Geroji Naujiena

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Laikų pabaiga – XXXIII eilinis sekmadienis

Tiesos.lt redakcija   2021 m. lapkričio 14 d. 10:14

48     

    

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Laikų pabaiga – XXXIII eilinis sekmadienis

Baigiantis liturginiams metams Mišiose skaitomas Dievo žodis pasakoja apie laikų pabaigą. Pranašo Danielio knygoje rašoma: „Daugelis miegančiųjų žemės dulkėse atsibus – kai kurie amžinajam gyvenimui, kiti gėdai ir amžinajai negarbei. Išmintingieji švytės dangaus skliauto spindesiu, o vedusieji daugelį į teisumą bus tarsi žvaigždės per amžių amžius“ (Dan 12, 2–3).

Jėzus, skelbdamas Evangeliją, taip pat kalbėjo apie pasaulio pabaigą: „Anomis dienomis užguls toks suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pradžios pasaulio, kurį Dievas sukūrė, iki šiolei, ir daugiau nebebus.

<…>

Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove (Mk 13, 19.26).

Žmogaus Sūnus ateis pasaulio teisti, pakviesdamas teisiuosius į amžinąją laimę, o neteisiuosius pasmerkdamas. Dievo teismas tik užantspauduos žmogaus laisvus pasirinkimus, kuriuos jis bus daręs per savo gyvenimą ir mirties valandą.

Šie pasakojimai apie pasaulio pabaigą pateikiami ne mums išgąsdinti, bet kad mūsų kasdienybė su savo džiaugsmais ir rūpesčiais neužgožtų paties esminio dalyko – pasiruošimo susitikti su amžių Teisėju. Jėzus pasakojimą apie laikų pabaigą užbaigė raginimu: „Budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas!“ (Mk 13, 33).

Prisimenu iš mokyklos dienų garbaus amžiaus prancūzų kalbos mokytoją. Per jo pamokas mes kartais paišdykaudavome. Tuomet mokytojas prieidavo prie didžiausio išdykėlio ir pasakydavo lotynišką sentenciją: Quidquid agis, prudenter agas et respice finem! – „Kad ir ką darytum, elkis protingai ir mąstyk, kuo tai baigsis!“ Koks protingas buvo mokytojas, primindamas išdykėliams, kad reikia mąstyti apie savo elgesio pasekmes.

Dievo žodis, primindamas apie pasaulio pabaigą ir mūsų gyvenimo pabaigą, kviečia stabtelėti prie mūsų gyvenimo kertinių dalykų: ar tikrai mylime Dievą ir žmones? Ar nesame susikūrę kokių nors stabų? Ar rimtai rūpinamės savo amžinuoju likimu?

Apie meilę Dievui galime kalbėti tik tuomet, jeigu Dievui skiriame pakankamai dėmesio. Tačiau jei nesisaugome nuodėmių, beveik nesimeldžiame, tuomet kalbos apie meilę Dievui būtų tik savęs apgaudinėjimas ir nieko daugiau.

Meilė artimui reiškiasi gero linkėjimu ir darymu mus supantiems žmonėms, ypač patiriantiems kokį nors vargą. Tačiau jei nuolat mąstome tik apie savo reikalus, o kitų žmonių bėdos mums mažiausiai rūpi, jei neprisiverčiame atleisti ir melstis už tuos, kurie mus įžeidė ar padarė ką nors bloga, tuomet artimo tikrai nemylime, ir tai jau yra didelė mūsų bėda.

Visi mes turime įvairių kūno polinkių; kai kurie iš jų yra ypač netvarkingi ir stiprūs. Tai gali būti neapykanta, perdėtas savęs vertinimas, netvarkingas seksualinis potraukis, godumas medžiaginių dalykų ir kt. Netvarkingi polinkiai atima ramybę ir dažnai tampa mūsų suklupimo akmeniu. Kad juos apvaldytume, pirmiausia reikia pažinti savo silpnybes, su jomis kovoti darant kasdienę sąžinės peržvalgą, pasinaudojant Sutaikinimo sakramentu ir prašant Dievo pagalbos, kad nugalėtume tai, kas mūsų prigimtyje yra netvarkinga. Didžiausias stabas, kurį mes daugiausia smilkome, yra mūsų puikybė – siekis būti pranašesniam už kitus.

Dievo Žodis, primindamas apie visų dalykų pabaigą ir ragindamas budėti, kviečia rimtai pasitikrinti, kokia yra mūsų dvasinė būklė. Jeigu dabar reikėtų susitikti su Viešpačiu, ar neišsigąstume, kad susitikimui esame nepasiruošę? Prašykime Viešpatį šviesos gerai save pažinti ir padaryti reikalingų pasiryžimų.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

