Geroji Naujiena

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Atsitieskite ir pakelkite galvas – I Advento sekmadienis

Tiesos.lt redakcija   2021 m. lapkričio 28 d. 13:00

30     

    

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Atsitieskite ir pakelkite galvas – I Advento sekmadienis

Liturginius metus pradedame pirmuoju Advento sekmadieniu. Keturias savaites ruošimės paminėti patį brangiausią istorinį įvykį – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimą Betliejuje.

Pirmojo Advento sekmadienio Mišių Evangelija piešia apokaliptinę pasaulio pabaigos sceną: „Žmonės džius iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos. Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe“ (Lk 21, 26–27).

Dievo artumo pajutimas žmogui, nepažįstančiam Betliejaus Kūdikio, visuomet kėlė baimę. Ką kitą, išskyrus baimę, galėjo jausti nuodėmingas žmogus? Tačiau ir mus, jau pažinusius gailestingąją Dievo meilę, Dievo artumas gali trikdyti, suvokiant savo nuodėmingumą. Kuris gi iš mūsų galėtume pasakyti, kad visuomet gyvenome Viešpaties šviesoje ir išvengėme didesnių nuodėmių?

Pasakodamas apie Žmogaus Sūnaus atėjimą pasaulio pabaigoje, Jėzus ragino savo klausytojus būti drąsius ir pasitikėti Dievu: „Atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“ (Lk 21, 28). Mūsų tikėjimas būtų silpnas, jei stokotume pasitikėjimo Dievu. Juk Dievas be galo mus myli ir savo meilę parodė ne tik gimdamas Betliejuje, bet ir paaukodamas gyvybę už mūsų išgelbėjimą. Todėl mūsų atsakymas į šią meilę turi būti visiškas pasitikėjimas Dievo gailestingumu.

Tačiau pasitikėjimas Dievu negali būti lengvapėdiškas. Jėzus ragino saugotis kasdienių rūpesčių ir kalbėjo: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių“ (Lk 21, 34).

Iš patirties žinome, kad išvengti rūpesčių tiesiog neįmanoma; jie pasitinka mus jau mokyklos suole, o su brandos metais jų tik daugėja. Kiek rūpesčių tenka pakelti tėvams, auginantiems ir ruošiantiems gyvenimui savo vaikus. Tačiau žalingi yra ne visi rūpesčiai, bet tik perdėti, kai viską norime išspręsti savo jėgomis. Jei melsdamiesi savo rūpesčius patikime Dievo Apvaizdai, jie tampa keleriopai lengvesni.

Jėzus ragino budėti, kad mūsų širdys nebūtų apsunkusios nuo svaigalų. Šiandien reikėtų pridurti: ir nuo narkotikų. Kai prieš dvidešimt aštuonerius metų buvau vežamas į Uralo lagerį, kalėjimuose sutikau kalinius, nuteistus už narkotikus. Gaila buvo žiūrėti į šiuos visiškai jaunus žmones, praradusius laisvę tik dėl to, kad niekas nesulaikė žengti pražūtingo žingsnio į svaiginimąsi.

Jėzus kvietė melstis ir budėti, laukiant Žmogaus Sūnaus atėjimo. „Visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje“ (Lk 21, 36). Advento metas yra maldos ir budėjimo metas. Budime, kai sekmadieniais dalyvaujame Mišiose. Budime, kai skiriame laiko kasdienei maldai, o ypač Švč. Sakramento adoracijai. Budime, kai dalyvaujame adventinėse rekolekcijose. Budėjimas visuomet neša palaimingus vaisius mūsų dvasiniam gyvenimui, tuomet ir Kristaus Gimimą sutinkame tinkamai pasiruošę. Palaimingo adventinio meto!

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

I Advento savaitės (KV) ketvirtadienio       2021-12-2 5:53

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Mes taip dažnai išpažįstame Dievą žodžiais, o po to savo gyvenimo būdu jo atsižadame. Nėra sunku mintinai pakartoti „Tikiu Dievą Tėvą…“ bažnyčioje, bet yra sunkiau krikščioniškai gyventi kasdienybėje. Tačiau tikėjimas, neįdiegtas į gyvenimą, neugdantis žmogaus gyvenimo, nėra tikėjimas į gyvąjį Dievą.

Žmogus gali ilgai apgaudinėti ir slėpti savo tikslus, tačiau ateis diena, kada melas bus išaiškintas, o kaukės nuimtos. Savo žodžiais mes galime apgaudinėti žmones, bet ne Dievą: „Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti. Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju, – iš tolo supranti mano mintis“ (Ps 139, 1–2).

Tik tie namai, kurie bus pastatyti ant tvirto pamato, galės atlaikyti audrą. Tik gyvenimas, subrandintas ant tvirto pagrindo, gali sėkmingai atlaikyti išbandymus. Todėl Jėzus prašo iš mūsų dviejų dalykų.

Pirmiausiai jis kviečia žmones klausytis. Sunkumai dažnai iškyla vien tik todėl, kad šiandien žmonės nežino, ką kalbėjo Jėzus, arba ko moko Bažnyčia. Kartais būna dar blogiau: jie turi visiškai klaidingą suvokimą apie tai, ką kalbėjo Jėzus, arba apie tai, ko moko Bažnyčia.

Nuoširdus žmogus neturėtų teisti kito žmogaus ar bendruomenės, prieš tai jų neišklausęs. Tad pirmasis žingsnis krikščioniškame gyvenime – paprasčiausiai įsiklausyti į tai, ką sako Jėzus.

