Geroji Naujiena

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jėzus Kanos vestuvėse – II eilinis sekmadienis

Tiesos.lt redakcija   2022 m. sausio 16 d. 10:26

43     

    

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jėzus Kanos vestuvėse – II eilinis sekmadienis

Evangelijoje pagal Joną pasakojama apie Kanos vestuves (Jn 2, 1–11), į kurias buvo pakviestas Jėzus su mokiniais; jose taip pat dalyvavo ir Jėzaus motina Marija.

Marija yra rūpestinga, viską pastebinti moteris. Matydama išsibaigusį vyną, ji sako sūnui: „Jie nebeturi vyno.“ Marija viliasi, kad keblioje situacijoje jos sūnus suras išeitį.

Nuo angelo apreiškimo iki Kanos vestuvių truko trisdešimties metų laikotarpis. Per jį Marija nematė jokių antgamtinių ženklų, liudijančių apie sūnaus dieviškumą. Tačiau Kanos vestuvėse ne laiku pasibaigus vynui Marija nesuabejojo prašyti Sūnaus, kad gelbėtų jaunavedžius iš keblios padėties.

Marijos pasitikėjimas tiesiog stebina. Nors Jėzus nieko nepažadėjo ir netgi pasakė: „Dar neatėjo mano valanda“, bet Marija tarnams paliepė: „Darykite, ką tik jis jums lieps.“ Marija yra toji, kuri gali pagreitinti Dievo darbus. Iš čia kyla tas didelis pasitikėjimas, su kuriuo visais amžiais tikintys žmonės kreipdavosi į Dievo Motiną, tvirtai tikėdami, kad ji gali užtarti ir padėti.

Bažnyčios tėvai dogminėje konstitucijoje Lumen gentium kalba: „Savo motiniška meile Marija rūpinasi savo Sūnaus broliais, kurie, pavojų ir vargų supami, tebekeliauja, iki pasieks palaimingąją tėvynę. Todėl Bažnyčioje šaukiamasi palaimintosios Mergelės, vadinant ją Užtarėjos, Padėjėjos, Pagalbininkės, Tarpininkės titulais“ (LG, 62).

Jėzus tarnams liepė pripilti šešis akmeninius indus vandens, po to semti ir nešti jau ne vandenį, bet vyną į vestuvių menę. Visi stebėjosi, koks geras buvo vynas. Evangelistas pastebi: „Tokią stebuklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje“ (Jn 2, 11).

Mes galime tik spėlioti, kodėl pirmasis Jėzaus stebuklas buvo padarytas vestuvėse. Jėzaus apsilankymas Kanos vestuvėse nebuvo atsitiktinis. Jėzus ne tik pagerbė jaunavedžius, bet ir atkreipė visų amžių žmonių dėmesį į santuoką ir šeimą, kaip į ypač svarbius žmogaus gyvenimo įvykius. Taip pat primenama, kad sudarant santuoką neužtenka ją atšvęsti su vynu, dainomis ir šokiais, bet būtina pasikviesti Dievą.

Ar kiekviena Bažnyčios palaiminta santuoka kalba, kad Dievas buvo pasikviestas? Atsakymas nevienareikšmis. Jeigu santuokai rimtai ruošiamasi, jei buvo prašyta Dievo palaimos, tuomet atsakymas teigiamas. Tačiau jei be reikiamo pasiruošimo santuokai palaiminti susirandamas koks nors populiarus kunigas, jei neprašoma Dievo palaimos, tuomet į šias vestuves Jėzus nebuvo pakviestas; buvo atliktas tik formalus santuokos ritualas ir nieko daugiau.

Jėzaus savo dalyvavimu vestuvių pokylyje ir padarytu stebuklu patvirtino, kad jam yra brangus tikras žmonių džiaugsmas. Jėzus atėjo į žemę nešti ne liūdesio, bet džiaugsmo. Pagrindinė liūdesio nešėja yra nuodėmė, o Jėzus atėjo sunaikinti nuodėmės, o kartu sunaikinti ir liūdesio šaltinio.

Kai kam atrodo, kad krikščionybė su kryžiumi temdo žmonių džiaugsmą. Taip gali manyti žmonės, neprisilietę prie Evangelijos. Iš Šventojo Rašto puslapių trykšte trykšta džiaugsmas. Įtikėjusieji į Dievą negali būti liūdni žmonės. Nehemijo knygoje skaitome, kaip kunigas Ezra kalbėjo izraelitams: „Nebūkite liūdni, nes džiugesys Viešpatyje yra jūsų stiprybė“ (Neh 8,10). Apaštalas Paulius, giliai pažinęs Jėzų Kristų, savo laiškuose nuolat ragino tikinčiuosius džiaugtis. Laiške filipiečiams jis rašo: „Jūs būkite linksmi ir džiaukitės kartu su manimi“ (Fil 2,18).

Pasaulis be Kristaus yra praradęs tikrąjį džiaugsmo šaltinį ir dėl to ieško dirbtino džiaugsmo, kuriam būtinai reikia alkoholio. Evangelija kviečia mus sugrįžti prie tikrų dalykų: šalinti iš gyvenimo nuodėmę, atsiverti Dievo veikimui ir tokiu būdu leisti skleistis tikram džiaugsmui.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

II eilinės savaitės ketvirtadienio       2022-01-20 5:56

Evangelijos skaitinį komentuoja – kun.  Vytautas Brilius

Didžiulės minios ir skelbiama stebuklų žinia ir džiugina, ir liūdina. Evangelistų pasakojimuose pirmiausia iškyla žmonių gausybė ir stebuklų galybė, tačiau visada pabrėžiama, kad Jėzus mokė, kalbėjo, aiškino. Tai buvo svarbiausia: pamokymo, paguodos ir vilties žodžiai. Žmonės jų klausėsi ir gavo pastiprinimo, patyrė stebuklų malonių – tai džiugina. Kad mažai naudojosi Jėzaus pamokymais ir iš esmės netapo jo sekėjais – krikščionimis – liūdina. Panašiai ir mūsų dienomis, kai daugybė žmonių ateina pasisemti vilties ir malonių iš Kristaus mokymo ir Bažnyčios tradicijos, o po švenčių ir iškilmių kažkur pradingsta.

Tai galėtų atrodyti nelinksmai, kadangi ne kiekvienas pasėtas žodis atnešė vaisių. Tačiau vis dėlto Dievo malonė buvo pasėta ir žmonės sugėrė kiekvieną gėrio lašelį, patirdami šviesos savo gyvenimuose. Bent iš vienos pusės gėris buvo dalijamas, o daugybė jį patyrė, taip ateina Dievo šviesa į pasaulį. Iš tos daugybės vis atsiranda žmonių, kurie tikrai užsidega Dievo meilės ir uolumo dvasia, toliau nešdami šviesą. Susimąstome apie save, kaip mes panaudojame iš Dievo per Bažnyčią gautas malones.
Bernardinai.lt

II eilinės savaitės ketvirtadienio       2022-01-20 5:53

Evangelijos mąstymas
Prašyti tikėjimo ir atvirumo Jėzui silpnumo ir nuodėmingumo momentais

Prisijungsiu prie Jėzaus ir Jo mokinių, kurie pavargę ieško nuošalios vietos, vienumos. Kartu su jais „pasitrauksiu prie ežero“. Kokia mano būsena? Ar jaučiu nuovargį? Koks mano širdies pajėgumas? Pasakysiu Jėzui, kaip aš jaučiuosi.