„Kodėl neleidai mano pinigų apyvarton?“       2021-11-17 5:57

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Jacek Paszenda SDB
Jėzus pasakė dar vieną palyginimą. Mat jis buvo netoli Jeruzalės, ir žmonės manė, jog netrukus turinti pasirodyti Dievo karalystė. Tad jis kalbėjo: „Vienas didžiūnas iškeliavo į tolimą šalį gauti karaliaus sosto, o vėliau turėjo sugrįžti atgal. Jis pasišaukė dešimt tarnų, padalijo jiems dešimt minų ir tarė: ‘Verskitės, kol sugrįšiu’. Piliečiai nekentė jo ir nusiuntė iš paskos pasiuntinius pareikšti: ‘Mes nenorime, kad šitas mums viešpatautų’. Gavęs karalystę, jis sugrįžo ir liepė pašaukti tarnus, kuriems buvo davęs pinigų, norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo. Atėjo pirmasis ir tarė: ‘Valdove, tavo mina man atnešė dešimtį minų’. Jis atsakė: ‘Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei patikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimt miestų’. Atėjo antrasis ir pareiškė: ‘Valdove, tavo mina man laimėjo penkias minas’. Ir šitam jis pasakė: ‘Tu valdyk penkis miestus’. Atėjo dar vienas ir tarė: ‘Valdove, štai tavo mina, kurią laikiau suvyniotą į skepetą. Aš bijojau tavęs, nes esi žmogus griežtas: imi nepadėjęs ir pjauni nepasėjęs’. Jis atsiliepė: ‘Netikęs tarne! Aš tave teisiu tavo paties žodžiais. Tu žinojai, kad aš griežtas žmogus: imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau. Tai kodėl neleidai mano pinigų apyvarton, kad sugrįžęs išreikalaučiau su palūkanomis?’ Aplinkiniams jis tarė: ‘Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų’. Tie sakė: ‘Valdove, betgi anas jau turi dešimt minų!’ Jis tarė: ‘Aš sakau jums:, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turėjo. Mano priešus, nenorėjusius, kad jiems viešpataučiau, atveskite čionai ir nugalabykite mano akyse!’“. Tai pasakęs, Jėzus visų priekyje leidosi į Jeruzalę.
„Kiekvienam, kas turi, bus pridėta…“ Kartais gal tai atrodys neteisinga. Esame pripratę, kad teisingumas, tai kiekvienam – tiek pat priklauso, vienodai. Negalima nuskriausti nė vieno. Tokiu būdu daliname vaikams saldainius, o suaugusiesiems premijas. Tokį patį kiekį pilame į stiklainius ir tokias pačias porcijas gauname restorane. Atrodo teisinga.
Ar taip yra? Absoliučiai ne! Jėzus savo palyginimais nenori mūsų mokyti apie žemiškus dalykus! Nes jei suskaičiuosime tiksliai – viena mina – tai 26 kg aukso arba sidabro – tai visas tas palyginimas atrodytų perdėtas ir nerealus. Taigi Jėzus mums kalba apie savo Tėvą, mūsų Dievą. Ir taip reikia suprasti visą istoriją. Dievas dovanoja žmogui su pertekliumi savo malonės tiek daug, kad sunku sau įsivaizduoti. Ir, deja, kartais to nematome, o kartais paslepiame tą lobį ir su Jo malone nieko nedaroma. O atlygis Danguje laukia dar didesnis – tam, kuris turi ir gerai pasinaudojo Dievo malonėmis, bus dar pridėta.
Šv. Cecilija tarnavo Dievui gautomis malonėmis taip, kaip galėjo. Pagal pasakojimus – muzika ir giesmėmis. Ir tuo užsitarnavo Dangaus garbę. Taip pat kiekvienas iš mūsų gali siekti jos pavyzdžiu, nesvarbu, kiek talentų yra gavęs, kiek sugeba padaryti, kiek turi galimybių… Tiesiog kiekvienas, ir vargšas, ir turtingas, ir bemokslis, ir mokslininkas… Reikia tik norėti duoti vaisių savo gyvenimu. Nors kasdien po truputį…
Bernardinai.lt

Evangelijos       2021-11-17 5:53

Mąstymas
Prašyti išminties ir valios jėgų pagausinant gautąjį gėrį

Artėja liturginių metų pabaiga. Bažnyčia pateikia man Jėzaus žodį tam, kad širdyje apžvelgčiau, kaip panaudojau per visus metus gautąjį gėrį. Palyginimo apie minas šviesoje pabandysiu įvertinti savo dabartinę gyvenimo situaciją.

*

„Padalijo jiems dešimt minų”. Grįšiu prie svarbiausių momentų, įvykusių pastaruoju gyvenimo laikotarpiu. Kokias dovanas, talentus matau savyje? Kokie geri įkvėpimai kilo mano širdyje? Ką atpažįstu kaip didžiausią paskutinio laikotarpio apdovanojimą?

*

„Verskitės kol sugrįšiu”. Jėzus ragina mane įsisąmoninti, kad kiekvienas gėris yra Jo dovana. Jis patikėjo jį man. Jėzus pasitiki manimi, laukia iš manęs dosnumo, užsiangažavimo gyvenime. Kaip „investavau” šiemetinį gėrį?

*

„Liepė pašaukti tarnus […], norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo”. Jėzus klausia manęs, ką pelniau kaip žmogus, kaip krikščionis; ką „uždirbau“ savo pašaukime?

*

„Gerai, stropusis tarne”. Jėzus džiaugiasi kiekvienu gėriu, kurį padauginau. Kada suteikiau Jam didžiausią džiaugsmą? Ar žvelgdamas į save jaučiuosi „geras tarnas”?

*

„Netikęs tarne…”. Kokie jausmai bunda manyje, kada klausausi pokalbio su blogu tarnu? Ką atpažįstu kaip savo didžiausią praėjusio laiko apsileidimą?

*

„Bijojau…”. Ar nėra manyje baimių, kurios stabdo gėrio plėtojimąsi manyje? Kokia baimė trukdo man labiausiai? Išsakysiu ją ir atiduosiu Jėzui.

*

Atnešiu Jėzui per šį laikotarpį manyje užderėjusį gėrį. Prašysiu Jo, kad jį laimintų ir padaugintų. Su meile išpažinsiu:

„Tu esi visokio gėrio šaltinis!”

Kasdienampmastau.lt

XXXIII eilinės savaitės trečiadienio       2021-11-17 5:51

Evangelija (Lk 19, 11–28)

  Jėzus pasakė dar vieną palyginimą. Mat jis buvo netoli Jeruzalės, ir žmonės manė, jog netrukus turinti pasirodyti Dievo karalystė.
  Tad jis kalbėjo: „Vienas didžiūnas iškeliavo į tolimą šalį gauti karaliaus sosto, o vėliau turėjo sugrįžti atgal.
  Jis pasišaukė dešimt tarnų, padalijo jiems dešimt minų ir tarė: ‘Verskitės, kol sugrįšiu’.
  Piliečiai nekentė jo ir nusiuntė iš paskos pasiuntinius pareikšti: ‘Mes nenorime, kad šitas mums viešpatautų’.
  Gavęs karalystę, jis sugrįžo ir liepė pašaukti tarnus, kuriems buvo davęs pinigų, norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo.
  Atėjo pirmasis ir tarė: ‘Valdove, tavo mina man atnešė dešimtį minų’. Jis atsakė: ‘Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei patikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimt miestų’.
  Atėjo antrasis ir pareiškė: ‘Valdove, tavo mina man laimėjo penkias minas’. Ir šitam jis pasakė: ‘Tu valdyk penkis miestus’.
  Atėjo dar vienas ir tarė: ‘Valdove, štai tavo mina, kurią laikiau suvyniotą į skepetą. Aš bijojau tavęs, nes esi žmogus griežtas: imi nepadėjęs ir pjauni nepasėjęs’.
  Jis atsiliepė: ‘Netikęs tarne! Aš tave teisiu tavo paties žodžiais. Tu žinojai, kad aš griežtas žmogus: imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau. Tai kodėl neleidai mano pinigų apyvarton, kad sugrįžęs išreikalaučiau su palūkanomis?’
  Aplinkiniams jis tarė: ‘Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų’.
  Tie sakė: ‘Valdove, betgi anas jau turi dešimt minų!’
  Jis tarė: ‘Aš sakau jums: kiekvienam, kas turi, bus pridėta, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turėjo. Mano priešus, nenorėjusius, kad jiems viešpataučiau, atveskite čionai ir nugalabykite mano akyse!’“.
  Tai pasakęs, Jėzus visų priekyje leidosi į Jeruzalę.
  Katalikai.lt

XXXIII eilinės savaitės trečiadienio       2021-11-17 5:50

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 16, 1. 5–6. 8. 15)

P.  Vos rytą pabusiu – tave išvydęs, Viešpatie, gėrėsiuos.

  Paklausyk, Viešpatie, teisiojo skundo,
  atsižvelk, kaip tave aš maldauju.
  Tegu tavo ausys maldą išgirsta
  iš mano neklastingųjų lūpų. – P.