Po to Jėzus kviečia žmones daryti. Žinios yra prasmingos tik tada, kai jos įgyvendinamos. Tarkime, kad šešto kurso seminarijos klierikas gali labai gerai apsiginti teologijos bakalaurą, tačiau dėl to nebūtinai gali tapti tikinčiu kunigu.

Teorija turi tapti praktika, pamokslavimas – gyvenimu. Nėra prasmės eiti pas gydytoją, kurio patarimų mes nepriimame. Taip pat nėra prasmės klausytis sekmadieniais Jėzaus mokymo ir gerai žinoti, ko jis moko, tačiau nesistengti tuo gyventi, netapti Jėzaus draugu.

Paskutiniąją teismo dieną būsime atpažinti tik iš to, kiek įsiklausėme į Jėzaus mokymą praktiškai, o ne teoriškai. Juk didysis stebuklas, kuris jam daro įspūdį, yra gyvenimas statomas pagal palaiminimų nuorodas (Mt 5, 3–12), kai sugebame jį išpažinti ne tiek žodžiais, kiek širdimi, kai išmokstame veiksmažodį „daryti“ išreikšti vienaskaitos pirmuoju asmeniu.

Bernardinai.lt

I Advento savaitės (KV) ketvirtadienio       2021-12-2 5:51

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti tikro ir gilaus atsivėrimo Dievo valiai

Jėzus kviečia mane melstis žodžiais, kuriuos pasakė „ant kalno“. Pamėginsiu prasiveržti pro minią ir prieiti arčiau Jėzaus. Atsistosiu prie Jo taip arti, kiek pajėgiu. Kontempliuosiu Jo meilę ir jautrumą, su kuriuo Jis kalba.

*

Jėzus duoda man adventui, visam gyvenimui planą – centre pastatyti Dievo valią. Atkreipsiu dėmesį į Jo ryžtingą toną, su kuriuo man apie tai kalba. Kokius pergyvenimus iššaukia manyje Jo žodžiai? Ar realiai gyvenime ieškau Dievo valios, ar ją atpažįstu?

*

Jėzus nori apsaugoti mane nuo gyvenimo, pastatyto ant muilo burbulų. Autentiškas Dievo valios ieškojimas patikrinamas konkrečiose gyvenimo situacijose, o ne deklaracijose, nors ir labai iškilmingose, kaip sakramentiniai pažadai ar įžadai.

*

Ilgiau stabtelsiu prie savo pašaukimo. Kontempliuosiu Jėzaus žvilgsnį. Leisiu Jam žvelgti į save. Karštai prašysiu, kad leistų man giliai pažvelgti į mano praėjusį gyvenimą. Kokį matau ryšį tarp savo žodžių, sprendimų, pasirinkimų ir kasdienio gyvenimo?

*

Jėzus rodo man kelią, kuris garantuoja man stabilų ir autentišką gyvenimą. Jame yra Jo žodis, kuris gali man būti atrama kiekvienoje sukrečiančioje situacijoje. Jeigu apsispręsiu tuo žodžiu gyventi, mano gyvenimas ženkliai pasikeis. Be Jėzaus žodžio gyvenimas pavirsta „smėliu“.

*

Ką galiu pasakyti apie savo santykį su Dievo Žodžiu? Ar iš tiesų tikiu, kad jis gali pakeisti mano gyvenimą? Prisiminsiu „audros“ situacijas, kuriose išgyvenau Žodžio galią.

*

Kuris Dievo Žodis man yra didžiausia parama? Atrasiu jį Biblijoje. Imsiu dažniau grįžti prie jo maldoje. Bandysiu jį paversti tikėjimo išpažinimo aktu, kurį galėčiau užsirašyti ir kartoti įprastuose dienos veiksmuose.

Kasdienapmastau.lt

I Advento savaitės (KV) ketvirtadienio       2021-12-2 5:50

Evangelija (Mt 7, 21. 24–27)

  Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
  „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią.
  Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos.
  Kas klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į paiką žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus“.
  Katalikai.lt

I Advento savaitės (KV) ketvirtadienio       2021-12-2 5:49

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 117, 1. 8–9. 19–21. 25–27a)

P.  Palaima tam, kurs ateina Viešpaties vardu!

  Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras,
  jis maloningas per amžius.
  Geriau prie Viešpaties glaustis,
  negu žmogumi pasikliauti!
  Geriau Viešpačiu remtis,
  negu pasitikėti didžiūnais! – P.

  Atverkit vartus, kur teisybė gyvena!
  Įžengsiu, Dievui dėkosiu.
  Štai čia – Dievo vartai,
  pro juos teisieji gali įžengti.
  Dėkoju, kad mane išgirdai tu,
  kad esi vaduotojas mano. – P.

  Išgelbėk mane, Viešpatie mano,
  suteiki man, Viešpatie, sėkmę.
  Palaima tam, kurs ateina Viešpaties vardu!
  Mes laiminam jus iš Viešpaties būsto.
  Dievas yra Viešpats, ir jis mums šviečia. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Iz 55, 6)

P.  Aleliuja. – Ieškokite Viešpaties, nes jis leidžiasi randamas;
              šaukitės jo, nes jisai arti! – P. Aleliuja.

