Geroji Naujiena

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jėzaus mokinystė – XXVIV eilinis sekmadienis

Tiesos.lt redakcija   2021 m. spalio 16 d. 20:49

35     

    

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jėzaus mokinystė – XXVIV eilinis sekmadienis

Pradėjęs skelbti gerąją naujieną, Jėzus pakvietė dvylika vyrų tapti jo mokiniais – pagelbėti skelbiant karalystės Evangeliją, o po jo mirties ir prisikėlimo – tęsiant pradėtą misiją. Pakviesti mokiniai matė Jėzaus daromus stebuklus, kaip jų Mokytojui paklūsta gamtos jėgos ir demonai, ir vylėsi, kad jis, tikriausiai, taps tautos vadu ir išgelbės Izraelį iš romėnų jungo. Slapta ne vienas iš mokinių pasvajodavo, kokią vietą jie užims, kai Jėzus atkurs Izraelio karalystę.

Kartą kelyje Jėzus pastebėjo mokinius, karštai dėl kažko besiginčijančius, ir paklausė, apie ką jie tarpusavyje kalbėjo. Mokiniai susigėdę tylėjo, nes jie ginčijosi, kuris iš jų yra svarbiausias. Tuomet Jėzus tarė: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“ (Mk 9, 35).

Keliaujant į Jeruzalę Jėzus kalbėjo: „Jeruzalėje Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams ir Rašto aiškintojams; jie pasmerks jį mirti ir atiduos pagonims, o tie išjuoks jį, apspjaudys, nuplaks ir nužudys, bet po trijų dienų jis prisikels“ (Mk 10, 33–34).

Aiškiau pasakyti tiesiog nebuvo galima, bet Jėzaus mokiniai elgėsi, tarsi būtų neišgirdę Mokytojo žodžių. Du iš jų – Jokūbas ir Jonas – priėjo prie Jėzaus ir paprašė: „Duok mums sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje!“ (Mk 10, 37). Jie norėjo būti pirmieji ir svarbiausi. Tačiau šito norėjo ir likusieji Jėzaus mokiniai, todėl išgirdę, ko prašė Jokūbas ir Jonas, labai ant jų supyko (plg. Mk 10, 41).

Mokinių prašymas būti Mokytojo šlovės centre buvo proga Jėzui paaiškinti, kad Dievo karalystėje nebus vietos tuščiai garbei ir pirmavimui, nes esminiai jos elementai bus meilė ir nuolankus tarnavimas: „Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas“ (Mk 10, 43–44). Jėzus kvietė mokinius: „Mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą“ (Mt 11, 29).

Dievo karalystėje labiausiai bus vertinamas romumas ir nuolanki tarnystė. Jėzus šito ne tik mokė, bet ir paliko neįkainojamą pavyzdį, apie kurį apaštalas Paulius taip rašė: „Jėzus Kristus, turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą; jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2, 6–9).


Tačiau Jėzaus mokiniai tik pamažu perpras Dievo karalystės pamatinius dėsnius. Pirma reikės pamatyti Jėzaus pažeminimą, kančią bei mirtį ir Sekminėse gauti Šventosios Dvasios dovanas.

Prašykime Šventosios Dvasios malonės, kad aiškiai suvoktume, jog romumas ir nuolankumas yra ne kažkoks lepšiškumas, bet Jėzaus mokinio brandumo ir tvirtumo ženklas. Jėzaus mokinys visuomet turi remtis ne savo išmintimi ir jėga, bet savo gyvenimo kelią visiškai patikėti Viešpačiui.

Pažangą dvasiniame gyvenime galime daryti tik tuomet, kai aiškiai suvokiame, ko labiausiai mums reikia.

Per krikštą mes visi esame pašaukti būti Jėzaus mokiniais ir dangaus Tėvo sūnumis bei dukromis. Mūsų mokinystė primygtinai reikalauja įsisavinti pagrindinius Jėzaus mokinio bruožus – romumą ir nuolankumą, bet tai nelengva. Mes dažnai būname labai panašūs į anuos Jėzaus mokinius – vis veržiamės į priekį ir norime būti labai svarbūs. Net darydami gerus darbus, nepajėgiame išlaikyti romumo; sutikę mažiausias kliūtis, pykstame ir kaltiname, koks sugedęs pasaulis, niekas nenori mūsų klausyti ir keistis į gera. Dar sunkiau pripažinti, kai klystame ir nusidedame.

Pažangą dvasiniame gyvenime galime daryti tik tuomet, kai aiškiai suvokiame, ko labiausiai mums reikia. Todėl dažnai turime save klausti: ar mokausi iš Jėzaus romumo savo darbuose bei siekiuose? Ar nepasiduodu tuščiai puikybei, siekdamas ne tiek pasitarnauti Dievo karalystės augimui, kiek iškelti ant pjedestalo savo asmenį: žiūrėkite, koks esu šaunuolis!

Maldoje dažnai išsakykime kaip svarbiausią prašymą: Jėzau, romus ir nuolankios širdies, padaryk mano širdį panašią į savo širdį.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Mons. Adolfas Grušas       2021-10-20 5:00


PASITIKINT DIEVU

Mūsų tikėjimas nėra pagrindžiamas akivaizdžiais faktais. Visų pirma tai visiško pasitikėjimo Dievo galybe, Jo žodžiu, Jo meile himnas. Mes žinome, kad Dievas niekuomet neišsižada to, ką yra pasakęs. Tiesa, Jis nepateikia grafiko, kaip ir kada bus įvykdyti tie pažadai, tačiau kiekvieno tikinčiojo širdyje įspaudžia tai, kaip visiško tikrumo ir pasitikėjimo ženklą.

Antrajame šio sekmadienio Žodžio liturgijos skaitinyje girdimi entuziastingi laiško Žydams žodžiai mums parodo ir primena, jog Dievas niekuomet nekalba tuščiai. Visais laikais pasitikėjusieji Dievo žodžiu tapo Jo draugais, Jo mylimais kūriniais, spindinčia šviesa vargingoje žmonių kelionėje.

Mums irgi nebereikia savo tikėjimo pagrįsti praeities įvykiais, nes galime būti tikri, kad Dievas yra parengęs tikruosius namus, šviesius, svetingus, į kuriuos kelią mums rodo Jo meilė mums.

Ten galiausiai išnyks ir tikėjimas, kad liktų vien meilė, tačiau toji visaapimanti meilė kyla iš tikėjimo ir pasitikėjimo šios žemės kelionėje, kai visas savo viltis sudedame į Dievo rankas. Mūsų kelią gali drumsti įvairūs išmėginimai, ne kartą susiduriame su baime, tačiau meilės slėpinys, suvokimas, kad esame susiję su Dievu, padeda ištverti ir gaivina įsitikinimą, jog niekas mūsų negali atitraukti nuo Viešpaties.

