Geroji Naujiena

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Taisykite Viešpačiui kelią! II Advento sekmadienis

Tiesos.lt redakcija   2021 m. gruodžio 5 d. 12:13

25     

    

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Taisykite Viešpačiui kelią! II Advento sekmadienis

Evangelistas Lukas, papasakojęs apie Jėzaus gimimą ir jaunystę, toliau pasakoja apie Jono Krikštytojo veiklą. Jonas vaikšto Pajordanėje, kviečia žmones daryti atgailą ir rengia juos Mesijo atėjimui. Evangelistas Jono Krikštytojo misiją apibūdina pranašo Izaijo žodžiais, skirtais iš Babilono nelaisvės į tėvynę grįžtantiems izraelitams: „Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus! Kiekvienas slėnis tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis – nulygintas. Kreivi keliai taps tiesūs, o duobėti – išlyginti. Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą“ (Lk 3, 4–6)

Advento metas yra mūsų tikėjimo kelionės svarbi atkarpa; rengiamės švęsti šv. Kalėdas – mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus Gimimą, o kartu rengiame savo širdis, kad jos visiškai įsileistų Jėzų. Tuo tarpu sekuliariame pasaulyje matome kitką. Miestai lenktyniauja, kuris gražiau papuoš kalėdinę eglę; prekybininkai siūlo dovanų nuolaidas, kad tik daugiau jų būtų perkama. Šiame prieškalėdiniame šurmulyje lengvai galima susitelkti ne į tai, kas Advento metu yra svarbiausia.

Keturios Advento savaitės skirtos parengti mūsų širdims, kad Betliejuje gimęs Jėzus jose rastų vietos. Tad susitelkime į kelias mintis, kas gali apsunkinti Viešpaties kelią į mūsų širdis ir ką turėtume padaryti, kad Kalėdos nebūtų tik pasaulietinė šventė, bet kaip saulė nušviestų mūsų gyvenimą.

Pranašas Izaijas ragino: „Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“ (Iz 40, 3). Kelią pas Jėzų dažnam žmogui sukreivina godumas ir malonumų vaikymasis. Pinigai yra reikalingi, tačiau pražūtingas jų kaupimas, kai jie padaromi stabu, kuriam aukojamas visas žmogaus gyvenimas. Godumas lenkia žmogų, kad jis perdėtai rūpintųsi savo gerove, taptų beširdis, o dažnai net nesąžiningas.

Nemažiau už godumą kelius pas Viešpatį sukreivina seksualinių malonumų vaikymasis. Seksualumas yra Dievo dovana, tačiau dažnai jis tampa pražūtingas: ardo šeimų židinius, sudaiktina žmogų ir, blogiausia, griauna tikėjimą.

Išsikovoję laisvę turime galimybę laisvai praktikuoti tikėjimą, tačiau, kad ir kaip gaila, laisvė daugeliui tapo kliūtimi pas Dievą. Pasaulietinė žiniasklaida dabartinį žmogų tolina nuo Dievo visai panašiai kaip sovietmečiu, tik subtilesnėmis formomis, formuodama nuomonę, kad modernus žmogus – tai žmogus be Dievo. Moralinių dorybių nepaisanti aplinka tiesiog prievartauja žmogų šiandien gyventi nepaisant nei sąžinės, nei paprasto padorumo.

Daugeliui kelius pas Dievą sukreivina įvairios priklausomybės: nuo alkoholio, narkotikų ar pornografinių filmų. Rengdamiesi šv. Kalėdoms, patyrinėkime savo gyvenimą, ar nėra kalnelių, kuriuos reikėtų nulyginti, ir kelių, kuriuos reikėtų ištiesinti.

Advento metu Bažnyčia ragina mus dvasiškai augti; parapijose organizuojamos adventinio susikaupimo dienos ar vakarai, bet nuo mūsų priklauso, ar tuo pasinaudosime.

Prieš šv. Kalėdas tvarkome savo aplinką; valome dulkes, puošiame. Nemažiau svarbu pašalinti moralines šiukšles, todėl Sutaikinimo sakramentui mūsų adventinėje kelionėje turi tekti ypač svarbi vieta. Gera išpažintis parengia mūsų širdis Jėzaus atėjimui pas mus.

Dabartiniu metu tarp žmonių yra daug susipriešinimo, ir net ten, kur jo neturėtų būti, kaip antai, dėl skiepų nuo COVID-19 ir Galimybių paso. Neįsivelkime į ginčus ir vieni kitų niekinimą, nes tai sukuria tikrai ne Jėzaus laukimo nuotaiką.

Per Adventą tiesiog būtina tą dalį laiko, kurį skirdavome televizijai ar internetui, paskirti religinio turinio knygai. Gera knyga – tai dvasinis valgis, ir kaip fiziniam kūnui reikia sveiko maisto, taip mūsų sielai – dvasią gaivinančių minčių.

Pagaliau pasitikrinkime, ar turime pakankamai gerą maldos ryšį su Viešpačiu. Geram ryšiui per maža kasdien sukalbėti „Tėve mūsų“ ar „Sveika, Marija“; reikia savais žodžiais pasakyti Viešpačiui, kad jį mylime, dėkoti už gyvenimo dovaną ir atsiprašyti, kur klydome ar apsileidome. Jei pasiseks geriau melstis, tikrai bus šviesesnės ir gražesnės šv. Kalėdos.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

II Advento savaitės (KV) ketvirtadienio       2021-12-9 5:56

Evangelijos skaitinį komentuoja Gvidas Vainorius SJ

Dievo žodis šiandien kalba apie Joną Krikštytoją. Kad geriau suprastume šiandienos Evangeliją, verta trumpai paminėti kontekstą, kuriame randame šią ištrauką. Mato 11 skyrius prasideda pasakojimu apie tai, kad Jėzus skelbia evangeliją kituose miestuose. Jonas Krikštytojas, įkalintas, išgirsta apie Kristaus skelbiamą evangeliją ir jo darbus. Jis pasiunčia savo mokinius pas Jėzų su klausimu: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, as mums laukti kito?“ (Mt 11, 3) Jėzus atsako Jono Krikštyojo mokiniams, vardindamas savo nuveiktus darbus aklieji praregi, raišieji vaikščioja, kurtieji girdi. (Mt 11, 5) Jono Krikštytojo mokiniams nueinant, Jėzus pradeda kalbėti apie jį. Būtent šios kalbos ištrauką ir skaitome šios dienos Evangelijoje.

