Įžvalgos

Kastytis Braziulis. Kam yra naudinga reformuoti urėdijas?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 2 d. 0:08

12     

    

Kastytis Braziulis. Kam yra naudinga reformuoti urėdijas?

Valstiečiai, organizuokite plačią diskusiją visuomenėje urėdijos reformų klausimu. Pradėkite nuo konferencijos Seime. Mes norime žinoti reformų priežastis, siekiamus rezultatus. Valstiečiai, nekenkite žmonėms priimdami sprendimus nežinodami tikrosios padėties, tikrųjų priežasčių, iniciatorių interesų. Netinkama urėdijų reforma pakenks daugeliui žmonių, dirbančių jose, ir jų šeimų nariams. Jie neteks darbų. Valstiečiai, priimdami sprendimus neįsigilinę į klausimo esmę ir neatlikę kaštų bei naudos analizės bei neišdiskutavę šio klausimo visuomenėje, jūs tik padidinsite emigraciją ir socialinę atskirtį.

Iš kur atsirado iniciatyva reformuoti urėdijas?

Iniciatorius turi būti ne šiaip sau eilinis žmogus, kurių Lietuvoje yra daugiausia. Paprasto žmogelio ar net žmogelių grupės niekas neklausys. Gali iniciatyvas kelti iki apalpimo, niekas į tavo siūlymus nereaguos. Esi beveik niekas ir neturi jokios įtakos ne tik sprendimų priėmimui, bet siūlymų teikimui. Seime esančių kabinetų darbiniuose stalčiuose bei spintose yra pridėta tūkstančiai pasiūlymų, kurių aukščiausias pasiekimas yra tas, kad jie atsidūrė Seimo spintoje. Dabar pasiūlymas laukia eilės kada bus supakuotas ir išmestas į šiukšlyną.

Šiuo metu tik prezidentės ir valstiečių frakcijos teikiami siūlymai gali būti labai greitai įgyvendinti, nes tik jie turi itin didelę įtaką sprendimų priėmimams. Tačiau grįžkime prie klausimo: iš kur atsirado iniciatyva?

Iniciatyva galėtų būti:

- iš pačių urėdų. Jie mato, kad dabartinė miškų priežiūros ir tvarkymo sistema yra netinkama, nes ji trukdo jiems efektyviai vykyti uždavinius, nes miškai genda, praranda kokybę, o urėdijos dirba nuostolingai. Jeigu laiku nebus atliktos kardinalios urėdijų reformos, tai urėdijos bankrutuos, o valstybė patirs didelių nuostolių. Urėdų interesas – gelbėti miškus bei urėdijas.

Tačiau taip nėra. Atvirkščiai, urėdijos dirba efektyviai. Jos gauna pelną, laiku sumoka atlyginimus darbuotojams, tinkamai prižiūri miškus. Įmonės yra pelningos, o miškai yra sveiki ir gerai prižiūrėti. Urėdai nenori kardinaliai keisti padėties. Jie nemato priežasčių šioms reformoms.

- iš medienos verslu užsiimančių verslininkų. Jie susidūrė su problema, kad urėdijos jiems trukdo vykdyti verslą: kabinėjasi prie jų, reikalauja kyšių; piktnaudžiauja tarnybine padėtimi; be pagrindo baudžia; kišasi į verslo reikalus; remia savo giminių įmones, o konkurentus žlugdo. Verslininkų netenkina ši urėdijų sistema ir jie nori ją pakeisti.

Tačiau taip nėra. Atvirkščiai, medienos verslininkai neturi pretenzijų urėdijoms. Jie perka medieną be jokių kliūčių, jie vykdo verslą stabiliai ir jie nenori nieko keisti, nebent pagerinti verslui sąlygas. Bet siūlomos reformos jiems kelia nerimą, nes jos siūlo įkurti valstybinę monopoliją, o ten kur yra monopolija, ten yra kainų ir sąlygų diktatas. Verslo sąlygos keisis ne medienos verslininkų naudai.