Evangelijos ištraukoje Jėzus duoda dar jautresnį ir netikėtą savo ištikimybės pažadą. Norėdamas padrąsinti pasimetusius savo mokinius, Jis, ko gero, negalėjo rasti švelnesnio išsireiškimo, nei šis: „Nebijok, mažoji kaimene!“

Iš tiesų, Dievo pasirinktos galimybės sugėdinti galinguosius visuomet buvo labai nedidelės. Ir šiais laikais mes, tikriausiai, kaip niekada anksčiau, esame maža kaimenė, įbauginta, kartais netekusi drąsos, kartais nusivylusi ir savo ganytojais, ir savimi pačiais…

Vis dėlto Išganytojas nesiliauja kartojęs: „Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo atiduoti jums karalystę!“ Jis kalba apie tai, jog toji Karalystė jau ateina, kad ji yra tarsi šviesa, jaučiama pasaulyje. Jis palygina ją su paslėptu dirvoje lobiu ir brangiu perlu, dėl kurių verta atiduoti visa kita. Tai Karalystė, kurios privalome laukti budėdami. Kalbėdamas apie grįžtančio šeimininko laukiančius tarnus Viešpats ragina mus dalyvauti Jo džiaugsme. Tai nuostaba, leidžianti suvokti Dievo gerumą ir Jo buvimą drauge visuose išmėginimuose.

Ir atvirkščiai: jei sumenkėja mūsų, mylinčių ir budinčių tarnų, pasitikėjimas, mes patys tampame šeimininkais… be Dievo, be širdies, be išminties. Tada žmones užvaldo karštligiškos ir pasipūtėliškos iliuzijos, jog įmanoma kurti Dievo karalystę, aplenkiant Dievą, tarsi tai būtų „mūsų“ karalystė.

Todėl Išganytojas šiandien ir drąsina mus, savo mažąją kaimenę, ragindamas keliauti šios žemės keliais, neturint jokių žemiškų garantijų, išskyrus paties Viešpaties buvimą kartu, žvelgiant į sutinkamų brolių ir seserų veidus, liudijant jiems Dievo karalystę. Gali būti, kad jie ne visuomet mus tuoj pat priims. Tikriausiai jiems papiktinimu bus mūsų tikėjimas, tačiau svarbu, kad patys žinotume, kuo tikime ir pasitikime. Niekuomet neturi pavargti širdis ir nusileisti rankos, nes juk iš tiesų mūsų silpnybė yra Dievo jėga.

„Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta“,- sako Jėzus. Mums Dievas atidavė save patį, o tai reiškia, kad duoti daugiau jau nebeįmanoma. Jis yra su mumis, nepavargstantis, nemiegantis, mylintis mūsų menkumą.

Grąžinti Dievui mes galime tik Jo paties meilę…

XXIX eilinės savaitės trečiadienio Evangelijos       2021-10-20 4:53

Mąstymas
Prašyti malonės gerai panaudoti savo gyvenimo laiką

„Įsidėmėkite…“. Jėzus nori sutelkti mano dėmesį į tai, ką tuoj pasakys. Paprašysiu Jo vidinės šviesos, kad atverčiau savo protą ir širdį Jo žodžių priėmimui ir gilesniam supratimui.

*

Atkreipsiu dėmesį į raktinius žodžius: „Būkite pasiruošę“. Esu pasiruošęs – tai reiškia, pripažįstu Jėzų savo gyvenimo Viešpačiu. Iš jo gavau laiką, ir Jam jis priklauso.

*

Kaip aš išgyvenu savo laiką? Ar turiu vidinį suvokimą, jog viskas yra Dievo rankose? Kokie suspaudimai, sunkumai lydi mane dažniausiai?  Ar pajėgiu juos atiduoti Jėzui?

*

„Žmogaus Sūnus ateis“. Prisiminimas apie Jo atėjimą man turi būti meilės aktas – laukimas To, kuris trokšta manęs amžinybėje. Ar Jėzaus atėjimo priminimas turi man kokią reikšmę? Kaip tai įtakoja mano gyvenimą? Ar šis priminimas yra man artimas ar tolimas?

*

Jėzus pakvietė mane į savo tarnybą. Ką galiu pasakyti apie tarnavimą savo gyvenime? Atkreipsiu dėmesį į savo talentus, asmeninius turtus, žmones, su kuriais gyvenu kasdienybėje. Kaip naudojami mano gyvenimo turtai? Kam jie tarnauja?

*

Kiekvieno žmogaus gyvenimas sulaukia apdovanojimo arba bausmės. Gėrio padauginimas tampa gyvenimo džiaugsmu. Gėrio švaistymas anksčiau ar vėliau sukelia kančią. Kai atsistosiu Dievo akivaizdoje, pamatysiu savo gyvenimą visoje tiesoje.

*

Su nuolankumu šiandien prašysiu: „Jėzau, neleisk man veltui švaistyti gyvenimo. Tebūna jis Tavo ir mano džiaugsmui“.

Kasdienapmastau.lt

XXIX eilinės savaitės trečiadienio Evangelijos       2021-10-20 4:52

Komentaro autorius – kun. Gabrielius Satkauskas

Vakar girdėtas Jėzaus palyginimas apie strėnų sujuosimą ir žiburių uždegimą skirtas visiems tikintiesiems, o šiandienos palyginimas ypač taikytinas apaštalams ir turintiesiems mokymo pareigą. Klausimas: kas yra tie prievaizdai, kurie pasižymi sumanumu ir ištikimybe? Kas yra tie, kuriuos sugrįžęs Viešpats išaukštins paskirdamas vadovauti savo šeimynai? Jei prižiūrėdamas šeimininko gėrybes tarnas bus ištikimas, tačiau stokos sumanumo arba priešingai – bus sumanus, bet neištikimas, šeimininko turtai pražus. Dėl to Dievo reikaluose reikalingi tiek sumanumas, tiek ištikimybė. Istorijoje yra buvę daug Dievo tarnų ar Jo išminties skelbėjų, kurie, nors ir buvo ištikimi, visgi dėl savo neišmanymo mokyti ar tvarkyti bažnytinius reikalus sunaikino gausybę Šeimininko turtų, t. y. pražudė daugybę sielų. Jie tai padarė skelbdami arba per daug griežtus atgailos reikalavimus, arba demonstruodami neprotingą atlaidumą.