*

Atkreipsiu dėmesį į minią, kuri seka Jėzumi. Ateina žmonės iš įvairių kraštų. Braunasi prie Jo, norėdami Jį paliesti. Minia primena man mano poreikius, rūpesčius, kurie slegia mane ir neleidžia ramiai medituoti. Kas labiausiai „išmuša“ mane iš maldos? Apie tai pakalbėsiu su Jėzumi.

*

Matysiu save besispaudžiantį prie Jėzaus žmonių minioje. Ko aš trokštu? Kokiais troškimais gyvenu pastaruoju laiku? Ar ieškau Jėzaus savo gyvenime? Ar trokštu Jo savo širdies gilumoje? Ar Jo man labai reikia?

*

Įsimaišysiu tarp ligonių, kurie braunasi prie Jėzaus, nori Jį paliesti. Ar galiu prisipažinti Jėzui, kad priklausau jiems, nes taip pat esu sergantis? Kokia šiuo metu yra mano didžiausia, sunkiausia liga?

*

Atkreipsiu dėmesį į tą sceną, kurioje piktosios dvasios parpuola priešais Jėzų ir išpažįsta, kad Jis yra Dievas. Stebėsiu toje scenoje Jėzų. Priminsiu sau, kad Jis valdo pasaulį, kad Jis yra didesnis už didžiausią blogį, kad šėtonas yra bejėgis prieš Jo galią.

*

Jėzus nori veikti slaptoje. Jis yra mano kasdienybėje pasislėpęs, tylus kaip kadaise trisdešimt metų Nazarete. Jeigu patikėsiu Jo galia, tai Jis darys stebuklus per paprasčiausius dienos įvykius. Širdyje šiandien kartosiu maldą:


„Jėzau, viešpatauk mano gyvenime.“

Kasdienapmastau.lt

II eilinės savaitės ketvirtadienio       2022-01-20 5:51

Evangelija (Mk 3, 7–12)

  Jėzus su mokiniais pasitraukė prie ežero. Įkandin sekė didelė minia iš Galilėjos. Taip pat iš Judėjos, Jeruzalės ir Idumėjos, iš anapus Jordano bei iš Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių, kurie buvo girdėję apie jo darbus. Tuomet Jėzus liepė mokiniams laikyti jam paruoštą valtį, kad minia jo nesuspaustų. Mat jis buvo daugelį pagydęs, ir visi, ką tik vargino ligos, veržėsi norėdami prisiliesti. Taip pat netyrosios dvasios, vos tik jį išvydusios, parpuldavo priešais ir šaukdavo: „Tu Dievo Sūnus!“ Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad jo negarsintų.
  Katalikai.lt

II eilinės savaitės ketvirtadienio       2022-01-20 5:51

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 55, 2–3. 9–13)

P. Dievu aš remiuosi – ir nebijosiu.

  Pasigailėk manęs, Dieve: žmonės sutrypt mane nori,
  vargina, vis puldinėja.
  Be paliovos mane niekina priešai,
  daugybė jų mane puola. – P.

  Tau žinomas visas tremties mano kelias,
  odmaišy surinktas mano ašaras saugai:
  argi knygose tavo jos nesurašytos?! –
  Todėl mano priešai atgal tuoj trauksis,
  kai tik tavęs šauksiuos. – P.

  Juk aiškiai žinau aš: mane Dievas užstoja.
  Dievu, kurio žodžiais didžiuojuos,
  Viešpačiu, kurio žodžiais giriuosi. – P.

  Tuo Dievu aš remiuosi – ir nebebijosiu:
  ką žmogus man galės padaryti?!
  Aš turiu, Dieve, vykdyt įžadus tau padarytus,
  tau padėkos auką aukosiu. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. 2 Tim 1, 10b )

P. Aleliuja. – Mūsų Išganytojas Jėzus Kristus sunaikino mirtį
              ir nušvietė gyvenimą savo Evangelija. – P. Aleliuja.

II eilinės savaitės ketvirtadienio       2022-01-20 5:50

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (1 Sam 18, 6–9; 19, 1–7)

  Grįžtant po Dovydas pergalės prieš filistietį, pasitikti karaliaus Sauliaus iš visų Izraelio miestų dainuodamos ir šokdamos išėjo moterys su litaurais, džiaugsmingais šūkiais ir cimbolais. Jos grojo ir kupinos džiaugsmo šaukė:
  „Saulius nukovė tūkstantį,
  Dovydas – tūkstančių dešimt.“
  Saulius smarkiai įniršo, nes jam ši daina nepatiko, ir tarė: „Dovydui priskiria dešimtį tūkstančių, o man tik vieną tūkstantį. Dabar tik karaliaus garbės jam betrūksta.“ Nuo tos dienos jis ėmė Dovydu nepasitikėti.
  Savo sūnui Jonatanui ir visiems tarnams Saulius pradėjo kalbėti, kad norįs Dovydą žudyti. Bet Sauliaus sūnus Jonatanas buvo Dovydui labai atsidavęs. Slapta jis pranešė jam: „Mano tėvas Saulius sumanė tave nužudyti. Todėl ryt iš ryto budėk ir būk pasirengęs! O aš išeisiu su tėvu į lauką ir ten, kur tu būsi pasislėpęs, aš sustosiu ir su tėvu apie tave pakalbėsiu; pamatęs kokie reikalai, tau pranešiu“.
  Tada Jonatanas gerai apie Dovydą atsiliepęs, prabilo: „Tegul karalius nenusideda savo tarnui Dovydui, nes jis tau niekuo nenusižengė; jo žygdarbis buvo labai tau naudingas. Jis statė pavojun savo gyvybę ir užmušė filistietį.Per Dovydą Viešpats visam Izraeliui suteikė didelę pergalę . Tu pats tai matei ir tuo džiaugeisi. Kodėl tad, dabar nori nusidėti – pralieti nekaltą kraują, be pagrindo žudyti Dovydą?“ Saulius paklausė Jonatano kalbos ir prisiekė: „Kaip gyvas Viešpats, Dovydas nebus nužudytas!“
  Tada, pasišaukęs Dovydą, Jonatanas jam pranešė visą pokalbį. Po to jis nuvedė Dovydą pas Saulių, ir Dovydas vėl kaip pirma tarnavo pas Saulių.

II eilinės savaitės tečiadienio        2022-01-19 5:54

Evangelijos ištrauką komentuoja kun. Jacek Paszenda SDB

Jėzus provokuoja. Ar iš tikrųjų? Mišna laikinai atšaukia šabo įstatymą, jei to reikalauja žmogaus ar netgi gyvūno gyvybės gelbėjimas, o kartais ir sunki sveikatos būsena. Tai liečia ir tuos, kurie slaugo ligonį. Dėl sunkios ligos buvo leidžiama netgi kurti ugnį… Šabo klausimą žmonės jau bandė spręsti iki Jėzaus. Jau žinome, kad Jėzus nenori sukelti nei triukšmo, nei skandalo. Nori tik atkreipti dėmesį bei priminti tai, kad net Žydų įstatymas buvo jautrus žmogaus vargui. Tai kokios yra problemos? Dėl ko vėl kyla diskusija?