I Advento savaitės (KV) ketvirtadienio       2021-12-2 5:49

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Iz 26, 1–6)

  Tą dieną giedos Judo žemėje tokią štai giesmę:
  „Mes turime miestą tvirtuolį. Mums Viešpats išganymą teikia – sienas ir pylimus stato. Atkelkit vartus, kad įžengti galėtų teisinga tauta, kuri saugo teisybę, kurios nusistatymas tvirtas. Todėl jai užtikrini taiką, kad ji tavimi pasikliauja.
  Visad pasikliaukite Viešpačiu, nes Viešpats – uola amžinoji! Jis nubloškė tuos, kur aukštybėj gyveno, sugriovė iškilųjį miestą, į dulkes nustūmė. Galės dabar trempti jį kojos varguolių ir mindžioti žingsniai beturčių“

I Advento savaitės (KV) trečiadienio       2021-12-1 5:53

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Rytis Baltrušaitis

Šios dienos Evangelijos tekstas labai svarbus krikščionims, kurie stengiasi pasiekti kuo didesnių dvasinių aukštumų.

Išties labai svarbu skaityti Šventąjį Raštą, jį medituoti bei surasti minčių dienos kelionei. Svarbu dalyvauti įvairiuose kursuose, rekolekcijose ar kitose dvasinėse pratybose.

Tačiau mes, katalikai, kartais papuolame į aklavietę, į pavojų tobulėti dvasiškai, bet nematyti aplink mus vykstančio realaus žmogaus gyvenimo.

Viena mama skundėsi, kad jos penkerių metų vaikas, kuris nuolat prašo ko nors užvalgyti arba su juo pažaisti, jai trukdo skaityti Dievo žodį, ir tai ją labai nervina.

Kartais mes kalbame daug maldų, skaitome daug įžvalgių ir širdį sujaudinančių tekstų, bet liekame nejautrūs tam, kuriam reikia dėmesio, liekame neatidūs kito gyvenimiškiems lūkesčiams. Pasiplatiname maldos diržus, pasitepame galvą atgailos aliejumi, bet nepatepame savo širdies artimo meilės ir atidumo kitam aliejumi.

Ir šiandien evangelinis tekstas mus moko atidos realiam gyvenimui bei žmonėms, kuriems reikia mūsų konkrečios pagalbos.

Šiandien skaitome, kad prie Jėzaus kojų paguldo įvairiomis ligomis sergančius žmones. Jėzus galėjo sakyti, kad pasimels už juos ir papasakos savo Tėvui, kaip tie žmonės kenčia. Ne, Jėzus ima spręsti reikalą čia ir dabar. Užuot daugiažodžiavęs ir kalbėjęs apie fizinės kančios prasmę, jos paaukojimą už mirusius, ar gyvuosius, paprasčiausiai tuos ligonius pagydo. Prisiliečia prie realios fizinės negalios ir ją pašalina iš tų atneštųjų bei atvestųjų gyvenimo.

Žvelkime toliau. Jėzui labai rūpi, kad žmonių širdys atsivertų Dievo malonei, kad būtų išlaisvintos iš nuodėmės. Dėl to jis ir atėjo, kad atpirktų ir pasėtų mumyse Dievo karalystės sėklą. Tačiau Jėzus mato prieš save visą žmogų, su siela ir kūnu. Žmogų, kurio siela pasotinta jo mokymu, bet skrandis vis tiek reikalauti maisto nenustoja, jei siela ir persisotinusi dvasiniu maistu. Jėzus mato alkaną žmogų ir jį pamaitina.

Šios dienos Evangelija mus kreipia nuo gražių dvasingų ir poetiškų kalbų į konkretų tarnavimą žmogui, prisiliečiant prie jo fizinio skausmo ir alkio.

Ir šis metas – adventas yra puiki proga išlipti iš patogaus, įpročiu tapusio, dvasingumo sosto ir padaryti konkretų veiksmą savo artimui. Jei mums patiems tai sunku, Lietuvos Caritas siūlosi padėti su akcija „Gerumas mus vienija“. Nevenkime ir neišsisukinėkime nuo šios vienybės.

Bernardinai.lt

I Advento savaitės (KV) trečiadienio       2021-12-1 5:49

Evangelijos mąstymas
Prašyti savęs atidavimo Viešpačiui malonės

Prisiartinsiu prie Jėzaus, kuris stovi prie Galilėjos ežero. Paprašysiu, kad leistų kartu su Juo įkopti į kalną. Prisėsiu prie Jo. Tyloje būsiu šalia Jo ir sotinsiuosi Jo artumu. Jėzui svarbiausia yra mano buvimas šalia.

*

Atkreipsiu dėmesį į iš visur besirenkančią žmonių minią. Ji trokšta pagydymo stebuklų. Prieisiu arčiau. Įsiliesiu į minią, kad iš arčiau pamatyčiau raišus, luošus, aklus… Kaip jaučiuosi toje minioje?

*

Kokia yra didžiausia mano žaizda? Stabtelsiu ilgiau ties šiuo klausimu. Kas labiausiai man skauda, kas trukdo man gyventi? Ar apie tai kalbuosi su Jėzumi? Ko norėčiau Jo prašyti?

*

Liksiu minioje. Prisiartinsiu prie aklų, nebylių, raišų. Pamatysiu kaip Jėzus grąžina jiems regėjimą, kalbą, kaip jie pradeda vaikščioti. Persisotinusių kančia ir liūdesiu žmonių minia pasikeičia į nustebusią, džiūgaujančią minią, šlovinančią Dievą.

