Geroji Naujiena

Kardinolas S. Tamkevičius SJ. Dievo Žodis ir laisvė – III eilinis sekmadienis

Tiesos.lt redakcija   2022 m. sausio 23 d. 12:16

32     

    

Kardinolas S. Tamkevičius SJ. Dievo Žodis ir laisvė – III eilinis sekmadienis

Izraelitai, sugrįžę iš Babilono nelaisvės, matė liūdną vaizdą – apgriautas jiems brangios Jeruzalės sienas, todėl pirmasis jų rūpestis buvo kuo greičiau viską atstatyti. Kai darbai buvo baigti, kunigas Ezra į laisvę išėjusiems izraelitams skaitė Įstatymo knygą – Dievo žodį. Žmonės turėjo įsisąmoninti, kad Dievas padovanojo jiems laisvę ir kad jie išliks laisvi tuomet, jei laikysis Dievo Įstatymo. Žmonės klausėsi Dievo Žodžio ir verkė. Tai buvo džiaugsmo ašaros, nes tremties vargai jau pasibaigę, o Dievo Žodis teikė viltį, kad Aukščiausiojo globojami nuo dabar galės sau ir savo vaikams kurti laimingą gyvenimą.

Evangelistas Lukas pasakoja apie kitą panašų įvykį, kai viešąją veiklą pradėjęs Jėzus atėjo į Nazareto sinagogą ir skaitė pranašo Izaijo knygą: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo ir

<…>

Viešpaties malonės metų“ (Lk 4,18–19).

Jėzus žmonių gelbėjimo misiją pradeda ne stebuklus darydamas, bet skaitydamas ir aiškindamas Dievo Įstatymą, tuo pabrėždamas, koks svarbus yra Dievo žodis ir kad tik ant jo galima statyti laisvės namus.

Dievo žodis primena laisvės dovaną, kuri mus daro panašius į patį Dievą, ir kad laisve turime naudotis laikydamiesi Dievo įstatymo, antraip rizikuojame ją prarasti.

Laisvė yra didelė, bet sunki Dievo dovana, ir ja tinkamai pasinaudoti nėra lengva. Esame nuolat gundomi nesilaikyti Dievo kelio, ir jei gundymui pasiduodame, laisvę pradedame prarasti.

Išorinė nelaisvė, kurioje mes gyvenome penkiasdešimt metų, nebuvo pats tragiškiausias dalykas, nes joks okupantas nėra pajėgus pavergti žmogaus dvasios. Daug pavojingesnė yra dvasinė nelaisvė, į kurią patenkame laužydami Dievo Įstatymą. Nuodėmė visuomet žada apgaulingą laisvę bei laimę, bet tikrumoje ji žmogų pavergia.

Kad mes galėtume teisingai panaudoti savo laisvę, Dievas mus apdovanojo protu ir meile. Laikydamiesi meilės įstatymo, niekuomet savo laisvės nepanaudosime blogam. Sutuoktiniai išgyvena drauge daugybę metų ir neįskaudina vienas kito, nes meilė leidžia nesunkiai apriboti savo laisvę, kad nebūtų pažeista mylimo asmens laisvė. O kai nelieka meilės, tuomet reikia kurti įstatymus, kaip apsaugoti silpnus žmones nuo smurto.

Žmonių sukuriami įstatymai nėra pajėgūs atlikti to, ką atlieka žmogaus širdyje įrašytas dieviškasis įstatymas. Todėl krikščioniškam ugdymui visuomet reikia skirti daug dėmesio.

Didelė bėda ištinka tiek pavienį žmogų, tiek ir visą visuomenę, jei pradedama vadovautis ne meile, bet neapykanta. Prieš trisdešimt vienerius metus su meile širdyje mes vieningai stovėjome Nepriklausomybės aikštėje ir gynėme savo valstybę, o šių metų Sausio 13-ąją ten kunkuliavo neapykanta, aiškiai kalbėjusi, kad laisvės kelyje esame daug ką praradę. Pats laikas mąstyti, kaip galėtume ir turėtume keistis į gera.

Ir kaip šioje vietoje neprisiminus apaštalo Pauliaus paraginimo: „Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi. Tad stovėkite tvirtai ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą!“ (Gal 5, 1).

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kun. Vytautas Brilius       2022-01-27 5:58

Palaimintojo Jurgio Matulaičio dienos Evangelijoje vėl klausomės apie „kitus 72 mokinius“, kurių vardų nežinome, tačiau jie yra Jėzaus mokiniai. Visi jie yra Viešpačiui svarbūs, Kristui ir Bažnyčiai reikšmingi ir reikalingi.
Šiandien mums ir Bažnyčiai labai prasmingi palaimintojo Jurgio vyskupystės ir viso gyvenimo šūkio žodžiai: „Už Kristų ir Bažnyčią.“ Gyventi dėl kažko ir už kažką reiškia tam aukotis, o aukotis – tai ne vien save atiduoti, tarsi išmetant, bet susivienijant meilėje, kartu sudegant dėl vieno tikslo.
Jėzus nepalieka savo klausytojų nuošalėje saugiai stebėti, kaip jis su apaštalais save aukoja, bet pakviečia būti dalyviais. Susirinkusieji aplink Kristų – Bažnyčia – yra tikrai vienas kūnas, prie kurio gyvybės ir veikimo prisideda kiekvienas narys, išgirdęs Viešpaties kvietimą ir pamilęs jo žemiškojo gyvenimo užduotis. To gyvenimo, kurį pabaigęs asmeniškai, Jėzus šiandien gyvena Bažnyčios vaikų širdimis ir darbais.
Palaimintasis Jurgis yra vienas iš pirmųjų, atvėrusiųjų Bažnyčios akis į šį slėpinį ir pakvietęs, organizavęs pasauliečius jos narius būti atsakingais ir veikliais Bažnyčios statytojais ir puoselėtojais. Mes rūpinamės, kad kiekvienas asmeniškai tokie būtume.
Bernardinai.lt