Vakar ir užvakar girdėjome panašus žodžius. Evangelistas Morkus sustato šiuos įvykius vieną po kito. Tokiu būdu nori nukreipti į tikrą problemos esmę. Tai ne Jėzus nori provokuoti. Tai fariziejai, pakeitę Įstatymo esmę, reikalauja to ir iš kitų. Tai fariziejai pritaiko Įstatymą prie savo interesų. Tai jie pakeičia religiją ir tikėjimą į teisinių reikalavimų laikymąsi. Tai jie užkietina savo širdis. Tai jie ieško būdo, kaip Jėzų nužudyti.

Tai užkietėjusios širdys, arba kitaip – geros valios trūkumas. Nes Jėzus pateikė pakankamai daug argumentų, bet jie pasirinko būti kurti ir tokie liko. Kartais taip būna, kad žmogus nenori girdėti Dievo, bet ieško būdų patenkinti savo norus ir įvykdyti savo planus. Dėl savo puikybės yra įsitikinęs, kad tiktai jis yra teisus, geriausiai žino…

Mūsų santykiuose su Dievu yra taip, kad Dievas kreipiasi į mus ir leidžia mums laisva valia jam atsakyti teigiamai ar neigiamai. Turime pakankamai proto suprasti Jo argumentus, turime pakankamai valios Jam pasakyti „taip“, turime viską, ko mums reikia Jam paklusti. Turime Jo įsakymus ir Jo mokymą, girdime sąžinės balsą, Dievas kreipiasi į mus per Bažnyčia ar kitą žmogų, įspėja, ragina, primena… O aš? Ar irgi nenoriu girdėti Jo balso? Ar kaip fariziejai atmesti Jėzų, kad galėčiau realizuoti savo planus?

Bernardinai.lt

II eilinės savaitės tečiadienio        2022-01-19 5:53

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti jautrios ir drąsios širdies darant gera

Atkreipsiu dėmesį į Jėzų, kuris yra sekamas piktų ir įtarių žvilgsnių. Jis yra ramus ir laisvas nuo žmogiškų nusiteikimų įtakos, visada yra savimi. Stengsiuosi persiimti Jo vidine laisve ir ramybe.

*

Ką galiu pasakyti apie savo laikyseną, kai esu įtarinėjamas, ir vidinę laisvę nuo kitų žmonių nuomonių įtakos? Ar turiu ramybę? Kas labiausiai trikdo mano laisvumą ir žadina neramybę?

*

Stebėsiuosi Jėzumi, kuris išlieka tiesus ir nuoseklus pagalbos reikalingo žmogaus akivaizdoje. Jėzus neslepia savo planų, nors žino priešišką fariziejų nusiteikimą. Jis yra įsitikinęs, kad daro gerai, ir to laikosi.

*

Atkreipsiu dėmesį į savo laikyseną, kai esu apkalbinėjamas, įtarinėjamas ir kritikuojamas. Ar sugebu stovėti tiesos ir gėrio pusėje, kada esu puolamas ir teisiamas kitų?

*

Jėzus kreipiasi į žmones, kurie yra apimti blogų minčių. Jis stengiasi juos paveikti ir išgydyti savo žodžiu. Šie tyli. Jų širdys yra užkietėjusios. Jėzų apima liūdesys ir pyktis. Prašysiu Jo, kad apsaugotų mano širdį nuo užkietėjimo.

*

Stebėsiu, su kokiu dėmesiu ir meile Jėzus rūpinasi sergančiu žmogumi – priešingai negu tie, kurie Jį seka. Pastato jį į vidurį, kad visi susirinkusieji matytų, ir išgydo. Gėris neturi būti slepiamas. Ar aš iš baimės neatsižadu teisingų ir gerų sprendimų?

*

Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi prašysiu Jo, kad duotų man paprastą ir drąsią širdį stovėti gėrio pusėje:

„Jėzaus Širdie, įliek jautrumo ir gerumo į mano širdį“.

Kasdienapmastau.lt

II eilinės savaitės tečiadienio       2022-01-19 5:52

Evangelija (Mk 3, 1–6)

  Jėzus vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiūvusia ranka. Fariziejai stebėjo, ar jis gydys jį šabo dieną, kad galėtų apkaltinti.
  Tuomet Jėzus tarė žmogui su padžiūvusia ranka: „Stok į vidurį!“ O juos paklausė: „Ar šabo dieną leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“ Bet anie tylėjo. Tada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų širdies kietumo, tarė tam žmogui: „Ištiesk ranką!“ Šis ištiesė, ir ranka atgijo.
  Išėję fariziejai tuojau ėmė tartis su erodininkais, kaip Jėzų pražudyti.

  Katalikai.lt

II eilinės savaitės tečiadienio       2022-01-19 5:51

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 143, 1. 2. 9–10)

P. Šlovė Viešpačiui, mano tvirtovei!

  Šlovė Viešpačiui, mano tvirtovei!
  Jis miklina mano ranką kautynėms,
  kumštį – grumtynėms. – P.

  Jis – man pilis, mano meilė,
  priedanga ir vaduotojas mano.
  Man jisai – prieglauda, skydas;
  davė tautas man valdyti. – P.

  Tau, Dieve, naują giesmę sukursiu,
  skambinsiu tau dešimtstyge arfa.
  Mūsų valdovams pergales duodi:
  gelbėjai Dovydą, savąjį tarną. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mt 4, 23)

P. Aleliuja. – Jėzus skelbė karalystės Evangeliją
              ir gydė žmonėse visokias ligas. – P. Aleliuja.

II eilinės savaitės tečiadienio       2022-01-19 5:50

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (1 Sam 17, 32–33. 37. 40–51)