Jono Krikštytojo klausimą galime prisitaikyti sau. „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti? Ar tu eis pažadėtasis Mesijas? Ar mums laukti kito?“ Šios savaitės evangelijose sutikome Jėzų, kuris gydo, prisiima mūsų vargus, teikia mums ramybę, atleidžia nuodėmes. Natūraliai iškyla klausimas: kas jis toks? Ar gali būti, kad jis pažadėtasis atpirkėjas, kuris atneš mums laisvę? Ar jis tas kurio laukiame šiame advente? Ar jis pateisina mano lūkesčius? Ar atitinka mano mesijo „apbrėžimą“? Kokio mesijo laukiu? Ar laukiu mesijo? Ar man reikia, kad kas mane išlaisvintų? Ar man reikia, kad man kas padėtų?

Bet grįžkime prie Evangelijos. Joje Jėzus kalba apie Joną Krikštytoją. Jis didis pranašas. Jis tas Elijas, kurio Izraelis laukia, ir kuris turi paruošti kelią Izraelio išvadavimui. Bet Jono Krikštytojo asmuo yra intymiai susietas su Jėzaus asmeniu. Jėzus, kalbėdamas apie Joną Krikštytoją, netiesiogiai kalba apie save. Tai jis yra tas Mesija, kurio Izraelis laukia ir kuriam kelią ruošia Jonas Krikštytojas. Tai jis yra tas, kuris skelbia dangaus karalystę. Mes trokštame užsitikrinti sau saugią vietą toje Karalystėje. Jėzus tai supranta ir sako, kad pastaroji kartais jėga grobiama. Bet bergždžios mūsų pastangos. Dangaus karalystė nėra vieta. Dangaus karalystė – bendrystė su Kristumi. Kaip negalime užgrobti ir užsitikrinti sau vietos kitame žmoguje, negalime jos užsitikrinti ir Jėzuje. Dangaus karalystė gimsta draugystėje. Dvasia kuria šią karalystę ten, kur žmogus apsiprendžia ieškoti Kristaus. Ten kur žmogus suklūsta ir atveria savo širdį Dievo Žodžiui. Toje besiklausančioje tyloje, Šventoji Dvasia pamažu kuria Dievo Karalystę.

Jonas Krikštytojas ieško Kristaus. Jis laukia Mesijo ir nori sužinoti, ar Kristus tikrai yra tas Mesijas, kuris atsakys į giliausius jo troškimus. Jėzus jam atsako išvardindamas savo darbus (taip lyg ir atsakydamas, taip aš galiu aliepti giliausius tavo ilgesius) ir išaukštindamas jį kaip didį pranašą. Ką Jėzus sako mums? Tam tikra prasme tą patį. Jei aptinkame savyje prasmės ir pilnatvės ilgesy, aptinkame ir klausimą kas galėtų į tą ilgesį atsiliepti. Galbūt Kristus? Bet kas jis toks? O tai gali tik jis pats apreikšti. Melskime malonės, kad šio advento metu atrastume savyje Dievo ilgesį. Melskime, kad neapsiribotume vien tik paviršutiniškumais, rūpesčiais, džiaugsmais. Prašykime, kad Dvasia žadintų mumyse egzistencinį nerimą, kurį atliepti gali tik Jėzus. Prašykime Šventosios Dvasios, kad mūsų ir mūsų artimųjų širdyse gimtų klausimas: „Kas yra Jėzus?“ Maldaukime, kat ta pati Dvasia pažadintų draugystės su juo troškimą. Draugystės, kurioje gims ir įsikūnys Jis pats, Dangaus Karalystė.

Bernardinai.lt

II Advento savaitės (KV) ketvirtadienio       2021-12-9 5:55

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti gyvenimo, radikaliai atiduoto Jėzui ir jo misijai

Jėzus ateina pas mane su Jonu Krikštytoju.  Atkreipsiu dėmesį į Joną Krikštytoją. Galiu mokintis iš jo radikalaus Advento išgyvenimo. Jonas Krikštytojas yra man pranašas, kuris veda mane pas Jėzų. Jis moko mane, kaip budėti, kaip ilgėtis Jėzaus, kaip Jį atpažinti.

*

Pakviesiu Joną Krikštytoją į savo adventinį laiką. Pasirinksiu jį savo globėju. Kas labiausiai mane stebina jo asmenyje? Kokių Jono Krykštytojo bruožų man trūksta? Pasakysiu jam apie tai ir paprašysiu, kad melstų už mane Jėzų.

*

„Mažiausias… didesnis už jį“. Atkreipsiu dėmesį į Jono Krikštytojo kuklumą ir nuolankumą. Galiu atrasti kitus fragmentus Evangelijoje, kurie kalba apie jį. Viso to, ką jis daro ir apie ką kalba, centras yra Jėzus. Jonas Krikštytojas parodo Jėzų, kalba apie Jėzų, gyvena Jėzui, miršta dėl Jėzaus.

*

Ką galiu pasakyti apie kasdienį savo gyvenimo liudijimą: šeimoje, bendruomenėje, tarnystėse? Kur visame tame yra Jėzus? Kokią vietą Jis užima? Ar aš savimi parodau Jėzų, ar „užstoju“ Jį?

*

Jėzus liudija apie Joną Krikštytoją. Atkreipia dėmesį į jo gyvenimo būdą  ir misiją dėl Karalystės. Jonas Krikštytojas turi savyje Elijo impulsyvumą ir „ugnį“. Kokius privalumus ir charakterio bruožus pastebiu savyje? Ar pajėgčiau „sudegti“ dėl Karalystės?

*

Ką galiu pasakyti apie savo tarnystes, angažavimąsi Bažnyčios gyvenime?  Kaip apibūdinčiau savo laikyseną? Ko manyje daugiau: užsidegimo ar vidutiniškumo, apsisprendimo ar abejingumo, pasišventimo ar pasyvumo?

*

Prisiartinsiu kartu su Jonu Krikštytoju prie Jėzaus. Prašysiu Jono Krikštytojo, kad mokintų mane radikaliai pasirinkti Jėzų, atkakliai apsispręsti už Jį. Melsiuosi kartu su Jonu:

„Jėzau, Tu esi mano vienintelis Išganytojas.

Myliu Tave.

Laukiu Tavęs!“

Kasdienapmastau.lt

II Advento savaitės (KV) ketvirtadienio       2021-12-9 5:51

Evangelija (Mt 11, 11–15)

  Jėzus kalbėjo minioms:
  „Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį. Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė jėga puolama, ir smarkieji ją sau grobia. Visi pranašai ir Įstatymas pranašavo iki Jono, ir, jeigu norite priimti, tai jis yra tas Elijas, kuris turėjo ateiti. Kas turi ausis, teklauso!“

II Advento savaitės (KV) ketvirtadienio       2021-12-9 5:50

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 144, 1. 9–13)

P.  Viešpats švelnus, gailestingas, didžiai maloningas, rūstaut negreitas.

  Dieve, mano Valdove, aš tave šlovinsiu,
  aš tavo vardą garbinsiu amžiais.
  Viešpats visiems yra geras,
  savo visiems kūriniams gailestingas. – P.