Sausio 27 d. Pal. Jurgis Matulaitis       2022-01-27 5:53

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti širdies pripildytos Jėzaus ramybe ir sugebančios ja dalintis su kitais

Jėzus siunčia savo mokinius ten, „kur Jis pats ketino vykti“. Ar jaučiuosi Jėzaus mokiniu savo aplinkoje (šeimoje, bendruomenėje, darbe…)?  Ar yra manyje gilus įsitikinimas, kad ten, kur gyvenu ir dirbu, esu Jėzaus „pasiųstas“?

*

„Nesineškite piniginės, nei krepšio…“. Kas labiausiai man trukdo būti Dievo liudytoju? Pasistengsiu pasakyti Jėzui tas priežastis arba aplinkybes, dėl kurių nustoju būti ištikimas ir paklusnus Jėzaus misijai: asmenys, daiktai ar kiti prisirišimai (tingėjimas, gėda, kitų nuomonės baimė, karjera…).

*

Jėzus siunčia mane, kad neščiau ramybę žmonėms. Ar savo namuose, bendruomenėje sugebu palaikyti ramybės atmosferą?

*

Tiek galėsiu padėti kitiems atrasti dvasinę sveikatą ir vidinę ramybę, kiek pats patirsiu ramybės savo širdyje. Kokia yra dabartinė mano vidinė būsena?

*

Įeisiu į mokinių džiaugsmo atmosferą. Įsivaizduosiu besišypsantį Jėzų, kuris džiaugiasi kartu su mokiniais. Mokiniai yra laimingi, nes patyrė, kokią galią turi jų tarnystė, kai veikia Jėzaus vardu.

*

Įsisąmoninsiu, kad Jėzus nori man suteikti galią per Žodį, kurio klausausi. Jeigu gyvenu Žodžio galioje, tai visos piktosios dvasios pasitrauks. Jėzus yra didesnis ir galingesnis už visas mano pagundas ir rūpesčius.

*

Mano vardas yra įrašytas danguje. Ši tiesa gali tapti man neišsenkančiu laimės šaltiniu. Tėvas kasdien su meile taria mano vardą. Aš jam esu svarbesnis už visus mano apaštalavimo rezultatus.

*

Šiandien ypatingai dėkosiu už palaimintąjį Arkivyskupą Jurgį Matulaitį ir prašysiu malonės suvokti ir priimti savo pašaukimą į šventumą.

Kasdienapmastau.lt

Sausio 27 d. Pal. Jurgis Matulaitis       2022-01-27 5:51

Evangelija (Lk 10, 1–9. (10–12. 17–20))

  Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti.
  Jis sakė jiems: „Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža. Todėl prašykite pjūties šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite.
  Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’ Ir jei ten gyvens ramybės vertas žmogus, jūsų ramybė nužengs ant tų namų, o jei ne,– sugrįš pas jus.
  Pasilikite tuose pačiuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė!’
  O jeigu užsuksite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į aikštę, tarkite: ‘Mes jums nukratome netgi jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų, bet vis tiek žinokite: Dievo karalystė jau čia!’ Sakau jums: ateis diena, kai Sodomai bus lengviau negu anam miestui“.
  Septyniasdešimt du mokiniai sugrįžo ir su džiaugsmu kalbėjo: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo“.
  O Jėzus atsiliepė: „Mačiau šėtoną kaip žaibą krintantį iš dangaus. Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje“.

  Katalikai.lt

Sausio 27 d. Pal. Jurgis Matulaitis       2022-01-27 5:50

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 39, 2. 4. 7–10)

P.  Štai ateinu, o Dieve, vykdyti tavo valios.

  Viešpaties aš laukte laukiau,
  ir jis prie manęs pasilenkė meiliai.
  Į mano lūpas naują giesmę įdėjo –
  giesmę Dievui pagarbint. – P.

  Tau nepatiko nei kruvinos aukos, nei atnašos vaisių;
  bet atvėrei mano ausis, kad klausytų.
  Nenorėjai nei deginamų, nei atgailos atnašų.
  Tuomet aš tariau: „Ateinu!“ – P.

  Knygoje apie mane parašyta:
  „Dieve, aš trokštu įvykdyti tavąją valią;
  tavo Teisynas meilus mano širdžiai“. – P.

  Tavo teisumą paskelbiau susirinkimui,
  Viešpatie, tu žinai, kad aš netylėjau
  lūpas sučiaupęs. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Lk 4, 18)

P.  Aleliuja. – Viešpats mane siuntė, nešti geros naujienos vargdieniams,
              skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo.  – P. Aleliuja.

Sausio 27 d. Pal. Jurgis Matulaitis       2022-01-27 5:49

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Kol 1, 24–28)

  Broliai!
  Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia. Aš tapau jos tarnu Dievo man duotu paskyrimu, kad jums pilnai atskleisčiau Dievo žodį, tą paslaptį, kuri buvo paslėpta amžiams ir kartoms, o dabar apreikšta Dievo šventiesiems. Jiems Dievas panorėjo paskelbti, kokie dideli šios paslapties garbės turtai skirti pagonims, būtent Kristus jumyse – garbės viltis. Mes jį skelbiame, įspėdami kiekvieną žmogų ir pamokydami kiekvieną žmogų su visokeriopa išmintimi, kad kiekvieną žmogų padarytume tobulą Kristuje.