  Prie Sauliaus atvestas Dovydas jam pasakė: „Dėl to filistiečio niekam nereikia nusiminti! Išeis tavo tarnas ir kausis su juo“. Saulius prieštaravo: „Gi tu negali išeiti prieš tą filistietį ir kautis: esi dar jaunuolis, o jis – nuo jaunystės kariūnas.“
  Dovydas Sauliui kalbėjo: „Ištraukęs mane iš lokio ir liūto letenų, Viešpats išplėš ir iš to filistiečio rankų“. Ir Saulius Dovydui tarė: „Eik! Viešpats teesie su tavimi!“
  Dovydas pasiėmė lazdą į ranką, išsitraukė iš upelio penketą apvalių akmenų ir įsidėjo į savo piemenautinį krepšį; paskui, paėmęs į ranką laidyklę išėjo ant filistiečio. O tas vis artėjo prie Dovydo; jo ginklanešys žygiavo jam priešais.
  Filistietis žvelgė į Dovydą kupinas paniekos; mat Dovydas buvo labai dar jaunas; jis buvo šviesiaplaukis, stotingas. Filistietis jam tarė: „Argi aš šuo, kad tu prieš mane ateini su lazda?“ Jis keikė Dovydą savo dievaičiais. Ir šaukė: „Na eikš: numesiu tavo kūną padangių paukščiams ir laukų žvėrims sudraskyti“.
Dovydas jam atšovė: „Tu prieš mane išeini su kalaviju, durklu ir ietimi, o aš prieš tave išeinu vardan kareivijų Viešpaties – Dievo Izraelio kariuomenės, iš kurios pasityčiojai. Šiandieną Viešpats tave atiduos į mano rankas. Užmušiu tave ir nukirsiu tau galvą. Dar šiandien filistiečių kareivių lavonus aš atiduosiu padangių paukščiams ir laukų žvėrims sudraskyti, kad visas pasaulis suprastų, jog Izraelyje esama Dievo. Visi, kurie čia susirinkę, turės suprasti, kad pergalę Viešpats suteikia ne kalaviju ir ietimi; tai Viešpaties karas, ir jis atiduos jus į mūsų rankas.“
  Kada filistietis žygiavo pirmyn ir artėjo prie Dovydo, šis gretai išbėgo prieš jį iš izraelitų rikiuotės. Įkišo ranką į savo piemenautinį krepšį, išsiėmė akmenį, paleido jį iš laidyklės ir pataikė filistiečiui į kaktą. Akmuo praskėlė jam kaktą, ir filistietis kniūbsčias susmuko ant žemės. Šitaip tad Dovydas nugalėjo filistietį laidykle ir akmeniu; pataikė į jį ir užmušė, neturėdamas rankoje kalavijo. Paskui, pribėgęs prie filistiečio, Dovydas griebė už jo kalavijo, ištraukė jį iš makšties, nukirto jam galvą ir šitaip jį pribaigė.
  O filistiečiai, pamatę, kad jų stipruolis negyvas, metėsi bėgti.

II eilinės savaitės antradienio       2022-01-18 5:57

Evangelijos ištrauką komentuoja kun. Jacek Paszenda SDB

Į mūsų gyvenimą reikia įleisti naują dvasią, Jėzaus dvasią, kuri yra meilė. Jėzus tęsia savo pokalbi su fariziejais. Žydų Įstatymas turėjo daug smulkių įsakymų ar draudimų, kaip ir girdime šiandien Evangelijoje. Draudžiama dirbti – pagal fariziejus, ir skabyti varpas. Pagal rabinus ir šiandien kiekvienas veiksmas, keičiantis kažką pasaulyje, lyginamas su darbu. Dėl to ir mūsų laikais žydų namuose, Jeruzalėje, šabo dieną liftai yra taip užprogramuoti, kad sustotų kiekviename aukšte, kad nereikėtų „dirbti“ – paspausti mygtuko.

Jėzus trokšta įleisti į Įstatymą naują dvasią – meilę. Formalizmas yra negailestingas, nes svarbu tiktai laikymasis Įstatymo, o pamirštamas žmogus. Ką pasirinkti – laikytis Įstatymo ar pamaitinti alkaną? Čia kaip atsakymą Jėzus primena įvykį iš karaliaus Dovydo gyvenimo.

Artimo meilė kartais reikalauja išimčių. Įstatymai ir taisyklės sukurti, kad padėtų žmogui gerai gyventi ir nesuklysti. Gerai žinome eismo taisykles, ir kiekvienas puikai supranta, kad negalima važiuoti prieš eismą… Tiesa? Bet yra išimtis – greitosios pagalbos mašina kartais peržengia tą taisyklę, jei to reikalauja žmogaus gyvybė. Taip pat ir gaisrininkai… Ir galime rasti daug panašių situacijų mūsų gyvenime…

O aš? Ko Jėzus šiandien iš manęs nori? Ar kartais nesu užsispyręs vaikas, tėvas, vyresnysis, mokytojas, direktorius… Ar reikalauju, kad viskas būtų taip, kaip parašyta, nematydamas žmogaus ir jo problemų? Ar kartais visada, kad ir ką darau, netrūksta meilės ir vietos artimui?

Dievas pasakė: „Noriu meilės, ne aukos“ (Oz 6, 6). Ir nėra didesnio įsakymo, nei mylėti Dievą iš visos širdies, o artimą – kaip save patį…

Bernardinai.lt

II eilinės savaitės antradienio       2022-01-18 5:54

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti vidinės jėgos viską deramai priimti

Meditacijos pradžioje prisiminsiu Morkaus evangelijoje aprašytą įvykį. Žvelgsiu į mokinius, kurie eina su Jėzumi per javų lauką. Jie yra alkani. Jėzus, galintis padaryti duonos padauginimo stebuklą, leidžia mokiniams patirti alkį – duonos trūkumą.

*

Jėzus kviečia mane būti kartu su Juo, bet nepažada, kad nepatirsiu žmogiško vargo, nes Jis pats pasirinko paprastą ir pilną trūkumų gyvenimą.

*

Ko šiandien labiausiai alkstu, ko labiausiai stokoju? Atkreipsiu dėmesį į savo dvasinius ir psichinius išgyvenimus, kai ko nors stokoju. Ar sugebu apie tai pasikalbėti su Jėzumi?

*

Įsiklausysiu į Jėzaus ir fariziejų pokalbį. Atkreipsiu dėmesį į didžiulį požiūrių skirtumą, atsiliepiant į žmogiškus poreikius. Fariziejai žiūri į tai laikydamiesi įstatymo raidės ir pagal ją teisia. Jėzus remiasi meile ir gina žmogų varge.

*

Jėzus remiasi įvykiu iš karaliaus Dovydo gyvenimo, nes nori priminti, kad Jo Tėvas yra neturtingųjų, alkanųjų Dievas ir kad visada kiekvienas ras prieglobstį Jo namuose. Įstatymą Jis taip pat davė tam, kad gintų žmogų varge.

*

Kaip aš priimu Dievo įsakymus? Ar tikiu, kad kiekvienas įsakymas, kurį Dievas nustatė Bažnyčioje, saugo mano gyvenimo laimę? Ar Dievo įsakymų priėmimas didina mano meilę sau ir artimui?

*

Jėzus yra Įstatymo Viešpats. Jeigu priglusiu prie Jo ir maitinsiuos Jo meile, man bus lengviau visur vadovautis gerumu. Prisiartinsiu prie Jėzaus, prisiglausiu prie Jo širdies ir kartosiu meilės aktą:
„Jėzau, duok man širdį ir akis, pilnas gerumo.“

Kasdienapmastau.lt

II eilinės savaitės antradienio       2022-01-18 5:53

Evangelija (Mk 2, 23–28)

  Šabo dieną Jėzus ėjo per javų lauką, ir jo mokiniai eidami ėmė skabyti varpas. Fariziejai priekaištavo: „Žiūrėk, jie daro per šabą tai, kas draudžiama“.
  Jėzus atsakė: „Nejau neskaitėte, ką prireikus padarė Dovydas, kai jis ir jo palydovai neturėjo maisto ir buvo išalkę: prie vyriausiojo kunigo Abiataro jis įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, ir davė jos valgyti savo palydovams, nors jos niekam nevalia valgyti, tik kunigams“. Ir pridūrė: „Šabas padarytas žmogui, ne žmogus šabui; taigi Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats“.