- iš gyventojų. Jie yra nepatenkinti urėdijų darbu, nes mato, kokia didelė ten vyksta korupcija, kaip smarkiai urėdai piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi. Urėdai be pagrindo kišasi į miško privačių savininkų reikalus, juos baudžia, reikalauja iš jų kyšių. Žmonėms nusibodo tokia betvarkė ir jie reikalauja kardinaliai reformuoti urėdijas.

Tačiau tikrovėje taip nėra. Gyventojai savo pykčio neišreiškė mitingais, piketais, peticijomis, žodiniais reikalavimais. Atvirkščiai, jie neturi pretenzijų urėdijų darbui. Dauguma provincijos žmonių yra priklausomi nuo urėdijų, nes jos suteikia jiems darbus, moka atlyginimus. Dabartinė reforma numato visiems urėdijų darbuotojams išdalinti atleidimo lapelius ir atleisti, Aplinkos ministerijos pasakymu, 400, o miškininkų paskaičiavimu, – 3000 žmonių. Ar įsivaizduojate koks nerimas dėl ateities kils urėdijų darbuotojų ir jų šeimų galvose? Joks miškininko darbas jiems artimiausius du metus nerūpės. Jiems rūpės tik vienas dalykas – kaip išlikti darbe, kaip jo neprarasti, nes provincijoje netekti darbo prilygsta arba susitaikyti su skurdžiaus gyvenimu, arba krautis daiktus ir emigruoti.

Taigi gyventojai nenori kardinalių reformų. Jos jiems jokios naudos neduos. Negalima valstybės įmonės gyventojams duodamą naudą skaičiuoti tik valstybės įmonės gaunamo pelno skaičiukais – reikia žiūrėti į gyventojų interesus ir jiems teikiamą naudą.

- iš politikų. Politikai, paskaičiavę kaštus ir naudą, nusprendė, kad urėdijos galėtų dirbti efektyviau. Jos dabar gauna pelną, bet jos galėtų dar ir pataupyti. Politikų interesas padaryti taip, kad urėdijos dirbtų dar efektyviau, nei jos dirba dabar.

Remiantis mano ilgamete patirtimi dirbant darbą valstybės saugumo departamente ir matant, kaip politikai „rūpinasi“ valstybės interesais veiksmais, o ne žodžiais, tai aukščiau pateiktas teiginys sukelia garsų ir ilgą juoką.

Tikrovėje yra taip, kad politikų interesas atsiranda tuomet, kai jie prieš savo akis pamato ir savo nosimi užuodžia asmeninę naudą. Ši nauda gali pasireikšti įvairiomis formomis: vienam pinigai, kitam – pelninga jo žmonos įmonei sutartis, trečiam – svarbus postas valstybės aparate, dar kitam – tik didelis pažadas.

Iki šio laiko nei politikai, nei valdininkai nėra parengę kaštų ir naudos analizės, neparengę reformų vykdymo projekto ir net nežino, kaip ją pradėti ir kuo užbaigti. Valdantieji politikai buldozeriu stumia šį projektą, nes užuodžia asmeninę naudą.

- iš prezidentinės įtakos grupės, taip aš ją vadinu. Jos pagrindą sudaro teisininkų ir konsultantų kelios kontoros. Jie labai aiškiai mato savo interesą ir apčiuopiamą pelną iš konsultacijų bei teisinių paslaugų. Kiekviena reforma reikalauja šių specialistų pagalbos. Prisimenant jų veiklą energetikos sektoriuje, kai jų pagalba šis sektorius buvo reformuotas iš eilės keletą kartų ir jie net ekonominės krizės metų uždirbo šimtus milijonus litų, tai klausimų dėl jų intereso visiškai nebelieka. Jie yra suinteresuoti reformuoti urėdijas ir jas reformuos kuo greičiau ir gal net po kelis kartus.