Kun. Rolandas Karpavičius       2022-01-26 5:56

„Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką…“
Tai labiausiai žinoma eilutė. Kartais supaprastintai ji aiškinama, manant, kad prašytume Dievą gerų kunigų ar daugiau pašaukimų į vienuolius.

Pjūtis evangelijose yra artėjančios Dievo Karalystės įvaizdis, joje triūsiantys vadinami „darbininkais”, o pjūties šeimininkas – dangaus Tėvas. Darbininkai nėra tik dvasininkai, bet kiekvienas yra Dievo pašauktas per Krikštą dalyvauti šioje pjūtyje. Juk skelbti Dievo Karalystės išsiunčiami ne vien apaštalai, bet visi mokiniai.

Prašyti pjūties Šeimininką atsiųsti darbininkų reiškia, kad Dievo Dvasia ragintų aptingusius. Tuomet tarsi meldžiame: „Paskatink, Viešpatie, kad pjūties darbininkai imtųsi darbo!” Dievo Karalystės darbams būtina įtraukti, kiek galima, daugiau darbininkų – nebūtinai kunigų.

Mums vėl reikalingas pirmutinis misionieriškas entuziazmas, kuris buvo būdingas ankstyvosios Bažnyčios veiklai. Ši užsidegimą būtina žadinti iš naujo. Tam ir meldžiamės, kad suvoktume savo krikščioniško pašaukimo esmę.

Jėzaus Bažnyčia yra misijinė ir ji lieka tokia, koks būtų amžius kalendoriuje. Tad ir mūsų dienų Bažnyčia turi teisę ir pareigą būti misijų bendruomene. Misijos yra ne tolybėse, o šalia, kur dažnai trūksta Dievo.

Tai reiškia, kad niekuomet negalima pamiršti pagrindinės Jėzaus mokymo tiesos: Dievo Karalystė prisiartino, o ir šių dienų demonai paklūsta dėl Jėzaus vardo.

Sausio 26 d. Šv. Timotiejus ir Titas       2022-01-26 5:53

Dievo Žodžio
Mąstymas
Prašyti širdies, pripildytos Jėzaus ramybe ir sugebančios ja dalintis su kitais

Jėzus siunčia savo mokinius ten, „kur jis pats ketino vykti“. Ar jaučiuosi Jėzaus mokiniu toje aplinkoje, kurioje esu – šeimoje, bendruomenėje, darbe ir kitur? Ar tvirtai esu įsitikinęs, kad ten, kur gyvenu ir dirbu, esu Jėzaus pasiuntinys?

*

„Nesineškite piniginės nei krepšio…“. Kas labiausiai man trukdo būti Jėzaus liudytoju? Pasistengsiu išvardinti Jėzui visas priežastis bei aplinkybes, kuriose nustoju būti ištikimas ir paklusnus Jėzaus man skirtai misijai: asmenys, daiktai, pareigos, kiti prisirišimai (tingumas, gėda, žmonių nuomonės baimė, karjera…).

*

Jėzus siunčia mane, kad neščiau ramybę žmonėms. Ar namie, bendruomenėje sugebu įnešti ir palaikyti ramybės atmosferą?

*

Padėkosiu Dievui už visus savo charakterio bruožus, gestus, žodžius, per kuriuos kuriu vienybės, gerumo ir ramybės atmosferą tarp artimųjų. Kokie tai bruožai?

*

Paprašysiu Jėzaus, kad padėtų man atskleisti ir pripažinti mano silpnybes, ydas bei poelgius, dėl kurių dažniausiai kyla nesusipratimai ir per kuriuos įžeidžiu artimuosius. Apie juos pakalbėsiu su Jėzumi.

*

Tiek galėsiu kitiems padėti atrasti sielos stiprybę bei vidinę ramybę, kiek pats turėsiu širdies ramybės. Kokia yra dabar mano vidinė būsena? Pakviesiu Jėzų į savo gyvenimą, kad išgydytų mano nerimo bei dvasinio apsileidimo šaknis. Dažnais kartosiu:

„Jėzau, suteik man širdies ramybę.“

Kasdienapmastau.lt

Sausio 26 d. Šv. Timotiejus ir Titas       2022-01-26 5:53

Evangelija (Lk 10, 1–9)

  Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti.
  Jis sakė jiems: „Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža. Todėl prašykite pjūties šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite.
  Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’ Ir jei ten gyvens ramybės vertas žmogus, jūsų ramybė nužengs ant tų namų, o jei ne,- sugrįš pas jus.
  Pasilikite tuose pačiuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė’!“

  Katalikai.lt

Sausio 26 d. Šv. Timotiejus ir Titas       2022-01-26 5:51

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 95, 1–3. 7–8. 10)

P. Skelbkit tautoms nuostabius Viešpaties darbus.

  Viešpačiui naują giesmę giedokit,
  giedokite jam visos šalys.
  Giedokite Viešpačiui,
  šlovę duokit jo vardui. – P.

  Skelbkit kasdien, kad jis išganymą neša.
  Skelbkit pagonims jo garbingumą,
  tautoms – jo nuostabius darbus. – P.
  Šlovinkit Viešpatį, tautų visos šeimos,
  girkit jo garbę, galybę.
  Šlovinkit Viešpaties vardą. – P.