  Viešpatie, tegu visi kūriniai tau dėkoja,
  tegu tave garbina ištikimieji.
  Tegu jie skelbia tavo karalystės kilnumą,
  tegu garsina tavo galybę. – P.

  Kad visi žmonės suprastų tavo didybę,
  tavo karalystės kilnumą.
  Tavo karalystė – amžina karalystė,
  tu kartų kartoms viešpatausi. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Iz 45, 8)

P.  Aleliuja. – Iš aukštybių rasokite, dangūs, išlykite, debesys, Teisųjį.
              Tegul atsiveria žemė ir Gelbėtoją mums išdaigina. – P. Aleliuja.

II Advento savaitės (KV) ketvirtadienio       2021-12-9 5:49

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Iz 41, 13–20)

  Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave ima už rankos, kuris tau sako: „Nebijok, aš tau padėsiu“.
  Tu nebijok, kirminėli Jokūbai, tu neišsigąsk, vargus Izraeli! Aš pats tau padėsiu – tai Viešpaties žodis, – ir tavo išgelbėtojas – Izraelio Šventasis.
  Tave padarysiu kuliamais valkčiais – naujais ir aštriais, daugiadančiais. Tu kalnus iškulsi, sumalsi, kalvas į dulkes paversi. Išvėtysi juos; ir vėjas juos išsklaidys, audra išblaškys. O tu Viešpačiu džiaugsies, Izraelio Šventuoju didžiuosies.
Beturčiai ir vargšai ieško vandens, bet neranda; liežuvis jiems džiūsta nuo troškio. Aš, Viešpats, juos išklausysiu, Izraelio Dievas, jų neapleisiu.
  Aš liepsiu plikynėse upėms tekėti ir slėniuose sunktis šaltiniams. Aš dykumą kūdrom paversiu, išdžiuvusią žemę – drėgminga.
Dykynėje aš pasodinsiu kedrų, akacijų, mirtų, alyvmedžių. Apželdinsiu tyrus kiparisais, guobom ir eglėm. Tada visi pamatys ir pažins, suvoks ir supras, kad visa tai Viešpaties rankos padarė, kad tai Izraelio Šventasis sukūrė.

Švč. Mergrlės Marijos Nekaltasis Prasidėjimas       2021-12-8 6:09

Mons. Adolfas Grušas
Dievas su mumis
Šios dienos Evangelija mus nukelia devynis mėnesius atgal. Tą dieną įvyko stebuklas, kuris, tam tikra prasme yra net svarbesnis už labiausiai laukiamą metų šventę. Dievo Sūnaus žmogiškasis gimimas nėra pažymėtas ypatingais ženklais. Marija nešiojo Jį devynis mėnesius, kad Išganytojas užgimtų. Jėzus nebuvo išskirtinis vaikas, ir Jo gimimas nebuvo visų pastebėtas didelis įvykis. Viskas vyko labai paprastai ir netgi dar daugiau: Dievo Sūnaus gimimas susidūrė su atmetimu iš žmonių pusės.
Iš tikrųjų tai labai guodžianti mintis: Dievas ateinančio Jėzaus asmenyje nieko nepakeitė gamtoje, nebuvo imtasi jokių išskirtinių priemonių. Jis paprasčiausiai augo, taip, kaip tai buvo su kiekvienu iš mūsų. Kiekvienas gimimas ir augimas yra ilgas procesas. Tam reikia laiko, kantrybės ir pagarbos. Pagreitintas augimas visuomet susijęs su kažkokia prievarta, tuo tarpu Išganytojas augo, susidurdamas su kasdienybės sunkumais, taip, kaip ir kiekvienas kūdikis: be jokių privilegijų, be jokio pagreitinimo. Prabilus apie Kalėdų slėpinį, visų pirma reikia kalbėti apie gyvenimą. Tas gyvenimas – tai jauna, niekam nežinoma, niekuo nenusipelniusi mergaitė, gero vardo neturinti Galilėjos provincija, iki tol niekur Biblijoje nepaminėtas Nazaretas… Ir namai, kuriuose apsilankė Dievas… Jėzus yra ateinantis mūsų aplankyti Dievas, ir mes, jei norime Jį pajusti, privalome paprasčiausiai gyventi, bet gyventi atsakingai, atidžiai žvelgdami į tai, kas vyksta mumyse ir aplink mus, nes žinia apie Išganytojo gimimą nuskamba ne kažkur išorėje, o mūsų širdyje. Žmogus, norėdamas atrasti Dievą, privalo tai daryti savo aplinkoje, nes, norėdamas būti pasaulyje, Viešpats pasirinko įprastą Nazareto kasdienybę. Manyčiau, angelas neatsitiktinai pasveikino Mariją žodžiais: „Viešpats su tavimi!“, nes tai kartu reiškia ir ateinančio Mesijo vardą. „Emanuelis – Dievas su mumis“,- taip angelas nusako Juozapui Jėzaus vardo esmę. Tai vardas Dievo, kurio neįmanoma uždaryti vienoje vietoje, kaip tai norėjo padaryti pirmajame šio sekmadienio Mišių skaitinyje minimas karalius Dovydas. Dievas yra amžinas klajoklis, kuris keliauja kartu ir nakvoja drauge su mumis, išskleidęs šalia savo palapinę. Jam nereikalingi rūmai. Jam pakanka žmogaus širdies. Drauge Evangelijoje girdime kitą nuostabią žinią: Dievo gimimui reikalingi žmonės. Jam reikalingos moters įsčios, Jis nori, kad žmogus sutiktų Jį priimti. Tikroji žmogaus didybė yra ne tame, kad jis sugebės Dievui pastatyti Jo vertą auksu spindinčią buveinę. Daug didingiau yra atiduoti save. Dievas yra su mumis, bet drauge Jis yra nematomas. Taip buvo ir prieš du tūkstančius metų, kai Marija laukė gimstančio Jėzaus. Jo niekas nematė, o Jis jau buvo su savo žmonėmis. Viskas prasideda nuo ištarto „taip“, žodžio, kurį Dievui ištarė Marija, ir kurį ištarti privalo kiekvienas žmogus…

Švč. Mergrlės Marijos Nekaltasis Prasidėjimas       2021-12-8 6:01

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti visiško pasitikėjimo Dievu ir Jo valia

Įsivaizduosiu Mariją – paprastą jauną moterį, gyvenančią mažai kam žinomame Nazarete. Įsižiūrėsiu į jos įprastus kasdienius darbus. Marija priklauso neturtingiems žmonėms ir nenujaučia besiartinančio Apsilankymo.

*

Įsisąmoninsiu, kad Dievas prisiartina su meile prie kiekvieno žmogaus. Dažnai tai daro paprastu būdu, „nes Dievui nėra negalimų dalykų“. Mano pilka kasdienybė gali būti gilių susitikimų su Dievu vieta. Ar tuo tikiu?