  Tegu tavo takais mano kojos žingsniuoja,
  kad nesuklupčiau.
  Šaukiuosi tavęs, išklausyk mane, Dieve!
  Atkreipk į mane savo ausį, išgirsk mano žodį. – P.

  Tu saugok mane kaip akies lėlytę,
  po savo sparnais stropiai slėpki.
  Aš, gyvendamas teisiai, tavo veidą regėsiu,
  vos rytą pabusiu – tave išvydęs, gėrėsiuos. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 15, 16)

P.  Aleliuja. – Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių
              ir jūsų vaisiai išliktų. – P. Aleliuja.

XXXIII eilinės savaitės trečiadienio       2021-11-17 5:50

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (2 Mak 7, 1. 20–31)

  Nutiko, kad buvo suimta septyni broliai su jų motina. Karalius (Antiochas), norėdamas juos priversti, nepaisant Dievo Įstatymo, valgyti kiaulės mėsą, įsakė juos plakti diržais bei rimbais.
  Labai nuostabi buvo jų motina. Ji nusipelnė, kad būtų minima su didele pagarba. Per vieną tik dieną ji matė vieną po kito mirštant septynis savo sūnus; ji tai narsiai pakėlė, nes kliovėsi Viešpačiu. Kilniai galvodama, moterišką savo širdį ji stiprino vyriška drąsa, kiekvienam jų kalbėjo gimtąja kalba ir sakė: „Aš nežinau, kaip atsiradote mano kūne; ne aš jums daviau ir kvėpavimą bei gyvybę; taipogi nė vieno iš jūsų aš nesujungiau iš elementų. Ne! Pasaulio Kūrėjas padaro gimsiantį žmogų, kai tas atsiranda; jis žino, kaip daiktai atsiranda. Jisai maloningai grąžins jums kvėpavimą ir gyvybę, kadangi dėl jo įstatymų jūs dabar savęs nesigailite!“
  Tačiau Antiochas pamanė, kad moteris niekinanti jį, ir įtarė, kad ji norinti jį išplūsti. Buvo dar likęs jaunėlis. Tad jį karalius dabar įkalbinėjo ne tik gerais žodžiais, bet ir prisiekdamas žadėjo padaryti jį turtingą ir labai laimingą, jeigu tik jis atkrisiąs nuo savo protėvių gyvenimo būdo; pareiškė norįs, be to, padaryti jį savo draugu ir jam patikėti aukštas valstybines pareigas. Su tuo jaunuoliui vis nesutinkant, karalius pasišaukė motiną ir įkalbinėjo patarti vaikinui išsigelbėti.
  Tik po ilgo įkalbinėjimo jinai sutiko kalbinti sūnų.Prie jo pasilenkusi, pašiepdama žiaurųjį tironą, ji prabilo gimtąja kalba: „Mano sūnau, pagailėki manęs! Devynis mėnesius nešiojau tave savo kūne, trejus metelius tave žindžiau; tave maitinau, auginau ir globojau, kol dabar tu išaugai toks didelis. Prašau tave, vaikeli, pažvelk į dangų ir žemę – į visa, kas yra, ir suprask: Dievas tatai sukūrė iš nieko, ir taip atsiranda ir žmonės. Budelio tu nebijok; būk savo brolių vertas ir priimk mirtį! Paskui, malonės metu, aš atgausiu tave kartu su broliais“.
  Vos tik ją išklausęs, jaunėlis sušuko: „Ko gi jūs laukiate? Karaliaus įsakymo aš neklausysiu, bet laikysiuos Įstatymo, kuris mūsų protėviams duotas per Mozę. O tu, kuris išgalvojai hebrajams visas šias piktybes, neištrūksi iš Dievo rankų!“

Jonas Paulius II, enciklika       2021-11-16 6:12

DIVES IN MISERICORDIA apie Dievo gailestingumą (1980 m.)
Marija yra drauge toji, kuri ypatingai ir išskirtinai – kaip niekas kitas – patyrė gailestingumą, o drauge kilniausiu būdu jį užtarnavo savo širdies auka ir todėl galėjo dalyvauti Dievo gailestingumą atskleidžiant. Ta auka glaudžiai susieta su jos Sūnaus kryžiumi, po kuriuo ji stovėjo Kalvarijoje. (…)
Niekas taip artimai, kaip Nukryžiuotojo Motina, nepatyrė kryžiaus slėpinio – to sukrečiančio įvykio, kai transcendentinis Dievo teisingumas susitiko su meile, to „bučinio“, kurį gailestingumas padovanojo teisingumui. Niekas taip, kaip Marija, neaprėpė širdimi to slėpinio, to tikrai dieviškojo atpirkimo, kuris įvyko ant Kalvarijos Sūnaus mirtimi drauge su jos motiniškos širdies auka ir su jos paskutiniu „fiat“.
Marijai geriausiai pažįstamas dieviškojo gailestingumo slėpinys. Ji žino, kiek tai kainavo, kokia didelė ta kaina. Ta prasme vadiname ją gailestingumo Motina: Gailestingąja Motina ir Dievo gailestingumo Motina, ir kiekvienas iš šiųdviejų titulų turi gilią teologinę prasmę. Jie byloja apie ypatingą jos sielos, visos jos asmenybės gebėjimą – per painius Izraelio, kiekvieno žmogaus ir visos žmonijos istorijos įvykius įžvelgti, kaip dalijamas gailestingumas „kartų kartoms“ [105] pagal Švenčiausiosios Trejybės amžinąjį sumanymą. (…)
Tos „gailestingos“ meilės, kuri tampa akivaizdžiausia susidūrus su moraliniu bei fiziniu blogiu, dalininkė ypatingu ir išskirtinu būdu buvo Nukryžiuotojo ir Prisikėlusiojo Motina – Marija. Gailestingoji meilė ir toliau be paliovos joje ir per ją reiškiasi Bažnyčios ir žmonijos istorijoje. Tas reiškimasis nepaprastai vaisingas, nes jį palaiko ypatingas Marijos motiniškos širdies taktiškumas, jos atjauta ir galia padėti visiems, kurie mieliau priima motinos gailestingą meilę. Tai vienas didžiausių ir gaiviausių krikščionybės slėpinių, glaudžiausiai susietų su Įsikūnijimo slėpiniu.
„Ši Marijos motinystė malonės plane (kaip skelbia Vatikano II Susirinkimas) nenutrūkstamai tęsiasi nuo sutikimo, kurį ji davė apreiškimo metu tikėdama, kurį nesvyruodama išlaikė po kryžiumi, iki amžino visų išrinktųjų atbaigimo. Iš tiesų paimta į dangų, ji neatsisakė šio išganingo vaidmens, bet daugeriopai savo užtarimu tęsia toliau, parūpindama mums amžinojo išganymo dovanų. Ji su motiniška meile rūpinasi savo Sūnaus broliais, iki šiol keliaujančiais ir esančiais pavojuose bei suspaudimuose, kol bus nuvesti į laimingą tėvynę“ [108].

