Kastytis Braziulis. Antstatas

Tiesos.lt siūlo   2013 m. birželio 6 d. 17:11

0     

    

Kastytis Braziulis. Antstatas

Alfa.lt

„O kaip Jūs apskritai vertinate Premjero Algirdo Butkevičiaus laikyseną Prezidentės atžvilgiu?“

„Na, sakyčiau, jis galbūt per daug nuolankus prezidentei. Aš manyčiau, kad Prezidentė pasidarė lyg ir faktinis vyriausybės vadovas. O šito A. Butkevičius neturėtų leisti“, – teigia Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas.

Prezidentė tapo vyriausybės faktiniu vadovu. Galima sutikti su garbės pirmininko A.Sakalo teiginiu. Pastaruoju metu ir aš matau keletą požymių, kad Daukanto aikštės šeimininkė susigrąžino Seimo ir Vyriausybės kontrolę ir įtaką. Prezidentė yra stipri, drąsi ir protinga. Ji sugebėjo suvaldyti situaciją. Pagrindiniai sprendimai yra priimami prezidentės, o ne valdančiosios koalicijos. Tokia valdančioji koalicija, kuri yra oficialiai pripažinta, kuri pasidalino valdžios postus, faktiškai neegzistuoja. Egzistuoja nerašyta, neoficiali, vos vos matoma ir tai tik tiems, kurie domisi politika ir Seimo narių užkulisine veikla, tikroji koalicija, kuri lemiamu momentu mobilizuojasi ir Seime balsuoja taip, kaip reikia prezidentei.

Tai koks yra prezidentės sėkmės receptas? Kaip ji sugebėjo didžius vyrus, politinių partijų lyderius, įvairių politinių stovyklų atstovus parklupdyti ir padaryti juos klusnius ir besąlygiškai vykdančius jos nurodymus?

Gal sėkmės receptas yra buvę komunistai ir komjaunuoliai – aktyvistai?

Juos galima aptikti Seime ir Vyriausybėje. Jie yra įtakingi ir tokie pat aktyvūs bei darbštūs, kaip senais laikais. Taigi – vyriausybės šaknys:

Užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius. 1983–1989 m. Kauno m. Panemunės raj. komjaunimo sekretorius, Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos (LKJS) Centrinio komiteto skyriaus vedėjas.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis. 1980–1985 m. LKJS CK Studentų skyriaus vedėjas. 1985–1987 m. Lietuvos Komunistų partijos Centrinio komiteto mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus instruktorius. 1987–1990 m. mokėsi Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos aukštosios politikos mokyklos aspirantūroje.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. 1975–1979 m. LKJS Kauno miesto komiteto darbuotojas, skyriaus vedėjas.

Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis. 1986–1991 LKJS Centro komitete.

Būsimas ūkio ministras Evaldas Gustas. 1982 m. dirbo Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos Požėlos rajono komiteto skyriaus vedėju, antruoju sekretoriumi. 1989 m. tapo Lietuvos Komunistų partijos Požėlos rajono komiteto Kauno instruktoriumi.

O gal gašlūnai be meilės? Taip gražiai juos pavadino profesorius Vytautas Radžvilas. Tai tokie padarai, kurie neturi savo nuomonės, pozicijos, vertybių. Jie besąlygiškai vykdo nurodymus. Niekada neklausia: kodėl? Ar tai nepažeis įstatymų? Ar tai yra teisėta? Jie yra bevaliai ir nesavarankiški. Jie šiandien myli ir didžiuojasi vienu šeimininku, o rytoj džiaugsis ir uodegą vizgins kitam šeimininkui.

O gal korupcionieriai? Jie yra pasirengę padaryti viską, kad tik juos paliktų ramybėje ir leistų daryti savo „darbelius“. Tegu sistema veikia be jokių trukdžių. Tuomet jie yra pasiryžę ginti, remti, finansuoti ar kitaip padėti. Kita korupcionierių dalis yra jau pasidariusi ir gerai gyvenanti. Dabar jie nori ramybės ir, neduok Dieve, kas nors pradės kapstytis jų darže, kelti senas istorijas, įvykius. Už ramybę ir garantijas jie yra pasirengę remti, padėti ar kitaip paklusti. Korupcionieriai visais atžvilgiais yra pažeidžiami ir lengvai valdomi.

O gal konservatoriai? Nors jiems nieko nereikia, jie nieko nesiekia ir niekas jų neprašo remti. Jie patys sau gražūs ir jie patys iš anksto pareiškė, kad remia prezidentę. Nežiūrint į tai, kad jų lyderis tarpdury ne vieną kartą raudonavo. Neleido Šeimininkė jam net į vidų užeiti. Neužsitarnavo. (Spauda taip rašė, ne aš sakau). Apskritai konservatoriai man primena mazochistus. Jiems patinka, kai juos „tarkuoja“, visaip iš jų tyčiojasi. Kuo daugiau „tarkuoja“, tuo jie laimingesni. Ir patys taip elgiasi, kai į valdžią pakliūna. Nuskurdino žmones, pakėlė mokesčius, sumažino pensijas, pakėlė elektros, dujų kainas, penkiasdešimties milijardų skolos naštą uždėjo žmonėms. Ir jie patenkinti, didžiuojasi pasiekimais, knygas apie sėkmę rengiasi rašyti.

O gal dar kas nors kitas, ko mes nežinome ir nesuprantame?

Juokas juokais, tačiau Lietuvoje atsiranda antstatas, kuris yra virš politinių partijų. Šis antstatas yra reali, tikroji valdžia. Nepriklausomai, kokios partijos laimės rinkimus ir ateis į valdžią, šalį valdys naujai suformuotas antstatas. Tai valdininkai-biurokratai. Jie yra nekontroliuojami. Jie žino visus valstybės valdymo ypatumus, puikiai orientuojasi valdžios labirintuose. Jie perprato naujai sukurtą šalies valdymo sistemą, perprato politikus, jų esmę, paskirtį. Jie peršoko juos visa galva ir pradėjo jais manipuliuoti. Jie yra šios šalies valdovai.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.