- iniciatyva atėjo iš baldų gamyba ir prekyba užsiimančios užsienio įmonės „IKEA“. Ši įmonė Baltijos šalyse turi didelį interesą supirkti miškus. Ji jau dabar šiose šalyse turi įsigijusi per 38 000 hektarų miškų.

Na, pažiūrėkite patys į veiksmų seką. Prieš gerą dešimtmetį švedų mokslininkai užsakė studiją, kurios išvada buvo tokia: Lietuvai reikia miškus padalinti į komercinius ir į tuos, kurios reikia saugoti. Komercinius miškus reikia privatizuoti. 2008 m. švedų įmonės IKEA atstovai susitiko su Lietuvos premjeru G. Kirkilu ir išsakė norą dalyvauti privatizuojant Lietuvos miškus ir, jeigu Lietuva reformuos urėdijas, tai ji yra pasirengusi investuoti į „Girių bizoną“.

2015 m. spalio mėnesį pasirodė straipsniai apie švedų domėjimąsi Lietuvos miškais. 2016 m. rugsėjo mėnesį IKEA įsigijo urėdijos dydžio miško valdą Lietuvoje. 2013 metais rugpjūčio mėnesį IKEA parduotuvės atidaryme dalyvavo Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė.

Taigi IKEA interesas yra didelis, konkretus ir buvo gana aiškiai išsakytas.

Labai gaila, kad valstiečių frakcija ir jų atstovai vyriausybėje bei Aplinkos ministerijoje, neįsigilinę į reikalo esmę ir nesupratę iki galo reformos priežasčių, iš visų jėgų stumia šią reformą. Būtina plati diskusija visuomenėje. Tiesiog yra privalu sužinoti visų suinteresuotų asmenų poziciją, išgirsti jų argumentus. Taip pat būtų gerai susipažinti su reformos projektu, kaštų ir naudos analizės išvadomis ir tik tada spręsti ar yra reikalinga urėdijų reforma ir, jeigu ji yra reikalinga, tai kokia ji turi būti.

Siūlau valstiečių frakcijai Seime nulipti nuo šiltos krosnies ir organizuoti šiuo klausimu plačią diskusiją visuomenėje. Būtų gerai ją pradėti specialia šiam klausimui skirta konferencija Seime.

kastytisbraziulis.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

kelmutis       2017-03-4 12:14

Lietuvos valdžioje pridygę tiek šunggrybų, kad miškams nebeliko vietos.
Iškirst ir parduot švedams papigiaja! Greituoju būdu.
Nu, a tada kur mes uogausim, kur grybausim kai miškų nebeturėsim?
No problem, sako valdžios muchamorai- važiuosit į švedijas, susimokėsit bilietukui už leidimą jų išpuoselėtuos miškuose pasivaikščioti i vsio.

 

Anekdotas       2017-03-3 21:28

Urėdas prasigyveno iš algos…

Nuomonė       2017-03-3 9:29

O kokiai stambiai įmonei prieš kokius 20-30 metų už nusipirktą medieną atsiskaitymai už ją su urėdijomis buvo išdėstyti per kelis metus? Ta įmonė tuo metu plėtėsi, tad neturėjo kuo atsiskaityti už medieną. Ne pačios urėdijos juk taip sugalvoję buvo. Gal ir klystu…

Albinai       2017-03-3 9:23

Kokie atlyginimai miškininkų, kokias pajamas gauna urėdijos galite prisidaryti analizių atsivertę Generalinės miškų urėdijos arba kiekvienos miškų urėdijos svetaines. Viskas vieša. Viešinama kokie pirkėjai ir kiek kiekvieną dieną kraunasi urėdijose medienos, ką už kiek perka viešuosiuose pirkimuose.
Jei būtų nukirstas bent vienas jaunuolyno plotas, urėdija prarastų sertifikatą. Jau nebekalbu apie urėdo, vyr.miškininko, inžinieriaus, girininko prarastus postus. Taigi,joks miškininkas to nepadarys net per klaidą. Viskam yra miškotvarkos planai. Gal būt jūs turite mintyje jaunuolynų ugdymą? tai juk ir morka užaugs menkavertė, plona, kreiva, jei ji neturės pakankamai vietos ir šviesos augti.