Dievas yra lygiai teisingas kaip ir gailestingas bei priešingai. Ir kiekvienas, kuris turi mokymo ar vadovavimo pareigą, privalo išmintingai (teisingai) bei sumaniai (gailestingai) skelbti teisingą Dievo gailestingumą, kad nepražūtų nė viena siela dėl galimo aplaidumo arba priešingai – dėl perdėto „pasiaukojimo“, kuriame nėra vietos gailestingumui. Prievaizdas išties budi, kai rūpinasi, kad Jo šeimininko namuose nebūtų vieno ar kito kraštutinumo. „Laimingas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį“.
Bernardinai.lt

XXIX eilinės savaitės trečiadienio       2021-10-20 4:49

Evangelija (Lk 12, 39–48)

  Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
  „Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.
  Tuomet Petras paklausė: „Viešpatie, ar šį palyginimą pasakei tik mums, ar visiems?“
  Viešpats atsakė: „Koks užvaizdas tiek ištikimas ir sumanus, kad šeimininkas galėtų jį paskirti vadovauti šeimynai ir savo metu ją maitinti? Laimingas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį. Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visos nuosavybės. Bet jeigu anas tarnas pasakys pats sau: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’, ir ims mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti, tai to tarno šeimininkas sugrįš vieną gražią dieną, kai jis nelaukia, ir tokią valandą, kurią jis nė manyti nemano. Šeimininkas jį žiauriai nubaus, ir jam teks neištikimųjų likimas.
  Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nieko neparuošia ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas. O kuris nežino šeimininko valios, kad ir baustinai pasielgęs, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota“.
  Katalikai.lt

XXIX eilinės savaitės trečiadienio       2021-10-20 4:48

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 123, 1–8)

P.  Mums padeda Viešpats, dangaus ir žemės Kūrėjas.

  Jeigu ne Viešpats, kas būtų buvę?!
  Lai Izraelis kartoja:
  „Jeigu ne Viešpats, kas būtų buvę,
  kai priešai užpuolė?!“
  Būtų mus gyvus suėdę,
  jie siuto ant mūsų. – P.

  Vandenys būtų mus paskandinę,
  srovės būtų užpylę,
  būtų ant mūsų užgriuvę šėlstančios bangos.
  Šlovinkim Viešpatį:
  nedavė mums į nasrus jų pakliūti! – P.

  Esam ištrūkę tarsi paukštelis
  iš paukštininko žabangų.
  Pinklės sutraukytos, mes išvaduoti!
  Mums padeda Viešpats,
  dangaus ir žemės Kūrėjas! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mt 24, 42a. 44)

P.  Aleliuja. – Budėkite ir būkite pasirengę, ne nežinote, kurią valandą
              Žmogaus Sūnus ateis. – P. Aleliuja.

XXIX eilinės savaitės trečiadienio       2021-10-20 4:48

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Rom 6, 12–18)

  Broliai!
  Tegu nebeviešpatauja jūsų mirtingame kūne nuodėmė, kad vėl pasiduotumėte jo geismams. Ir neduokite nuodėmei savo kūno narių, kaip nedorybės ginklų, bet paveskite Dievui save, kaip iš mirusiųjų atgijusius, ir savo narius – kaip teisumo ginklus. Jums neturi viešpatauti nuodėmė: jūs ne įstatymo, bet malonės galioje.
  Tai ką gi? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne įstatymo, bet malonės valdžioje? Nieku būdu! Argi nežinote, kad, pasiduodami kam nors klusniai tarnauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kurio klausote: ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar klusnumas, vedantis į teisumą.
  Ačiū Dievui,kad, buvę nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokslo pavyzdžiui, kuriam buvote paskirti, ir, išsivadavę iš nuodėmės, tapote teisumo tarnais.

XXIX eilinės savaitės antradienio Evangelijos       2021-10-19 4:58

Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda SDB

Laukti be galo ilgai, net iki vėlyvos nakties! Kartais tai taip sunku. Asmeniškai, nekenčiu laukti be galo ilgai. Esu tada kaip paralyžiuotas: negaliu tęsti savo darbų, nes gal reikės po penkių minučių baigti, negaliu atsigulti, išeiti iš namų, pradėti valgyti, sportuoti… Net paėmus skaityti laikraštį, trukdo kiekvienas mažiausias triukšmas, o gal dabar svečiai ateina? Ir vėl ne – klaidingas signalas… Kita vertus, kai ko nors labai trokštu, galiu atsižadėti visko, tada net ir ilgai laukti nesunku…

Ar Jėzus nori mums trukdyti gyventi? Ar Jis žaidžia su mumis laikydamas mus įtampoje? Ne! Jis savo meilėje nori mums padėti pasiekti visišką laimę! Laimingi tarnai… laimingi jie! Be abejo, kelias į tikrą laimę nelengvas – eikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį (Mt 7, 13). Bet tai geriausias kelias. O ką man reikia daryti, kaip budėti? Pavyzdžiui, stengtis taip gyventi, kad išgirsčiau, kai Jėzus beldžiasi prie mano širdies durų – mokėti tylėti, kartais pasimelsti ar skaityti Jo Žodį, būti jautriam Jo įkvėpimams, priimti sakramentus… bet ne tiktai. Būti pasiruošusiam įgyvendinti Jo žodį ir praktikuoti artimo meilę, sekti Jo pavyzdžiu, būti Jo liudininku.

Jėzau, Tu žinai, kad nekenčiu budėti, Tu žinai, kad esu silpnas ir galiu užmigti ir negirdėti Tavo beldimo. Dėl to prašau, žadink dažnai mano širdį,  duok man jėgų mylėti, duok man jėgų ir vilties kas rytą stengtis iš naujo. Tik Tavyje mano stiprybė! Noriu būti laimingas su Tavimi!
Bernardinai.lt

XXIX eilinės savaitės antradienio Evangelijos       2021-10-19 4:56

Skaitinį komentuoja kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Pasninkauti džiaugsmo metu, sako Jėzus, netinka, nes skelbiama Karalystė yra tarsi vestuvių puota: Jėzuje, kuris yra tikras Dievas ir tikras žmogus, Dievas ir žmonija švenčia savo bendrystę. Tačiau Jėzaus žodžiai – „ateis dienos, kai jaunasis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus“ – siejami su ateitimi – Bažnyčios laikotarpiu. Kai Jėzus nebebus regimuoju būdu su mokiniais, tada mokiniai ir pasninkaus.

Todėl vienas seniausių po Naujojo Testamento krikščioniškų tekstų Didachė (gr. mokymas) rašo: „Pasninkaudami nebūkite veidmainių bendrininkai. Jie pasninkauja antrą ir penktą dieną po šabo (t. y. pirmadienį ir ketvirtadienį), o jūs pasninkaukite ketvirtą ir šeštą dieną (t. y. trečiadienį ir penktadienį)“.

Šventasis Raštas ir visa krikščioniškoji tradicija moko, kad pasninkas padeda vengti nuodėmės ir visa, kas į ją veda. Jau pirmuose Šventojo Rašto puslapiuose Viešpats nurodo žmogui neragauti uždrausto vaisiaus: „Nuo visų sodo medžių tau leista valgyti, bet nuo gero bei pikto pažinimo medžio tau neleista valgyti, nes kai tik nuo jo užvalgysi, turėsi mirti“ (Pr 2, 16-17).

Komentuodamas dieviškąjį priesaką, šv. Bazilijus Didysis († 379) atkreipia dėmesį, jog „pasninkas įsteigtas Rojuje“ ir „šia prasme buvo pirmasis Adomui duotas įsakymas“. Adomas, nepaklusęs Viešpaties įsakymui nevalgyti „nuo gero ir pikto pažinimo medžio“, prarado bendrystę su Viešpačiu. Kadangi visi esame slegiami nuodėmės ir jos padarinių, pasninkas mums siūlomas kaip priemonė atnaujinti draugystę su jaunikiu, Viešpačiu Jėzumi, ir per jį pasitikėti Tėvo gerumu bei gailestingumu.

