Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė, Demokratija ir valdymas, Geopolitika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Kas žinotina apie CETA, kuri įsigalios jau liepą

Tiesos.lt siūlo   2017 m. liepos 20 d. 23:33

23     

    

Kas žinotina apie CETA, kuri įsigalios jau liepą

Lietuvos politikai ir valdininkai vengia kalbėti ir informuoti visuomenę apie tai, kad jau liepos mėnesį bus pradėtas laikinai taikyti Europos Sąjungos ir Kanados išsamusis ekonomikos ir prekybos susitarimas (IEPS, angl. CETA). Laikinai, nes jį dar turi ratifikuoti visų ES valstybių narių parlamentai, tarp jų – ir Lietuvos Respublikos Seimas. Tačiau pakeisti šio susitarimo nebeįmanoma – galima tik atmesti: jeigu nors vienas parlamentas nepritars, CETA žlugs.

Prancūzijos Parlamento nariai iškart atidavė šį susitarimą šalies Konstituciniam Teismui – įvertinti, ar CETA atitinka Prancūzijos teisę. Tai rengiasi padaryti ir slovėnai, taip pat kitų valstybių politikai. Olandai ruošiasi referendumui dėl CETA. Tuo tarpu Lietuvoje – kapų tyla. Tiesa, CETA jau išniro Seimo pavasario sesijos darbotvarkėje, tačiau šis punktas dar neregistruotas.

Dar daugiau galių Briuseliui

Naujuoju išsamiuoju susitarimu CETA steigiamos naujos viršnacionalinės ir viršeuropinės institucijos: investicinių teismų sistema ir Jungtinis komitetas. Šioms institucijoms suteikiama galia vertinti ir atmesti nacionalinius teisės aktus bei keisti europinius teisės aktus ir standartus, nors demokratinė kontrolė joms nebus taikoma.

Susitarimo kritikai pažymi, kad šios naujos institucijos galės bausti ES valstybes nares dėl priimamų ar keičiamų visuomenei naudingų įstatymų. Jungtinis komitetas galės keisti ir patį CETA susitarimą. Taigi nerinkti eurokratai galės savo nuožiūra keisti tai, dėl ko balsuos ir kam pritars išrinktieji atstovai – parlamentarai.

Negana to, išankstinio įspėjimo (angl. early warning) principas įpareigos ES ir jos valstybes nares teikti teisės aktų projektus CETA jungtiniam komitetui anksčiau nei nacionaliniams parlamentams ar Europos Parlamentui. Jungtinis komitetas turės galią atmesti pasiūlymą kaip neatitinkantį investuotojų interesų.

Daugiau laisvės GMO, mažiau maisto saugos

Liberalizavus žemės ūkio rinkas, keisis maisto saugos standartai, nes per CETA jungtinį komitetą bus blokuojami teisės aktų pakeitimai ir skatinamas tolesnis reguliavimo panaikinimas.

CETA nustatytas bendradarbiavimo mechanizmas, kurio tikslas – peržiūrėti ir suderinti genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO) taikomas taisykles taip, kad dabartiniai ES standartai būtų švelninami, ne taip griežtai taikomi ir rečiau tobulinami ateityje. Siekiama aiškaus tikslo – „skatinti patvirtinti biotechnologijų produktus“ (t.y. GMO ir kitus naujoviškus produktus).

Iš susitarimo teksto neaišku, kaip bus užtikrinamas žemės ūkio produktų ženklinimas, atsekamumas ir tikros kilmės nuorodos apsauga.

Gana svajoti apie prieinamą sveikatos priežiūrą, vaistus, vandenį

CETA kritikai ragina politikus pripažinti, kad šiuo susitarimu sukuriamos prielaidos visuotinės svarbos paslaugų (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo, vandens tiekimo) kokybės standartams smukti ir šių paslaugų prieinamumui (įperkamumui) mažėti.

CETA sulaukė daug kritikos dėl to, kad remiantis šiuo susitarimu visos politinės priemonės, taikomos viešajame sektoriuje, gali būti skundžiamos arbitražiniam teismui.

Susitarime nenumatyta išimtis viešiesiems vandentvarkos paslaugų teikėjams. Užsienio investuotojai galės teikti skundus (ieškinius) dėl nacionalinių politikos priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti galimybę naudotis švariu ir saugiu geriamuoju vandeniu.