Julius       2017-03-3 9:03

Na, tenka prisiminti, kad ne vieną kartą visokie girių bizonai skundėsi valdžiai, kad urėdijos parduoda medieną į užsienį (t. y. rinkos kaina), o ne Lietuvos “verslininkams” (t. y. pigiau). Kas, be abejo, labai trukdė jiems darytis pinigus valstybės (įmonių) sąskaita. Buvo visokių bandymų per seimą prastumti kokius nors bizonams palankius įsakymus, bet kažkaip vis nesėkmingai - po tam tikro triukšmo projektai nuguldavo į tobulinimo stalčius. Sakau, gal urėdijose buvo įvairių interesų grupių pusiausvyra - vis gi ūkis didelis, urėdas ne vienas. Dabar, matyt, sugalvota viską paimti į vienas rankas, bus vienas didelis viršininkas ir daug daug tylių durnių. Atleis iš darbo 10 buhalterių, 15 valytojų, sutaupys kelis tūkstančius eurų, o vėliau, Didysis Urėdas pasirašys kokia nors sutartėlę, pagal kurią mediena bus parduodama gerokai žemesne nei rinkos kaina. Na, bet čia, kaip sakoma, dviejų verslo subjektų reikalas. O vietoje bizono gali būti ir ikea, ir Johanas ir Ko… Atrodo, kad visi didesni Lietuvos žlugdymo projektai, strigę ankstesniuose seimuose, per šitą eina vienbalsiai…

Pažiūrėkit į ORTO FOTO       2017-03-2 22:18

Miškai de fakto nukirsti.
ūrėdai pralobę
juk ne iš algų?

buvusiam       2017-03-2 21:15

bet tai labai liūdna versija su švedais. Lietuvos vėliavnešys švedas, gali būt, turi papkutę su riebiais parašiukais, tarkim, kokiu nors gelžgaliuku perpardavinėjimo sutartėliu. Kad netyčia nepaliktu kur stotelėj ant suoliuko tos papkutės, kolkas patapo apdovanotu… Bet miškelius… už papkutę... Fui šalin tą mintį. Škac, visados škac

Prašalaitis       2017-03-2 18:59

Nežinau skaičių, bet svarstau ar gali taip būti, kad dauguma bolševikų ir kitų į juos supanašėjusių grobstytojų valdomos įmonės dirba ties nuostolio riba, o miškų ūkis - išskirtinis, valdomas labai efektyviai. Kažkur čia nesueina galai. Malonu būtų nustebti jei tai tikrai išimtis iš taisyklės bet reikėtų pamatyti lyginamąją analizę.

s.m.       2017-03-2 17:19

gal man tik taip atrodo, bet skandinavų bankų atkatologinės retro-analogijos sufleruoja kaip tikėtiniausią IKEA intereso versiją.
Mūsų valdžioje tupintiems labai imliems (antrąja žodžio prasme)žmogams neskauda,
kad rasis keli tūkstančiai bedarbių, kuriuos reikės šelpti iš mokesčių mokėtojų pinigų (gi ne iš tų grobuonių kišenės), neįdomu, kad šiems emigravus Lietuvai jokiu kampu geriau nuo to nepasidarys. Įdomu vien momentinė kažkieno kišenės nauda. O jūs, būrai, nors pasikarkit, teip sakant…

albinai       2017-03-2 9:16

kertami jaunuolynai? Nejuokinkit, nebent privačiuose miškuose, ir tai labai abejoju. Jei galvojate, kad šimtus žmonių reikia išmesti į gatvę, nes televizoriuj pašmėžavo Olekas, tai Jūs nesveika, atleiskite, bet kito žodžio nerandu. O kaštų ir naudos analizės tikrai nėra. Kaip kažkada sakė prof. R. Kuodis, viena iš pagrindinių Lietuvos bėdų yra tai, kad valstybiniams projektams kaštų ir naudos analizės privalomumas nėra įteisintas įstatymu.