  Skelbkit tautoms, kad Viešpats – galingas Valdovas.
  Jis nepajudinamai tvirtą sukūrė pasaulį,
  valdo tautas teisingiausiai. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 4, 18–19)

P. Aleliuja. – Viešpats mane siuntė nešti geros naujienos vargdieniams,
              skelbti belaisviams išvadavimo. – P. Aleliuja.

Sausio 26 d. Šv. Timotiejus ir Titas       2022-01-26 5:51

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (2 Tim 1, 1–8)

  Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas vardan pažadėto gyvenimo Kristuje Jėzuje, mylimam sūnui Timotiejui: malonė, gailestingumas ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir mūsų Viešpaties Kristaus Jėzaus!
  Aš dėkoju Dievui, kuriam tarnauju, kaip ir mano protėviai, su tyra sąžine, be paliovos tave prisimindamas savo maldose dieną ir naktį. Menu tavo ašaras ir trokštu tave pamatyti, kad sugrįžtų man džiaugsmas. Aš vis prisimenu tavo nuoširdų tikėjimą, kuris pradžioje gyveno tavo senelėje Lojoje, tavo motinoje ir, esu tikras, tebegyvena tavyje.
  Dėl tos priežasties aš tau primenu reikalą atgaivinti Dievo malonės dovaną, esančią tavyje iš mano rankų uždėjimo. Dievas gi davė mums ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią. Todėl nesigėdyk mūsų Viešpaties liudijimo, nei manęs, jo kalinio, bet drauge su manimi kentėk Evangelijos labui Dievo jėga.

Sausio 25 d. Šv. apaštalo Pauliaus atsivertimas       2022-01-25 5:52

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Deimantas Braziulis

Evangelijos skelbimas visai kūrinijai yra jos išlaisvinimas iš senojo žalčio žabangų. Tai atkūrimas pirminio žmogaus, kuris yra visiškoje bendrystėje su Dievu. Ta bendrystė vyksta per tikėjimo malonę. Tikėjimas ir krikšto nuplovimas mane antgimdo naujam gyvenimui Dieve. Tikėjimas yra kaip sąlyga bendrystei su Dievu ir Dievo veikimui manyje ir per mane. Tikėjimu priimdamas Dievo Žodį aš leidžiu toliau Dievui kurti mane, ką Jisai daro jau nuo pasaulio sukūrimo.

Visi šitie nuostabūs tikėjimo ženklai yra naujo gyvenimo Dieve ženklai, kuriame senasis žaltys neturi mums galios. Šituos ženklus geriausiai matome paties Jėzaus gyvenime. Tačiau ne visi šie nuostabūs ženklai priklauso tik nuo Dievo. Dažnai sakoma, kad jei Dievas norėtų, tai Jam nebūtų jokių kliūčių, ir Jis galėtų ir išgydyti, ir viską sutvarkyti be mūsų žmogiškos pagalbos. Tačiau Evangelijoje mes atrandame tokių vietų, kur Jėzus klausia žmonių, ar jie tiki Juo. Taip pat dėl netikėjimo Jis negalėjo padaryti jokio stebuklo savo tėviškėje. Todėl šie ženklai yra mūsų bendradarbiavimo su Dievu vaisius.

Bernardinai.lt

Sausio 25 d. Šv. apaštalo Pauliaus atsivertimas       2022-01-25 5:50

Dievo Žodžio
Mąstymas
Prašyti atsivertimo malonės ir atsidavimo Dievo žodžiui

Pakviesiu į savo maldą Šv. Paulių, kurį meilė Dievo žodžiui atvedė į radikalų atsivertimą. Kreipsiuosi į jį, kad išprašytų man visiško atsidavimo Žodžiui ir drąsos eiti Jo keliu malonę.

*

Šiandieninėje Evangelijoje Jėzus duoda man misiją. Turiu skelbti Evangeliją savo kasdienybėje. Ta kasdienybė yra „visas pasaulis“, į kurį mane siunčia: šeima, bendruomenė, darbas, žmonės, su kuriais susitinku.

*

Įsisąmoninsiu, kad per mane daug žmonių gali sutikti su Jėzų. Nuo manęs taip pat priklauso, ar Jėzus taps jiems artimas. Kaip atrodo mano gyvenimas Evangelija kasdien šeimoje, bendruomenėje, darbe?

*

Prisiminsiu su dėkingumu žmones, kurie atvedė mane į tikėjimą: tėvus, kunigą, kuris mane pakrikštijo, ir daugelį kitų, kurie rūpinosi mano dvasiniu augimu. Pasimelsiu už juos.

*

Jėzus užtikrina mane, kad jeigu Juo tikėsiu, tai galėsiu Jo vardu daryti žmogiškai neįmanomus dalykus. Įsiklausysiu į Jėzaus žodžius ir prašysiu stipraus tikėjimo Jo žodžių galia. Kokius išgyvenimus žadina manyje Jėzaus pažadas?

*

Kiek kartų su tikėjimu klausausi Žodžio, tiek kartų jis mano gyvenime daro didelių dalykų. Ne visada iš karto juos pastebiu. Mano tikėjimas Žodžio galia padaro, kad juos galiu skelbti su galia. Tokią galią man davė Jėzus, prieš įžengdamas į dangų. O vaisius pamatysiu tam skirtu laiku.

*

Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi, prašysiu atsivertimo malonės, kad kaip Šv. Paulius, visa širdimi galėčiau priglusti prie Jėzaus ir vykdyti Jo planus mano atžvilgiu.

