Istorija

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Tiesos.lt redakcija   2020 m. vasario 13 d. 17:21

10     

    

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Regina Vaičekonienė | birzietis.lt

2020 me­tais Lie­tu­vos kar­di­no­lui JE Vin­cen­tui Slad­ke­vi­čiui su­kan­ka 100 me­tų. Jo ju­bi­lie­jus ar­tė­ja la­bai ty­liai. Pap­ras­tas, kuk­lus ir nu­si­že­mi­nęs… Ar dėl to ir toks ne­pas­te­bi­mas? Jei­gu ne bir­žie­tis bib­lio­te­ki­nin­kas Eval­das Ti­mu­kas… Eval­do už­ju­din­ti po­li­ti­niai vei­kė­jai at­si­bu­do ir jau siū­lo 2021-uo­sius me­tus skelb­ti kar­di­no­lo Vin­cen­to Slad­ke­vi­čiaus me­tais.

Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­ky­je ir Pa­bir­žė­je

JE kar­di­no­lo V. Slad­ke­vi­čiaus biog­ra­fi­jos pus­la­piuo­se – ir Bir­žų kraš­tas. Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­ky­je ir Pa­bir­žė­je pra­bė­go 23 vys­ku­po V. Slad­ke­vi­čiaus ga­ny­to­jiš­kos veik­los me­tai. Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­kio pa­ra­pi­jos švie­suo­lis, bib­lio­te­ki­nin­kas Eval­das Ti­mu­kas ar­tė­jan­čio kar­di­no­lo ju­bi­lie­jaus ne­pa­mir­šo, jam iš anks­to pra­dė­jo ruoš­tis. Idė­ja gi­mė Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės J. Bie­li­nio vie­šo­sios bib­lio­te­kos Var­to­to­jų ap­tar­na­vi­mo sky­riu­je.

– Ga­vau už­duo­tį pa­reng­ti 2020 m. su­kak­tis, mo­kiau­si dirb­ti su bib­lio­te­ko­je esan­čia uni­ver­sa­laus tu­ri­nio bib­liog­ra­fi­ne kar­to­te­ka. Kad kar­di­no­lo su­kak­tį bū­ti­na pa­žy­mė­ti, nė kiek ne­dve­jo­jau. Šiau­rės Lie­tu­vo­je, Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­ky­je, 1972 m. pa­va­sa­rį gi­mė Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čios (LKB) kro­ni­ka, vys­ku­pas V. Slad­ke­vi­čius bu­vo jos krikš­ta­tė­viu. Pog­rin­di­nė ku­ni­gų se­mi­na­ri­ja… – pa­sa­ko­ja Eval­das.

Eval­dui Ti­mu­kui apie kaž­ka­da Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­ky­je gy­ve­nu­sį vys­ku­pą V. Slad­ke­vi­čių pri­me­na šei­mos al­bu­me iš­li­ku­sios ke­lios fo­tog­ra­fi­jos. Fo­tog­ra­fi­jo­se – bū­si­mas JE kar­di­no­las V. Slad­ke­vi­čius lai­do­tu­vių apei­gų, tra­di­ci­nių Žo­li­nės at­lai­dų me­tu, tei­kian­tis Ko­mu­ni­ją. Vai­ki­no šir­dy­je dar ga­na ryš­kūs jo am­ži­ną atil­sį mo­čiu­tės Ire­nos Bi­ru­tės Ka­tei­vai­tės-Ti­mu­kie­nės at­si­mi­ni­mai. Kaž­ka­da ati­te­kė­ju­sią iš Ta­to­rių kai­mo į Ja­siš­kius, kur gy­ve­no bū­si­mas Eval­do se­ne­lis Jo­nas Ti­mu­kas su tė­vais, po to jų nuo­sa­vi na­mai Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­ky­je. Trem­ti­nys vys­ku­pas pa­kvie­tė Eval­do mo­čiu­tę įsi­jung­ti į nau­jai su­bur­tą Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­kio Švč. M. Ma­ri­jos pa­ra­pi­jos baž­ny­ti­nį cho­rą. Mo­čiu­tė su­ti­ko, gie­do­jo pir­muo­ju al­tu…

– Bū­si­mas JE kar­di­no­las V. Slad­ke­vi­čius yra ma­no mo­čiu­tei net kry­že­lį su Nuk­ry­žiuo­tuo­ju pa­do­va­no­jęs. Iki šiol kry­že­lį sau­gau, kaip JE kar­di­no­lo, šei­mos re­lik­vi­ją, – kal­ba E. Ti­mu­kas.