albina       2017-03-2 8:24

Reikia diskusijų,reikia paskaičiuoti ir pasvarstyti,bet kodėl kryžium prieš reformą griuvo Olekas?Kokias pajamas duoda miškų kirtimas,kokius atlyginimus gauna miškininkai,kiek nelegalų dirba miškų sandėliuose?Kodėl toks pasikpriešinimas pertvarkoms?

albina       2017-03-2 8:19

Kyla klausimų:kodėl tos reformos taip labai nenori ekspertu tapęs Oleka?Kodėl taip intensyviai kertami net jaunuolynai?Konsultacijų ir analizės tikrai reikia,bet labiau įtikina Jūsų argumentų pirmos dalys,o ne paneigimai,kad taip nėra.


Rekomenduojame

Kviečiame į konferenciją „Šeimos instituto reguliavimo perspektyvos Lietuvoje: sociologiniai ir teisiniai aspektai“

Antanas Maceina. Liberalizmo kelias į bolševizmą (I)

Aušrinė Balčiūnė. Garliavos šturmo liudytojų byla tęsiasi – antros instancijos teismas pakartotinai tiria įrodymus

Aušra Maldeikienė. Briedžių medžioklė

Vidmantas Valiušaitis. Kodėl tylima apie likiminius dalykus?

Emmanuel Macron ir Marine Le Pen: dvi programos, kuriose beveik viskas kitaip

Kodėl ekonomika auga, o lietuvių pajamos mažėja? – VU mokslininkų atsakymas

Raimondas Navickas. Atvejo analizė: kuo mūsų valdžia, spauda ir visuomenė skiriasi nuo Estijos

Audrius Bačiulis. Apkalta Mindaugui Basčiui – tai apkalta visai Socialdemokratų partijai

Dovilas Petkus. Neutralios istorijos kelias į okupaciją

Džocharas Dudajevas. „Likime, grąžink man laisvės dvasią!“

Andrius Švarplys. Kelios Arvydo Šliogerio citatos: bulvė prieš visuotinį techno-biurokratinį-totalitarizmą

Geroji Naujiena. Antrasis Velykų sekmadienis: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“

Kas žinotina apie CETA, kuri įsigalios jau liepą

Laurynas Kasčiūnas. Keli pastebėjimai apie Prancūzijos prezidento rinkimus

Gintautas Paluckas: „Į partijos politinę darbotvarkę galų gale grįš socialdemokratija, o į partijos struktūras – demokratija“

Algimantas Rusteika. Dviguba pilietybė: dar viena imitacija

Kun. Algirdas Jurevičius. 15 kalėjimų Velykų

Irena Vasinauskaitė. „Kam kvapai, o kam – smarvė...“

Maršas už mokslą ir už žiniomis grįstą politiką

Humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų Sąjūdžio deklaracija „Dėl Lietuvos mokslo politikos atnaujinimo“

Aurelijus Veryga: Vaistai atpigs trečdaliu

Žinių radijas: Ar esame pajėgūs sustabdyti didėjančią nelygybę ir skurdą?

Politinis teismų procesas tęsiasi: Kauno apygardos teismas atliks Garliavos šturmo liudytojų bylos įrodymų tyrimą

Andrius Švarplys. Technokratinė leftistinė Europos Sąjunga nepajėgi spręsti saugumo problemų

Filosofė Chantal Delsol: „Europa turi susinaikinti, kad atgimtų po šimto metų“

Algimantas Rusteika. Apie guminį teisingumą

Tomas Bakučionis. Ko valdžia negali daryti, jei nori sugrąžinti emigrantus

Tomas Čyvas. Privatumo naikinimas: kada jau bus gana?

Žinių radijas: Ką duos naujasis Darbo kodeksas?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.