*

Marija girdi ir pastebi, kad pilkoje kasdienybėje „Viešpats yra su ja“. Pamatysiu save įvairiose dienos situacijose. Ar kasdieną patiriu, kad Viešpats yra su manimi? Ar atrandu laiko Jo Žodžio skaitymui ir meditavimui? Ar Jo Žodis turi įtakos mano kasdieniam gyvenimui?

*

Angelas pavadina ją „malonės pilnąja“. Dievas pastebi žmogaus vidaus grožį net tuomet, kai jis kitiems nepastebimas ir įprastas.  Kokios patirtys bunda manyje, kuomet įsisąmoninu, kad Dievas pažįsta mane iki pat mano gelmių? Ar gyvenu malonėje? Ar rūpinuosi savo vidiniu grožiu? Ar perdėtai nepuošiu savo išorės?

*

Marija yra sumišusi ir persigandusi, kai Dievas pristato jai savo planus. Ji svarsto širdyje Dievo Žodį. Kaip ir kiekvienas žmogus, ji bijo ir jaučia pasipriešinimą priimti Dievo valią, kuri visiškai pakeičia jos žmogiškuosius planus. Vis dėlto Marija nepabėga nuo Dievo užmojų svarstymo. Ji klausia Dievo ir nuoširdžiai ieško Jo valios.

*

Ką galiu pasakyti apie savo nuoširdų Dievo valios ieškojimą? Ar pajėgčiau priimti kiekvieną Dievo sumanymą mano atžvilgiu? Ko bijau labiausiai? Pasakysiu apie tai Dievui.

*

Atvirame pokalbyje su Marija pakviesiu ją į savo kasdienybę tam, kad padėtų man atrasti joje Dievą ir nuoširdžiai ieškoti Jo valios.

Kasdienapmastau.lt

Švč. Mergrlės Marijos Nekaltasis Prasidėjimas       2021-12-8 5:58

Evangelija (Lk 1, 26–38)

  Angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.
  Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“
  Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas.
  O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namams per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“.
  Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“
  Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavo giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų“.
  Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Ir angelas pasitraukė.
  Katalikai.lt

Švč. Mergrlės Marijos Nekaltasis Prasidėjimas       2021-12-8 5:57

Dievo Žodis
Antrasis skaitinys (Ef 1, 3–6. 11–12)

  Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris palaimino mus Kristuje visokeriopa dvasine palaima danguje, mus išsirinkdamas jame prieš pasaulio sutvėrimą, kad būtume šventi ir nekalti jo akivaizdoje. Iš grynos meilės, laisvu savo valios nutarimu jis iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų tapti jam įsūniais savo malonės kilnumo šlovei. Ja jis apipylė mus vardan Mylimojo (Sūnaus).
  Jame esame tapę Dievo nuosavybe, iš anksto paskirti sutvarkymu to, kuris visa veikia pagal savo valios nutarimą, kad pasitarnautume jo didybės šlovei mes, kurie nuo seno turėjome viltį Mesijyje.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 1, 28. 42)

P.  Aleliuja. – Sveika, Marija, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!
              Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų. – P. Aleliuja.

Švč. Mergrlės Marijos Nekaltasis Prasidėjimas       2021-12-8 5:56

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 97, 1–4)

P.  Naują giesmę giedokite Viešpačiui: nuostabius darbus jis daro!

  Naują giesmę giedokite Viešpačiui:
  nuostabius darbus jis daro.
  Jo dešinė visagalė,
  jo šventoji ranka pergales skina. – P.

  Savo išganymą Viešpats apreiškė,
  jo teisingumas šviečia pagonims.
  Atsimena savo gerumą, ištikimumą,
  Izraelio šeimai žadėtą. – P.

  Ir mato visas pasaulis
  išganingąjį Dievo veikimą.
  Žavėkitės Viešpačiu, šalys,
  šūkaukit, džiūgaukit, grokit! – P.

Švč. Mergrlės Marijos Nekaltasis Prasidėjimas       2021-12-8 5:55

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Pr 3, 9–15)

  Viešpats Dievas šaukė užvalgiusį nuo medžio žmogų: „Kur gi esi?“
  Tasai atsiliepė: „Aš išgirdau sode tavo žingsnius, išsigandau esąs nuogas ir pasislėpiau“.
  Tada Dievas paklausė: „O kas tau pasakė, kad tu esi nuogas? Ar kartais nevalgei nuo medžio, nuo kurio tau uždraudžiau valgyti?“
  Žmogus atsakė: „Moteris, kurią man priskyrei, padavė vaisių, ir valgiau“.
  Viešpats Dievas kreipėsi į moteriškę: „Ką padarei?!“
  Moteris teisinosi: „Angis mane suvedžiojo, ir valgiau“.
  Tuomet Viešpats Dievas pasakė angiai: „Kadangi tai padarei, tu būsi prakeikta tarp visų gyvulių ir laukinių žvėrių. Tu šliauši pilvu ir ėsi dulkes per visas savo gyvenimo dienas. Aš sukelsiu nesantaiką tarp tavęs ir moteries, tarp tavo atžalos ir jos palikuonies. Jis sutrins tau galvą, o tu tykosi jo kulno“.

Kun. Nerijus Pipiras       2021-12-7 6:27

Jėzus palyginimą pradeda klausimu: „Kaip jums atrodo?“ Šį klausimą galėtume užduoti kiekvienas sau. Iš tiesų, juk kaip mums atrodo, kaip mes pasielgtumėme ar elgiamės panašiose situacijose?
Logika mums kalbėtų, kad tiesiog nereikia kreipti dėmesio į vieną vienintelę, ne tokią kaip visos. Galbūt iš jos – tos avies – mes negausime jokios naudos. Tik jos beieškodami sugaišime laiko. O ir viršininkas, ko gero, nenusišypsotų ir nepagirtų... Ką gi, turbūt ne vienas rizikuotume net neieškoti tos vienos pradingėlės. Gal jos niekas nepasiges ir taip išnešime sveiką kailį.
Vis dėlto Evangelija – Dievo meilės knyga. Todėl net tokiomis, sakytume, kasdienėmis situacijomis, galime jausti, kaip Dievas mus myli.
Žinoma, ne visi mes auginame avis, ne visi esame patyrę ganymo džiaugsmą ar iššūkius, tačiau, ko gero, visi be išimties esame pabuvę tos vienos paklydėlės vietoje, juk mūsų gyvenime pasitaikė įvairių situacijų.
Beje, šioje vietoje gal tiktų prisiminti ir tos paklydėlės charakterį. Kalbama apie avį. Pakliuvusi į tamsą, į baimę, į duobę, nematydama savųjų, ji susigūžia, iš baimės į nieką nereaguoja.
Ar nebuvo tokių situacijų mūsų gyvenime? Kai bijojome. Gal net ir būti savimi. Kai jautėmės išklydę iš kelio ir bijojome į jį sugrįžti, kad kas nepamatytų, kad kas nenužiūrėtų.
Tik tą pripažinus, galime suprasti, kokia reikalinga yra Piemens ranka. Piemens, kuris ir eina pirmiausia link brūzgynų, ieškodamas paklydusio. Ir skelbdamas ne sausą įstatymą, bet trokšdamas paglostyti, nuraminti…
Būtent tokio Ganytojo ir laukiame. Ganytojo, kurio visas teismas yra gailestingumas. Ganytojo, kuris niekada nepavargsta eiti duobių ir brūzgynų link – vietų, kuriose gali būti kas nors įkritęs, tirtantis iš baimės ir aplinkos šalčio.
Visą likusią advento kelionę laukime tokio Ganytojo rankų, kurios skirtos apkabinti, sušildyti ir priglausti.
Bernardinai.lt