Švč. Mergelė Marija, Gailestingumo Motina       2021-11-16 5:59

Evangelijos
Komentaro autorė – Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF

Tenka girdėti atsidūsėjimų, kad po Jėzaus kryžiumi stovėjo labai mažai Jam artimų žmonių, tik keletas. Kiti negalėjo, nepajėgė to padaryti dėl įvairių priežasčių. Tie stovėjusieji, buvo ten su viskuo, su visa savo tikrove: su dužusiais lūkesčiais, nusivylimu, baime, grėsmėmis dėl savo ateities, sielvartu, skausmu ir daugybe kitų dalykų.

Vienoje bažnyčioje dažnai tenka matyti, kaip žmonės stovi po dideliu kryžiumi jį apkabinę. Kai kurie ten stovi dažnai: eidami į ar iš studijų, per darbo pertrauką, eidami apsipirkti, prieš svarbius pokalbius, po skaudžių konfliktų ir t. t.

Ar aš galiu stovėti po Jėzaus kryžiumi su visu savo gyvenimu? Ne kartais ateiti, kai reikia ar norisi, bet stovėti kasdienoj: su visais džiaugsmais ir sielvartais, su auginančiais ir skaudinančiais įvykiais, su troškimais ir nusivylimais. Ar galiu su visu šiandienos darbų sąrašu stovėti po Jėzaus kryžiumi: su trimis studijų atsiskaitymais, su darbo pokalbiu, su sielvartu dėl artimųjų, su nerimu dėl savo sveikatos ir visu kitu? Stovėti po Jėzaus kryžiumi ir patirti nuolatinę Jo meilę visose tose situacijose?
Bernardinai.lt

Švč. Mergelė Marija, Gailestingumo Motina       2021-11-16 5:54

Dievo Žodis
Evangelija (Jn 19, 25–27)

  Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Kleopienė, ir Marija Magdalietė.
  Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.
  Katalikai.lt

Švč. Mergelė Marija, Gailestingumo Motina       2021-11-16 5:52

Dievo Žodis
Antrasis skaitinys (Gal 4, 4–7)

  Broliai!
  Atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnyste.
  O kadangi esate įsūniai, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ Taigi tu jau nebe vergas, bet įsūnis; o jeigu įsūnis, tai Dievo valia ir paveldėtojas.

Posmelis prieš evangeliją

P.  Aleliuja. – Laiminga Mergelė Marija:
              ji ir nemirusi pelnė kankinystės palmę
              po Viešpaties kryžiumi. – P. Aleliuja.
Katalikai.lt

Švč. Mergelė Marija, Gailestingumo Motina       2021-11-16 5:51

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 112, 1–8)

P.  Viešpaties vardui šlovė per amžius!

  Dievo tarnai, giedokit,
  garbinkit Viešpaties vardą!
  Šlovė Viešpaties vardui
  dabar ir per amžius! – P.

  Nuo pat saulėtekio iki saulėlydžio
  tebus šlovinamas Viešpaties vardas.
  Aukštai virš tautų yra Viešpats,
  garbė jo aukštesnė už dangų. – P.

  Kas toks, kaip mūsų Viešpats Dievas?
  Jis aukštybėj gyvena,
  iš ten žvelgia žemyn
  į dangų ir žemę. – P.

  Jis kelia nuo žemės beturtį,
  iš purvo elgetą traukia;
  sodina jį šalia kunigaikščių,
  tautos savosios didžiūnų. – P.

Švč. Mergelė Marija, Gailestingumo Motina       2021-11-16 5:50

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Iz 9, 1–3. 5–6)

    Tauta, kuri vaikščioja patamsiais, išvys skaisčią šviesą, gyvenantiems tamsos šalyje užtekės šviesybė. Tu sukelsi linksmybę ir didelį džiaugsmą. Jie linksminsis tavo akivaizdoje, kaip linksminasi žmonės pjūties metu, kaip džiūgauja grobį dalijant. Juk tu išardysi juos slėgusį jungą, sulaužysi vergusį vėzdą – gainiotojo lazdą, kaip Midiano dieną.
    Mums kūdikis gimė, sūnus gi mums duotas. Ant jojo pečių viešpatavimas. Vadins jį vardais: „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Taikos Kunigaikštis“.
    Didi jo valdžia, ir taika begalinė. Valdys jis Dovydo sostą ir jo karalystę. Jis stiprins ir grįs ją teisybe ir teise nuo šiol ir per amžius. Kareivijų Viešpaties uolumas šitai įvykdys.

Prašyti gilaus tikėjimo gydančiąja Jėzaus galia.       2021-11-15 20:28

Atsisėskime prie kelio, šalia nereginčio elgetos. Pamėginkime įsijausti į jo nelaimę ir bejėgiškumą. Daugelis žmonių praeina pro šalį. Niekas negali jam padėti.

Prisiminkime situacijas       2021-11-15 20:26

iš savo gyvenimo, kuriose jautėmės kaip „aklasis elgeta” – bejėgiai ir nesaugūs. Kas šiandien yra didžiausias mano/tavo aklumas? Kas labiausiai daro mus bejėgiais?

Atkreipkime dėmesį        2021-11-15 20:24

į staigią aklojo reakciją, tuo momentu kai sužino, kad pro šalį praeina Jėzus. Įsiklausykime į jo jaudinantį šauksmą: „Jėzau, pasigailėk manęs!” Atkreipkime dėmesį kaip užsispyręs kas kart vis garsiau šaukia, kuomet kiti jam tai draudžia.

JĖZUS KASDIEN ARTI PRAEINA        2021-11-15 20:22

pro mano/tavo vargą bei silpnumą ir nori, kad atkakliai kviestumėm Jo meilės. Sustoja prie manęs/tavęs ir klausia: „Ko nori, kad tau padaryčiau?”  Tad ko dabar Jo norėčiau prašyti labiausiai?

Pasilikdami arti Jėzaus,       2021-11-15 20:18

savo maldą pakeiskime stipriu šaukimu ir prašykime išgydyti. Pasilikime toje maldoje ilgesnį laiką, net jeigu mano/tavo vidiniai principai priešintųsi mums ir „draustų“ man šaukti.