Ženk­lai

JE kar­di­no­lo V. Slad­ke­vi­čiaus at­mi­ni­mo ženk­lų Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­ky­je, pa­sak Eval­do, ra­si ir dau­giau. Se­no­sios me­di­nės kle­bo­ni­jos, ku­ri su­ręs­ta po­ka­ry­je kun. Sta­nis­lo­vo Žu­lio, jau ne­bė­ra, vie­ta ži­no­ma. Neiš­li­ku­sio­je kle­bo­ni­jo­je trem­ti­nys vys­ku­pas gy­ve­no il­giau­siai. Yra iš­li­ku­sios ir lai­ki­no­sios bū­si­mo JE kar­di­no­lo V. Slad­ke­vi­čiaus gy­ve­ni­mo sto­te­lės – prie­glau­dos Bir­žų ir Ne­mu­nė­lio gat­vė­se, iki kol bu­vo per­tvar­ky­ta se­no­ji kle­bo­ni­ja. Pa­tal­pos tik­rai ne­bu­vo di­de­lės. Trem­ti­nys vys­ku­pas V. Slad­ke­vi­čius į Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­kį ati­trem­tas 1959 m. pa­va­sa­rį ir mies­te­ly­je gy­ve­no iki 1976 m. pa­bai­gos. Pa­bir­žė­je – iki 1982 m. rugp­jū­čio mė­ne­sio.

– Tai, ką ma­to­me užė­ję į Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­kio Švč. M. Ma­ri­jos baž­ny­čią tu­ri­me bū­ti dė­kin­gi trem­ti­niui vys­ku­pui V. Slad­ke­vi­čiui. Ne­ti­kė­tai mi­rus pa­ra­pi­jos kun. Bro­nis­lo­vui Šu­kiui, vys­ku­pas tu­rė­jo už­baig­ti pra­dė­tus baž­ny­čios vi­daus da­žy­mo ir de­ko­ra­vi­mo lip­di­niais dar­bus. Dar­bai baig­ti 1970 m. Tai liu­di­ja do­ku­men­tas, ku­rį sau­gau. Ak­so­mu iš­muš­ta klau­syk­la, juo­dos spal­vos apei­gi­nė ka­pa, ke­lios stu­los, ar­no­tas, var­go­nai, ku­rie jau nu­ti­lę, di­džio­jo al­to­riaus imi­ta­ci­nis mar­mu­ras, fres­ki­nė ta­py­ba, kry­žiaus ke­lio sta­ci­jos baž­ny­čio­je, šven­to­riaus tvo­ros be­to­ni­niai pa­gra­ži­ni­mai, me­di­niai kar­ni­zai baž­ny­čios išo­rė­je, vi­sa tai Eks­ce­len­ci­jos, vi­sa tai gy­va, – “Bir­žie­čių žo­džiui” pa­sa­ko­ja E. Ti­mu­kas.

Lei­di­nu­kui ir pa­ro­dai

Jis ap­gai­les­tau­ja: su kiek­vie­na die­na ne­ten­ka­me tų il­gaam­žių, ku­riems te­kę bend­rau­ti su iš­ki­liu dva­si­nin­ku: pa­gel­bė­ti bui­ty­je, pa­ra­pi­jos bend­ruo­me­ni­nio gy­ve­ni­mo veik­lo­je ir kt. Kraš­to­ty­ri­nin­kas Eval­das dė­kin­gas vi­siems, ku­rie at­si­lie­pė į jo ra­gi­ni­mą pa­si­da­lin­ti bet ko­kia tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja apie trem­ti­nį vys­ku­pą, vė­liau kar­di­no­lą V. Slad­ke­vi­čių. To­kių žmo­nių, pa­sak Eval­do, tik­rai nė­ra la­bai daug.