II Advento savaitės (KV) antradienio       2021-12-7 6:00

Evangelijos komentaro autorė – ses. Gražina Dapšauskytė FPS

Pažvelkime, gal aš esu toji avis, kuri nenuklydo labai toli, bet čia pat įsipainiojo į brūzgynus: interneto, socialinių tinklų, tuščio smalsumo, tingumo, darboholizmo, nepagrįstų baimių… Juk gali nuklysti tas, kuris pats užsidaro neatleisdamas, pavydi kitiems, kuris nuolat visus kritikuoja, visada viskuo nepatenkintas. Ar noriu būti surasta ir suteikti džiaugsmo dangaus Tėvui?

Tai „Viešpats yra mano Ganytojas – ir man nieko netrūksta“ (Ps 23, 1). Ganytojas yra dėmesingas ir pastebi kiekvieną, pažįsta kiekvieną, žino, kas yra kiekvieno širdyje, žino mūsų geras savybes ir trūkumus, žino, ką esame gera padarę ir kiek kartų, ir kada esame nusivylę. Priima mus tokius, kokie esame ir kviečia juo sekti, kviečia patikėti jo švelniu kviečiančiu balsu.

Dievas neatmeta nė vieno žmogaus, o ieško jo iki paskutinės akimirkos. Ganytojas visada išeina ieškoti ir bet kada gali atrasti. Palaimintasis Jurgis Matulaitis rašė: „Atsidėjus visame kame reikia ieškoti Dievo ir stengtis Jam įtikti. Bet Viešpats Dievas taip yra malonus ir geras, kad Jis pirmutinis mūsų ieško“ (Užrašai, 1910 XI 17).

Niekas negali Dievo sulaikyti, bet ir likusios devyniasdešimt devynios turi su džiaugsmu priimti surastą avį, priimti atgal sugrįžusį brolį ar sesę.

Kas aš būčiau – pasiklydusi avis ar dar pasilikusi kaimenėje, esu Dievo mylima ir kviečiama mylėti kitus, esu kviečiama džiaugsmui.

Viešpatie, padėk man Tave, Gerąjį Ganytoją, dar labiau pažinti ir pamilti! Padėk man pasitikėti begaliniu Tavo gailestingumu!
Bernarfinai.lt

II Advento savaitės (KV) antradienio       2021-12-7 5:54

Evangelijos mąstymas
Prašyti gilaus Tėvo gerumo patyrimo

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris prisiartina prie manęs, žvelgia man į akis ir prašo, kad paklausyčiau Jo jaudinančio palyginimo. Jėzus pasakoja man apie piemenį, kuris ieško savo pradingusios avies. Tuo nori sujaudinti mane ir paliesti Tėvo meile.

*

„Atsisėsiu“ arti Jėzaus, tam kad klausyčiausi Jo, kaip jaunesnis broliukas, kuris klausosi vyresniojo brolio pasakojimo. Atkreipsiu dėmesį į kiekvieną palyginimo smulkmeną, o taip pat į tą nuoširdų manęs įtikinėjimą.

*

Jėzus pasakoja man apie pasiklydusią avį. Stabtelėsiu ties tuo įvaizdžiu. Prisiminsiu savo gyvenimo situacijas, kuriose išgyvenau pasimetimą ir vienatvę. Kas tuose išgyvenimuose man buvo labiausiai skausminga? Papasakosiu apie tai Jėzui.

*

Susitelksiu prie ganytojo įvaizdžio. Kai pastebi, kad kaimenėje trūksta vienos avies, jis palieka visą bandą ir eina ieškoti pradingusiosios. Tas ganytojas yra Dievas Tėvas.  O aš esu avis, kurios jis ieško. Ar tikiu, kad Dievas manęs ieško, kad esu brangus Jo akyse?

*

Kulminacinis Jėzaus palyginimo momentas – ganytojo, kuris atrado avį, džiaugsmas. Jėzus pasakoja man apie Tėvą, kuris džiaugiasi mano gyvenimu. Labiausiai džiaugiasi tada, kai Jam pavyksta apsaugoti mane nuo pražūties.

*

Įsivaizduosiu Tėvą, kuris ima mane į glėbį, kaip piemuo avį. Ilgesnį laiką pasiliksiu tyloje, žvelgdamas į Jo džiaugsmą. Įsisąmoninsiu, kad mano mažumas ir trapumas padaro taip, kad Jis saugo mane kaip tėvas mažą kūdikį.

*

Ką galiu pasakyti apie dabartinę savo širdies būseną? Ar jaučiuosi kaip vaikas, nešiojamas Tėvo glėbyje, ar priešingai, kenčiu dėl vienatvės ir pasimetimo? Patikėsiu save Jėzui. Atkakliai Jo prašysiu ir dažnai kartosiu:

„Trokštu būti Tavo ir mano Tėvo džiaugsmas!“

Kasdienapmastau.lt

II Advento savaitės (KV) antradienio       2021-12-7 5:51

Evangelija (Mt 18, 12–14)

  Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
  „Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios? Ir jei surastų,– iš tiesų sakau jums,– jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo paklydusios.
  Taip ir jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių“.
  Katalikai.lt

II Advento savaitės (KV) antradienio       2021-12-7 5:50

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 95, 1–3. 10–13)

P.  Štai mūsų Dievas ateis galingas.

  Viešpačiui naują giesmę giedokit,
  giedokite jam, visos šalys.
  Giedokite Viešpačiui, šlovę duokit jo vardui,
  skelbkit kasdien, kad jis išganymą neša. – P.

  Skelbkit pagonims jo garbingumą,
  tautoms – jo nuostabius darbus.
  Skelbkit tautoms, kad Viešpats – galingas Valdovas.
  Jis valdo tautas teisingiausiai. – P.