Jėzus mato mane iki pat mūsų gelmių       2021-11-15 20:15

Žino mano/tavo „vidines ligas” ir gali mus išgydyti. Vis dėlto ieško mūsų širdyse tikėjimo. Nori pasakyti man/tau: „Tavo tikėjimas išgydė tave”

Stokime prie elgetos       2021-11-15 20:13

Atkreipkime dėmesį, kaip susitikimas su Jėzumi pagydė ir perkeitė jo gyvenimą. Jo šauksmą pakeitė džiaugsmas. Nudžiugintas iki gelmių, garbina Dievą. Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi šlovinkime Jį ir dėkokime Jam už visus susitikimus, kurių metu mane/tave išgydė, pašalino liūdesį ir grąžino džiaugsmą.

XXXIII eilinės savaitės pirmadienio       2021-11-15 5:55

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Nerijus Pipiras

Aklasis elgeta Bartimiejus, sėdėdamas prie kelio, prie Jericho miesto sienų, išgirdęs šurmulį klausė, kas čia praeinąs. Gal jis tikėjosi gauti kokį pinigėlį, ar išgirsti paguodos žodį. Gal jis viso to klausė mechaniškai, nes tokia buvo jo kasdienybė – elgetauti. Žmonių atsakymai nė kiek nestebina: praeina Mokytojas, bet tu nekvaršink Jam galvos.

Toks šios dienos Evangelijos kontekstas. Ką jis galėtų pasakyti mums, gyvenantiems XXI amžiuje, mačiusiems daugybę sienų ir paniškai bijančių tų, kurie ten, prie tų sienų, priversti gyventi ir prašyti pinigėlio. Ar prieglobsčio. Ar vilties… Tai mūsų situacijos… Praeina Jėzus.

Visada, kai Jis praeina, turi kilti sąmyšis. Nes praeina Dievas. Bartimiejus Jėzaus prašė ne pinigėlio. Jis šaukė: „Jėzau, pasigailėk manęs!“ Apie Jėzų jis buvo girdėjęs. Gal gandus, gal atsiliepimus. Tačiau, ko gero, nė svajote nesvajojo apie susitikimą. Nesvajojo, nes buvo kitoks. Aklas. Atstumtas. Užprogramuotas nelaimei. Net Dievo nelaiminamas – kaip buvo tikima. Jis negalintis regėti. Jis jaučia sąmyšį. Sujudimą. Šaukia. Nejučia, tačiau ne taip jau retai ir mes esame tarsi neregio vietoje.

Šių laikų neregystė – užkietėjimas nuodėmėse, manymas, kad Dievui mes nerūpime, kad Jis turi svarbesnių darbų nei mes, kad esame atstumti ir nereikalingi. Praeidamas Jėzus visuomet sukelia šurmulį širdyje.

Atsakykime į jį taip, kaip šaukė Bartimiejus: „Jėzau, pasigailėk manęs!“ Maža to – išpažinkime, kad norime regėti. Žmones ir Dievą. Nė kiek neabejoju, kad išgirsime tą patį atsakymą: „Regėk. Tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“ Praregėjęs Bartimiejus nusekė paskui Jėzų garbindamas ir šlovindamas Dievą. Evangelistas, tiesa, nepasako, ar jis vėliau buvo Jėzaus sekėjų, gal – mokinių minioje.

Šios dienos kontekste tai galbūt ir nėra taip svarbu. Žmogus pajuto praeinančiojo sukeltą sąmyšį. Į tai atsakė šaukdamas ir tikėdamas. Galų gale, pajutęs gydantį Dievo veikimą, pakilo iš savo būsenos, gal net nuo savo guolio, nuo kasdienybės, šlovino ir dėkojo Dievui.

Rodos, taip nedaug tereikia. Tiesiog šaukti praeinančiam Dievui. Ar išdrįstame tą padaryti? Ar leidžiame, kad tikėjimas mus gydytų iš mūsų gyvenamosios aplinkos sąlygotų dvasinių žaizdų?

Bernardinai.lt

XXXIII eilinės savaitės pirmadienio       2021-11-15 5:52

Evangelija (Lk 18, 35–43)

  Jėzui prisiartinus prie Jericho, šalia kelio sėdėjo neregys elgeta. Išgirdęs praeinančią minią, jis paklausė, kas tai būtų. Jam pasakė, jog praeinąs Jėzus iš Nazareto.
  Tuomet neregys ėmė šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ Ėję priešakyje mėgino sudrausti jį, kad tylėtų, bet tas dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“
  Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti.
  Jam prisiartinus, Jėzus paklausė: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“
  Šis atsakė: „Viešpatie, kad regėčiau!“
  Jėzus tarė: „Regėk! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave!“
  Tas bematant praregėjo ir nulydėjo jį, garbindamas Dievą. Tai matydami, visi žmonės šlovino Dievą.
  Katalikai.lt

XXXIII eilinės savaitės pirmadienio       2021-11-15 5:51

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 118, 53. 61. 134. 150. 155. 158)

P.  Gaivinki mane, Viešpatie! Aš tavo įsakymus vykdyti noriu.

  Mane apmaudas ima,
  kai matau bedievį, nepaisantį Viešpaties valios. – P.

  Bedieviai man stato žabangus,
  bet aš neužmiršiu tavo Teisyno. – P.

  Mane nuo žmonių priespaudos gelbėk:
  aš tavo nuostatus vykdyti noriu. – P.

  Manęs tyko priešai klastingi,
  nuo įstatymų tavo nutolę. – P.

  Išganymas toli nuo piktųjų,
  nes jie neklauso tavo sprendimų. – P.

  Nedoruosius matau ir bjauriuosi:
  nepaiso jie tavojo žodžio. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 8, 12)

P.  Aleliuja. – Aš pasaulio šviesa,– sako Viešpats. –
              Kas seka manimi, turės gyvenimo šviesą. – P. Aleliuja.