*

Prisiminsiu savo gyvenimo akimirkas, kuriose aiškiai patyriau, kad Jėzus mane išgydo. Kada tai buvo? Kokiomis aplinkybėmis? Iš ko mane pagydė? Kas šiandien iššaukia manyje džiaugsmą, dėkingumą, o kas nusiminimą?

*

Atrasiu Jėzaus žvilgsnį. Pamatysiu Jo akyse meilę ir gailestį. Jis žvelgia į alkanuosius… ir į mane. Ar pastebiu tą jautrumą, su kuriuo Jis į mane žvelgia? Įsižiūrėsiu į Jėzaus žvilgsnį ir prašysiu, kad persmelktų mane savo meile.

*

Jėzus mato kiekvieną mano troškimą iki pat gelmių. Jis nori jį numalšinti. Koks yra mano didžiausias alkis? Priglausiu galvą prie Jėzaus krūtinės ir kartosiu:

„Tiktai Tu gali nuraminti mano paslėptą alkį“.

Kasdienapmastau.lt

I Advento savaitės (KV) trečiadienio       2021-12-1 5:48

Evangelija (Mt 15, 29–37)

  Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant vieno kalno ir atsisėdo. Prie jo susirinko didžiulė minia, kuri atsigabeno su savimi raišų, luošų, aklų, nebylių ir daugel kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o jis pagydė juos. Minia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius pasveikstančius, raišus tiesiai vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir garbino žmonės Izraelio Dievą.
  Susišaukęs mokinius, Jėzus tarė: „Gaila man minios, nes jau tris dienas žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Aš nenoriu paleisti jų alkanų, kad nenusilptų kelyje“.
  Mokiniai jam atsakė: „Iš kur mums imti dykumoje tiek duonos, kad galėtume pasotinti šitokią minią?“
  Jėzus paklausė: „Kiek turite duonos?“
  Jie atsakė: „Septynis kepaliukus ir kelias žuveles“.
  Jėzus liepė žmonėms susėsti ant žemės. Tada paėmė septynis duonos kepaliukus ir žuvis, sukalbėjo padėkos maldą, laužė ir davė mokiniams, o mokiniai žmonėms. Ir visi pavalgė, prisisotino. Ir surinko likusius gabalėlius, iš viso septynias pilnas pintines.
  Katalikai.lt

I Advento savaitės (KV) trečiadienio       2021-12-1 5:47

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 22, 1–6)

P.  Viešpaties būste gyvensiu per amžius ilgiausius.

  Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.
  Jis mane veda, kur vešlios ganyklos žaliuoja,
  leidžia man atilsėti paversmy;
  manąją sielą gaivina. – P.

  Veda mane teisingais takais savo garbei.
  Nė keliaudamas slėniu tamsiausiu,
  aš nebijosiu, nes tu drauge būsi.
  Tavo lazda, vėzdas galingas,
  drąsą man duoda. – P.

  Tu man keli vaišes,
  o priešai sugėdinti žiūri.
  Kvepalais man patepi galvą,
  pili man sklidiną taurę. – P.

  Tavoji malonė ir meilė palydi
  kiekvieną mano gyvenimo dieną.
  Aš Viešpaties būste gyvensiu
  per amžius ilgiausius. – P.

Posmelis prieš evangeliją

P.  Aleliuja. – Štai Viešpats ateis ir išgelbės savo tautą.
              Laimingas, kas pasirengęs jį pasitikti. – P. Aleliuja.

I Advento savaitės (KV) trečiadienio       2021-12-1 5:47

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Iz 25, 6–10a)

  Kareivijų Viešpats surengs šiame kalne visoms tautoms puotą su skaniausiais valgiais, pokylį su kilniausiais vynais, su geriausiais, gardžiausiais patiekalais, su puikiausiais, tauriausiais gėrimais. Jis nuims šiame kalne tą šydą, kuris dengia visas gimines, tą nuometą, kuris gobia visas tautas.
  Jis visiems laikams sunaikins mirtį. Viešpats Dievas nušluostys ašaras nuo kiekvieno veido. Jis nuims savo tautos gėdą nuo visos žemės. Šitaip Viešpats kalbėjo.
  Tą dieną sakys: „Štai mūsų Dievas! Iš jo mes tikėjomės sau išsigelbėjimo. Tai Viešpats, kuriuo pasikliovėme. Džiūgaukim, kelkim linksmybes: jis mus išgelbėjo! Viešpaties ranka ant šio kalno ilsis“.

