyksta dabar? Kodėl ekonominės krizės, pensijų mažinimo metu samdomi konsultantai už 300 milijonų litų ir jų teikiama nauda yra taip įslaptinama, kad jos nematyti? Kodėl komerciniais vadinami projektai yra įgyvendinami visų žmonių sąskaita? Juk jeigu projektas pelningas, kaip skelbiama, tai jis gali pritraukti dideles privataus kapitalo lėšas, bendrovė pati yra pajėgi gauti paskolų iš bankų, tai kam reikia dar apmokestinti žmones? Jei mes žmonių sąskaita statysime itin didelius, itin prabangius projektus, tai greitai nebebus kam naudotis jų pelnu, nes tiesiog nebeliks žmonių. Pasakysiu alegoriškai: mes galim pastatyti puikiausius rūmus, bet jei dėl tų statybų žmonės nuskurs, išvažiuos iš savo Tėvynės, tai tie rūmai beprasmiai, juose apsigyvens žmonės iš kitos Tėvynės.

Bet gal privatininkai nesiveržė į dujų terminalo projektą, tad Vyriausybei beliko tik papildomai apmokestinti savo gyventojus?

Pritraukiant privatų kapitalą dujų terminalas jau galėjo būti seniai pastatytas. Dar iki krizės koncernas „Achema“, kuriam itin svarbi dujų kaina, jau buvo parengęs terminalo projektą ir siūlė jį statyti kartu su valstybe, sutiko ten turėti tik 20 proc. akcijų. Jei mes taip siekiam energetinės nepriklausomybės, kodėl buvo atšauktas tas daug pigesnis projektas, kuriam nereikėtų žmonių pinigų, ir pradėtas kitas, už kurį kasdien visi mokėsime po pusę milijono litų? Kodėl buvo prarasti septyneri metai? Kiek per tą laiką sumokėta Rusijai už dujas?

Kitas siūlytas variantas – Europos Komisija siūlė šimtu procentu finansuoti regioninį dujų terminalą, jis būtų Lietuvos žmonės nieko nekainavęs. Bet ir šis projektas Vyriausybei netiko.

Kaip suprantu, abu šie variantai atmesti, nes A. Kubiliaus aplinka nusprendė, kad jie abu susiję su Rusija. Kaip Jūs, kaip buvęs kontržvalgybininkas, vertinate tokias baimes, kurios vėliau milijardais gula ant Lietuvos gyventojų pečių?

Skaičiau viešai tuos argumentus, kad tiek „Achema“, tiek Latvija neva yra glaudžiai susijusios su Rusijos „Gazpromu“, todėl yra nepatikimos. Mano giliu įsitikinimu, šita informacija neatitinka tikrovės: Latvija, kaip ir mes, yra tokia pati ES ir NATO narė, su ja kartu A. Kubiliaus Vyriausybė ruošėsi statyti bendrą atominę jėgainę, su ja kartu ginsimės nuo galimo užpuolimo, tad kodėl ja nepasitikėta dėl terminalo? Juk kalbam apie Latvijos vyriausybę, o ne privačią bendrovę. Neįtikina manęs ir argumentai dėl „Achemos“, kuri terminale turėtų tik 20 proc., todėl manau, kad tų projektų atmetimą nulėmė kiti argumentai.

Bet gal tokią klaidinamą informaciją mūsų vadams pateikė VSD, kuriuo politikai lyg ir nepasitiki, bet kurio informacija vis tiek remiasi priimdami sprendimus?

Tiek dujų, tiek elektros projektus įgyvendinant yra viena rimta problema: nematau ten mūsų valstybės kontržvalgybos veiklos. Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad kontržvalgyba yra kova vien tik su užsienio šnipais, kurie sėdi ambasadose ir renka informaciją apie Lietuvą. Tai klaidinga nuomonė. Pagrindinis šnipo tikslas yra įtakos darymas. 2006 m. liudydamas Seimui atskleidžiau mūsų surinktus duomenis, iš kurių aiškiai matyti, kaip Rusijos politikai per savo kompanijos „Gazprom“ atstovus Lietuvoje daro įtaką politikams, netgi ištisoms politinėms partijoms, kaip finansuojama penktoji kolona, kaip paperkami žurnalistai, formuojama visuomenės nuomonė ir t.t. Atskleidėme visą tokio priešiško veikimo mechanizmą ir sistemą, bet niekas nenukentėjo, iš to nebuvo pasimokyta. Dabar Darbo partijos vadai teisiami už juodąją buhalteriją, bet niekas netiria svarbesnių dalykų: kas tą partiją finansavo, ar tai nebuvo valstybei priešiškos jėgos, ar jos dabar nefinansuoja ko nors kito?