XXXIII eilinės savaitės pirmadienio       2021-11-15 5:51

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (1 Mak 1, 10–16. 41–45. 54–60. 62–67)

  Iš Aleksandro Didžiojo palikuonių išaugo nelaba atžala – karaliaus Antiocho sūnus Antiochas Epifanas. Jis buvo Romoje įkaitu buvęs, o šimtas trisdešimt septintaisiais graikų viešpatavimo metais pradėjo valdyti valstybę.
  Anais laikais Izraelyje ėmė rastis atsimetėlių, kurie įkalbėjo daugelį, sakydami: „Imkime ir sudarykime sandorą su aplink mus gyvenančiomis svetimomis tautomis; juk kada mes nuo jų atsiskyrėme, mums pradėjo labai nesisekti“. Šitoks pasiūlymas jiems patiko, ir kurie ne kurie iš tautos buvo pasirengę eiti pas karalių. Tasai jiems davė leidimą gyventi pagal svetimų tautų įstatymus. Jeruzalėje jie pasistatė kūno mankštos mokyklą, sekdami svetimų tautų papročius, ir leidosi panaikinti jų apipjaustymo žymę. Taip jie atkrito nuo šventosios sandoros, susimaišė su svetimomis tautomis ir atsidavė piktadarystei.
  Anuomet karalius išleido įsaką visai savo karalystei, kad visi taptų vieninga tauta, kiekvienam atsisakant savo atskirumo. Visos tautos paklausė karaliaus įsako. Taip pat ir daugeliui iš Izraelio patiko jo nustatytosios pamaldos: jie ėmė aukoti stabams ir išniekino šventadienį.
  Šimtas keturiasdešimt penktųjų metų kislevo mėnesio penkioliktą dieną karalius pastatydino ant deginamųjų aukų altoriaus Siaubo pabaisą; taip pat ir aplinkiniuose Judėjos miestuose buvo pastatyta altorių. Ties namų durimis ir aikštėse buvo deginami smilkalai. Visi Įstatymo knygų rietimai suradus buvo sudraskomi ir sudeginami. Kas buvo nutvertas belaikant Sandoros rietimą arba kas laikėsi Įstatymo, remiantis karaliaus potvarkiu, buvo nuteisiamas mirti.
  Vis dėlto daugelis iš Izraelio liko tvirti ir stiprūs: nevalgė nieko, kas nešvaru. Verčiau jie sutikdavo mirti, nekaip susiteršti valgiais ir paniekinti šventąją Sandorą. Ir jie mirdavo. Smarki rūstybė gulė ant Izraelio.

Tikri žodžiai       2021-11-14 22:23
Va taip....       2021-11-14 21:04

“Laikmetis.lt” vyr red. Tomas Viluckas, savo staripsnyje apie pasaulio pabaigą rašo:  pasitelkiu dar du tekstus, kurie kalba apie paskutinius dalykus itin savitu, bet labai aktualiu būdu. Tai XIX amžiaus rusų mąstytojo Vladimiro Solovjovo priešmirtinis veikalas „Trumpa apysaka apie antikristą“ ir mūsų tautos vieno iškiliausio teologo Antano Maceinos šio kūrinio komentaras „Niekšybės paslaptis“.

Solovjovas savo darbą parašė 1900 metais, žvelgdamas į naują amžių. Ten jis pranašiškai numatė daugybę dalykų, kuriuos aptinkame XX amžiaus istorijoje. Savo futuristiniame veikale jis aprašo pasaulį prieš jo pabaigą, kai iškyla antikristo asmenybė.

A. Maceina taip perpasakoja antikristo asmenybės aprašymą: „Antikristas yra religijos mokslų specialistas – teologas, parašęs didelį veikalą apie biblinę kritiką, net teologijos garbės daktaras: Tuebingeno universitetui teko „laimė“ šį titulą antikristui suteikti. Jis yra taip pat labai doras žmogus, gailestingas ne tik žmonėms, bet net ir gyvuliams: jis yra vegetaras ir vivisekcijos priešas; jis paima griežton priežiūron skerdyklas ir ugdo gyvulių globos draugijas. Nebylė kūrinija, kuri „iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina“ (Rom 8, 22), gali laikyti jį savo išvaduotoju, vedančiu ją „iš pragaišties vergovės į Dievo vaikų garbės laisvę“ (8, 21). Jau ir anksčiau dirbęs didelį labdaros darbą bei rodęs didelį nesavanaudiškumą, antikristas įveda savo karalystėje „sotumo lygybę“: visi čia tampa broliais tuo, kad visi yra vienodai sotūs“.
https://www.laikmetis.lt/tomas-viluckas-pasaulio-pabaiga-dar-neateis/

ah1       2021-11-14 15:32

Храмы На Костях (ч. 1)
https://youtu.be/EP2waX2NNeM
Храмы На Костях (ч. 2)
https://youtu.be/ZBpiBCX3fdk

kas bendra su žmoniškumu?

ah1       2021-11-14 15:26

“Ужас! Церковь на 40000 человеческих костях 1870 год”
https://youtu.be/fuw7yaCOOY4

ah1       2021-11-14 15:05

Шок!! Мотивы Сатаны в храмах Милана. Дева Мария с рогами. Молитва перед черепами.
https://youtu.be/XrvzdidiBvw
6 : 22 ornamentai iš žmonių kaulų
12 : 26 madona ir kūdikis su ragais
“Jūsų tėvas velnias…” - įspėjo rabis/ mokytojas Jėzus Kristus
Jei tėvas velnias su ragais tai ir sūnus velnias su ragais - “juos pažinsite iš vaisių”, “obuolys nuo obels toli nerieda”, moko biblija ir lietuvių l. patarlė.
Na koks sveiko proto žmogus gamins papuošalus ir ornamentus iš žmogaus kaulų?
Hitlerį tai visi smerkia…
Tuo tarpu kai kam leidžiama ornamentai ir dekorai iš žmonių kaulų rodyti viešai irr… nieko… Norma…  gaunasi.

ah1       2021-11-14 14:56

turint uomenyje kad ugnis kaip alegorija pragaro,  Biblijinis civilizacijos nunulinimas - sumetimas į ugnį tai pragaro įvedimas žemėje gaunasi ...
Staruoja pragaro civilizacija gaunasi.

ah.ą       2021-11-14 14:00

apokalipsis/ revoliucija/ apreiškimas arba civilizacijos nunulinimas pagal Bibliją - vaivorykštės virš galvų, stiklo ir ugnies jūra, žyma ant rankos be kurios negalėsite nei pirkti nei parduoti… ir sumetimas į ugnį.

Šiaip.       2021-11-14 9:57

Labai gera šios dienos homilija Panevėžio vyskupo emerito per “Marijos” radiją rubrikoje “Dievo Žodis”:
http://www.marijosradijas.lt/transliacijos/209857-2021-11-14-00-40-dievo-zodis.html
Čia vyskupas netiesiogiai, bet per palyginimus verčia mus susimąstyti apie žmogaus įsivaizdavimą, kad jau, jau pranokome Dievą ir išradome tą nuostabiausią vaistą, atomą ar būdą, kaip be Dievo galėsime save apsaugoti. Kol, galų galiausiai - depresija tokia, kad kratosi galva, o medikas… išrašo receptą -  melskis, melskis, kol užmigsi. Ir…, o Dieve aš be jokių vaistų miegu, kaip kūdikis…

Mons. Adolfas Grušas       2021-11-14 9:20

Mes laukiame ir jau esame kartu, ilgimės ir budime, žinodami, „jog Jis jau arti, prie slenksčio”.