Lapkričio 30 d. Šv. Andriejus       2021-11-30 5:57

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ramūnas Mizgiris OFM
Šiandien Bažnyčia mini šv. apaštalą Andriejų. Tad skaitome Evangelijos ištrauką apie Andriejaus ir dar trijų apaštalų pašaukimą. Jėzaus kvietimas keturiems žvejams yra radikalus. Į radikalų Jėzaus kvietimą taip pat radikaliai ir be išlygų atsiliepė ir pakviestieji: palikę viską, nusekė paskui Mokytoją.
Evangelistas Lukas mokinių apsisprendimą sieja su ypatingu įvykiu – stebuklinga žvejyba (Lk 5, 1–11). Po tokio įspūdingo ženklo Simonas paskiriamas būti žmonių žveju. Jis su bendrininkais viską paliko ir nuėjo paskui Jėzų.
Jono evangelijoje nuskambėjusį kvietimą (Jn 1, 35–42) parengia prieš keletą dienų, o gal ir savaičių, įvykęs pokalbis su Jonu Krikštytoju prie Jordano upės. Evangelistas Jonas, aprašydamas mokinių pašaukimą, palieka laiko apmąstymui.
Nors evangelistai, vaizduodami mokinių pašaukimą, akcentuoja skirtingus momentus, tačiau bet kuriuo atveju šis vyksmas reiškia naujo gyvenimo pradžią. Ir vis dėlto, žvelgdami toliau į jų gyvenimą su Jėzumi, mes pastebime, kad šis radikalus posūkis neatskyrė jų nuo gyvenimo tikrovės.
Petras išlaiko ryšį su savo namais: Jėzus apsistojo jo namuose ir išgydė jo uošvę (Mt 8, 14–15). Zebediejaus sūnūs Jonas ir Jokūbas atvedė pas Jėzų savo motiną, nesiliovusią rūpintis sūnų karjera (Mt 20, 20–23).
Išlieka ne tik šeimos ryšiai, bet ir daiktų nuosavybė, pavyzdžiui, valtis: Petras duoda savo valtį Jėzui pasinaudoti (Lk 5, 3). O ir po Viešpaties prisikėlimo šis apaštalas parodo, kad nėra pamiršęs žvejybos amato (Jn 21, 3). Profesinė patirtis pasitarnauja mokiniams besidarbuojant Dievo Karalystei.
Tad naujo gyvenimo pradžią arba atsivertimą reikia suprasti ne kaip beatodairišką ankstesnių ryšių nutraukimą, o greičiau kaip tarnystę kilnesniam tikslui. Kažko atsisakymas yra tik tiek prasmingas, kiek toje atsiradusioje erdvėje yra vietos Kitam, kuris mus kviečia į misiją dėl kitų išganymo: „Aš padarysiu jus žmonių žvejais“ (Mt 4, 19).
Jėzus pasitelkia į pagalbą žvejo įvaizdį, kuris atskleidžia jo bendradarbių užduotį. Šiandien šį įvaizdį reikia paaiškinti, jei norime, kad modernus žmogus tinkamai jį suprastų. Juk niekam nepatinka būti kažkieno „sužvejotam“.
Kaip žinia, žvejys ieško naudos ne žuvims, bet sau. Tačiau evangelinė reikšmė yra kitokia: žvejys tarnauja žuvims, taip kaip ganytojas rūpinasi avimis, ir net atiduoda už jas savo gyvybę (Jn 10, 11).
Be to, kai kalbame apie žmones, būti „sužvejotam“ nereiškia gėdos ar nelaimės, bet liudija išgelbėjimą. Pamąstykime apie žmones, sudužus laivui, esančius atviroje ir audringoje jūroje šaltą naktį. Išvysti tinklą ar numestą gelbėjimo ratą, jiems nereiškia pažeminimo, bet greičiau priešingai – praneša apie didžiausio jų troškimo išsipildymą. Kaip pagalbos ratą besiblaškantiems audringoje gyvenimo jūroje, turėtume suvokti ir žmonių žvejų tarnystę.
Bernardinai.lt

Lapkričio 30 d. Šv. Andriejus       2021-11-30 5:52

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti malonės sugrįžti prie pirmosios meilės pasirenkant Jėzų

Atkreipsiu dėmesį į mokinių pašaukimo kontekstą. Pirmieji žodžiai, kuriais Jėzus kreipiasi į žmones savo misijos pradžioje skamba: „Atsiverskite…“. Pašaukimo patirtis yra glaudžiai susijusi su atsivertimo patirtimi. Norint išgirsti ir priimti Jėzų, reikia širdies atsivertimo: nukreipti savo troškimus link Kristaus troškimų.

*

Širdis, kurioje dominuoja manojo Aš troškimai, nebus pajėgi priimti Jėzaus. Ką galiu pasakyti apie savo širdies troškimus šiuo momentu? Kokie troškimai dominuoja? Kurių troškimų turiu atsisakyti, kad galėčiau priimti Jėzų?

*

Žvelgsiu į Jėzų, kuris eina Galilėjos ežero pakrante. Jis prisiartina prie žvejų ir sako: „Eikite paskui mane“. Atkreipsiu dėmesį į Petro, Andriejaus, Jokūbo ir Jono reakciją. Įsivaizduosiu jų sumišimą, nustebimą... Atsiminsiu momentus, kai aiškiai patyriau, kad Jėzus kviečia mane sekti Juo – gyventi pagal jo įsakymus. Kokios buvo pirmosios mano širdies reakcijos ir ką tada dariau?

*

Įdėmiai stebėsiu mokinių apsisprendimo momentą: kaip palieka savo pamėgtus tinklus, valtį ir mylimą tėvą. Atkreipsiu dėmesį į evangelisto pasakojimą, kuriame du kartus pavartojami žodžiai: „Tučtuojau palikę... nuėjo su Juo“.

*

Dar kartą pabandysiu išgyventi savo gyvenimo pašaukimo atpažinimo momentą. Kada ir kur tai buvo? Ką tada dariau? Ką išgyvenau savo pašaukimo atskleidimo akimirką? Ar galiu šiandien pasakyti, kad dėl pašaukimo brangumo (šeimos, kunigystės, vienuolinio gyvenimo, buvimo krikščioniu) ir toliau pajėgiu tučtuojau visa kita palikti?