O dabartinė kontržvalgyba energetikos sektoriuje savo uždavinių – grėsmių identifikavimo ir jų užkardymo paprasčiausiai neatlieka. Pagrindimui pateiksiu tris epizodus. Yra toks strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymas: jo paskirtis, kad šių įmonių valdymo neperimtų Lietuvos valstybei nelojali užsienio šalis. Įstatymas numato, kad norintieji įsigyti akcijų, pvz., „Klaipėdos naftoje“, „LESTO“ ar kitur, turi pereiti visą patikrinimo filtrą: VSD, FNTT, STT, Mokesčių inspekcijos. Tokį filtrą turi pereiti ir tų bendrovių veiklos partneriai. O ką matome realybėje? Savo strateginei įmonei – dujų terminalui statyti – renkamės kompaniją, kuri registruota ofšore. Paklaustas VSD vadovas atsako: juk tai Norvegija, kaip galim nepatikėti? O iš tiesų įmonė registruota Bermuduose, savininkas registruotas Kipro ofšorinėje kompanijoje. Vadinasi, šituo įstatymu Vyriausybė ir kitos tarnybos tiesiog nesirėmė. Antras pavyzdys: „Klaipėdos nafta“ organizuoja konkursą dėl terminalo vamzdžio ištiesimo ir pirmą kartą tą konkursą laimi įmonės, kurios priklauso Lietuvos dujų asociacijai. Lietuvos dujų asociacijoje yra „Lietuvos dujos“, „Dujotekana“ – praktiškai „Gazpromo“, šio strateginio objekto didžiausių priešininkų atstovai. Gerai, kad konkursas buvo apskųstas ir pakeistas nugalėtojas, netgi kaina sumažėjo beveik 100 mln., bet kaip apskritai tokios įmonės galėjo dalyvauti konkurse, ar jos buvo patikrintos pagal tą minėtą įstatymą? Trečias epizodas: „Klaipėdos nafta“ savo talpas yra išnuomojusi, tai reiškia praktiškai savo veiklą laikinai perdavusi „Lukoilo“ dukterinei kompanijai. Nors įstatyme rašoma: jeigu bet kokias strateginės reikšmės įmonės galias perleidi kitam, jis prieš tai turi būti patikrintas. Tai kur čia mūsų kontržvalgyba?

Iš istorijos su „Nukem“ matome, kuo gali baigtis toks neatsakingumas: niekaip negalim uždaryti senos atominės elektrinės, o juk „laidojame“ itin pavojingą medžiagą.

Seimas ir Jūs taip pat matote galimą korupciją išleidžiant daugiau kaip ketvirtį milijardo ekspertams, bet ekspremjero A. Kubiliaus patarėjai atsikerta, kad toks procentas tokiems objektams yra visai normali pasaulinė praktika – neva bloga, be ekspertų konsultacijų pasirašyta sutartis, kaip, tarkim, su „Nukem“, vėliau valstybei kainuoja žymiai daugiau?

Nežinau, ar Lietuvai, ypač ekonominės krizės metu, galima lygintis su turtingų valstybių praktika, nes tada reiktų lyginti ir algas, pensijas, elektros kainą ir pan. Labai abejočiau, kad premjero A. Kubiliaus komanda tokias sumas ekspertams išleistų, jei tai būtų jų privatus projektas ir jų asmeniniai pinigai. Kita vertus, samdydamas konsultantus tikiesi gauti didesnės naudos, nei jiems sumoki. Jeigu valstybė stato itin brangų objektą, moka šimtus milijonų konsultantams, tai turi būti labai aiškiai matomas ir tų išlaidų atsipirkimas. Dabar matome tik labai dideles išlaidas ir patriotinius šūkius.

Štai jums vienas pavyzdys, kaip dirba mūsų brangiai mokami konsultantai. Maždaug prieš dešimtmetį „Lietuvos skirstomieji tinklai“ buvo padalyti į dvi dalis – į Rytų ir Vakarų, nes konsultantai įrodė, kad tai bus labai veiksminga ir labai naudinga Lietuvai. Po kelerių metų tie patys konsultantai patarė tuos tinklus vėl sujungti – tai labai naudinga ir reikalinga valstybei…

Kitas pavyzdys: brangiai mokami konsultantai pateikia ypatingą pasiūlymą – už dujų terminalo nuomą turi sumokėti visi Lietuvos gyventojai, padidinant kainą už dujas. Ar tokiam „protingam“ pasiūlymui reikia samdyti specialius ekspertus?

Tačiau yra toks politinis paradoksas: socialdemokratai su Darbo partija būdami valdžioje visiškai nesprendė energetinių problemų, netgi priešingai – A. Brazausko vyriausybė, galima sakyti, už grašius pardavė mūsų dujotiekį „Gazpromui“, o štai konservatoriai ėmėsi šių sudėtingų uždavinių ir dėl to lieka lyg ir kalti?

Pakartosiu: reikia sveikinti bet kurią vyriausybę, kuri imasi energetinių projektų, suteikiančių Lietuvai galimybę nebepriklausyti nuo vieno Rusijos šaltinio. Pritariu ir teiginiui, kad A. Brazausko vyriausybė itin pigiai pardavė dujotiekį – liudydamas Seimo komisijai pasakojau, kaip pats „Gazpromas“ kėlė šio dujotiekio kainą, nes jo vadams atrodė nepatogu tokį milijardinės vertės objektą pirkti tik už 70 mln. litų!