– Ačiū Jo­nui Ei­du­kui, Ma­ry­tei Ti­lin­dy­tei-Du­ba­kie­nei, Er­mi­nai Da­vi­do­ny­tei-Šos­ta­kie­nei, Ali­nai Mo­zū­rai­tei-Mi­siū­nie­nei, Kau­no ar­ki­vys­ku­pui eme­ri­tui Lion­gi­nui Vir­ba­lui, Do­na­tui Zvil­nai, Dia­nai Ti­mu­kai­tei-Gra­baus­kie­nei, Mal­vy­nai Kat­ry­nai Dre­vins­kai­tei-Sa­mu­lie­nei, Zi­tai Sa­mu­ly­tei-Ba­lai­šie­nei, Smil­gių (Pa­ne­vė­žio r.) Šv. Jur­gio pa­ra­pi­jos kleb., g. kan. Vil­niui Vik­to­rui Cu­ku­rui, Ly­vi­jai Slap­ke­vi­čiū­tei-Šma­tie­nei, An­ge­lei La­zaus­kai­tei-Vi­lei­šie­nei, Lai­mai Pie­te­ry­tei-Ste­po­na­vi­čie­nei, So­na­tai Kiš­ky­tei-Pa­liu­kie­nei, Re­gi­nai Ku­bi­liū­tei, Vi­tai Pil­kaus­kie­nei, Ras­mai Rub­ly­tei-Ka­mins­kie­nei, Aud­ro­nei Ja­nu­še­vi­čiu­tei, Mo­ni­kai Džė­jy­tei-Stor­berg, Ge­no­vai­tei Ši­mai­tei-Aud­ri­nie­nei, Ro­mui Ka­mins­kui, Ele­nai Ka­mins­kai­tei, Bir­žų Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo pa­ra­pi­jos kle­bo­nui, Bir­žų de­ka­na­to de­ka­nui ir Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­kio Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos bei Suos­to Šv. Kry­žiaus Išaukš­ti­ni­mo pa­ra­pi­jos ad­mi­nist­ra­to­riui kun. Al­giui Ne­ve­raus­kui, Bir­žų r. sa­vi­val­dy­bės J. Bie­li­nio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rei Vil­man­tei Vo­rie­nei, Da­nu­tei Su­dei­ky­tei, Ge­nu­tei Du­le­vi­čie­nei, Lai­mu­tei Un­dzė­nie­nei. Gau­ti žmo­nių at­si­mi­ni­mai, kad ir frag­men­tiš­ki, bet ryš­kūs, gau­ta iko­nog­ra­fi­nė me­džia­ga iš­kal­bin­ga – vie­ne­ti­nė. Su­rink­tą me­džia­gą ke­ti­na­ma pub­li­kuo­ti, iki šių me­tų rugp­jū­čio 20 d., JE kar­di­no­lo V. Slad­ke­vi­čiaus 100-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių, pa­reng­ti ne­di­de­lės apim­ties lei­di­nu­ką bei pa­ro­dą bib­lio­te­ko­je su iš­li­ku­siais iš­ki­laus dva­si­nin­ko at­mi­ni­mo ženk­lais Bir­žų kraš­te, – su­ma­ny­mais da­li­no­si bib­lio­te­ki­nin­kas Eval­das Ti­mu­kas.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikas       2020-02-14 16:54

Jota, as Sladkeviciu teatsimenu besisukinejanti aplink Katedros reikalus.Jo pamokslu as nei girdejes , nei turiu nuomuone apie juos. Na tai jeigu jis politika rupinosi - tai tegul politikai rupinasi jo atminimu. As Sladkeviciaus nepeikiu, bet lauzyt ieciu del jo atminimo nematau reikalo.
Krikscionybei ka jis nusipelnes(Katedra tai pastatas, o ne krikscionybe) as nezinau. Nezinau tai ir nereaguoju.
O kad tevas Stanislovas su AMB kalbejo - tai teisingai dare. Dievo akivaizdoje mes visi lygus.
Tai nereiskia,pritarimo AMB, tai reiskia kad ir jis kol nors kiek stengiasi laikytis Dievo valios gali tiketis but isgelbetas. Kaip,kad pvz. budamas provoslavas as meldziuosi(esu priverstas) uz Rusijos vadovus. Ne linkedamas jiems sekmes, o kad Dievas apsviestu jiems prota geriems darbams. Taip ir cia yra skirtingi dalykai: KALBETIS ir pritarti.

Jota       2020-02-14 16:36

Kai Tvankstas ką parašo apie popiežių, visi spaudžia pliusus, o kai “kagebistė” Jota parašo tą patį, visi tyli. Nors Tvankstas išpažįsta pagonybę, o Jota - krikščionė. Tai bent.

Jota       2020-02-14 14:27

Džeikai, šįkart su tavim negaliu sutikti. Nė karto nebuvau pas t. Stanislovą ir nė kiek nesigailiu. Jis buvo liberalus, atmenu, Brazauską ir visus komunistus priimdavo. Žinoma, priimti galima, bet kaip kalbėti - kitas reikalas.

Jota       2020-02-14 14:24

Tvankstas tiesą kalba, tik katalikų naivuoliai vis dar tiki “geruoju popiežiumi”, energingai kuriančiu visuotinę antikristinę bažnyčią, kurioje kartu galės melstis žydai, nepripažįstantys Kristaus,  musulmonai savo alachui,  induistai ir kas tik nori.
https://3rm.info/main/78961-zakat-papistskoj-evropy-dva-prestizhnyh-katolicheskih-universiteta-v-belgii-vpervye-predlozhat-uchebnye-programmy-po-podgotovke-imamov.html

O kardinolas Sladkevičius, atmenu, tarp katalikų tradicionalistų buvo labai gerbiamas. Jis nenuolaidžiavo liberalams ir modernistams, buvo sąžiningas ir nepriėmė kompromisų. Mes jį labai vertinome.

abonentas       2020-02-14 10:36

štazius prie kasos rublių laukia.