*

Į savo maldą pakviesiu šventąjį Andriejų ir kartu su juo prašysiu Jėzaus, kad apsispręsčiau ir neabejodamas rinkčiausi sekti Juo.
Kasdienapmastau.lt

Lapkričio 30 d. Šv. Andriejus       2021-11-30 5:51

Evangelija (Mt 4, 18–22)

  Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų – metančius tinklą į ežerą; buvo mat žvejai.
  Jis tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“.
  Jiedu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo. Paėjėjęs toliau, Jėzus pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jis ir tuos pašaukė.
  Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo.
  Katalikai.lt

Lapkričio 30 d. Šv. Andriejus       2021-11-30 5:50

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 18, 2–5)

P.  Per visą žemę eina jų aidas.

  Skelbia dangus Dievo garbę,
  apie jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja.
  Šią bylą kartoja diena būsimai dienai,
  o naktis – ateinančiai nakčiai. – P.

  Čia ne tie žodžiai ir ne tos kalbos,
  kurių skambesio nebūtų girdėti.
  Per visą žemę eina jų aidas,
  jų kalbesys – ligi kraštui pasaulio. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 4, 19)

P.  Aleliuja. – Eikite paskui mane, – sako Viešpats, –
              aš padarysiu jus žmonių žvejais. – P. Aleliuja.

Lapkričio 30 d. Šv. Andriejus       2021-11-30 5:49

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Rom 10, 9–18)

  Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas – į išganymą.
  Raštas juk sako: „Kiekvienas, kuris jį tiki, neliks sugėdintas“.
  Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turtingas visiems, kurie jo šaukiasi: „Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“.
  Kaipgi žmonės šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi jie įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?! O kas gi skelbs nesiųstas?! Juk parašyta: „Kokios dailios kojos skelbiančio gerą naujieną!“
  Betgi ne visi pakluso Gerajai Naujienai. Aure, Izaijas sako: „Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu?“ Taigi tikėjimas iš klausymo, klausymas – kai skelbiami Kristaus žodžiai.
  Bet aš klausiu: argi jie negirdėjo? Kaipgi ne! „Po visą žemę pasklido jų garsas, iki pasaulio pakraščių – jų žodžiai“.

I advento savaitė (KV) Pirmadienio       2021-11-29 5:58

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vytautas Brilius
Adventas – tai laukimo metas, o laukdami pripažįstame, kad laukiamojo dar nėra. Turi ateiti Emanuelis, o Emanuelis – tai „Dievas su mumis“. Laukiame, vadinasi, jo dar nėra. Šimtininkas, kviesdamas Jėzų pagydyti dukrelę, išpažįsta: „Viešpatie, nesu vertas, kad tu užeitum po mano stogu“, ir Jėzus nesiginčija, tik pasiunčia malonę į šimtininko namus. Vaikas pasveiksta, o ar atsirado daugiau Dievo malonės šimtininko namuose? Kaip atrodo toji malonė ir kaip ją išmatuoti? Jėzaus malonė tą kartą pasireiškė tuo, kad jis aiškiai nevertam žmogui suteikė išgydymo dovaną, nieko neklausdamas, dėl nieko nepriekaištaudamas, nepamokslaudamas ir niekam neįpareigodamas – tiesiog padovanojo, kaip Saulė savo šviesą ir šilumą. Jeigu muitininkas, jo išgijusi dukrelė ar kas nors iš jo šeimos narių praturtėjo gerumu, pasimokė ir tapo patys kitiems dosnesni, vadinasi, Dievo malonė tuose namuose pasiliko.
Kiekvieną kartą priimdami šventąją Komuniją, mes kartojame muitininko žodžius: Viešpatie, nesu vertas“, o Viešpats neprieštarauja: juk tikrai nesame verti. Sakramentą priimame ne dėl savo nuopelnų, šaukdami advento dvasia: „ateik, Viešpatie“, jo dar stokojame, o jis dovanoja savo Kūną ir Kraują, tačiau ar ateina, ar pasilieka mumyse Dievo malonė? – Tiek, kiek mes patys tampame dosnesni, dalindami gerumą bei šilumą, ir neklausdami, nereikalaudami, net nesitikėdami, kad jos gavėjai būtų to verti.
Bernardinai.lt

I advento savaitė (KV) Pirmadienio       2021-11-29 5:53

Evangelija (Mt 8, 5–11)

  Jėzui sugrįžus į Kafarnaumą, kreipėsi į jį šimtininkas, maldaudamas:  „Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžuotas ir baisia kankinasi“.
  Jėzus jam tarė: „Einu, pagydysiu jį“.
  Šimtininkas atsakė: „Viešpatie, nesu vertas, kad tu užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks. Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi aš sakau vienam: ‘Eik!’, ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik čionai!’, ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Daryk tai!’, ir jis daro“.
  Tai girdėdamas Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: niekur Izraelyje neradau tokio tikėjimo!Todėl aš jums sakau: daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje prie vaišių stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu“.
  Katalikai.lt

I advento savaitė (KV) Pirmadienio       2021-11-29 5:52

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 121, 1–9)

P.  Į Viešpaties būstą džiaugsmingai keliaujam.

  Džiaugiuosi išgirdęs, kas man pasakyta:
  „Į Viešpaties būstą keliaujam!“
  Štai mūsų koja jau stovi
  tavo, Jeruzale, vartuos. – P.