  Tesidžiaugia dangūs, tekrykštauja žemė.
  Tešniokščia jam jūra, pripildyta gyvių.
  Laukai su javais tegu kelia linksmybes,
  tegu girių medžiai Viešpačiui siaudžia. – P.

  Štai Viešpats ateina,
  ateina tvarkyti pasaulio.
  Jis tvarko pasaulį teisingai,
  ištikimiausiai valdo žmoniją. – P.

Posmelis prieš evangeliją

P.  Aleliuja. – Viešpaties diena jau artėja;
              štai jis ateina mūsų vaduoti. – P. Aleliuja.

II Advento savaitės (KV) antradienio       2021-12-7 5:50

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Iz 40, 1–11)

  „Raminkite, guoskite manąją tautą,– sako jūsų Dievas. – Prabilkite į širdį Jeruzalei ir šaukite jai, kad jos lažas pasibaigė, skola sumokėta. Ji dvigubai gavo iš Viešpaties rankų už visas savo nuodėmes“.
  Balsas šaukia: „Per dykumą tieskite Viešpačiui kelią! Per tyrus išveskite mūsų Dievui taką! Kiekvienas slėnys tegu būna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis – nukastas. Kur kreiva, tebūna ištiesinta, kalvota – išlyginta! Tuomet apsireikš Viešpaties šlovė, išvys ją visas pasaulis. Tikrai taip kalbėjo Viešpaties lūpos“.
  Balsas sako: „Šauk!“ Tada aš paklausiau: „O ką gi man šaukti?“ – „Žmonės visi kaip žolė, ir visas jų grožis lyg lauko gėlė. Žolė sudžiūsta, gėlė nuvysta, kai Viešpaties kvapas padvelkia. Žolė sudžiūsta, gėlė nuvysta, o mūsų Dievo žodis išlieka per amžius“.
  Užlipk ant aukšto kalno, džiugiosios naujienos skelbėjau Sione! Galingai pakelk savo balsą, džiugiosios naujienos skelbėja Jeruzale! Pakelk, nebijok! Sakyk Judo miestams: „Štai jūsų Dievas! Štai Viešpats Dievas ateis su galia, ir jojo ranka bus valdinga.    Su juo štai tie, kuriuos jis užpelnė, jo priekyje tie, kuriuos įsigijo. Ganys kaip piemuo savo bandą, savąja ranka jis surinks ją. Nešios ėriukus prie krūtinės, vedžios vedekles rūpestingai“.

Žvilgsnis Adventui       2021-12-6 11:12

Priminimas, šiandien Šv.Mikalojus, vyskupas
Paskambinkime savo vienišiems draugams, priminkime jiems, kad visi esame Dievo vaikai – viena didelė šeima. Tegul tikėjimas niekuomet neapleidžia mūsų širdžių. Pasiūlykite ir savo pagalbą. Šitaip parodysite, kad tikėjimas yra vaisingas.

Kun. Vladimiras Solovej       2021-12-6 5:59

Šioje meditacijoje norėčiau ne tiek komentuoti Evangelijos ištrauką apie paralitiko išgydymą, kiek belaukiant Dievo Sūnus Įsikūnijimo iškilmės pažvelgti į Įstatymo mokytojų, kurie akylai stebėjo šį Jėzaus pagydymą, bruožus. Tam, kad juos pažintume, neprivalome gilintis į ano meto Palestinos realijas. Pakaks pažvelgti į veidrodį. Mes juos gerai pažįstame, kadangi patys turime jų savybių. Kaip juos atpažinti? Vienas pagrindinių Įstatymo mokytojo bruožų yra tas, kad toks žmogus neleidžia nuardyti savo namo stogo. Jo name, nors ir perpildytame, yra tvarka. Kiekvienas daiktas turi savo vietą. Čia nieko netrūksta, bet ir niekam daugiau vietos neatsiras. Nebus vietos jokiam nenumatytam įvykiui. Nesuplanuotiems įvykiams nutikti draudžiama! Be kita ko, Įstatymo mokytojas nieko ir nesitiki. Jis nėra siekių ir svajonių žmogumi. Jo viltis yra suplanuota, jo fantazijai nukarpyti sparnai, rizika išbraukta, abejonės išvarytos lauk, dvasia patalpinta už grotų, tiesa įkalinta.
Jo namus saugo teisėtvarkos pajėgos, kurioms vadovauja baimė. Jos su riksmu užstoja kelią visiems, kurie negali įrodyti savo pažinties su namų šeimininku. Įstatymo mokytojas yra pasiruošęs mokytis vien to, ką jau žino. Jis yra pasiskiepijęs nuo bet kokių naujovių. Jis negali sau įsivaizduoti kitoniškumo, nebent tai būtų tiksli jam jau pažįstamų pavyzdžių kopija.
Jo samprotavimai nesusiduria net su mažiausiomis kliūtimis, kadangi juos nubrėžia tobulos logikos mechanizmas, sukurtas tam, kad būtų gautas trokštamas rezultatas ir iš anksto žinoma išvada. Įstatymo mokytojas yra kelių nesulaužomų taisyklių žmogus. Visų pirma vienos – tiesa yra visuomet mano pusėje.
Jis kovoja su pagunda. Įstatymo mokytojas išmoko įveikti pagrindinę pagundą vos jai pasirodžius: įtarimą, kad galbūt jis nėra teisus. Jis supranta, kad jei ši pagunda augs – jam galas. Įstatymo mokytojas rado jai priešnuodį: pakanka manyti, kad kiti klysta. Paprasta!
Visų pirma, negali būti jokių kompromisų su faktais. Įstatymo mokytojas žino, kaip reikia su jais elgtis: juos reikia patalpinti į savo schemas, į savo kruopščiai suplanuotą tvarką. Apie faktus nevalia diskutuoti. Tačiau reikia juos priversti užimti vietą jiems numatytuose mąstymo stalčiuose Įstatymo mokytojas nemoka klausytis faktų balso. Pasitelkdamas gudrius savo patirties įskiepius jis neutralizuoja provokacinį faktų krūvį ir liepia jiems kalbėti tai, ką pats nori išgirsti, kol galiausiai patalpina juos į jiems paruoštus narvelius.
Įstatymo mokytojas niekada neišeina į lauką, į gryną orą. Jis siekia viską suvesti į savo žinias, viską pritaikyti savo išprusimo lygiui, savo gyvenimo sistemai. Jis yra įpratęs kelti klausimus kitiems. Tačiau atsakymai į šiuos klausimus taip pat yra jo specialybė. Jis turi pilną ir išbaigtą atsakymų komplektą. Įstatymo mokytojas nejaučia nerimo arba jį veja lauk.
Jis neleidžia praardyti savo namo stogo.
Į jo namus visada reikia eiti pro duris. Visada reikia pirmiausia apie savo vizitą įspėti, pateikti kontrolei reikiamus dokumentus, kad būtų išvengta netikėtumų ar nenumatytų įvykių.
Visa bėda glūdi tame, kad būtent Įstatymo mokytojas turėtų kitus mokyti priimti įvykius. Tuo tarpu, kai vyksta kažkoks įvykis, jis sėdi (Ten sėdėjo fariziejų bei Įstatymo mokytojų Lk 5, 17). Jis sėdi svarstydamas, kokią čia dabar taktiką pritaikius, kad būtų galima šį įvykį nukauti. Tokiu būdu jis atima iš žmonių tai, ką turėtų duoti ir ką tariamai duoda. Jam neateina į galvą, kad išganymas visuomet mus pasiekia netikėtai, tarsi iš kitos pusės. Jis nemano, kad tikra namų nelaimė glūdi tame, kad juose viskas yra ir nieko netrūksta. Praardytas stogas nėra netvarkos požymis, bet svetingumo; tai yra džiaugsmingas netikėto svečio pasitikimas. Tokiuose namuose pats Įstatymo mokytojas yra netvarkos ženklas.