Tik vienybėje su Jėzumi mes numaldome gilų Dievo alkį ir troškulį, slopiname „senojo Adomo“ geismus. Būtent palyginimas apie seną ir naują apsiaustą mums primena, kad naujasis žmogaus apsiaustas yra prisikėlęs Kristus (žr. Gal 3, 27). Tai kas sena yra išmetama lauk: „Privalu atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais, atsinaujinti savo proto dvasinėje gelmėje, apsivilkti nauju žmogumi, sukurtu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume“ (Ef 4, 22-24).

Taip pat ir nauji vynmaišiai yra nauji žmonės, kurie pasninku ir malda paruošia vietą geresniam vynui, t. y. Šventajai Dvasiai. „Senasis geresnis!“ (Lk 5, 39) – ironiškas posakis, kuriuo paaiškinama nuostata tų, kurie atmeta Jėzaus duodamą jauną vyną, nes pasitenkinimas tuo, kas sena, užkerta kelią išmėginti tai, kas nauja. Geresnis vynas yra būtent tas naujas vynas, dosniai Jėzaus dovanotas: „Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu laikei gerąjį vyną iki šiolei“ (Jn 2, 10).
Bernardinai.lt

XXIX eilinės savaitės antradienio Evangelijos       2021-10-19 4:52

Mąstymas
Prašyti budinčios širdies, pasiruošusios galutiniam susitikimui su Jėzumi

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris prisiartina prie manęs tam, kad pasakytų kai ką, kas liečia mano amžiną buvimą su Juo. Paprašysiu Šventosios Dvasios, kad pripildytų mano širdį meilės, kad visa savo esybe atsiverčiau Jėzaus žodžiams.

*

Jėzus atkreipia mano dėmesį į laikyseną, kuri turi didelę reikšmę – laukimą. Trokštu, kad laukimas persmelktų mane visą, iki pat Jo atėjimo dienos.

*

Savo meditaciją paversiu prašymu Jėzui. Prašysiu, kad „pamaitintų“ mano širdį Jo paties ilgėjimusi ir kad uždegtų manyje meilingo budėjimo „fakelus“ – kad trokščiau būti šalia Jo .

*

Jėzus parodo man kitą laikyseną, kuri taip pat siejasi su laukimu. Tai pasiruošimas. Pasirengimas Jo atėjimui yra mano laukimo autentiškumo patikrinimas. Ką šiuo atveju galiu pasakyti apie savo vidinį pasiruošimą?

*

Jeigu ištversiu budėjime, sulauksiu begalinės laimės. Jeigu Viešpats atras mane budintį, būsiu laimingas visam laikui. Kreipsiuosi į Jėzų, nuoširdžiai melsdamas jautrios širdies iki pat paskutinio gyvenimo atodūsio.

*

Jėzus primena, kad Jo atėjimas vyksta įvairiu dienos ir nakties metu. Kiekviena mano gyvenimo sekundė yra pripildyta Jo meilės. To paties Jis laukia ir iš manęs.

*

Pažvelgsiu į savo gyvenimą.  Ką galiu pasakyti apie savo artumą Jėzui skirtingu mano „gyvenimo paros“ metu?

Atiduosiu Jėzui visą savo ateitį, kartodamas:

„Neleisk man niekada atsiskirti nuo Tavęs“.

Kasdienapmastau.lt

XXIX eilinės savaitės antradienio       2021-10-19 4:51

Evangelija (Lk 12, 35–38)

  Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
  „Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad, kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų.
  Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir, eidamas aplinkui, patarnaus jiems. Jeigu jis sugrįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie!“
  Katalikai.lt

XXIX eilinės savaitės antradienio       2021-10-19 4:50

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 39, 7–10. 17)

P.  Dieve, aš trokštu įvykdyti tavąją valią.

  Tau nepatiko nei kruvinos aukos, nei atnašos vaisių;
  bet atvėrei mano ausis, kad klausytų.
  Nenorėjai nei deginamų, nei atgailos atnašų.
  Tuomet aš tariau: „Ateinu!“ – P.

  Knygoje apie mane yra parašyta:
  „Dieve, aš trokštu įvykdyti tavąją valią;
  tavo Teisynas meilus mano širdžiai“. – P.

  Tavo teisumą paskelbiau susirinkimui,
  Viešpatie, tu žinai, kad aš netylėjau,
  lūpas sučiaupęs. – P.

  Tegu tavim džiaugias, didžiuojas,
  kurie tavęs ieško.
  „Didis Viešpats!“, lai nuolat kartoja
  visi, kurie ilgisi tavo pagalbos. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 21, 36)

P.  Aleliuja. – Visą laiką budėkite ir melskitės,
              kad sugebėtumėt kaip reikia stoti
              Žmogaus Sūnaus akivaizdoje. – P. Aleliuja.

XXIX eilinės savaitės antradienio       2021-10-19 4:49

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Rom 5, 12. 15. 17–21)

  Broliai!
  Kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, ir taip mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo.
  Jei dėl vieno žmogaus nusidėjimo turėjo mirti daugelis, tai dar labiau Dievo malonė ir vieno žmogaus, Jėzaus Kristaus, malonės dovana su kaupu atiteko daugybei.
  Jei dėl vieno žmogaus nusikaltimo mirtis įsiviešpatavo per tą vieną, tai nepalyginti labiau tie, kurie su perteklium gauna malonės bei teisumo dovaną, viešpataus gyvenime per vieną Jėzų Kristų.
  Taigi, kaip vieno žmogaus nusikaltimas visiems žmonėms užtraukė pasmerkimą, taip vieno teisus darbas visiems laimėjo nuteisinimą, kad gyventų. Kaip vieno žmogaus neklusnumu daugelis tapo nusidėjėliai, taip ir vieno klusnumu daugelis taps teisūs.
  Kur buvo pilna nuodėmės, ten dar apstesnė tapo malonė, kad kaip nuodėmė viešpatavo mirtimi, taip malonė viešpatautų teisumu amžinajam gyvenimui per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Spalio 18 d. Šv. Lukas       2021-10-18 4:57