  Jeruzale, mieste puikusis,
  tvirtai pastatytas, tarsi nulietas!
  Čionai plaukia žmonės,
  Viešpaties žmonės. – P.

  Juk priedermė Izraeliui
  Viešpatį šlovint.
  Teisėjams krasės čia stovi,
  čia – sostai Dovydo ainiams. – P.

  Jeruzalei melskit ramybės,
  kad būtų saugūs visi, kas ją myli.
  Tebūna taika visam miestui,
  jo rūmams – ramybė. – P.

  Sakau: tegu klesti ramybė!
  Juk čia mano broliai, bičiuliai,
  čia mūsų Viešpaties Dievo buveinė.
  Meldžiu tau gerovės! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Ps 79, 4)

P.  Aleliuja. – Viešpatie Dieve, ateik mūsų vaduoti;
              atgręžk savo veidą, ir mes išgelbėti būsim! – P. Aleliuja.

I advento savaitė (KV) Pirmadienio       2021-11-29 5:51

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Iz 2, 1–5)

  Žodis, kurį Amoso sūnus Izaijas regėjo apie Judą ir Jeruzalę.
  Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas stovės ant tvirtos papėdės ir kyšos iškilęs aukštai virš kalvų. Prie jo paplūs visos tautos. Į ten atkeliaus daugybė tautų ir sakys:
  „Ateikite! Mes žengiame į Viešpaties kalną, į Jokūbo Dievo namus! Jisai teparodo mums savo kelius, kad eitume jojo takais. Iš Siono ateis paliepimas, iš Jeruzalės – Viešpaties žodis“.
  Jis spręs ginčus tarp tautų, sudrausmins daugybę genčių. Ir perkals jos savo kalavijus į arklus ir ietis – į pjautuvus. Tauta prieš tautą nebekels kalavijo, ir niekas daugiau nesipratins kariauti.
  Ateikite, Jokūbo namai, ir vaikščiokime Viešpaties šviesoje!

Al.       2021-11-29 3:25

,,Kai prieš dvidešimt aštuonerius metų buvau vežamas į Uralo lagerį” - devyniasdešimt trečiais ?

ah1       2021-11-28 22:03

Jėzus pats sakė kad jis pasiųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis.

Mons. Adolfas Grušas       2021-11-28 21:14

DABAR IR VISADA

Dar kartą iš naujo pradedame liturginius metus. Dar kartą kartu su Jėzumi eisime jo gyvenimo keliais. Pirmasis advento sekmadienis yra mūsų Naujieji Metai, pirmoji kelionės, vedančios į Kalėdas diena. Kalėdos iš tiesų galėtų būti pavadintos tuo branduoliu, aplink kurį sukasi metai ir amžiai, naujos istorijos pradžia, kai Dievas įžengė į žmonijos istoriją.

„Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis…, laukdamos to, kas turės ištikti pasaulį“.

Evangelija nėra įvadas į pasaulio pabaigą. Veikiau tai pasakojimas apie pasaulio slėpinius. Ji paima mus už rankos ir veda tolyn, kviesdama žvelgti į viršų, pajusti mus supančios visatos alsavimą. Evangelija – mums siųstas Dievo žodis – ragina atverti namų langus ir leisti į mūsų gyvenimą įsiveržti istorijos vėjams, kad pasijustume gyva neaprėpiamo pasaulio dalele. Dalele, kuri vargsta, kenčia ir… gimsta.

Anot pranašo Izaijo, pasaulis dažnai vaitoja, tarsi gimdyvė, kuri paskui džiūgauja atnešusi į pasaulį gyvybę. Pasaulyje nuolat galima girdėti nesibaigiantį verksmą, tačiau Evangelijos žinia prašo mus neprarasti drąsos, nevaikščioti, nuleidus galvą ir nudelbus akis.

„Atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“, – ragina savo mokinius Kristus. Paprastai mes susiduriame su pagunda matyti tik tai, kas yra po kojomis, gal ir dėl to, kad nesukluptume, užkliuvę už mūsų gyvenimo kelią dengiančių nuolaužų, bet, jei niekuomet nepakelsime galvos, niekuomet nepamatysime patekančios vaivorykštės. Evangelijos žodžiais tariant tikintieji turi būti tvirtai stovintys vyrai ir moterys, kurie drąsiai pakelia galvas ir žvelgia į saulę. Mums skirtas uždavinys gyventi, jaučiant bendrystę su visa kūrinija, atsiverti už viską galingesnei energijai, ateinančiai iš aukštybių, suvokti, kad ir mūsų gyvenimas yra svarbus ir nuostabus, nes mes priimame ateinantį Dievą. Jėzus nori, kad jo mokiniai su visu širdies paprastumu suvoktų pasaulio istoriją kaip nuolatinį gimimą. Tam reikia atidumo net ir mažoms mus supančio pasaulio detalėms, iš pirmo žvilgsnio, gyvenimo smulkmenoms, tačiau kaip tik čia ir išryškėja tikroji didybė.

Adventas – pasakojimas apie ateinančią Šviesą, kviečia mus su pagarba priimti tą naują gimimą, pastebėti pirmuosius taikos ir ramybės žingsnius, prasiveržiančią per tamsybes šviesą, išrašančią vilties ženklus ant nakties, pandemijos ar tarpusavio neapykantos sienos.