Kasdienapmastau.lt

Sausio 25 d. Šv. apaštalo Pauliaus atsivertimas       2022-01-25 5:49

Dievo Žodžio
Evangelija (Mk 16, 15–18)

  Pasirodęs Vienuolikai, Jėzus tarė:
  „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. Kurie įtikės, tuos lydės ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirštamų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“.
  Katalikai.lt

Sausio 25 d. Šv. apaštalo Pauliaus atsivertimas       2022-01-25 5:48

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 116, 1–2)

P. Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją.
Arba: Aleliuja.

  Garbinkite Viešpatį, visos tautos!
  šlovinkite jį, visos šalys! – P.

  Jo gailestingumas tikrai begalinis,
  savo pažadams jis ištikimas per amžius. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 15, 16)

P. Aleliuja. – Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių, ir jūsų vaisiai išliktų. – P. Aleliuja.

Sausio 25 d. Šv. apaštalo Pauliaus atsivertimas       2022-01-25 5:48

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 22, 3–16)

  Apaštalas Paulius kalbėjo žmonėms:
  „Aš esu žydas, gimęs Tarse, Kilikijoje, bet išauklėtas šitame mieste ir pagal griežtą protėvių Įstatymą išėjęs mokslą prie Gamalielio kojų. Aš buvau uolus Dievo kovotojas kaip ir jūs visi šiandieną. Todėl iki mirties bausmės persekiojau šį [tikėjimo] kelią, pančiodamas ir įkalindamas vyrus ir moteris. Tai gali paliudyti vyriausiasis kunigas ir seniūnų taryba. Iš jų buvau gavęs laišką broliams Damaske. Ir aš keliavau, pasiryžęs tenykščius [tikinčiuosius] supančioti ir atgabenti į Jeruzalę, kad jie būtų nubausti.
  Kai keliavau ir artinausi prie Damasko, apie vidurdienį staiga iš dangaus mane apsiautė stipri šviesa. Aš kritau ant žemės ir išgirdau balsą, man sakantį: ‘Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?!’ Aš paklausiau: ‘Kas esi, Viešpatie?’ Jis man atsakė: ‘Aš esu Jėzus Nazarietis, kurį tu persekioji’. Mano palydovai matė šviesą, bet negirdėjo man kalbančiojo balso. Aš dar paklausiau: ‘Ką man daryti, Viešpatie?’ O Viešpats man tarė: ‘Kelkis, eik į Damaską, tenai tau bus pasakyta visa, ką tau reikia daryti’. Kadangi tos veriančios šviesos apakintas nieko nemačiau, tik palydovų už rankų vedamas aš pasiekiau Damaską.
  Toksai Ananijas, maldingas, Įstatymui ištikimas žmogus, giriamas visų aplinkinių žydų, atėjęs stojo prieš mane ir tarė ‘Broli Sauliau, praregėk!’ Ir tą pačią akimirką aš jį pamačiau. O jis kalbėjo: ‘Mūsų protėvių Dievas pasirinko tave, kad pažintum jo valią, išvystum Teisųjį ir išgirstum jo balsą iš jo burnos, nes tu visiems žmonėms paliudysi, ką esi regėjęs ir girdėjęs. Tad ko lauki? Kelkis, priimk krikštą ir nusiplauk nuodėmes, šaukdamasis jo vardo!’

Mons. Adolfas Grušas       2022-01-24 6:00

JĖZAUS ŠEIMA,
Šios dienos Evangelijos skaitinys nėra lengvai suprantamas. Jėzus susiduria su priešiškumu: tiek iš savo artimųjų, galvojančių, kad Jis yra išprotėjęs, tiek iš fariziejų ir Rašto aiškintojų pusės, kurie netgi drįsta sakyti, kad Jėzus yra velnio apsėstas.

Negana to, atrodytų, Viešpats pats sąmoningai paaštrina situaciją…

„Jam buvo pranešta: „Štai tavo motina ir broliai bei seserys tenai ieško tavęs“. O jis atsakė: „Kas yra mano motina ir broliai?“ Ir, apžvelgęs aplink sėdinčius, pasakė: „Štai mano motina ir broliai! Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“.

Evangelistas Morkus tik vieną kartą tiesiogiai pamini Mariją, ir, priedo, dar tokiomis nepalankiomis aplinkybėmis, kurios tikėjimo priešininkams netgi sudarė pretekstą kaltinti, neva, Jėzus rodė nepagarbą savo motinai ir nepripažino savo artimųjų giminaičių.

Klausantis Išganytojo žodžių tampa aišku, kad Jėzaus šeima yra nepaprastai didelė ir plečiasi bei auga kiekvieną dieną. Didžioji Jo šeima – Bažnyčia dabar yra išplitusi visame pasaulyje, ir joks surašymas, jokia statistika, jokie sąrašai negalėtų tiksliai suskaičiuoti jos narių.

Taip yra todėl, kad tai šeimai priklauso ne tie, kurie save tokiais vadina ar kitiems primeta vienokias ar kitokias pareigas, vadindami tai Dievo valia, bet tie, kurie iš tiesų gyvena pagal Dievo valią ar bent jau stengiasi tai daryti.

Iš tiesų pasaulyje yra daug žmonių, vykdančių Dievo valią ir drauge to iki galo nesuvokiančių. Jie nelaiko savęs išskirtiniais žmonėmis, tačiau moka neteisti kitų, neišskiria nė vieno, nemano, kad užima aukštesnę padėtį.

Jėzaus žvilgsnis, kurį aprašo evangelistas, ir skirtas Jo naujiesiems „giminaičiams“, be abejonės, buvo kupinas meilės ir šilumos. Nesunku įsivaizduoti, kad Jis savo sekėjų ratelyje matė ir savo būsimuosius mokinius.