Pažvelgus į savo kasdienybę,       2021-11-14 9:19

į kasdienius užsiėmimus, reikalus, rūpesčius, kentėjimus… Visa tai kada nors pasibaigs, ir liks tik amžinybė. Ar dažnai apie tai susimąstome? Ar išlaikome reikiamą laisvę nuo savo kasdienių reikalų?

Įsivaizduokime pasaulio pabaigą,       2021-11-14 9:15

apie kurią kalba Jėzus. Pajuskime širdimi Dievo Sūnų, kuris krintant žvaigždėms ir drebant žemei ateina debesyse su galia ir šlove. Matykime, kaip Jis išsiunčia angelus, kad iš visų pasaulio kraštų surinktų Jo išrinktuosius.

Atkreipkime dėmesį į savo jausmus,       2021-11-14 9:12

kuriuos sukelia to įvykio įsivaizdavimas. Kokie jausmai ima viršų: laukimas, džiaugsmas, ramybė? O galbūt nerimas ir baimė? Jėzus parodo mums tą sceną, kad atskleistų amžiną mano/tavo gyvenimo vertę.

Prašykime Angelo Sargo,       2021-11-14 9:10

kad būtų su mumis paskutinę mūsų gyvenimo akimirką, kad ateitų pas mus, kai Jėzus siųs angelus surinkti savo išrinktųjų. Atnaujinkime savo troškimą turėti gilų maldos ryšį su Angelu Sargu.

Tiktai Tėvas žino,       2021-11-14 9:08

kada Jo Sūnus ateis. Jėzus paliko mums Žodį, kuris nepraeina. Pasilikimas Jo Žodyje padės mums atpažinti laikų pabaigos ženklus ir pasiruošti Jėzaus atėjimui.

Karštoje maldoje       2021-11-14 9:07

kreipkimės į Tėvą, kad padėtų gyventi ateisiančio Jėzaus Žodžiu. Prašykime Jo, kad kasdien atsiųstų mums gerąjį angelą ir žadintų ramybę ir džiaugsmą laukiant Viešpaties atėjimo. Su meile išpažinkime:

„Tik tu visa mano laimė.“

Maldoje       2021-11-14 9:03

Troškime gyventi su Jėzumi amžinybėje
Jėzus apreiškia mums tiesą apie pasaulio pabaigą. Prašykime, kad leistų mums suvokti tiesą apie Jo paskutinį atėjimą. Tai faktas, kuris kada nors tikrai įvyks.

Sutaikinimo sakramentas        2021-11-14 0:03

Prašykime Viešpatį šviesos gerai save pažinti ir padaryti reikalingų pasiryžimų.

melskimės        2021-11-13 23:37

NETVARKINGI POLINKIAI ATIMA RAMYBĘ IR DAŽNAI TAMPA MŪSŲ SUKLUPIMO AKMENIU!

Melskimės už Lietuvą.        2021-11-13 22:12

Gailestingasis Dieve,
padėk įveikti nevilties ir nemeilės pandemiją,
kad atgavę Tiesos nuovoką ir išsižadėję savęs,
vykdytume Tavo valią.
Prašome per Kristų,
mūsų Viešpatį.
Amen. 

Mons. Adolfas Grušas       2021-11-13 21:04

Viešpats mus nuolat veda pirmyn. Mes laukiame ir jau esame kartu, ilgimės ir budime, žinodami, „jog Jis jau arti, prie slenksčio“…
BUDĖJIMAS: ILGĖTIS IR LAUKTI

Išgirsti Dievo kvietimą bet kuris laikas yra tinkamas. Mūsų žemiškojo gyvenimo pabaiga visuomet yra staigmena…

Netgi tuomet, kai atsisveikinimas su šiuo pasauliu ateina po ilgos ir kankinančios ligos, vieną kelio etapą baigianti ir atverianti kitą, galutinę, tikrovę akimirka neišvengiamai reiškia egzistencinį sukrėtimą. Tada trūkinėja visi jausminiai ryšiai, užtemsta saulė, mėnulis daugiau nebeatspindi šviesos, ir nuo mūsų kasdienybės dangaus žvaigždės pabyra žemyn. Neišvengiamas atsiskyrimo jaudulys…

Tada dažnai žmonės neišvengia ir skausmingų svarstymų: kokia yra mūsų gyvenimo prasmė? Kurlink mus veda viltis? Būna, kuomet net kalbėti nebegalintis žmogus šį klausimą išsako savo akimis.

Viešpats Jėzus kviečia mus nebijoti žvelgti į ateitį ir nuolat budėti, ragindamas išmokti pamatyti Jo atėjimo ženklus. Taip mūsų gyvybės simboliu tampa figos medis pavasarį, kuomet šakas nusėja pirmieji lapeliai. Tada žinome, jog ateina vasara…

Kažkas panašaus yra ir su mūsų gyvenimu. Matydami praeinančias dienas, valandas ir sekundes, mokomės suprasti, jog visuomet yra „tinkamas metas“.

Tai metas, priklausantis Viešpačiui, Jo atėjimui, susitikimui su Juo, amžinos šventės pradžia. Visa tai mums pažadėjo Jėzus, tačiau mums, įtakojamiems žmogiško, mirties baimės paveikto trapumo, labai sunku tai suprasti ir tuo įtikėti. Kur kas dažniau matome išvargintus, ligos sunaikintus, tragiškuose įvykiuose sužalotus kūnus, todėl ir pasiduodame būsenai, kurioje stinga šviesos ir tikėjimo.

Tačiau Jėzus ragina žvelgti plačiau, tikėti Jo žodžiais ir pasitikėti Juo. Kitais žodžiais galima būtų pasakyti, jog mes esame raginami apsispręsti, kas mums yra svarbiau: mūsų menkumas ar Viešpaties pažadas?

Jėzaus atsakymas kupinas švelnumo. Jis kalba apie išrinktuosius, kurie niekuomet nebus pamiršti, kurie yra kviečiami į meilės susitikimą su Tėvu. Šis susitikimas tikrai yra įmanomas, netgi užtikrintas, jei mes gyvenome meilės gyvenimą, jei mūsų trapi ir menka būtis buvo kupina gailestingumo, ramybės, širdies neturto, pasišventimo teisingumui, dėmesingumo vargui ir vargstantiems, pasiryžimo iškęsti persekiojimus vardan mūsų visų Mokytojo Jėzaus, drauge išlaikant širdies nuolankumą. Jei visi šie mūsų gyvenimo vaisiai, kuriuos Jėzus buvo išsakęs savo palaiminimuose, buvo mūsų gyvenimo pasirinkimų pagrindu, kodėl turėtume bijoti Viešpaties atėjimo? Susitikimas su Juo, nors akimirkai ir reiškia baisų ir skausmingą visų žmogiškų jausmų nutrūkimą, atperka visa tai Karalystės laime, kai viskas tampa aišku ir kiekvienas žmogus, kurį mylime, perkeistas ir naujas amžiams lieka mūsų gyvenime. Tai reiškia: būti apglėbtiems Dievo meilės.