Kun. Vladimiras Solovej       2021-12-6 5:57

Kristus visada yra netikėtas ir nesuprogramuotas svečias.
Įstatymo mokytojo portreto papildymui pravartu būtų perskaityti Luko evangelijos epizodą apie apaštalo Mato pašaukimą. Jėzus pašaukia muitininką Levį ir švenčia šį naują pašaukimą puotaudamas su ne itin geros reputacijos veikėjais. Fariziejai ir jų Rašto aiškintojai murmėjo ir prikaišiojo jo mokiniams: „Kam jūs valgote ir geriate su muitininkais ir nusidėjėliais?“ Lk 17, 30
Prieš tai sakėme, kad Įstatymo mokytojas yra žmogus, neleidžiantis atverti savo namų stogo. Dabar galime pridurti, kad tai yra žmogus, stovintis išorėje. Rašto aiškintojai neina į vidų, jie nedalyvauja puotoje. Jie žvelgia į dalykus per tam tikrą atstumą, pasilikdami savo vietose, užsisklendę savo pasaulyje, įkalinti savo perspektyvose, užblokuoti savo požiūriuose, pasislėpę už savo schemų.
Tam, kad kažką suprastų, jie turėtų išeiti iš savęs. Tai reiškia įeiti į kitų pasaulį, pakeisti savo perspektyvas, pažvelgti į dalykus iš vidaus, stebėti rizikuojant, vertinti dalyvaujant, nusiimti akinius, pro kuriuos žvelgiama į kitus žmones.
Įstatymo mokytojas bijo užsikrėsti. Todėl jis atsiriboja nuo gyvenimo. Jis tarsi yra išjungtas iš tikrovės, ypač iš žmonių tikrovės.
Tuo tarpu Kristus sutiko žmogų, nesilaikė jokio atstumo, visiškai priėmė žmogaus dalią – įsikūnijo. Įsikūnijimas yra pati radikaliausia dalyvavimo forma.
Nesileiskime suvedžiojami. Mums būtina palikti savo vietą, savo lauką, savo privilegijuotą stebėjimo tašką, kad galėtume kartu su Kristumi sėsti prie bendro stalo. Tik bendrame sąmyšyje, t. y. sumišę su žmonėmis, kartu su kitais Kristaus puotos dalyviais pajėgsime ką nors suprasti.
Įstatymo mokytojas nustoja būti Įstatymo mokytoju tuo metu, kai palieka savo knygas ir kodeksus, savo teorines konstrukcijas, kai apsisprendžia pats asmeniškai atrasti tai, kas vyksta „viduje“. Tuomet, jei jis vėl išeis į išorę, tai jau tik tam, kad pataisytų savo tekstus. Net ir Įstatymo mokytojas gali atsiversti. Nustojęs būti „tuo, kuris žino“, jis gali tapti „tuo, kuris mokosi“. Viskas priklauso nuo jo. Tereikia išeiti iš „išrinktųjų sektos“ ir sėstis prie stalo su kitais.
Paralitiko pagydymo pasakojimo pabaigoje rašoma: Visus pagavo nuostaba, ir jie garbino Dievą. (Lk 5, 26) Ar tikrai visi garbino Dievą? Ar Rašto aiškintojai ir fariziejai taip pat? Nežinia. Tačiau Evangelija rašo apie visus. Nepaisant to, yra tarp jų reikšmingų žmonių ar ne, tai vis tiek nieko nekeičia. Šventė vyksta toliau ir joje dalyvauja visi. (Galbūt evangelistas Lukas ir kiti sinoptikai tai parašė tam, kad pabrėžtų, jog „labai svarbios personos VIP“ čia yra visai nesvarbios?)

II Advento savaitės (KV) Pirmadienio       2021-12-6 5:53

Evangelija (Lk 5, 17–26)

  Vieną dieną Jėzus mokė žmones. Ten sėdėjo fariziejų bei Įstatymo mokytojų, kurie buvo susirinkę iš visų Galilėjos ir Judėjos kaimų, taip pat iš Jeruzalės. O Viešpaties galybė skatino jį gydyti sergančius.
  Štai vyrai neštuvais atgabeno paralyžiuotą žmogų. Jie bandė jį įnešti vidun ir paguldyti priešais Jėzų. Nerasdami pro kur įnešti dėl žmonių gausybės, jie užlipo ant plokščiastogio ir, praardę plytas, nuleido jį kartu su neštuvais žemyn į vidurį ties Jėzumi. Matydamas jų tikėjimą, jis tarė: „Žmogau, tavo nuodėmės tau atleistos!“
  Tuomet Rašto aiškintojai ir fariziejai pradėjo svarstyti: „Iš kur šitas piktžodžiautojas? Kas gi gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas!“
  O Jėzus, perpratęs jų mintis, prabilo: „Kam jūs taip manote savo širdyje? Kas lengviau – ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės tau atleistos’, ar pasakyti: ‘Kelkis, imk savo gultą ir vaikščiok?’ O kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint žemėje galią atleisti nuodėmes,– čia jis tarė paralyžiuotajam,– sakau tau: kelkis, imk savo patalą ir eik namo“. Tas tuojau atsikėlė jų akivaizdoje, pasiėmė neštuvus ir, šlovindamas Dievą, nuėjo namo.
  Visus pagavo nuostaba, ir jie garbino Dievą. Apimti baimės, jie kalbėjo: „Šiandien matėme nuostabių dalykų“.
  Katalikai.lt

II Advento savaitės (KV) Pirmadienio       2021-12-6 5:51

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 84, 9–14)

P.  Štai ateis mūsų Dievas ir mus išgelbės.

  Noriu išgirsti, ką Viešpats Dievas byloja:
  jis skelbia ramybę savo žmonėms – savo bičiuliams.
  Tikrai jis netrukus išgelbės, kurie jo šventai bijo,
  ir Dievo garbė sugrįš į mūs šalį. – P.