Nė vienas, vykdantis Dievo valią, nėra išskirtas iš to būrio. Vadinasi, jais galime būti ir mes. Priklausydami tai begalinei Jėzaus šeimai, mes dalyvaujame Kristaus galybėje, būtent tame, ką Viešpats vadina šėtono karalystės griovimu. Kiekvieną akimirką, kuomet mes priešinamės blogiui, galime būti tikri, jog su mumis yra ir Dievo galybė.

Kaip tik tokio suvokimo šiais laikais labiausiai ir stinga. Dažnai atrodo, kad nebepakanka, jog žmogus vadinasi krikščioniu. To vardo būna per maža. Kažkodėl manoma, jog krikščionis laikomas patikimu ir gerbtinu tik tuomet, kai gali dokumentais įrodyti savo priklausomybę parapijai, aktyviai grupei, būreliui, draugijai…. Atrodo, kad išduotas pažymėjimas suteikia didesnę garantiją, negu krikšto malonė…

Šiandien Mišiose girdimas Dievo Žodis skelbia, kad vienintelė mūsų gyvenimo garantija yra gyvenimas su Kristumi. Žinoma, jeigu kam nors ir būtų reikalingas pažymėjimas apie tai, jame turėtų būti tik vienas žodis: „vargšas“. Tai žodis, kuris gali visuomet apibūdinti krikščionį, ypatybė, kuria galime didžiuotis. Juk pats Viešpats visus vargšus surenka į vieną savo šeimą…

III eilinės savaitės pirmadienio Evangelijos       2022-01-24 5:54

Mąstymas
Prašyti Dievo žodžiui atviros ir laisvos širdies

Įsiliesiu į minią, kuri supa Jėzų. Pasistengsiu prisiartinti ir klausytis Jo. Įsisąmoninsiu, kad kiekvieną dieną Jėzus turi man laiko. Kiekvieną dieną galiu imti Evangeliją į rankas, klausyti ir gyventi Jo žodžiu.

*

Nors Jėzus visiškai pasišvenčia žmonėms, bet jie Jo nesupranta. Jis yra nepriimamas ir netgi apšmeižiamas. Jėzų skaudina Rašto aiškintojų, kurie liaudžiai buvo autoritetas, šmeižtas.

*

Jėzaus situacija primena man, kad jeigu noriu gyventi Evangelija ir ja dalintis su kitais, turiu sutikti, kad būsiu nesuprastas ir apkaltintas, net apšmeižtas. Man taip pat gali pasakyti: „Jis turi Belzebubą“. Ko labiausiai bijau, būdamas Jėzaus mokiniu?

*

Jėzus, matydamas Rašto aiškintojų pyktį ir užsikietinimą, perspėja juos apie tragiškas tokios laikysenos pasekmes – gresia uždarymas Dievo malonei kelio į jų širdis. Atkakliai prašysiu Jėzaus, kad apsaugotų mane nuo tokios pasekmės. Atiduosiu Jam į rankas paskutinę savo gyvenimo akimirką.

*

Sąmoningas užsidarymas nuo Dievo mokslo ir Jo meilės yra skaudžiausias Jėzaus įžeidimas. Atmesdamas Šventosios Dvasios įkvėpimus, žmogus pats save pasmerkia amžinai pražūčiai. Ta didžiausia nelaimė gali ištikti ir tuos, kurie laiko save teologijos žinovais. Pasimelsiu už visus, kurie sąmoningai atmeta Jėzaus išgelbėjimo malonę.

*

Žvelgdamas į savo vidų paklausiu: kas mane labiausiai uždaro nuo Dievo žodžio ir Jo malonės? Prisiglausiu prie Jėzaus prašydamas, kad sužadintų manyje troškimą mylėti Jį labiau už viską, kad paimtų iš manęs mano neištikimybes, blogus įpročius ir prisirišimus.

  Kasdienapmastau.lt

III eilinės savaitės pirmadienio       2022-01-24 5:53

Evangelija (Mk 3, 22–30)

  Atvykę iš Jeruzalės Rašto aiškintojai sakė: „Jis turi Belzebulą“ ir: „Demonų kunigaikščio galia jis išvaro demonus“.
  O Jėzus, pasivadinęs juos, ėmė kalbėti palyginimais: „Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną? Jei karalystė susiskaldžiusi, tokia karalystė neišsilaiko. Ir jei namai suskilę, tie namai neišlieka. Todėl jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis neišsilaikys, jam ateis galas. Niekas neįsiveržia į galiūno namus ir nepasiglemžia jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada apiplėšia jo namus“.
  „Iš tiesų sakau jums: bus dovanoti žmonių vaikams visi nusikaltimai ir piktžodžiavimai, kad ir kaip jie piktžodžiautų; bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota, ir jis bus kaltas amžina nuodėme“. Jie mat sakė: „Jis turi netyrąją dvasią“.
  Katalikai.lt

III eilinės savaitės pirmadienio       2022-01-24 5:52

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 88, 20–22. 25–26)

P. Jam rodysiu savo ištikimybę, malonę.

  Kitakart tu, Viešpatie, regmėj savo bičiuliams kalbėjai:
  „Vainiką uždėjau galiūnui ,
  išaukštinau liaudies rinktinį. – P.

  „Aš Dovydą, savo pasirinktą tarną,
  pašventinau savo šventuoju aliejum.
  Mano ranka visuomet su juo bus,
  jį stiprins mano galybė. – P.

  Jam rodysiu savo ištikimybę, malonę,
  pakils per mane jo galybė.
  Jisai man sakys : „Tu mano Tėvas, tu mano Dievas
  ir priebėga man išsigelbėt“. – P.