Jei mes rūpinamės kiekvieną savo gyvenimo akimirką gyventi vienybėje su Viešpačiu, kodėl turėtume stengtis sužinoti Jo atėjimo dieną ir valandą? Juk mes jau esame su Juo. Kai ateis ta diena, kuomet Jėzus pasibels į mūsų širdies duris, kviesdamas eiti su Juo, suprasime, kad tai nėra pirmas kartas, kad jau daugybę kartų Jis jau buvo atėjęs pas mus, norėdamas būti drauge. Pakanka tik prisiminti skausmo ir kančios metą, pakeltas skriaudas ir neteisybes, iškęstas ligas, pamąstyti apie džiaugsmą, patirtą, bendraujant su savo artimaisiais, pagelbstint žmogui, atiduodant tai, kas gal ir mums patiems buvo reikalinga, dar kartą pajusti ramybę, užplūdusią širdį maldos metu, ir suprasime, jog Viešpats mus nuolat veda pirmyn.

Mes laukiame ir jau esame kartu, ilgimės ir budime, žinodami, „jog Jis jau arti, prie slenksčio“…

amžinas likimas        2021-11-13 15:37

Meilė artimui reiškiasi -
gero linkėjimu ir darymu mus supantiems žmonėms,
ypač patiriantiems kokį nors vargą. 

elgesio pasekmes        2021-11-13 15:34

Quidquid agis, prudenter agas et respice finem!


Kad ir ką darytum, elkis protingai ir mąstyk, kuo tai baigsis!

Ačiū        2021-11-13 14:04

Kardinolui Sigitui Tamkevičiui

Melskimės        2021-11-13 14:03

melskimės už Lietuvą Tiesoje

Gailestingasis Dieve,
padėk įveikti nevilties ir nemeilės pandemiją,
kad atgavę Tiesos nuovoką ir išsižadėję savęs,
vykdytume Tavo valią.
Prašome per Kristų,
mūsų Viešpatį.

Amen.

budėti ir melstis        2021-11-13 14:00

pasitikrinti,
kokia yra mūsų dvasinė būklė?
Jeigu dabar reikėtų susitikti su Viešpačiu,
ar neišsigąstume,
kad susitikimui esame nepasiruošę?
Prašykime Viešpatį šviesos gerai save pažinti ir padaryti reikalingų pasiryžimų.

 

Ačiū       2021-11-13 13:54

Nei vieno komentaro ?. Visi šventi, be nuodėmės?...
Visada skaitau Jo Eminencijos pamokymus, raminamus žodžius į kuriuos dera įsiklausyti taip , kaip vaikas tutėtų įsiklausyti į rūpestingų tėvų raginimus. Mes visi - ne be nuodėmės. Tai mūsų pražūtis. tačiau Kristus mus atpirko savo kančia, tačiau yra sąlyga : turime gailėtis už tas nuodėmes , turime sekti savo darbus, savo elgesį, taip kaip ta Mokytoja sūlė išdykėliams. Ir kai atsigręžį į nužengto gyvenimo kelią, susimąstai ir susigėdiji, kokių tik blogų darbų nesi padaręs: tada nesusimąstydavau, o dabar tenka prašytis Dievo Gailestingumo… Ačiū Kardinolui,kad mus drąsina, moko ir sutvirtina Viltį.

Rekomenduojame

Ir vėl pinigai atiminėjami iš Lietuvos regionų…

Tomas Baranauskas. Gal žinot gerą lietuvišką atitikmenį?

Fox News: Viktoras Orbanas – vakarietiškas konservatorius ar totalitarinis banditas?

Vytautas Sinica. Psichologija remiasi nužmoginta žmogaus samprata

Indijos Aukščiausiajam teismui pateiktas pirmasis pasaulyje ieškinys dėl nužudymo vakcina Bilui Geitsui ir Adarui Pūnavalai

Asta Višinskaitė – Katutė. Jeigu kas nors ims plūsti mane ar prigimtinės šeimos palaikytojus, tai nepateks į neapykantos supratimą

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Parazitinių idėjų pandemija

Povilas Žumbakis. Mama bears revoliucija

Nepaisant išteisinimo, K. Rittenhouse istorija įrodo, kad JAV tebėra žiniasklaidos valdoma valstybė

Pandemijos valdymas ir STI siūlomi žingsniai (II): gydymo rekomendacijos sergantiems

Dauguma JAV katalikų ir protestantų teigia: nebūtina tikėti Dievą, norint pasiekti dangų

Éric Zemmour: „Mes neleisime mūsų pakeisti svetimais žmonėmis“

Kardinolas R. Sarah: Europa gali išvengti savidestrukcijos vystydama Afriką

Prof. Arūnas Gumuliauskas. Lapkričio įvykių apžvalga

Linas Karpavičius. Skiepo vaidmuo yra „botago“ vaidmuo skaitmenizuojant mūsų visų gyvenimą

Sės ar nesės? Galingos teisėsaugos pajėgos kasasi po Remigijumi Šimašiumi

Pasaulio Ekonomikos forumas atšaukia visus viešus renginius dėl grasinimų susidoroti

Asta Višinskaitė-Katutė. Šiandien pasaulinė AIDS diena: kol dar galime apie tai kalbėtis, netylėkime

Vytautas Sinica. Iš anksto aiškus pinigų išmetimas

Ursula von der Leyen. ES turi svarstyti apie privalomą vakcinaciją visoje Bendrijoje

Džiaugsmingų velniai žino, ko! Arba kuo pavojingi kvailiai su iniciatyva

Vengrų parlamentas pritarė siūlymui rengti referendumą LGBT klausimais

Edvardas Čiuldė. Kaip kaunietis pardavinėjo žemę Plungės rajone

Prancūzija: ar tikrai Éric Zemmour yra antisemitas?

Justas Sakavičius. Pamirštami ilgus metus ir net dešimtmečius galiojantys teisės aktai

„Migruojantys“ per vielą vertinami palankiau, nei sąžiningi?

Eric Zemmour: Prancūzijai reformų nebereikia, Prancūzijai reikia išlikti

Dominykas Vanhara. Kelios įdomybės iš politinės korupcijos bylos

Darius Alekna. Norintiems pažinti homoseksualumo reiškinį

Vytautas Sinica. Europą integruos… islamas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.