  Katalikai.lt

II eilinės savaitės antradienio       2022-01-18 5:52

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 88, 20. 21–22. 27–28)

P. Viešpats Dovydą savo tarnu pasirinko.

  Kitkart tu, Viešpatie, regmėj savo bičiuliams kalbėjai:
  „Vainiką uždėjau galiūnui,
  išaukštinau liaudies rinktinį. – P

  Aš Dovydą, savo pasirinktą tarną,
  pašventinau savo šventuoju aliejum.
  Mano ranka visuomet su juo bus,
  jį stiprins mano galybė. – P.

  Jisai man sakys: ‘Tu mano Tėvas,
  tu mano Dievas ir priebėga man išsigelbėt’.
  Jo giminei leisiu gyvuoti per amžius,
  ilgai kaip dangus stovės jojo sostas“. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Ef 1, 17–18 )

P. Aleliuja. – Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas
                teapšviečia mūsų dvasios akis,
                kad mes pažintume, kokia yra viltis,
                į kurią mes esame pašaukti. – P. Aleliuja.

II eilinės savaitės antradienio       2022-01-18 5:52

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (1 Sam 16, 1–13)

  Viešpats prabilo į Samuelį: „Kiek tu gedėsi dar Sauliaus? Aš gi jį atmečiau kaip Izraelo karalių. Pripilk savo ragą aliejaus ir leiskis kelionėn! Tave aš siunčiu pas Izajį Betliejun; sau vieną iš jojo sūnų išsiskyriau karalium“. Samuelis paprieštaravo: – „Kaip aš galiu ten keliauti? Juk tai sužinojęs Saulius mane nugalabys“. Bet Viešpats atsakė: „Pasiimk su savim veršiuką ir pasiskelbk: ‘Aš atėjau aukoti Viešpačiui atnašos’. Pakviesk į aukojimą Izajį! Tada aš tau duosiu suprasti, ką privalai daryti; tik tą man patepsi, kurį tau parodysiu“. Samuelis padarė, ką Viešpats jam liepė. Atvykusį jį į Betliejų su baime pasitiko miesto seniūnai ir klausė: „Ar tavo, aiškiaregi, atėjimas reiškia ką gera?“ Tasai atsakė: „Gera! Aš atėjau aukoti Viešpačiui atnašų. Ir jūs susišventę ateikite su manimi aukoti!“ Jis liepė susišvęsti Izajui bei jo sūnums ir pakvietė juos į aukojimą.
  Tiems atvykus, išvydęs Elijabą, jis pagalvojo: „Tikriausiai dabar prieš Viešpatį stovi jo pateptinis!“ Bet Viešpats Samueliui pasakė: „Žiūrėk ne jo išvaizdos, ne aukšto jo ūgio, nes šitą menkai aš tevertinu. Dievas mat žiūri ne to ko žmogus. Žmogus žiūri išorės, o Viešpats žvelgia į širdį“. Tada, pašaukęs Abinadabą Izajis atvedė jį prie Samuelio. Tasai pasakė: „Nė šito Viešpats neišsirinko.“ Izajis pristatė Šamą. O tas pasakė: „Nė šito Viešpats neišsirinko.“ Izajis pristatė Samueliui septynis savo sūnus, bet Samuelis jam tarė: „Nė vieno iš šitų Viešpats neišsirinko.“
  Tada Samuelis paklausė Izajį: „Ar tai ir visi tavo sūnūs?“ Tasai atsakė: „Trūksta jaunėlio: jis gano avis!“ Samuelis paprašė Izajį: „Pasiųsk jo pakviesti, nes mes nesėsime pokylio, kol jis neateis“. Taigi Izajis pasiuntė žmogų jo pavadinti. O Dovydas buvo šviesių plaukų, gražių akių ir šauniai atrodė. Ir Viešpats tarė „Kelkis, patepk jį! Nes tai jis!“ Samuelis, paėmęs aliejaus ragą, patepė Dovydą brolių būryje. Nuo tos dienos ant Dovydo nužengė Viešpaties dvasia ir su juo pasiliko. O Samuelis išvykęs sugrįžo atgal į Ramą.

Ko gero teks melstis sekmadieniais namuose       2022-01-17 17:17

Nesiruošiu klausytis šitų veidmainiųireiti bažnyčiąuzurpuotą ne Dievo tarnų odvarą aptarnaujančių gerai imitusių ponų

>Viltis       2022-01-17 15:10

Gal siūlote reikštis bernardinai.lt?

>Viltis       2022-01-17 15:09

Bažnyčia yra svarbiau, nei atskiri jos veikėjai. Ir tie veikėjai bažnyčioje yra laikini. Tikiuosi bažnyčia pergyvens ir dabartinius komformistus ir netaps komformistine pašluoste.

Viltis       2022-01-17 15:00

Kadangi Tiesos.lt deklaruoja chamiškas antikatalikiškas nuostatas, todėl
vargu ar protinga ir sąžininga katalikų dvasininkams toliau reikštis
šio portalo puslapiuose. Juk tai Bažnyčios niekinimas.

Tai ne vienintelis žmogus       2022-01-17 12:18

tapęs pyzdukėliu. Stebina, kad juo tampama senatvėje.

Evangeliją       2022-01-17 5:58

Komentuoja kun. Jacek Paszenda SDB

Matydami Jėzaus bei Jo mokinių gyvenimą fariziejai ir supyko, ir pasipiktino. Tarsi ir šiandien kuris nors iš vyskupų ar popiežių pradėtų gyventi, nesilaikydamas Bažnyčios įsakymų. Bet ar Jėzus iš tikrųjų norėjo pakeisti visą tvarką, visus žydų papročius ir įstatymus? Ar norėjo pataikauti dvasinei tinginystei ir atleisti savo mokinius nuo visokių religinių bei moralinių pareigų? Absoliučiai NE! Skaitome kitoje Evangelijos vietoje, kad Jėzus neatėjo pakeisti Įstatymo, bei jį įvykdyti (plg Mt 5,17), nes nori tobuliau tarnauti Dangiškajam Tėvui, nes myli įstatymą.

Tai kaip suprasti visą situaciją? Prie jaunikio negalima pasninkauti ir liūdėti – čia Jėzus mini save, nes tai Jis yra jaunikis, pažadėtas Išganytojas, tikro džiaugsmo priežastis ir esmė. Jėzaus buvimas kartu pripildo žmogaus širdį džiaugsmu! Jėzus neneigia pasninko, nesako kad jis nereikalingas ar senamadiškas. Nori atkreipti mūsų žvilgsnį į kai ką kitą. Tikrai tikintieji džiaugiasi Dievo artumu. Kažkas pasakė, kad liūdnas krikščionis – tai joks krikščionis. Tai neįmanoma – patirti didelę Dievo meilę ir būti liūdnam! Dievo artumas, Dievo malonė, Dievo atleidimas, Dievo gailestingumas suteikia tikrą Džiaugsmą! Dėl to apaštalai nepasninkavo.

Jėzus dar prideda savo aiškinimą – kalba apie lopus ir vynmaišius. Kartu su Jo atėjimu prasideda nauji laikai, kaip mes vadiname – Naujasis Testamentas. Senasis gyvenimas iki Jo atėjimo tai – gyvenimas be Kristaus. Gal ir galima gerai gyventi nepažįstant Jėzaus, bet koks čia gyvenimas?