CETA kelia grėsmę viešosios politikos priemonėms visuomenės sveikatos sektoriuje: užsienio investuotojai įgyja teisę apskųsti šias priemones pagal nuostatas dėl užsienio investicijų.

CETA paveiks vaistų kainas: intelektinės nuosavybės teisės yra neįveikiama kliūtis užtikrinant gyventojams lygias galimybes gauti įperkamų vaistų.

Derybų dėl CETA metu visos ES valstybės narės turėjo galimybę pareikalauti nacionalinių išlygų, t.y. išvardyti sritis, kurių nenori atverti liberalizacijai. Skirtingai nei, pvz., Suomija ir net naujokė Bulgarija, Lietuva į nacionalinį sąrašą neįtraukė sveikatos priežiūros, švietimo, vandens tiekimo ir skirstymo, energijos tiekimo, vaistų platinimo, alkoholio platinimo ir kitų jautrių sričių – t.y. atvėrė šias sritis liberalizacijai, dereguliacijai ir privatizacijai.

Brangs bankų paslaugos

Dėl CETA vyriausybės turės mažiau galimybių imtis reguliavimo veiksmų finansinio nestabilumo problemoms spręsti. CETA nuostatomis finansų sektorius skatinamas prisiimti didesnę riziką ir daryti spekuliatyvias investicijas, kad išgyventų labiau konkurencingoje tarptautinėje rinkoje. Bankai ir kiti finansinių paslaugų teikėjai neišvengiamai brangins paslaugas ir nepaisys mažiau pasiturinčių klientų interesų.

Siekdamas užimti rinkas finansų sektorius imsis rizikingesnių priemonių, parduos daugiau didelės rizikos finansinių produktų ir teiks mažiau paslaugų mažiau turtingiems klientams.

Švietimo laukia privatizacija, darbo kodeksą vėl teks liberalizuoti

IEP susitarimu užtikrinamas platesnis rinkos atvėrimas švietimo paslaugų srityje, visų pirma ikimokyklinio ugdymo, vidurinio lavinimo ir aukštojo mokslo bei suaugusiųjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo srityse.

CETA sukėlė Europos profesinių sąjungų pasipiktinimą, nes šiuo susitarimu neužtikrinamas 8-ių pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų įgyvendinimas ir nenumatytos jokios sankcijos už darbuotojų teisių pažeidimus. Be to, CETA susitarime nenumatyta jokia veiksminga stebėsenos procedūra, kurioje dalyvautų ir socialiniai partneriai bei pilietinės visuomenės atstovai.
Daugės bedarbių

Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas priėmė nuomonę, kurioje perspėja, kad dėl CETA Europos Sąjungoje bus prarasta 204 000 darbo vietų. Dėl visų sektorių sutrikdymo numatomas ilgalaikio nedarbo augimas.

Komiteto ataskaitoje taip pat pažymima, kad CETA susitarime nenumatyta jokia parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms: jos turės konkuruoti su didžiosiomis Šiaurės Amerikos tarptautinėmis korporacijomis, dėl to pavojuje atsidurs dar 90 mln. darbo vietų.

Labiausiai nukentės regionai, kaimo vietovės

Pačios Europos Komisijos ataskaitoje prognozuojamas vietos gamybos apimties ir ES produkcijos gamybos vertės sumažėjimas dėl CETA. Mažės supirkimo iš mažų ūkininkų kainos.

Itin didelį CETA poveikį gali patirti kaimo vietovės: mažės darbo vietų ir galimybių pragyventi iš žemės ūkio veiklos. Nebebus taikomi ir remiami tradicinio ūkininkavimo modeliai. Dėl iš dalies liberalizuojamų tarifų CETA prisidės prie opių žemės ūkio sektorių (pvz., jautienos, kiaulienos ir pienininkystės) perprodukcijos.

Susitarime nėra konkrečių nuostatų dėl gyvūnų gerovės. Susitarime numatytos „abipusio pripažinimo“ procedūros leis ES rinkoje platinti produktus, pagamintus ir patvirtintus pagal Kanados ir JAV standartus, be papildomo tvirtinimo pagal ES procedūras, grindžiamas atsargumo principu.

Neliko vietos žmogaus teisėms

Skirtingai nei ankstesniuose prekybos susitarimuose, CETA nėra žmogaus teisėms skirtos dalies. Šiuo susitarimu ES prisiima naujų įsipareigojimų dėl tarpvalstybinių duomenų srautų.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertas Alfred de Zayas pasmerkė CETA susitarimą, pavadindamas jį nesuderinamu su teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principais. Jis netgi paragino visas ES valstybes nares surengti nacionalinius referendumus dėl CETA.