  Susitiks ten Gailestingumas ir Ištikimybė,
  pasibučiuos Taika su Teisybe.
  Žemėje dygs Ištikimybė,
  iš dangaus pažvelgs meiliai Teisybė. – P.

  Visokių gėrybių duos Viešpats,
  derlinga bus mūsų žemė.
  Teisybė jo akivaizdoj vaikščios,
  o josios pėdom seks Dievo palaima. – P.

Posmelis prieš evangeliją

P.  Aleliuja. – Štai ateis Karalius, valdantis žemę,–
              jis pats nuims nuo mūsų vergovės jungą. – P. Aleliuja.

II Advento savaitės (KV) Pirmadienio       2021-12-6 5:50

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Iz 35, 1–10)

  Pradžiugs dykuma, tyrieji laukai, ims krykštauti žydinti dykvietė. Jinai pasipuoš visomis gėlėmis ir džiūgaute džiūgaus laiminga.  Jai suteikta bus Libano grožybė, Karmelio ir Šarono puošnumas. Manoji tauta žvelgs į Viešpaties šlovę, į mūsų Dievo gražumą.
Tegul sutvirtėja nusilpusiems rankos, tegul nebelinksta jiems keliai. Sakykite tiems, kurie nusiminę: „Drąsos! Nebijokite! Štai jūsų Dievas! Ateina jo kerštas ir atpildas. Pats Dievas ateis ir jus išgelbės“.
  Tuomet atsimerks akliesiems akys, atsivers kurtiesiems ausys. Raišasis pašoks tartum elnias, ir nebyliui atsiriš liežuvis. Dykynėje sunksis vanduo, ims tyruose upės tekėti. Išdegęs smėlynas tvenkiniu virs, išdžiūvusi žemė – vandens šaltiniais. Krašte, šakalai kur gyveno, augs meldai ir nendrės.
  Švarus ten bus kelias. Jis vadinsis „Šventasis kelias“. Juo žengti negalės nešvarieji, juo klaidžioti nevalia bus paikiesiems. Nebus tenai liūtų, ant jo neužlips plėšrūs žvėrys. Juo žengs atpirktieji. Kuriuos Viešpats išlaisvins, tie sugrįš į tėvynę. Linksmi atkeliaus jie į Sioną, ir amžinas džiaugsmas spindės iš jų veido. Sugrįš džiugesys ir laimė didžiausia, vargams ir dejonėms praėjus.

ADVENTAS        2021-12-5 14:59

Advento metas yra mūsų tikėjimo kelionės svarbi atkarpa;
rengiamės švęsti šv. Kalėdas – mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus Gimimą,
o kartu rengiame savo širdis,
kad jos visiškai įsileistų Jėzų.

 

Prieš šv. Kalėdas        2021-12-5 14:58

labai svarbu pašalinti moralines šiukšles,
todėl Sutaikinimo sakramentui mūsų adventinėje kelionėje turi tekti ypač svarbi vieta.

Gera išpažintis parengia mūsų širdis Jėzaus atėjimui pas mus.
Geram ryšiui su Viešpačiu reikia savais žodžiais pasakyti,
kad jį mylime,
dėkoti už gyvenimo dovaną ir atsiprašyti,
kur klydome ar apsileidome.
Jei pasiseks geriau melstis,
tikrai bus šviesesnės ir gražesnės šv. Kalėdos.

 

Rekomenduojame

Arnas Simutis. Lietuva yra šaltojo pilietinio karo būklėje

Dovilas Petkus. Mažosios Lietuvos diena – nacionalistinė šventė

Mindaugas Karalius. Lietuvių kalbos naikintojai bus įamžinti knygoje

Tautvydas Galinis. Svetimvardžiai asmens dokumentuose, arba apie projektą atšaukti valstybinę lietuvių kalbą

Daugiau nei pusė Airijos katalikų dėl pandemijos pasirinko neiti į šv. Mišias

Vytautas Radžvilas. Žodis Laisvės gynėjų dieną

Vytautas Radžvilas. Autonomininkų svajonės tampa tikrove

Kuriamas precedentas: Kvebeko teisėjas apribojo neskiepyto tėvo teisę lankyti vaiką

Asta Katutė. Ideologinė politika: nuo asmenvardžių keitimo iki vėl grąžintos Stambulo konvencijos

Papunkčiui su Vytautu Sinica. Naujametinės valdžios dovanėlės Lietuvai

Vytautas Sinica. Su Matu Maldeikiu diskutavome apie valdančiųjų vertybinę užsienio politiką

Dovilas Petkus. Pasipiktinę tautos pasipiktinimu?

Aleksandras Nemunaitis. Dalinuosi profesorės A. Ramonaitės išmintingomis įžvalgomis apie demonizaciją, etikečių klijavimą, demokratiją ir tautos taiką

Linas Karpavičius. Siūlau valdančiajai daugumai idėją!!!!!!

Jolanta Miškinytė. Puiki žinia Lenkijos kovotojams su sanitarine diktatūra, žmogaus teisių pažeidinėjimu ir Konstitucijos mindymu

Pragariška Džo Baideno savaitė

V.Pranckietis privalo trauktis iš užimamų pareigų, jei vadovaudamas Seimo Kaimo reikalų komitetui neatstovauja kaimo daugumai

Abortai vėl tapo pagrindine mirties priežastimi pasaulyje

Ispanija Covidą priskiria įprastam gripui – ragina likusias ES šalis sekti šiuo pavyzdžiu

Linas Karpavičius. Šiandien, kaip niekad mums iškyla Sausio 13-osios aukų įprasminimo iššūkis

Kun. R. Grigas V. Landsbergiui: Profesoriau, galėtumėte būti dėkingesnis

Laisvės gynėjų dienai skirtas minėjimas Lukiškių aikštėje

Šalies visuomenės veikėjai sutaria – valdžia pati išprovokavo žmonių reakciją

Ramūnas Aušrotas.  Atėjo laikas vėl kovoti už laisvę

Sausio 13-ąją – Laisvės dieną piliečiai nušvilpė minėjime pasisakančius valdančiuosius, plojo tik Prezidentui

Dominykas Vanhara. Bet žinot, kas šiandien geriausia?

Lietuvių kalbai – gedulo varpai?

Dominykas Vanhara. Vyriausybė nutraukinės sutartį tarp Lietuvos geležinkelių ir Belaruskali

Aleksandras Nemunaitis. „Vilniaus viešojo transporto“ direktorius miega namie ir sapnuoja 1 mln. eurų pelną, darbuotojai miega prie jo kabineto

JAV mokykloje patvirtintas pradinių klasių moksleivių šėtono klubas po pamokų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.