Evangelija mums sako kad Jėzus atėjo mums apsčiai duoti gyvenimo. Gyvenimas su Jėzumi – tai gyvenimo pilnatvė (Jn 10,10). Negalima būti „šio pasaulio“ žmogumi ir būti tikinčiam. Negalima pilti naujo vyno į senus vynmaišius. Pažinti Jėzų, būti tikinčiuoju – tai reiškia kartais visiškai pakeisti savo gyvenimą. Negaliu likti toks, koks buvau iki šiol, pridedant truputi maldos, retsykiais dalyvaujant Mišiose ar pasninkaujant. Krikščionis – tai Naujas Žmogus Kristuje! Kas buvo iki šiol reikia laikyti nuostoliu (Fil 3,7 ir t.). Reikia prisiderinti prie Dievo malonės. Nes negalima priimti Dievo meilės ir nekęsti savo brolio…

Ar susitikimas su Jėzumi mane pakeičia? Ar malda, ar sakramentai yra vaisingi – ar suteikia man jėgų atsiversti, palikti nuodėmę ir pakeisti gyvenimą? Ar mane padaro geresnį? Jėzus šiandien kviečia tave, kad paliktum seną gyvenimą su blogais įpročiais bei nuodėmėmis ir įleistum į savo širdį Jo malonės ir meilės. Jis trokšta, kad gyventum su Juo, kad Jo meilė taptų tavo gyvenimo kelrode. Kad būtum tikru Jo mokiniu.

Bernardinai.lt

Evangelijos       2022-01-17 5:57

Mąstymas
Prašyti išsižadančios ir pasiaukojančios meilės dėl Jėzaus širdies

Atkreipsiu dėmesį į Jono mokinių ir fariziejų, kurie laikosi pasninko, elgesį. Jų pasninkas neatneša jiems širdies ramybės. Jų širdyje gimsta priekaištai, panieka tiems, kurie nepasninkauja. Pasninkas apsunkina jų širdis.

*

Ką galėčiau pasakyti Jėzui apie savo pasninkus? Kokia yra mano dvasios būsena pasninko metu? Kas ragina mane pasninkauti? Kokią reikšmę turi pasninkai mano dvasiniame gyvenime?

*

Jėzus pokalbyje su Jono mokiniais ir fariziejais išaiškina man tikrą pasninko reikšmę. Jis moko mane neprisirišti prie pačios pasninko formos. Primena man, kad pasninkas be Jėzaus neduoda ramybės. Galutinis viso, ką darau, tikslas yra meilė Sužadėtiniui.

*

Jėzus kviečia mane pasninkauti tada, kai savo gyvenime jaučiu jaunikio nebuvimą. Tikrasis pasninkas – tai ilgėjimasis Sužadėtinio. Pasninkas turi artinti mane prie Jo. Paprašysiu Jėzaus tokio pasninko, kuris pažadintų manyje Dievo meilę ir ilgesį, malonės.

*

Jėzus palyginime moko mane pagarbos tam, kas „sena“ ir „nauja“. Vidinio susitaikymo ir „palaikio drabužio“ bei „senų vynmaišių“ priėmimo trūkumas gundo mus manipuliuoti kitais ir „pakeisti pasaulį per jėgą“.

*

Pagalvosiu apie savo šeimą ir bendruomenę. Prisiminsiu tuos, kuriuos laikau „senų pažiūrų“ arba perdėtai „šiuolaikiškais“. Koks yra mano širdies nusistatymas tokių žmonių atžvilgiu? Ar noriu su jais bendradarbiauti? Ko dabar norėčiau Jėzaus paprašyti?

*

Savo širdyje „atvesiu“ pas Jėzų tuos žmones, su kuriais man kasdienybėje sunkiausia gyventi ir bendradarbiauti.

Kasdienapmastau.lt

II eilinės savaitės pirmadienio       2022-01-17 5:54

Evangelija (Mk 2, 18–22)

  Tuo metu Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Žmonės atėję klausė Jėzų: „Kodėl Jono mokiniai ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o tavieji ne?“
  Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvių svečiai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi su savimi jaunikį, jie negali pasninkauti. Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tą dieną, jie pasninkaus.
  Niekas nesiuva lopo iš naujo milo ant palaikio drabužio, antraip lopas atplėštų nuo jo gabalą (naujas nuo seno), ir skylė tik padidėtų. Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui – nauji vynmaišiai!“

  Katalikai.lt

II eilinės savaitės pirmadienio       2022-01-17 5:53

Dievo Žodi
Atliepiamoji psalmė (Ps 49, 8–9. 16–17. 21. 23)

P. Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą.

  Ne dėl aukų aš tave barsiu,
  deginamąsias aukas visuomet man aukoji.
  Iš tavo tarno nereikia man veršio,
  nei ožio iš tavo bandos.  – P

  Kam dar tu įsakus mano skaičiuoji,
  kam dar tavo burna mano sutartį mini,
  jei tu mano tvarkos laikytis nenori,
  jei sviedi šalin mano žodį.  – P

  Šitaip elgies ir manai – aš tylėsiu?!
  Manai, kad aš panašus į tave būsiu?
  O ne! Aš tave barsiu,
  tavo darbais akis tau badysiu.
  Kas šlovinimo auką aukoja, tas mano gerbėjas.
  Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą. – P

Posmelis prieš evangeliją (Žyd 4, 12 )

P. Aleliuja. –  Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas.
              Jis teisia širdies sumanymus bei mintis. – P. Aleliuja.

II eilinės savaitės pirmadienio       2022-01-17 5:52

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (1 Sam 15, 16–23)

  Samuelis tarė Sauliui: „Klausyk, aš tau pasakysiu, ką Viešpats man šiąnakt kalbėjo“. Saulius atsakė: „Kalbėk!“
  Tada Samuelis bylojo: „Nors ir tariesi esąs mažareikšmis, bet argi nesi Izraelio giminių galva? Tave gi Viešpats patepė Izraelio karaliumi. Jis tave siuntė į žygį, sakydamas: „Eik ir sutriuškink nusikaltėlius amalekitus; tu kaukis su jais, kol juos sunaikinsi.“ Kodėl gi nepaklausei Viešpaties balso, bet puolei prie grobio ir tai padarei, kas Viešpačiui nepatinka?“ Saulius atkirto Samueliui: „Bet aš paklausiau gi Viešpaties balso – išsiruošiau žygin, kurin mane Viešpats siuntė; tegu ir parsivedžiau Amaleko karalių Agagą, bet amalekitus aš sutriuškinau. Tauta gi pasiėmė keletą avių ir galvijų iš grobio – geriausiąją dalį iš to, kas buvo pasmerkta žūti, kad ją Gilgale paaukotų Viešpačiui, tavo Dievui.
  Tačiau Samuelis prabilo:
  „Ar atnašos Viešpačiui lygiai patinka, kaip paklusnumas Viešpaties balsui?
  Iš tikro klusnumas vertesnis už auksą, paklausymas avino taukus pranoksta.
  Neklausymas – nuodėmė, kaip ir būrimas, o užsispyrimas – tikra stabmeldystė.
  Kadangi tu atmetei Viešpaties žodį, tai atmeta Viešpats tave kaip karalių“.