Nešvariausias sandėris pasaulyje

CETA susitarime nėra nė žodžio apie iškastinio kuro atsisakymą, ekologiškų energijos šaltinių naudojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą žemės ūkio sektoriuje. Kanados vyriausybė sėkmingai pasinaudojo derybomis, kad atvertų kelius nešvariausio kuro pasaulyje – bitumingojo smėlio naftos – importui į ES.

CETA neužtikrinamas pagrindinių tarptautinių aplinkosaugos susitarimų ratifikavimas. CETA leis įsitvirtinti praktikai aplinkos apsaugos priemones skųsti arbitražo teismui kaip „neteisėtas kliūtis prekybai“. O dėl investicijų apsaugos bet kokios nacionalinės reformos tampa pernelyg brangios, nes nacionalinė valdžia verčiama tiesiogine prasme susimokėti už savo sprendimus.

Lietuva čia jau turi skaudžios patirties: tarptautinė verslo korporacija „Veolia“ pateikė 100 milijonų eurų ieškinį Lietuvai Vašingtono arbitraže ir paaiškino, kodėl: esą Lietuvos valdžios institucijos priėmė daugiau nei 50 šiai korporacijai nepalankių įstatymų pakeitimų.

Vadinamas „zombiu“

Net kuriai nors iš šalių nutraukus CETA susitarimą, investicijų apsaugos nuostatos galios dar 20 metų nuo susitarimo nutraukimo dienos. Dėl to šis susitarimas vadinamas „zombišku“: jis veiks net pasibaigęs.

Lietuvos teisininkams neramių minčių kelia ir laikinas susitarimo taikymas jo dar neratifikavus Seime: šviežios monografijos autorių Agnės Limantės ir Aistės Augustauskaitės nuomone, „Tarptautinių sutarčių ratifikavimas parlamente suteikia galimybę įstatymų leidėjui peržiūrėti vykdomosios valdžios parengtą ir suderintą susitarimą – atstovaujamoji valdžia tokiu būdu yra įgaliota atlikti vykdomosios valdžios parlamentinę kontrolę. Laikinas sutarties taikymas sumažina parlamento vaidmenį“.

Ceta.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikc       2017-07-22 2:01

Tarabilda - tai kad nelabai, nes čia gi jau -ioliktą kartą sukama plokštelė. Nieko čia naujo nėra - tiesiog pakeis pavadinimus iš “žemės pardavimo”, “atominės elektrinės”, “dvigubos pilietybės”, “pabėgėlių priėmimo” ar dar ko nors į “CETA” - o visas tekstas liks tas pats. Trumpai tariant, viskas susiveda į “valdže žino gereu” (o žino gereu dėl to, kad vykdo Briuselio nurodymus - o Briuselis žino gereu) - o kas nesutinka, tie “rusū agentaj”. Viskas paprasta ir daugybę kartų patikrinta praktikoje. smile

DDD       2017-07-21 20:26

‚Naujuoju išsamiuoju susitarimu CETA steigiamos naujos viršnacionalinės ir viršeuropinės institucijos: investicinių teismų sistema ir Jungtinis komitetas. Šioms institucijoms suteikiama galia vertinti ir atmesti nacionalinius teisės aktus bei keisti europinius teisės aktus ir standartus, nors demokratinė kontrolė joms nebus taikoma.
Susitarimo kritikai pažymi, kad šios naujos institucijos galės bausti ES valstybes nares dėl priimamų ar keičiamų visuomenei naudingų įstatymų. Jungtinis komitetas galės keisti ir patį CETA susitarimą. Taigi nerinkti eurokratai galės savo nuožiūra keisti tai, dėl ko balsuos ir kam pritars išrinktieji atstovai – parlamentarai.
Negana to, išankstinio įspėjimo (angl. early warning) principas įpareigos ES ir jos valstybes nares teikti teisės aktų projektus CETA jungtiniam komitetui anksčiau nei nacionaliniams parlamentams ar Europos Parlamentui. Jungtinis komitetas turės galią atmesti pasiūlymą kaip neatitinkantį investuotojų interesų.“

Bet kuris ne visai aiškios kapitalo kilmės investuotojas galės daryti su Europa, ką nori. Ar tai galutinė Pasaulinės marksistų revoliucijos pergalė? Projektą rašė Sorošas?