Tvankstas       2020-02-14 9:39

Kai Pranciškus vykdo katalikų islamizavimą, o Lietuvos vyskupai tyla pritaria, tai kas gali prisiminti kardinolą V. Sladkevičių, kovotoją prieš buvusią praeitį - totalitarinę bolševikų diktatūrą, kuri ateina dabar ateitimi - totalitarinės liberalizmo diktatūros.

troliams       2020-02-14 9:04

Trolių fabrikas nuo ankstyvo ryto pasijungė. Kue štazius ?

Dzeikas       2020-02-14 7:38

Tevo Stanislovo pamokslus as girdejes ir ju deka ji atsimenu.
Ka sielu isganymui nuveike kardinolas Sladkevicius? Arkikatedra pertinkavo?
Na gerai, gerai. Jeigu ka arkikatedra isgane tie tegul kelia kipeza kardinolo jubiliejaus proga. O ka isgane tevo Stanislovo zodis - tie tegul mini ji(n).

Taip       2020-02-13 22:00

Nūdienos Lietuvos katalikiškoje erdvėje smarkiai plinta,deja, liberalkrikščionybė.Tad,daugeliu atveju Bažnytinė Hierachija ir pasauliečiai katalikiškieji veikėjai nelabai rūpinasi Kardinolo V.Sladkevičiaus buvusia katalikiškai tautiška veikla.Tai čia glūdi J.E.Kardinolo 100-ųjų gimimo metinių pagrindinė užmarštis.

Bet       2020-02-13 17:29

užtat koks nors tėvas Stanislovas neišliptų iš ekranų.


Rekomenduojame

Vitalijus Karakorskis. Atviras laiškas advokatei Fainai Kukliansky

Karolis Venckus demaskuoja: vaikų prievartautojas, ištvirkinęs pasaulio elitą. Lietuvoje to nėra?

Algimantas Rusteika. Dar kartą apie idiotus ir idiotizmą

Neringa Venckienė. Nušautas pedofilo Džefrio Epšteino ir DEUTSCHE BANK bylą nagrinėjusios teisėjos sūnus

Arvydas Anušauskas. Prašau pagalbos – tai gali sustabdyti insinuacijomis ir iš piršto laužtais teiginiais grįstą šmeižto kampaniją

Bronius Puzinavičius. Ar sprendimą dėl Lukiškių aikštės monumento turėtų priimti tik menininkai?

Vytautas Sinica. Užsienio „gerąją patirtį“ reikia įvertinti iš anksto

Rinkimai Lenkijoje – kova ir pramoga

Verta prisiminti. Arvydas Šliogeris. Pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa

Vytautas Radžvilas. Remti Bideną – tiesti kelią Merkel-Putino paktui

Jolanta Miškinytė. Dar viena šeima prašosi oficialaus prieglobsčio Lenkijoje

Algimantas Rusteika. Pabaigos pradžia

240 000 žmonių pasirašė Baltųjų rūmų peticiją raginančią paskelbti George’ą Sorosą teroristu

Vytautas Radžvilas. Laisvė – tai ne teisė voliotis smėlio dėžėje ant didvyrių kaulų…

Raimondas Navickas. Prasideda…, arba „Eikite ... su savo ‘Black lives matter’ afera“

Vytautas Sinica per Marijos radiją. Ką šiandienos žmogui sako istorinės atminties ženklai: paminklai, memorialinės lentos, atminimo aikštės?

Nacionalinis susivienijimas. Apie cenzūrą ir Lukiškių aikštę

Rasa Čepaitienė. Kaltė ir įniršis

Geroji Naujiena: Palikti iki pjūties

Iš propagandos frontų. Užkalnis: pagaliau Lietuva atsiveria imigrantams. Pasitinku su gėlėmis

Raimondas Navickas. Versli moteris – kiekvieno politiko svajonė

Joana Noreikaitė. Liepos 17-toji

Dar viena 17-oji Simono Daukanto aikštėje: kas išgirs ir atsakys, ar dar gyva Deimantė?

Justas Mundeikis. Imituokime socialinį dialogą. Antra dalis

Algimantas Rusteika.Tikras lietuvis viską, kas jam sakoma, užmiršta per savaitę

Vytautas Sinica. Europa, kurios gėdijasi tariami euroentuziastai ir kurią taip mylime mes, ‘euroskeptikai’

Remigijus Šimkus: Labai norėčiau būti neteisus

JAV: kai kalba skaičiai

Naujausias anekdotas: kaip Gabrielius milijonieriumi tapo? Atsako pats Landsbergis

Iš propagandos frontų. Arkadijus Vinokuras: Įstatymas dėl Lukiškių aikštės yra rasistinis

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.