Al.       2022-01-17 0:55

,,Pasaulis be Kristaus yra praradęs tikrąjį džiaugsmo šaltinį ir dėl to ieško dirbtino džiaugsmo, kuriam būtinai reikia alkoholio.” Tai kodėl Marijai reikėjo pergyventi dėl jo trūkumo ? Ar vynas Kanoje buvo bealkoholinis ? Koks pamokymas ?

Bendražygis       2022-01-16 21:48

Puiki Kardinolo homilija. Jei visi Lietuvos dvasininkai elgtūsi panašiai, tai
dvasinis atgimimas išleistų gyvybės šaknis. Kantrybė, santūrumas, o kartu malda už
nelaimingus burnotojus bei rėksnius gali sukurti didesnį stebuklą, negu buvo
Kanos vestuvėse. Visi katalikai turėtų rimtai susimąstyti, nes nuo jų dvasinės laikysenos priklausys Lietuvos ateitis, o kartu ir atsakomybė!

Vilnietis       2022-01-16 20:44

Dar ir per LRT šiandien niekino LIETUVOS patrijotus PIŠ tarnas.
Tad nereikia stebėtis kam jie tarnauja tuos ir garbina. Tai DIEVO TRANAS.

Kunige       2022-01-16 19:41

Pasirinkai gardžios duonos kąsnį. Atstumei žmonės. Per savo asmenį- nuo bažnyčios. Kunige, atrodo kad ir jūs, nežinot, ką darot, pirmiausia, Bažnyčiai, t. Y. ŽMONĖMS, nes iki šiol supratau Bažnyčią kai žmonių buvimą kartu

Šį kartą       2022-01-16 18:15

kardinolas susimovė ir nelengva bebus atgauti autoritetą, jei išvis bepavyks.

erelis       2022-01-16 17:57

tikras popas

Kai pagalvoji       2022-01-16 17:43

sunki ta kardinolo našta. Net savo įsitikinimus priverčia pakeisti, o kai pakeičia, tai atrodo, kad toks visada ir buvo.

Kun. Vytautas Brilius       2022-01-16 16:04

Kanos stebuklo aprašymas atskleidžia svarbius žmogaus gyvenimo Dievo akivaizdoje dalykus.
Jėzaus motina buvo pirmoji, kuri pastebėjo, kad vestuvėse trūksta vyno ir tuojau pranešė Sūnui. Jėzus nieko nepažadėjo, o ji nieko ir neklausė, tiesiog viską atidavė į Dievo rankas. Tai švento gyvenimo pavyzdys ir mums pamokymas.
Jėzus, nesitardamas, nieko nekaltindamas ir nesiviešindamas, tiesiog išsprendė problemą. Dievui tikrai svarbūs kasdieniai žmogaus reikalai, kadangi žmogų myli, o jo visas gyvenimas yra kasdienybė. Taigi nėra tokių reikalų, kurių negalėtume patikėti Dievui.
Stebuklas įvyko tada, kai tarnai pakluso Jėzaus nurodymui: pripildyti indus vandens ir iš jų nešti į stalą. Kartais žmogus norėtų „padėti“ Dievui, paskubinti ar patobulinti Jo veikimą, tačiau stebuklas įvyksta tada, kai Dievo valios klausoma, Jo vedimui paklūstama.
Prievaizdas, kuris net nebuvo pastebėjęs, kad vynas baigiasi ir niekaip neprisidėjo prie problemos sprendimo, rado reikalo papriekaištauti, kad kažkas buvo ne taip. Taip neretai daro žmonės, tačiau Kristaus sekėjai iš jų nesimoko.
Bernardinai.lt

Na, neeee       2022-01-16 14:57

Kardinolo homilija labai gera, kad visi taip išmintingai pakomentuotų šios dienos Evangeliją.

Susimove       2022-01-16 14:31

senelis.

@ >>>2022-01-16 11:56        2022-01-16 13:27

„O Evangelija šiandien graži ir nieko bendro neturi su politika.”
Evangelija tikrai neturi nieko bendro su politika, tačiau, kad šis dvasininkas neturi nieko bendro su moderniąja politine valdžia, labai abejotina. 

Mons. Adolfas Grušas       2022-01-16 12:48

DIEVAS DŽIAUGIASI
Gerąją Naujieną Jėzus pradeda skelbti vestuvių pokylyje. Jis dar nieko nekalba apie atsivertimą, jautrumą Dievo valiai, tikėjimą. Net, atrodytų, keista: vietoje to, kad nušluostytų vargstančiųjų ašaras, Jis pripildo taures rinktinio vyno. Gali netgi susidaryti įspūdis, kad Viešpats veltui eikvoja savo galybę, palenkdamas ją tikrai neesminiam dalykui. Galutinis įvykių Galilėjos Kanoje rezultatas buvo tai, kad žmonės galėjo išgerti viena – kita vyno taure daugiau, tačiau, nežiūrint nieko, Evangelija atkakliai visa tai vadina „stebuklų pradžia“, kas reikštų, jog šis stebuklas yra viso tolesnio Jėzaus paskelbto mokymo pagrindas.

Iš tiesų, dalyvaudamas vestuvėse Galilėjos Kanoje, Jėzus norėjo perduoti esminį santykių, sujungiančių Dievą su žmonija, principą. Tarp žmogaus ir Dievo egzistuoja nuolatinis ryšys, kurį Šventasis Raštas dar Senajame Testamente apibūdina, kaip santuoką, pasižyminčią visomis jai būdingomis savybėmis ir emocijomis. Kalbėdami apie Dievą ir žmogų mes teisėtai naudojame tikrai stiprius ir kupinus geros prasmės žodžius: meilė, šventė, džiaugsmas, dovana, gausa, linksmybė… Tarp Dievo ir žmonijos yra užsimezgęs ne teisėjo ir teisiamojo, kalėjimo prižiūrėtojo ir kalinio, valdovo ir pavaldinio ryšys, bet tai, ką mes vadiname sutuoktinio meile. Todėl, kartu su kitais svečiais dalyvaudamas vestuvių pokylyje, Jėzus ne žodžiais, o darbais paskelbia savo tikėjimo aktą, patvirtindamas, kad jis tiki vyro ir moters tarpusavio meile, tiki meile, kurią ir patvirtina pirmuoju savo stebuklu. Juk žmogaus meilė ir yra ta jėga, kurioje slypi aistra gyventi, kuri skiria visą dėmesį artimui, kur žmogus visuomet reiškia daugiau, negu įstatymo reikalavimai, kur viltis nugali nusiminimą. Meilėje gimsta svajonės.

Bažnyčiai, ko gero, reiktų dažniau prisiminti Jėzaus duotą pavyzdį ir pasistengti atpažinti žmonių meilės vyną, jį saugoti ir puoselėti, jį gerti ir dalyti tokios meilės ištroškusiam pasauliui. Jėzus, padarydamas stebuklą, žmogišką meilę pavertė žinia pasauliui, paties Dievo žodžiu. Per vestuvių puotą jis pasiekė gyvenimo pradmenis, paliudydamas, kad susitikimas su Dievu visuomet yra mūsų gyvenimo pavasaris, leidžiantis klestėti gyvybei, suteikiantis drąsos augti.