Tarabilda Pikcam       2017-07-21 17:41

Parašei darmai pastraipą Prezidentės patarėjai, Garbačiauskaitei it tiems kurie vadinami pas mumis politologai tarptautininkai ir ekonomistai, kurie duos interviu televizijoms ir spaudai.

Pikiau       2017-07-21 17:07

šitos pranašystės išsipildymo tikimybė yra ta, kad turės Lietuva CISTĄ, kurios neišoperuos joks propesorius. Lietuva turės CISTĄ, o runkeliai čiulps BITKOJĮ.

Pikc       2017-07-21 16:42

Skelbiu pranašystę: prasidėjus Seime tos CETA svarstymams, masinės dezinformacijos priemonės, libkonai ir “viešieji entelektualaj” rašys taip: “CETA yra didžiulis žingsnis į priekį Lietuvai integruojantis į Vakarų pasaulį ir užsitikrinant saugumą. Be to, CETA atvers Lietuvos rinką Šiaurės Amerikos investicijoms, kas sukurs daugybę naujų darbo vietų ir naujas galimybes Lietuvos pramonei kaip lygius su lygiu konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Deja, Rusija tą mato ir nesnaudžia - per savo įtakos agentus skleidžia CETA juodinančią informaciją, klaidinančią brangius Lietuvos žmones. Taigi, jei kur išgirsite neigiamus atsiliepimus apie CETA, žinokite - tai niekas kitas, o Kremliaus agentai siekia mus sugrąžinti į Rusijos glėbį! Bet kokios kalbos apie referendumus taip pat yra Rusijos įtakos agentų pinklės, nes visi žinome, kad per referendumus Hitleris atėjo į valdžią, o Lietuvoje referendumo rezultatus nulems Rusija, nes visus papirks!”
Negaliu garantuoti, kad viskas bus žodis į žodį - bet mintis būtent ta. Kaip manote, kokia šitos pranašystės išsipildymo tikimybė? wink

Kas Lietuvoje galėtų dėl šios       2017-07-21 16:10

sutarties kreiptis į teismą?

Japonija       2017-07-21 16:08

sugeba suderinti pagarbą tikėjimui,tautiškumui ir liberalumui.

VaidasVDS       2017-07-21 16:04

Letai,
o tai ar blogai būtų, jei kas nors kur nors nustotų remti liberalmarksistines revoliucijas?
Išmintingas žmogus neremia karų, jis leidžia kvailiams valdyti tol, kol jie patys nusilps dėl savo kvailumo. Kuomet Melchizedekas sudarė sutartį su Abraomu, jis žinojo, kad atsilikę klanai savo kvailais papročiais tikrai naikina patys save, taip, kad po keletos kartų jie bus tiek nusilpę, jog Abraomo palikuonys, kurių skaičius per tą laiką bus labai smarkiai išaugęs, galės juos lengvai nugalėti…

VaidasVDS       2017-07-21 15:55

Kuomet paskaitai tokią kritiką (nors geriau būtų išvardinti kokie nors konkretūs tos sutarties straipsniai), tai atrodo, na koks nors kiek sveiko proto žmogus galėtų pasirašyti (ar ratifikuoti) tokią sutartį.
Dar įdomiau, nors sutartis tarp ES ir Kanados, bet ji kažkokiu stebuklingu būdu suteikia baisias galias Briuselio biurokratams ir kažkokioms naujoms teisminėms struktūroms. Kažkokia itin gudri manipuliacija - valstybių suverenitetą suvalgyti per kažkokią sutartį. Labai sunkus klausimas mūsų Konstituciniam teismui būtų, nagrinėjant tokios sutarties atitikimą Konstitucijos 1 straipsniui, kurį teismas tikriausiai lengvai apeitų, išsikvietęs savąsias dvasias, kurios ir pateiktų įmantrių išvedžiojimų formuluotes.
Melas ir manipuliacijos nieko gero nežada, anksčiau ar vėliau jos tikrai žlugs, istorijai išliks tik tie mulkiai, kurie tai bandys nesėkmingai įgyvendinti.