Šis krikščionio pašaukimas ir yra girdimas šio sekmadienio Mišių Evangelijoje. Joje kalbama apie laikiną gyvenimą ir begalybę. Gyvenimas telpa į begalybę, o begalybė jau yra mūsų gyvenime. Amžinybė spindi akimirkoje, o akimirka paskęsta amžinybėje.

Begaliniame advente…

Melskime ir        2021-11-28 21:11

Prašykime atviros ir Jėzaus besiilginčios širdies

Pabandykime gerai įsigilinti į scenarijų, kurį pateikia Jėzus, kalbėdamas apie paskutiniuosius laikus. Atkreipkime dėmesį į kiekvieną to aprašymo smulkmeną. Kokius jausmus tai sukelia mano/tavo širdyje? Asmeniniame pokalbyje su Jėzumi atskleiskime Jam apie savo jausmus.

Melskime ir dėkokime       2021-11-28 21:08

Kad Jėzus primena mums apie Jo atėjimo laukimą. Susimąstykime ką galvojame apie savo susitikimą su Jėzumi Jo atėjimo dieną? Ar norėtume kad Jėzus rastų mane/tave tokį, koks esu šiandien? Kas mus džiugina, o kas neramina?

Melskime,       2021-11-28 21:03

Kad Jėzus įspėtų mus dėl nuodėmių, kurios apsunkina širdį ir atitraukia nuo Jo atėjimo laukimo. Kokie jausmai gimsta manyje/tavyje, kuomet girdime Jėzaus žodžius: „Saugokitės…“?

Melskime suvokimo.       2021-11-28 21:01

Kokie rūpesčiai labiausiai pavergia mano/tavo širdį ir atima mums ramybę? Išsakykime juos Jėzui. Pajauskime kame labiausiai norėtume budėti Advento laikotarpiu? Paveskime Jėzui savo gerus troškimus.

Melskime.       2021-11-28 20:58

„Visa laiką budėkite ir melskitės“. Pagalvokime, kad šiuo iššūkiu Jėzus kreipiasi į mane/tave asmeniškai. Ką galime Jam pasakyti apie savo kasdienę maldą? Paklauskime savęs apie ištikimybę asmeninei maldai.

Melskime.       2021-11-28 20:55

Žvelgdami į Jėzų, kuris kviečia mus būti jautriais budėjimui ir maldai, nuoširdžiai Jam išpažinkime tai, kas mus labiausiai atitraukia nuo budėjimo ir maldos. Kas tai yra? Ar norėtume to atsikratyti? Karštai prašykime Jėzaus, kad padėtų mums įveikti savo silpnybes.

Melskime.       2021-11-28 20:52

Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi atnaujinti troškimą kasdien susitikinėti su Juo kasdienėje maldoje. Išlaikykime širdyje ir dažnai kartokime Jėzaus žodžius:

„Žiūrėkite, budėkite“.

Ačiū       2021-11-28 13:26

Už tikrą žodį

Rekomenduojame

Alvydas Medalinskas. Istorinė diena

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (VIII)

Karas Ukrainoje. Šimtas septyniasdešimtoji (rugpjūčio 12 diena)

Išskirtinis interviu: „ES sėja savo naikinimo sėklas“, - sako Lenkijos Seimo narys Ryszard Legutko dėl ES institucijų požiūrį

Vytautas Sinica. Šiandien Vilniuje veikia nepaaiškinamas dalykas - Venclovos namai muziejus

Kastytis Braziulis. Jaučiasi, kad artėja paskutinis žingsnis – teritorijos atsiėmimas iš priešo

Robertas Grigas. Apie karą ir leksiką

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt devintoji (rugpjūčio 11 diena)

Estija prisijungia prie šalių, reikalaujančių, kad ES ir Šengeno šalys kartu uždraustų Rusijos turistams keliauti į Europą

Von der Leyen nutraukė susitarimą, dabar mes neturime kur trauktis, ir turime imtis veiksmų, sako Kačinskis

Almantas Stankūnas. Opozicija, jeigu nutarėte kalbėti apie energetiką, tai nekalbėkite nesąmonių arba banalybių!

Vytautas Sinica. Norėčiau sužinoti, kuo naudingas ir reikalingas Lietuvos vartotojams buvo elektros rinkos liberalizavimas?

Vienus trėmė, kiti gerino savo gyvenimo sąlygas

Almantas Stankūnas. Gera žinia iš dalies privataus kapitalo valdomai įmonei Ignitis, tik ar taps ji gera žinia ir vilniečiams?

Jan Rokita: ES sankcijos Lenkijai yra didesnės, nei sankcijos Rusijai

Kastytis Braziulis. Neužkibkite ant rašistų kabliuko. Neleiskite sau suabejoti Ukraina

Lenkija verčiama prisijungti prie euro zonos?

Dominykas Vanhara. Surimtėkime ir pakalbėkime apie tai, kas vakar įvyko Kryme

JAV Floridos valstija uždraudė lyties keitimo procedūras vaikams

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt aštuntoji (rugpjūčio 10 diena)

Areštuotas už memo, kritiško LGBT atžvilgiu, pasidalinimą. Minčių policija jau realybė

Nacionalinis susivienijimas. Dėl „Amnesty International“ šališkumo ir nepasitikėjimo šia organizacija

Simonas Streikus. Masinės migracijos Švedijoje padariniai: ar ją dar galima laikyti gerovės valstybe? (I)

Kai LRT neleidžia, gelbsti Lenkijos televizija. Apie Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.