Tačiau teiginys, kad pirmieji energetinių reformų ėmėsi konservatoriai, yra neteisingas – jas pradėjo G. Kirkilo vyriausybė. Tačiau ir ji tai darė tik todėl, kad ją spaudė privatus verslas. Prisiminkim: pirmąjį atominės jėgainės projektą – LEO LT – kūrė „Maxima“. Privatus verslas spaudė ir dėl kitų energetinių alternatyvų, pvz., „Achema“ dėl dujų terminalo, todėl G. Kirkilo vyriausybės paruoštoje 2007 m. Nacionalinės energetikos strategijos projekte jau buvo numatytos ir elektros jungtys su Švedija, Lenkija, ir dujų terminalas, ir atominė elektrinė, vamzdynai, dujų saugyklos, pagaliau jungtis su Švedija pradėta taip pat G. Kirkilo vyriausybės. Tik G. Kirkilo vyriausybės strategija skyrėsi nuo dabartinės tuo, kad ten buvo akcentuojamas ne tik energetinis saugumas, bet ir nurodytas orientyras – energetinių išteklių kainos dydis galutiniam vartotojui neturi viršyti ES valstybių narėse esamos vidutinės kainos. Dabar to nebeliko, liko tik politiniai motyvai – energetinė nepriklausomybė bet kuria kaina.

Taigi privatus verslas iš esmės išjudino energetikos reformą, tačiau jis siekė asmeninių tikslų, todėl ir LEO LT projektas buvo akivaizdžiai korupcinis. Mano nuomone, nereikėjo visiškai naikinti LEO projekto ir vėl leisti milžiniškus pinigus naujam projektui, užteko tik iš jau sukurto išbraukti asmeninį interesą.

Ekspremjeras A. Kubilius teigia, kad „komisija po ilgo ir kruopštaus tyrimo nustatė, kad XV Vyriausybė 2009 metais išardė LEO LT ir dėl tokių veiksmų komisija nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą“. Ar tikrai taip rašoma išvadose?

Priešingai – į prokuratūrą Seimas kreipėsi dėl to, kad ištirtų UAB „Visagino atominė elektrinė“ atliktus paslaugų pirkimus ir nustatytų, ar nebuvo pažeisti įstatymai, ar nebuvo iššvaistyti dešimtys milijonų litų. A. Kubiliaus vyriausybė panaikino LEO LT projektą, tačiau pačią LEO įmonę paliko, ir ji likvidacijos, t.y. popieriniame statuse išgyveno dar apie trejus metus, turėdama išskirtinę teisę pirkti paslaugas (jų pirko daugiau kaip už 8 mln.), įmonės darbuotojai gaudavo milžiniškas sumas ir pan. – ar tai ne valstybės pinigų švaistymas? Jau nekalbu apie tuos beveik 700 mln. litų, kurie buvo sumokėti „Maximai“ už LEO panaikinimą. Kas nusprendė, kad reikia privatininkams sumokėti tokią sumą už neva jų pažeistus lūkesčius? Pagal įstatymus Vyriausybė turėjo įvertinti ir sumokėti tik pagal tikrąją LEO akcijų vertės kainą. Ar buvo toks vertinimas?

Prezidentė ir dešinieji teigia, kad šis Seimo tyrimas ir išvados atitinka Kremliaus interesus. Jūs pritariate šiam tyrimui, tad ar nebijote taip pat „tapti“ Maskvos agentu?

Man čia nieko naujo – kad su buvusiu kontržvalgybos vadu Vytautu Damuliu dirbam Putinui, jau girdėjau 2006 m., kai po liudijimo Seimui buvom atleisti iš VSD. Dabar matom, kad „Kremliaus agentų“ Lietuvoje sparčiai daugėja (šypsosi – red.).

O jei rimtai, tai 2006 m. Seimui atvirai su V. Damuliu papasakojome apie „Gazpromo“ daromą įtaką svarbiems Lietuvos valdininkams, bet niekam iš jų nebuvo jokių pasekmių. Liūdna.

Bet pasekmių buvo Jums – atleido iš tarnybos, VSD iki šiol Jums neleidžia dirbti su slapta informacija, t.y. Jūs vis dar nereabilituotas. Lietuvai nereikia tokių specialistų?

Taip, tas draudimas nepanaikintas, tiesa, to ir neprašau. Bet liūdniausia, kad kenkiama ir kitais būdais: net kai noriu įsidarbinti į privačią struktūrą, tai tuoj pat pajuntu maksimalias pastangas man sutrukdyti, neleisti normaliai gyventi. Žinau, kas tai daro ir kodėl daro, bet valstybėje nėra politinės valios ištirti tuos dalykus.

Kalbino Dalius Stancikas

Bernardinai.lt

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pabaldas       2014-04-24 15:40

Bene pirmaji karta autorius plieke ne i dangaus langus, o i konkrecius kaltininkus

geras, sąžiningas tekstas       2014-04-23 17:59

kaip ir gyvenimas - dėkui abiem pašnekovams


Rekomenduojame

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.