Marginalas       2017-07-21 15:49
jura        2017-07-21 15:19

dabar perziurineju soros remiama d.katz galimai priziurima antifa padalini anarchija lt. Puikiai moka pasinaudoti ekonominiais ir demografiniais skauduliais…. o taip ir lengva sukelt “judejimus” net pries pati patriotizma. Stai, kad ir kazkokio Alvydo Januskeviciaus straipsnis “Kaip gydysimes nuo patriotizmo”. Laikas butu visiem sitiem dalykam is anksto pasiruosti.

jura        2017-07-21 15:01

nepasitikiu tuo prancuzakilmiu liberalu Trudeu. Toks pat globalistu triusiukas kaip ir Macronas.
Jau net juokingai atrodo, kad soros neorganizavo jokiu jaunimo protestu per Trumpo susistikima su macaronu, kaip kad Hamburge. Matyt anas paprase, kad pamalonintu Trumpa ir kad lengviau butu ji ikalbeti deretis del visu tu globalistiniu planu. Akivaizdu, nebus protestu Prancuzijoj, kol makaronas bus, nebedegis anarchistai ir automobiliu… nors visi dziaugesi, kad paskutini kata tik 20 000 tebuvo sudeginta..smile

Marginalas       2017-07-21 14:59

Lietuvoje kapų tyla, nes gauja laukia šeimininkų sprendimo.

Gana       2017-07-21 12:34

REFERENDUMO LIETUVOJE DĖL CETA, DĖL ŽEMĖS PARDAVIMO UŽSIENIEČIAMS, DĖL NEPRISIPAŽINUSIŲ KGBISTŲ IŠSLAPTINIMO dvi dienas su alumi ir milteliais pagal suformuotą praktiką.

Valentinas Šapalas       2017-07-21 12:31

Tai daugiau nei baisu. Naujosios pasaulio tvarkos dizaineriai suižūlėjo iki begalybės, jie mus visus nori padaryti beteisiais vergais, kurie tik dirbs ir kraus jiems turtus. Cinikai. Lietuvos Seimas negali pritarti tokiai sutarčiai, nes tai yra savižudybė. Jei pritars, beliks organizuoti išstojimą iš ES, kito kelio jau nebus. Todėl jau šiandien turime apsipręsti kur einame ir ko siekiame - pasirašome šią sutartį ir tuo pačiu nuosprendį sau, o vėliau organizuojame išstojimo iš ES procedūrą, ar ją atmetame. Balsavimas Seime parodys kas yra kas - kas už Tautą ir jos išgyvenimą, o kas prieš Tautą. Tikroji kova dėl laisvės ir tuo pačiu dėl išgyvenimo tik prasideda. Sausio įvykiai buvo tik lengvas pasivaikščiojimas. Leftliberalai arba liberalkomunistai, kurie praktiškai jau valdo pasaulį, daugumą valstybių, eina va bank. Negalime jiems pasiduoti ir pritarti tokioms sutartims, kurios mus supančios, kaip mažus ėriukus ir negalėsime nė cyptelt. Tas, kuris Seime balsuos už šią sutartį, bus Lietuvos išdavikas. ES valdantieji mus visus jau išdavė, nes sutartis jau laikinai veikia net nepasirašyta. Didenio absurdo ir būti negali. Niekšai.

Negi manote,        2017-07-21 11:44

kad mūsų seimas ir visos valdžios įskaitant teismus ir žiniasklaidą yra TEISINGESNI, SĄŽININGESNI, PROTINGESNI už ES biurokratus? Taip manyti gali nebent kažkieno bet ne tautos parinktų “valdžių” viršūnėlės, kurios jų nuomone nusipelnė gyventi geriau.
Švietimas nesuteikia žmonėms Finansinio raštingumo ir Informacinio raštingumo (t.y. politikų MELŲ permatymo).Žinodami patarles “Kvailą ir Bažnyčioje muša, Duoda, imk - muša, bėk” žmonės BĖGA.

ruta       2017-07-21 11:29

..ta liberastine Cista laaabai lengva ‘isoperuoti ‘, jeigu visi sveiko proto zmones nebus abejingi savo anuku , vaiku ateiciai ..p.s. nemanau , kad dabartiniai Lenkija valdantys politikai ,leis sitam dariniui / Cistai/ uznuodyti ju Tauta , valstybe ..

Tuos vartotojus,emigrantus,kurie       2017-07-21 10:13

išduoda Lietuvą,šeimas,artimuosus dėl pinigų,valdžios,galios girtis ir pan.,norisi prilyginti naciams,o tuos,kurie dar bando ilgėtis vertybių,prilyginti žydams.Kiek jų jau žuvo,nesinori sakyti mirė.