Ir tada „išsibaigė vynas“… Visame Šventajame Rašte vynas yra laikomas laimingos vyro ir moters, Dievo ir žmogaus meilės simboliu. Kadangi kalbama apie „laimingą meilę“, natūralu, kad tokiai laimei nuolat kyla grėsmė, išreiškianti tikėjimo, entuziazmo, kūrybingumo, aistros trūkumą.

Tokį „vyno trūkumą“ esame patyrę visi. Taip atsitinka, kai nuovargis ir rutina įveikia mūsų uolumą. Tada mintis apninka tūkstančiai abejonių, meilė nebedžiugina, o namuose nebelieka vietos šventei… Kas iš mūsų pasakytų, kad nėra susidūręs su tokia neviltimi?…

Kaip tik čia pasakojimas tarsi įgauna naujų jėgų. Marija, dėmesingoji Motina, Magnificat išminties įkvėpta (juk ji žino, kad Dievas „alkstančius gėrybėmis apdovanoja“!), parodo kelią: „Darykite, ką tik jis jums lieps“.

Moteriška nuojauta, mokanti sujungti žodį su darbu! Darykite, ką liepia jo Evangelija, darykite ir ja gyvenkite, imkite jo Kūną ir Kraują! Tada prisipildys tušti širdies indai, ir pasikeis visų jūsų gyvenimas: kas tuščia, bus pripildyta, kas buvo užgesę, vėl suspindės laime!

Evangelijos pilnatvė reiškia ir gyvenimo pilnatvę, ir kuo daugiau Dievo įsileisime į savo gyvenimą, tuo labiau būsime savimi.

Gal pernelyg ilgai manėme, kad Dievui auka mielesnė už pasilinksminimą, o rimtumas yra vertesnis už juoką, todėl, gal ir nenoromis, pridengėme Evangeliją liūdesio šydu. Tikriausiai todėl ir stebimės matydami Dievą, kuris Kanoje gėrisi žmonių džiaugsmu ir jais rūpinasi. Mums irgi derėtų atrasti Dievą tuose savo gyvenimo įvykiuose, kai patys patiriame džiaugsmą, ir suprasti, kad jis yra ir mūsų žemiškoje laimėje…

>>>2022-01-16 11:56       2022-01-16 12:18

Nepatinka šios dienos Evangelija ir jos komentaras?
Kaip greitai šėtonas mus sutvarko. Net nebenorime girdėti Evangelijos.                                                                                                                                                                                                                                          Atsibuskime ir atsimerkime, jei mes Dievo nematome kitame žmoguje, tai mes patys esame velnio apsėsti. O Evangelija šiandien graži ir nieko bendro neturi su politika. Dievas šiandien sako, kad mums pripildys džiaugsmą širdyse, o šv. Mergelė Marija liepia ne tik klausytis, bet ir daryti tai, ką Jėzus liepia. Labai geras anekdotas pasakytas Išlaužo klebono sakant homiliją. Jis pasakoja, kad vienas žmogus rado 50 Eur ir galvoja, kaip čia krikščioniškai pasielgus. Ir sugalvojęs apsidžiaugė, t.y. nuėjo į parduotuvę ir už šiuos pinigus nupirko vyno. Tipo, pinigus pavertė vynu. Tad nepykime ant emerito kardinolo Sigito, o džiaukimės, t.y. mokėkime džiaugtis, nes Šv. Rašte net 200 kartų parašyta DŽIAUKITĖS.

Xar       2022-01-16 11:56

Šito galit ir nepublikuot - nuo pat pradžių atrodė prisitaikėlis ir suktas.

Tomas       2022-01-16 11:23

nepulkit jo taip jis buvo labai pasimetęs,nes suprato,kad su veidmainiais vienoj gretoj atsidūrė.T

kitas vilnietis       2022-01-15 22:13

Man asmeniškai ne pakeliui su šiuo žmogumi jau seniai . Visi esam su nuodėme, bet šis kunigas teršia tą titulą ir vardą . Gerai, kad dar turime Robertą Grigą, Juozapą Minderį, Joną Kaunecką, Stanislovą Krumpliauską , daug kitų iš mažų parapijų kunigų, kurie atsidavę Dievui, paprastiems žmonėms, Lietuvai . Ačiū Jiems!

Vilnietis       2022-01-15 21:48

Esu kaltas kad galvojau, kad tai žmogus dievo tarnas- pasirodo valdžiagyvių. Apsikabink ŠAIKĄ ir dink. ATIA bažnyčiai su tokiais šaikos tarnais. Niekad ten neisiu ir neremsiu. Jie jau ne DIEVO o šaikos tarnai

Jooo       2022-01-15 21:10

Fariziejus tas Sigitukas. Pamėgo ponams batus bučiuoti.

Rekomenduojame

Dr. Gintautas Vaitoška. Karas ir abortas

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt trečioji (gegužės 17) diena

Vokietijos katalikų bažnyčiose vyko vienalyčių porų laiminimai, dalyvavo ir vyskupas

Ukraina tikrina kiekvieną Rusijos Federacijos piliečiams išduotą dokumentą, leidžiantį gyventi šalyje

Ramūnas Aušrotas. Tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu

Kristina Zamaryte-Sakavičienė. Įteisinus partnerystę bus keičiama ir visuomenės nuomonė

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt antroji (gegužės 16-oji) diena

Linas Karpavičius. Puota maro metu

Dalis Lietuvos ortodoksų išdėstė viešu laišku savo ketinimus metropolitui Inokentijui

Vytautas Radžvilas. Įsivalstybinusios Lietuvos diena

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Krikščioniškoji tapatybė – V Velykų sekmadienis

Šoką keliantis reikalavimas: ES reikia tik 14 balsų, kad pakeistų ES sutartis, sako buvęs ES Komisijos narys

Laiškas tiems, kuriems dar rūpi rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu

Dr. Darius Alekna. Apie šeimą ir valstybę

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt pirmoji (gegužės 15-oji) diena

Nuo Romo Kalantos aukos praėjo 50 metų

Indijos chirurgas planuoja persodinti gimdą į translytės „moters“ kūną ir sudaryti jam galimybę pastoti dėka pirmos tokios operacijos pasaulyje

Nepriklausomos valstybės ir imperijos. Vytautas Radžvilas

Vytautas Rubavičius. Partnerystės įstatymas – moterystės ir motinystės pažeminimas

Edvardas Čiuldė. Atviras laiškutis Emmanueliui Macronui

Kandidato į AT teisėjus E.Šileikio drąsi kalba išgąsdino Seimą

ES ciniškai naudojasi pavojaus situacija Europoje, kad išplėstų savo galias

Karas Ukrainoje. Septyniasdešimt devintoji (gegužės 13) diena

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Įveiksime ligas ar žmogiškumą?

Ramūnas Aušrotas. Vaiko teisių apsaugos klystkeliai

Vatikano sinodo svetainė švenčia homoseksualumą ir įvaikinimą homoseksualų porose

Mokslinė konferencija Romo Kalantos metams paminėti

Vytautas Sinica. Apie Gabrieliaus Landsbergio interviu

Vytautas Radžvilas. Ir vis tik tai PAKTAS

Karas Ukrainoje. Septyniasdešimt aštuntoji (gegužės 12-oji) diena

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.