Evangelijos
Komentaro autorius – Kun. Vytautas Brilius

„Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža.“ Lyg ir paprasta suvokti, kad mums reikia Dievo žodžio skelbėjų, mums trūksta vienintelio žodžio, kad būtų įprasminta kančia, ateitų paguoda, paaiškėtų prasmė, nušvistų viltis… Viskas yra pribrendę, tetrūksta vieno vado, žodžio, paaiškinimo, pavyzdžio… Kurgi tas mano gyvenimo pjūties darbininkas?
Kažkas juk turėtų būti, tačiau kas gi yra už mane atsakingas? Šios dienos Evangelijoje išgirstame apie „kitus 72 mokinius“, kurių vardų nežinome, tačiau jie yra Jėzaus mokiniai. Nėra vardo, vadinasi, jais gali būti bet kas, svarbu, kad jie būtų tikraisiais Jėzaus mokiniais. Apaštalas Paulius kalba apie Timotiejų, kuris pasižymėjo nuoširdžiu tikėjimu, gautu iš motinos, kuri buvo išmokyta jo senelės. Jį apaštalas siunčia „atgaivinti Dievo malonės dovaną… ir kentėti Evangelijos labui Dievo jėga“.
Apaštalas siunčia ir kitą savo mokinį Titą, apie kurio tikėjimą, paveldą ir pasirengimą nieko nežinoma, tačiau jis, Pauliaus skelbimo pažadintas, taip pat yra Jėzaus mokinys – jį siunčia „sutvarkyti tai, kas buvo likę nesutvarkyta“, tai yra įvesti tvarką, nustatyti aiškumą, parodyti kelią.
Mes esame Jėzaus mokiniai, iš senelių ir protėvių gavę jo mokslą ir šviesą, pasiųsti pasidalinti Evangelijos džiaugsmu. Todėl Tito ir Timotiejaus šventėje prisimename savo apaštalinę pasiuntinybę.
Bernardinai.lt

Spalio 18 d. Šv. Lukas       2021-10-18 4:53

<B>Evangelijos mąstymas
Prašyti drąsos pripažinti savo netinkamus prisirišimus ir malonės juos nugalėti

Įsivaizduosiu Jėzų žmonių minioje. Išgirsiu vieno žmogaus jam išsakomus priekaištus ir pasipiktinimą. Jis yra susikoncentravęs į save ir savo asmeninius įsiskaudinimus.

*

Ką galiu pasakyti Jėzui apie savo dabartinę dvasinę būseną? Kas vyrauja manyje: gyvenimo džiaugsmas ar suspaudimas? Ar kyla manyje kokių nors priekaištų ar pasipiktinimo jausmų? Ar esu nuo to laisvas?

*

Jėzus įspėja mane dėl godumo. Tai gali tapti mano nuolatinio suspaudimo ir priekaištų Dievui šaltiniu. Ilgesnėje maldoje paprašysiu Jėzaus, kad atvertų mano širdį ir parodytų mano netvarkingus prisirišimus.

*

Pažvelgsiu, koks yra mano santykis su turimais daiktais. Nuo ko esu labiausiai priklausomas? Nuo ko darau priklausomą savo saugumo ir laimės pajautimą?

*

Įsiklausysiu į Jėzaus pasakojimą. Pagalvosiu, kad aš esu tas turtingas žmogus, apie kurį kalba Jėzus. Atkreipsiu dėmesį į savo gyvenimo planus ir svajones. Apie ką dažniausiai svajoju?

*

Ar dabar, šiuo momentu, galėčiau atiduoti Jėzui visus savo gyvenimo planus, kad jis juos tvarkytų pagal savo valią? Kokie jausmai dabar kyla manyje? Ko labiausiai bijausi? Pasakysiu apie tai Jėzui.

*

Jėzus nori, kad rūpinčiausi dvasiniais turtais. Kuo turtingas šiandien jaučiuosi pas Dievą? Ką atsakyčiau Jam, jeigu dabar atsistočiau prieš Jį ir būčiau paklaustas apie turtus, kuriuos įsigijau per gyvenimą? Kas man teikia džiaugsmą gyvenime, o ko gėdijuosi? Apie tai pasikalbėsiu su Jėzumi.

*

Prisiartinsiu prie Jėzaus, kad galėčiau kontempliuoti Jo meilę. Prašysiu Jo, kad suteiktų man gilų troškimą mylėti Jį labiau už viską.

Sukalbėsiu pasiaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai aktą.

Kasdienapmastau.lt

Spalio 18 d. Šv. Lukas       2021-10-18 4:50

Evangelija (Lk 10, 1–9)

  Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves kur jis pats ketino vykti.
  Jis sakė jiems: „Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža. Todėl prašykite pjūties šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite.
  Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: „Ramybė šiems namams!“ Ir jei ten gyvens ramybės vertas žmogus, jūsų ramybė nužengs ant tų namų, o jei ne,– sugrįš pas jus.
  Pasilikite tuose pačiuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio.
  Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė!’“.
  Katalikai.lt

Spalio 18 d. Šv. Lukas       2021-10-18 4:50

Atliepiamoji psalmė (Ps 144, 10–13. 17–18)

P.  Visi šventieji tegu skelbia, Viešpatie, tavo karalystės kilnumą!

  Viešpatie, tegu visi tvariniai tau dėkoja,
  tegu tave garbina ištikimieji.
  Tegu jie skelbia tavo karalystės kilnumą,
  tegu garsina tavo galybę. – P.

  Kad visi žmonės suprastų tavo didybę,
  tavo karalystės kilnumą.
  Tavo karalystė – amžina karalystė,
  tu kartų kartoms viešpatausi. – P.

  Kur Viešpats žengia,– žengia teisingai,
  ką jis padaro, tas šventa.
  Dievas arti kiekvienam, kas jo šaukias,
  kiekvienam, kas iš tyros širdies šaukias. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 15, 16)

P.  Aleliuja. – Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte,
              duotumėte vaisių, ir jūsų vaisiai išliktų, – sako Viešpats. – P.  Aleliuja.

Spalio 18 d. Šv. Lukas       2021-10-18 4:49

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (2 Tim 4, 10–17a)

  Brangusis!
  Demas, pamilęs šį pasaulį, paliko mane ir iškeliavo į Tesaloniką, Kreskas – į Galatiją, Titas – į Dalmatiją. Vienas Lukas tėra su manimi. Pasiimk ir atsivesk su savimi Morkų, jis bus man naudingas patarnautojas. Tichiką aš pasiunčiau į Efezą. Atvykdamas atgabenk apsiaustą, kurį palikau Troadoje pas Karpą, taip pat ir knygas, ypač pergamentus.
  Kalvis Aleksandras man padarė daug bloga. Viešpats jam atmokės pagal jo darbus. Ir tu saugokis jo, nes jis labai priešinosi mūsų žodžiams.
  Mano pirmajame apsigynime nė vieno nebuvo su manimi, visi mane apleido. Tenebus jiems tatai palaikyta nusikaltimu! Viešpats buvo su manimi ir mane sustiprino, kad toliau skelbčiau Evangeliją ir visos tautos ją išgirstų.

Popiežius Pranciškus       2021-10-17 15:03

Pasinerti į Jėzų, kad su juo tarnautume

Du Jėzaus mokiniai Jokūbas ir Jonas šio sekmadienio Evangelijos skaitinyje prašo Jėzaus, kad suteiktų jiems vietą šalia jo šlovėje. Tai išgirdę kiti mokiniai pasipiktino, o Jėzus kantriai pamokė: tikroji šlovė nėra iškėlimas aukščiau kitų, o gyvenimas pagal krikštą, kuriuo ir jis bus pakrikštytas.