Ko jaudintis       2017-07-21 10:04

Ar jūs sutiksit arne vis tiek mūsų jevro žopaliznikai, kuriems “rusai puola”, pasirašis tą CEsTĄ net neskaite. Jiems vienodai rodo ar briuseliniai ar cestinai. Jie GMO neės, užjevrikus nusipitks kokybišką maistą, o runkeliai sugrauš bent kokį šūdą.

Liberalų laimė grįsta       2017-07-21 8:55

tūkstančių žmonių nelaimėmis.Taip lengva paslėpti nusikaltimą.Liberalus sutvėrimas labiausiai vengia įsipareigoti.

kažkaip įtartina ta kritika       2017-07-21 7:42

negi viskas tik blogai toje CETA’oje?
——-
kai skaitai vien tik kritiką - kyla mintis: kažkieno riebius interesus užkabino ta CETA

Veryga naiviai mano       2017-07-21 7:42

ir visus apgaudinėja,kad eilių klausimą pas daktarus išspręs e-sistema.Tai nauja vergijos forma,kainuosianti žmonių gyvybes,kur vyresnis žmogus yra pasmerktas.Ir aplamai,Lietuva ir kitos šalys yra siaubingai IŠNAUDOJAMOS,kai savo lėšomis ruošia medikus beneliukso šalims.Net ir gaudami dideles algas ten mūsų medikai ten yra pažeminti.Tiesiog išnaudojami parduoti savo šalį.

Iš vis nelieka       2017-07-21 7:39

žodžio “žmogus”.


Rekomenduojame

Rasa Čepaitienė. DiskrimiNacija

Irena Vasinauskaitė. Sirgti draudžiama dirbti

„Neredaguota“ pokalbis su Ramūnu Karbauskiu: kova su propaganda

Ramūnas Aušrotas. Apie teisės viršenybės ir prenatalinės gyvybės apsaugos principų suderinamumą

Andrius Švarplys. Andriau Navickai, ar tikrai?

Nuo bačkos. Andrius Navickas. Lietuvos seksistai, vienykitės!

Stasys Jakeliūnas. „Ateities“, arba „Politinės amnezijos“ koalicijai –  pimyn, perveskit iš „Sodros“ pensijų fondams 400 mln. eurų

Verta pamatyti. Donaldo Trumpo teisinės komandos spaudos konferencija

Žmogaus teisių komiteto pirmininko T. V. Raskevičiaus programa: 5 prioritetai

Geroji Naujiena: Jėzus Kristus, Visatos valdovas, Tiesos Karalius

Algimantas Rusteika. Vartotojo instrukcija

Ramūnas Trimakas. Trojos asilas

Kun. Robertas Skrinskas. Kristus Karalius: šventė lapkričio 22-ąją. Skirta abortų legalizavimo Lietuvoje 65-sioms metinėms

Dalius Stancikas. Melo muziejus (ištrauka iš knygos „Kūju per Lietuvos istoriją“)

Andrius Švarplys. Daugumos argumentas ir jo panaudojimo kontekstai

Rasa Čepaitienė. Iš Murmūnų į Abejoniškes

Vidas Rachlevičius. Nacionalinė tragikomedija „Kaip lietuviai JAV prezidentą rinko“

Algimantas Rusteika. Pagalba Lietuvai. Trojos arklio mechanizmas

Pranašautas skyrybų padidėjimas per COVID neįvyko

Linas V. Medelis. Skaudės, bet privalome eiti

Robertas Grigas. Kas yra tikrasis „seksizmas“ politikoje

„Nu… nu… tai prieš šimtą metų gal net tokių klausimų nebūtų uždavę“

Ramūnas Karbauskis. Neleisime, kad su mumis būtų elgiamasi kaip su „šunauja“

Karolis Venckus. Apie cenzūrą LRT

Andrius Švarplys. Visuomeninis transliuotojas neatstovauja nei Lietuvos konstitucinėms vertybėms, nei piliečiams

Vidas Rachlevičius. Visiškai nesvarbu, kas bus kultūros ministras, nes tai NIEKO nekeičia ir nekeis

Zigmas Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį...

Audriaus Bačiulio pastebėjimas: konservatoriai nutarė pradėti atvirą karą su Prezidentūra

Joana Noreikaitė ir Vincas Kubilius. Šimtoji „Tie-SOS!“ akcija

Jei dar negirdėjote. Vytautas Bakas klausė. „Gabrieliau, Ingrida: kas Jums yra aukšta politinės kultūros ir etikos kartelė?“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.