Posmelis prieš evangeliją (2 Tim 1, 10b )

P. Aleliuja. – Mūsų Išganytojas Jėzus Kristus sunaikino mirtį
              ir nušvietė gyvenimą savo evangelija. – P. Aleliuja.

III eilinės savaitės pirmadienio       2022-01-24 5:51

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (2 Sam 5, 1–7. 10)

  Visų Izraelio giminų atstovai nuvyko Hebronan pas Dovydą ir pareiškė: „Mes gi esame tavo kūno ir kraujo. Jau anksčiau, kai mūsų karaliumi buvo dar Saulius, tu gi vesdavai Izraelį į mūšį ir vėl jį namo parvesdavai. Ir Viešpats yra tau pasakęs: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį, tu būsi Izraelio vadovas’“.
  Visi Izraelio seniūnai taipogi atvyko Hebronan pas karalių. Karalius Dovydas Hebrone sudarė su jais sutartį Viešpaties akivaizdoje, ir jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi.
  Dovydas tapo karaliumi būdamas trisdešimties metų ir prakaraliavo keturiasdešimt metų. Septynerius metus ir šešis mėnesius išvaldė Judą Hebrone, o Jeruzalėje trisdešimt trejus metus viešpatavo visam Izraeliui ir Judui.
    Kartą karalius su vyrais patraukė Jeruzalėn prieš jebuzitus, kurie gyveno tame krašte. Bet Dovydui buvo jų pasakyta: „Tu čia niekad neįžengsi: akli ir raiši tave nuvys.“ O tai turėjo reikšti: „Dovydas čia neprasiverš“. Ir vis dėlto Dovydas užėmė Siono pilį, ir šioji patapo Dovydo miestu.
  Dovydas darėsi vis galingesnis, ir Viešpats, kareivijų Dievas, buvo su juo.

habilitās       2022-01-23 22:26

Žinau, kad turėjo būti kabelis, bet…

habilitās       2022-01-23 22:22

Apaštalą Paulių galime prisiminti įvairiai: Einšteinas, Geringas, Jurgutis.
Lenkiu žila galvą, prieš Jus Kardinole!!!

tamkevičius-švabo mazgotė       2022-01-23 22:01

Ar gali taip būti, kad žmonės, kažkada kovoję su sovietų okupacija ir nebijoję sovietų kalėjimo, lengvai palūžta, kai pvz. Dalia Grybauskaitė jiems pagrasina, kad padarys taip, kad patiems reikės mokėti ir kaupti pensijoms
Būtent taip nutiko su arkivyskupu S.Tamkevičiumi. Šlykštu buvo žiūrėti, kaip buvęs disidentas tapo šios kruvinos diktatūros ruporu ir sausio 16 dieną per „visuomeninę“ LRT pasmerkė tuos žmones, kurie sausio 13 d. nušvilpė diktatūros varžtelius PIŠ ir ČMIL.

Kardinolas Tamkevičius postringavo apie “laisvę”, smerkė ir drabstė purvais tuos, „kurie nori nesiskiepyti, nedaryti testų, neturėti galimybių pasų“.

Tamkevičių „išlaisvina“ vakcinos, gaminamos naudojant abortuotų embrionų ląstelių kultūras, genetiškai modifikuojančios Dievo kūrinį žmogų, dargi per prievartą, prieš jo valią.

Man neįtikėtina, kad žmonės, kažkada sutikę eiti į kalėjimą už laisvą Lietuvą, dabar staiga išsižada savo principų ir palūžta prieš naująjį drakoną – Vytautą Landsbergį ir visą jo Tėvybės sąjungą.
Todėl man ir kilo abejonių, ar ši Tamkevičiaus rezistencija nebuvo dar viena KGB sukurta legenda. Juk negali žmogus, kažkada kankinamas KGB, taip greitai palūžti prieš naujuosius – senuosius KGB-istus landsbergius grybauskaitės ir visą šią smirdančią kliką.