Krikštas reiškia pasinėrimą. Jėzaus per savo kančią pasinėrė į mirtį, paaukodamas savo gyvybę dėl mūsų išgelbėjimo. Jo šlovė – Dievo šlovė – yra tarnyste tampanti meilė, ne valdyti siekianti galia. Todėl Jėzus pamokė mokinius ir mus šiais žodžiais: „Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas“ (Mk 10, 43).

Popiežius paragino susimąstyti apie išryškėjusius du skirtingus požiūrius: mokiniai nori iškilti, Jėzus nori pasineri. Iškilimas atspindi mus nuolat gundantį supasaulėjimą: daryti visą, kad patenkintume savo ambicijas, kiltume sėkmės pakopomis, pasiektume svarbius postus. Tačiau asmeninio prestižo siekis gali tapti dvasine liga, kad ir užsimaskuota geromis intencijomis. Todėl turime nuolat patikrinti kokie mūsų širdies ketinimai, savęs klausti, kodėl tai darau, prisiimu tokią atsakomybe. Ar tam, kad pasitarnaučiau, ar kad būčiau matomas, pagirtas, paliaupsintas? Tokiai pasaulio logikai Jėzus priešpastato savo logiką: vietoj iškilti aukščiau kitų, nulipti nuo pakylos ir tarnauti, vietoj iškilimo virš kitų pasinerti į kitų gyvenimą.

Jėzus prašo, kad ir mes su atjauta pasinertume į sutiktųjų gyvenimą taip, kaip darė jis. Pažvelkime į Nukryžiuotą Jėzų, pasinėrusį iki galo į mūsų sužeistą istoriją, jame atraskime Dievo veikimo būdą. Matome, kad jis nepasiliko ten, dangaus aukštybėse, kad žvelgtų į mus iš aukšto, o nusilenkė, kad numazgotų mums kojas. Dievas yra meilė, jo meilė nuolanki – ji nesikelia aukštyn, o nusileidžia žemyn, kaip į žemę krentantis lietus.

Popiežius pripažino, jog nelengva sekti Jėzumi, pereiti nuo iškilimo prie pasinėrimo, nuo garbės siekimo prie tarnavimo. Vien savo pastangomis tai nelengva, bet mums padeda Krikštas – pasinėrimo į Jėzų malonė, kurią jau gavome ir kuri suteikia kryptį, verčia sekti juo, ir pagal jį siekti ne savo naudos, o atsidėti tarnavimui. Tai malonė, mumyse Šventosios Dvasios įžiebta ugnis, kurią reikia kūrenti. Prašykime šiandien Šventosios Dvasios, kad atnaujintų mumyse Krikšto malonę – kad pasinertume į Jėzų ir jo pavyzdžiu tarnautume.

Tad melskime Mariją, kuri būdama pati didžiausia, nesiekė iškilti, o buvo nuolanki Viešpaties tarnaitė, pasinėrusi tarnystėje, kad mums padėtų susitikti su Jėzumi, pasakė popiežius Pranciškus ir suteikė sekmadienio vidudienio maldos dalyviams apaštališkąjį palaiminimą. (SAK / Vatican News)

Evangelijos       2021-10-17 15:01

Mąstymas
Prašyti stipraus buvimo su Jėzumi troškimo ir radikalaus evangelinio gyvenimo pasirinkimo

Pabandysiu įsijausti į Jono ir Jokūbo išgyvenimus. Matysiu, kaip jie ateina pas Jėzų ir prašo, kad amžinybėje galėtų būti arčiausiai Jo. Ar atrandu savyje panašių troškimų? Ar ilgiuosi Jėzaus artumo?

*

„Ko norite, kad jums padaryčiau?“ Jėzus ragina mane, kad aš Jo prašyčiau. Galiu būti tikras, jog kada tik prisiartinu prie Jo maldoje, Jis pirmas laukia manęs ir yra pasiruošęs išklausyti mano prašymus. Ar esu įsitikinęs, kad nėra tokių prašymų, kurių Jis neišklausytų?

*

„Nežinote, ko prašote“. Jėzus parodo man, kad tai, ko kartais užsispyrusiai prašau, ne visada iki galo pats suvokiu. Matau tik vieną realybės pusę ir savo poreikius. O Jėzus žino kitą pusę ir Tėvo, kuris trokšta man laimės, valią. Ar tikiu, kad Jis geriausiai žino, kas man teikia gėrį?

*

Įsivaizduosiu Dievą Tėvą, kuris ruošia man vietą amžinybėje. Įsisąmoninsiu, kad Jis kiekvieną dieną galvoja apie mane ir laukia manęs. Su meile prašysiu, kad Tėvas saugotų mane.

*

Nežinau, kokia yra mano kančių taurė, kurią turiu išgerti šiame gyvenime. Karštoje maldoje prašysiu Jėzaus, kad su meile priimčiau viską, ką kiekvieną dieną man paruoš.

*

Jėzus parodo man evangelinį kelią į dangų. Tai yra tarnystės kelias, laisvas nuo nesveiko lenktyniavimo ir savęs aukštinimo. Jėzus įspėja mane, kad nepasiduočiau šio pasaulio dvasiai, kuri rodo savo galybę ir jėgą prieš kitus.

*

Stebėsiu save susitikimuose su kitais žmonėmis. Kas dominuoja manyje: paprastumo ir tarnystės dvasia, ar lenktyniavimas ir susitelkimas į save? Dienos bėgyje dažnai melsiuos:

„Jėzau, padaryk, kad aš būčiau panašus į Tave“.

Kasdienapmastau.lt

Adsumus Sancte Spiritus*        2021-10-17 13:15

Stovime priešais Tave, Šventoji Dvasia,
susirinkę Tavo vardu.

Tik Tu viena mus veski,
tebūna mūsų širdys Tavo namai;
parodyk mums kelią, kuriuo turėtume eiti,
ir pamokyk, kaip jį įveikti.

Esame silpni ir nuodėmingi;
neleisk mums skleisti netvarkos.
Neleisk, kad mus klaidingu keliu vestų neišmanymas
ar kad šališkumas turėtų įtakos mūsų veiksmams.
Leisk Tavyje rasti mūsų vienybę,
kad kartu galėtume keliauti į amžinąjį gyvenimą,
nenuklysdami nuo tiesos kelio,
nuo to, kas teisinga.
Viso to prašome Tavęs,
kuri veiki visada ir visur,
kartu su Tėvu ir Sūnumi
per amžių amžius.
Amen.

šv. Izidorius Sevilietis (g. apie 560 m. – 636 m. balandžio 4 d.)

 

 

Prašalietis       2021-10-17 11:51

2021-10-17 7:45     2021-10-17 10:28"netiražuok pusinės tiesos arba pusinio melo “Prašalietis…”
Skaityk laikraščius, o ne triesk “vokrug do okala” ir pamatysi, kad Prancūzijoje į dienos šviesą išvelka tūkstančius buvusių sutanotų vaikų prievartautojų nuo kurių nukentėjo per eilę dešimtmečių 200000 vaikų, kaip JAV katalikų bažnyčios sutanoti “Dievo tarnai” patraukti į teismus už savo “gerus darbus” aukoms atsipirkinėjimui už padarytus"griekučius"išmokėjo bene 400 milijonų dolerių, šiandieniniame L.Ryte truputį parašė apie Italijos bažnyčios sutanotą erodą.... Taip kad “pusiniams Dievo tarnams” ir jų visus galus mylinčioms “davatkoms” reiktų mažiau viešai reikštis, nes tai tik dar labiau pademonstruoja, kaip jie savo zakristijose pasikėlę sutanas “turzina” ne tik savo “šeimininkėles” ir parapijos tinkamas “turzinimui” davatkas, bet ir vienas kitą. Ir lai sau “turzinasi”, tik nereikia vaidinti “pusinių Dievo tarnų” ir nebaudžiamiems, taip sakant “šėtonukas šventiems kunigėliams vis pakiša koją”, tvirkinti ir traumuoti nekaltus vaikus…

2021-10-17 7:45       2021-10-17 10:28

netiražuok pusinės tiesos arba pusinio melo “Prašalietis
Klausk , o kam tai naudinga?
Galėtum ir suprasti, kad ne viskas yra visiška tiesa , kas parašyta.
Galėtum suprasti, kad, Melas puola Tiesą, išpūsdamas, padidindamas skaičius, faktus iškreipdamas ir siekia savo tikslų -suklaidinti abejojančius, patiklius. Argi nematome, kad tie , kurie skelbia tokias baisias tiesas iš tikrujų yra dažniausiai melagiai ,falšyvi. Stebėkite atidžiau jų darbus, kalbas ir suprasite, kad pasitikėti jais reikia su abejone.

Geroji Motina Karaliene       2021-10-17 8:08

Geroji Motina Karaliene, Lietuva Marijos žemė. Apgaubk mus savąja Šviesa, saugok mūsų tautą ir valstybę, stiprink mūsų dvasias, kad apsisaugotumėm savo dabartį ir ateitį nuo tamsybės ir jos nešėjų. Meldžiame Tave Karaliene, išklausyk mus, neapleisk mūsų.

Prašalietis       2021-10-17 7:45

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jėzaus mokinystė – XXVIV eilinis sekmadienis - “Pakviesti mokiniai matė Jėzaus daromus stebuklus, kaip jų Mokytojui paklūsta gamtos jėgos ir demonai…” Tik kaip čia gavosi, kad tik šiais laikais sunkiai, su Dievo pagalba yra pradedami vilkti į dienos šviesą daug dešimtmečių dešimtis tūkstančius vaikų  seksualiai prievartavę tūkstančiai sutanotų pedofilų, homoseksualų ir kitokių iškrypusių sutanotų bažnyčiose įsitaisiusių “Dievo tarnais” šėtonų, visiems pasakojančių apie Dievo gerumą, Dangaus Karalystę ir kitokias Dangiškas palaimas ir beveik nieko neišlemenančių apie SUNKIAS NUODĖMES IR KAIP “NUOPELNĄ” - vietą pragare, kurio katiluose “kaifuoja” minios buvusių pedofilais ir pidarais sutanotų “Dievo tarnų”...

T0mas J.       2021-10-17 1:06

Gerasis Jėzau, išlaisvink mus nuo Šimonytės vyriausybės.
Ačiū.

Geroji Naujiena        2021-10-16 23:48

Jėzus tarė:
„Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“ (Mk 9, 35)
Dievo karalystėje nebus vietos tuščiai garbei ir pirmavimui, nes esminiai jos elementai bus meilė ir nuolankus tarnavimas:
„Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas“ (Mk 10, 43–44)

Šventasis Arkangele Mykolai        2021-10-16 23:41

Šventasis Arkangele Mykolai,
gink mus kovoje ir saugok nuo velnio niekšybės ir žabangų.
Nuolankiai meldžiame,
kad Dievas jį sutramdytų,
o tu,
dangaus galybių Kunigaikšti,
šėtoną ir visas piktąsias dvasias,
kurios pasaulyje tyko pražudyti sielas,
Dievo galybe nugramzdink į pragarą.
Amen. 

 

 

 

ah.1       2021-10-16 23:33

Jėzus pralaimėjo galutinai prieš mamonistus

ŠVČ. MERGELĘ MARIJĄ, KURI IŠSPRENDŽIA SUNKUMUS        2021-10-16 23:26

Jėzaus Motina ir mūsų Motina, Marija, Švenčiausioji Dievo Motina, tu žinai, kad mūsų gyvenimas pilnas didelių ir mažų sunkumų. Jaučiamės prislėgti, sugniuždyti, užguiti ir bejėgiai išspręsti savo sunkumus. Atsiduodame tau, Taikos ir Gailestingumo Karalienei.

Kreipiamės į Dievą Tėvą per Jėzų Kristų ir Šventąją Dvasią kartu su visais angelais ir šventaisiais.

Marija su dvylikos žvaigždžių vainiku, tu savo švenčiausiomis pėdomis traiškai gyvatės galvą ir neleidi mums pasiduoti blogio pagundoms. Šlovingoji moterie, mėnulis ir vėjas paklūsta tavo valiai: išlaisvink mus nuo bet kokios vergijos, sumišimo ir netikrumo. Suteik mums savo malonę ir šviesą, kad maty­tume tamsoje, kuri mus supa, ir eitume teisingu keliu. Kilnioji Motina, maloningai prašome išklausyti mūsų pagalbos šauksmo.

Nuolankiai meldžiame:

išlaisvink mūsų kūnus nuo sutrikimų ir nepagydomų ligų: Marija, išklausyk mus!
Išlaisvink mus nuo viduje esančių dvasinių konfliktų, nerimo ir baimės, nesugebėjimo priimti save ir supančią realybę: Marija, išklausyk mus!
Išspręsk sunkumus bendraujant su artimaisiais, su polinkiu teisti, niekinti ir kritikuoti, pasiduoti paviršutiniškumui, su perdėtu pasitikėjimu savimi, netolerancija ir įžeidumu: Marija, išklausyk mus!
Išlaisvink mus nuo šėtoniškų pinklių: Marija, išklausyk mus!
Išspręsk sunkumus mūsų šeimose ir santykiuose su vaikais: Marija, išklausyk mus!
Išspręsk mūsų profesinius sunkumus, nesugebėjimą rasti garbingą darbą ar palengvink sekinančio darbo jungą: Marija, išklausyk mus!
Išspręsk bėdas, susijusias su mūsų parapijos bendruomene ir Bažnyčia, kuri yra vieninga, šventa, katalikiška ir apaštališka: Marija, išklausyk mus!
Išspręsk sunkumus tarp įvairių krikščioniškų Bažnyčių ir religinių konfesijų ir išmokyk mus vieningai gerbti skirtumus: Marija, išklausyk mus!
Išsklaidyk vargus, susijusius su mūsų valstybės socia­liniu ir politiniu gyvenimu: Marija, išklausyk mus!
Išlaisvink mūsų širdis nuo bet kokių sunkumų, kad pajėgtume kilniai mylėti: Marija, išklausyk mus!

Marija, kuri išsprendi sunkumus, melski už mus savo Sūnų Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen!

https://www.egzorcistas.lt/maldavimai-kurie-gali-buti-privaciai-tikinciuju-naudojami-kovojant-su-tamsos-galybemis/ 


             

 

IŠLAISVINK MANE NUO BLOGIO        2021-10-16 23:21

Viešpatie Jėzau, jei blogis įsiskverbė į mano sielą, kūną ir kenkia mano darbui bei šeimai, tai Tu savo jėga, gailestingumu ir valia įsakyk, kad nuo šios akimirkos atgaučiau malonę, sveikatą ir tobulą vienybę su Švenčiausios Trejybės valia.
Jėzau, meldžiu to Tavęs dėl Tavo nuopelnų, dėl Tavo brangiojo kraujo, išlieto ant kryžiaus, dėl Mergelės Marijos skausmo, užtariant šventajam patriarchui Juozapui, Švenčiausiosios Trejybės šlovei.
Amen. 

IŠLAISVINIMO MALDA        2021-10-16 23:19

O Viešpatie, Tu esi didis, esi Dievas, esi Tėvas, meldžiame Tave, Arkangelams Mykolui, Rapolui ir Gabrieliui padedant ir užtariant, kad mūsų broliai ir seserys būtų išvaduoti nuo juos pavergusio piktojo. O visi šventieji, ateikite mums į pagalbą!

Nuo baimės, liūdesio ir apsėdimų, meldžiame Tave, išgelbėk mus, Viešpatie.
Nuo neapykantos, paleistuvystės ir pavydo, meldžiame Tave, išgelbėk mus, Viešpatie.
Nuo pavydo, pykčio ir mirties minčių, meldžiame Tave, išgelbėk mus, Viešpatie.
Nuo savižudybės ir aborto pagundos, meldžiame Tave, išgelbėk mus, Viešpatie.
Nuo visų blogų seksualumo formų, meldžiame Tave, išgelbėk mus, Viešpatie.
Nuo šeimos iširimo ir netikusių draugysčių, meldžiame Tave, išgelbėk mus, Viešpatie.
Nuo visokių kerų, burtų, raganavimų ir okultinio blogio, meldžiame Tave, išgelbėk mus, Viešpatie.

Melskimės

O Viešpatie, Tu esi pasakęs: „Aš palieku jums ra­mybę, duodu jums savo ramybę“, Mergelei Marijai užtariant, suteik išlaisvinimą nuo bet kokio prakeikimo ir leisk visada džiaugtis Tavo ramybe. Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen. 

MALDA        2021-10-16 23:01

Jėzau,
romus ir nuolankios širdies,
padaryk mano širdį panašią į savo širdį.
Amen.

 

Pažangą dvasiniame gyvenime        2021-10-16 23:00

įsisavinti pagrindinius Jėzaus mokinio bruožus – romumą ir nuolankumą, bet tai nelengva.
Net darydami gerus darbus, nepajėgiame išlaikyti romumo;
sutikę mažiausias kliūtis, pykstame ir kaltiname, koks sugedęs pasaulis, niekas nenori mūsų klausyti ir keistis į gera.
Dar sunkiau pripažinti, kai klystame ir nusidedame.

 

svarbiausią prašymą!        2021-10-16 22:29

Maldoje dažnai išsakykime kaip svarbiausią prašymą:

Jėzau, romus ir nuolankios širdies, padaryk mano širdį panašią į savo širdį.

Dievo karalystės pamatinius dėsnius        2021-10-16 22:26

Prašykime Šventosios Dvasios malonės, kad aiškiai suvoktume, jog romumas ir nuolankumas yra ne kažkoks lepšiškumas, bet Jėzaus mokinio brandumo ir tvirtumo ženklas.
Jėzaus mokinys visuomet turi remtis ne savo išmintimi ir jėga, bet savo gyvenimo kelią visiškai patikėti Viešpačiui.

Pažangą dvasiniame gyvenime galime daryti tik tuomet, kai aiškiai suvokiame, ko labiausiai mums reikia. 

Rekomenduojame

Lietuvos tėvų forumas ragina atšaukti galimybių pasą vaikams nuo 12 metų amžiaus

Vengrijos šeimų ministrė K.Novak: daugiau nei 70 tūkst. šeimų suteiksime paramą būsto renovacijai

Ramūnas Aušrotas. Reikia panaikinti Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą

JAV mažėja gyventojų parama griežtesnei ginklų kontrolei

Lenkijos vyriausybė mažins mokesčius kurui, dujoms ir elektrai

Linas Karpavičius. PSO susitarimas dėl pandemijos gali apriboti žmogaus teises

Austrijoje vyko protestai prieš privalomus COVID-19 skiepus

JAV vidurinių mokyklų bibliotekose – pornografinio turinio knygos

Kai laisvoje šalyje reikia dėkoti už drąsą kalbėti…

Austrija neklauso abejojančių dėl eutanazijos

Kalifornijos miestas pritarė pasiūlymui atmesti bet kokius valstijos ar federacinius nurodymus dėl Covid

Vytautas Sinica. Marazmai tęsiasi

Didelė demonstracija prieš vakcinų pasus Gioteborge, Švedijoje

Kun. Nerijus Pipiras. Bronius Laurinavičius: Tiesos skambesio vedamas

Romas Lazutka. Mūsų pasivažinėjimams gamtą tesaugo varguoliai

Olga Vėbrienė. Nusikaltimų gamtai nebetirsime?

Sveikatos teisės institutas. Premjera: „Aš esu mes. Išlikti žmogumi“

Liudvika Meškauskaitė. Pasitikėjimo Lietuvos žiniasklaida problema C-19 pandemijos laikotarpiu

Žodžio laisvė svetur – Kolumbijoje socialinių tinklų žvaigždė apgynė savo tradicines pažiūras į šeimą

Memorialas Kryžkalnyje bus papildytas naujomis partizanų pavardėmis

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Atsitieskite ir pakelkite galvas – I Advento sekmadienis

Kunigo Broniaus Laurinavičiaus paminėjimas

Lenkijos premjeras siunčia vaizdo žinutę: mes giname Europą

Iššūkis gyventi pagal sąžinę

Vytautas Sinica. Apie architektūrą

Vidas Rachlevicius. E. Macronas ir A. Lukašenka. Lyginti negalima, bet palyginkim

Pasaulis ir Lietuva: Lenkija dėmesio centre/Ukraina ginkluojasi/Landsbergis pagirtas JAV

Amerikoje daugėja pastorių, dėl pandemijos norinčių nutraukti nuolatinę tarnystę

Ramūnas Aušrotas. Nauja sąvoka Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme

Kyle Rittenhouse byla. Žiniasklaida pateikė realybės neatitinkančią versiją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.