Kun. Vytenis Vaškelis       2022-01-23 16:39

Dievo Dvasios patepimas
I. „Dvasios galybe Jėzus sugrįžo į Galilėją“ (Lk 4, 14). Evangelistas Lukas Kristaus krikštą Jordane apibūdina kaip Šventosios Dvasios patepimą, skirtą Mesijo tarnystei. O Jo susidūrimas su demonu Judėjos dykumoje ir gundymų atmetimas buvo liudijimas, jog Jėzus, kupinas Šventosios Dvasios savo viešosios veiklos metu, kovos dėl mūsų išganymo su piktosiomis dvasiomis veikimo, pasireiškiančio, pavyzdžiui, per kai kuriuos fariziejus, net iki kryžiaus mirties.
Galilėjos apylinkėse Jėzus buvo pradėjęs skelbti Gerąją Naujieną, gydydamas visokias žmonių negales. Kai Jis sugrįžo į Nazaretą (anuomet čia gyveno nuo 600 iki 2000 gyventojų), žmonės jau buvo girdėję, kokius nuostabius ženklus Jis darė, todėl Jį priėmė pagarbiai bei džiugiai. Tačiau ar širdžių paslapčių Žinovas galėjo džiaugtis, sugrįžęs ten, kur buvo užaugęs? Tolesni įvykiai bylos, kad grynai žmogiškas Kristaus gyvenimo pažinimas, prisimenant Jį tik kaip dailidę, neskatins nazariečių Jį pamilti bei Juo sekti, kol jų sąmonėje bei širdyse įsitvirtinusį trumparegišką Jėzaus, kaip vien Juozapo sūnaus, suvokimą nustelbs viską keičianti malonė – tikėjimas, jog tikrasis Jo pašaukimas – ne stalus iš medžio gaminti, bet ant Kryžiaus už mus numirti…
Kai Jėzus šabo dieną atėjęs į Nazareto sinagogą atvyniojo pranašo Izaijo knygą ir perskaitė žodžius: Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane, – tai buvo Dievo Sūnaus pasiuntinybės žemėje patvirtinimas, jog Jis ir yra Tas, kurį siuntė Dievas Tėvas, išvien veikiant Dievui Dvasiai, kurios patepimas yra bilietas mums keliauti į Dangų.
Kur glūdi šio patepimo prasmė ir svarba? Pasak teologo Rabano Mauro, „Šventoji Dvasia vadinama dvasiniu patepimu, remiantis tuo, ką rašo šventasis Jonas. Apie Viešpatį sakoma, kad Jis buvo pateptas džiaugsmo aliejumi (plg. Ps 45, 8), tai yra Šventąja Dvasia, ir būtent apaštalas Jonas pavadina Šventąją Dvasią patepimu sakydamas: „Patepimas, kurį iš Jo esate gavę, jumyse lieka, ir nereikia, kad jus kas nors mokytų, nes pats Jo Patepimas moko jus visko“ (1 Jn 2, 27). Šv. Ireniejus taikliai pažymi: „Per įsikūnijimą Žodis, tapęs kūnu, tampa Jėzumi, o per krikštą, Dvasios pateptas Jėzus, tikras žmogus ir tikras Dievas, iš tiesų tampa Kristumi.“
Kristus (graikiškai christos) yra Pateptasis. Taigi Patepimas (Šventoji Dvasia) mus moko ne tik pažinti patį Pateptąjį, bet ir skatina siekti vis gausėjančio Dvasios patepimo veikimo, nes be šios dovanos būtume tik žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Maldingas Kristaus bei Jo mokymo pažinimas palaipsniui didina meilę Jam ir viskam, ką Jis myli, ir padaro mus krikščionimis, priklausančiais Jam.

Kun. Vytenis Vaškelis       2022-01-23 16:38

Dievo Dvasios patepimas

II. Kai krikščionių vienybės savaitę meldžiamės dėl visų krikščionių Bažnyčių suartėjimo ir pagal galimybes bendradarbiavimo, verta paklausti: „Ar iš tiesų noriu tapatintis su Jėzaus Širdies troškimu, kad visų denominacijų krikščionys būtų viena, kaip Tėvas Sūnuje ir Sūnus Tėve!?“ (plg. Jn 17, 21). Juk, kad tai įvyktų, reikia tam tikro dvasinio gyvenimo brandos. Anot popiežiaus rūmų pamokslininko kardinolo Raniero Kantalamesos, „daugybė žmonių, pakrikštytų toje pačioje Bažnyčioje kaip ir aš, visiškai nesidomi Kristumi ir tik vadinasi krikščionys. Tad ar galiu aš, katalikas, jaustis esąs didesnėje bendrystėje su jais, nei su daugybe tų žmonių, kurie nors ir priklauso kitoms Bažnyčioms, tiki tomis pačiomis esminėmis tiesomis, kuriomis tikiu aš, taip myli Jėzų Kristų, kad yra pasiryžę atiduoti dėl Jo savo gyvybę, ir veikia tos pačios Šventosios Dvasios galia?“
Tad melstis už krikščionis tėvynainius, ne tik neturinčius ekumeninės paskatos, bet ir neieškančius Tiesos Šaltinio, taip pat svarbu (atvirai sakant – net svarbiau!), kaip ir už kitų konfesijų tikinčiųjų vienybę… Kaskart Dievo Dvasia mus kviečia „atsinaujinti savo mąstymo dvasia ir apsivilkti nauju žmogumi, sukurtu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume“ (Ef 4, 23–24). Kai mūsų vidinis žmogus diena iš dienos atsinaujina, vis labiau mylime Kristų ir negalime nemylėti tų, kuriuos Jis myli, nes, pasak kardinolo Leono Juozapo Suenenso, „atsinaujinimas daugiau nei vienu būdu yra malonė Bažnyčiai, be to, jis yra ypatinga malonė ekumenizmui“.
Jėzui perskaičius ištrauką iš pranašo Izaijo knygos apie Gerosios Žinios skelbimą vargdieniams, kad būtų iš įvairių negalių bei bėdų išlaisvinti belaisviai ir ligoniai, visų sinagogoje esančiųjų akys buvo įsmeigtos į Jį. Ar galėjo būti kitaip? Juk prieš juos stovėjo Tas, kuris juos ne tik iš nieko sukūrė, bet dėl savo „beprotiškos“ meilės troško net savo gyvybę atiduoti, kad galėtų visus paruošti keliauti ten, kur iš tiesų yra geriau…

Faktas toks       2022-01-23 16:15

Jei norime, kad aplink mus būtų gėrio, meilės, džiaugsmo dvasia, turime bet kokią blogą informaciją, privalu užtušuoti, t.y.  užpildyti gėriu tiek, kad anos nebesimatytų. Juk tai ir yra Gerosios Naujienos nešimas. O pasaulyje vyksta atvirkščiai, blogis sklinda akimirksniu, tad ir vyksta karai, plinta ligos, plinta alkoholizmas, narkomanija, prostitucija ir galiausiai depresija iki savižudybės. Optimistui sekasi ir neserga, o pesimistas serga ir žudosi.

>>>nusivylusi       2022-01-23 16:10

Pavyko pikt1jai dvasiai prat3sti savo darą, t.y. ir jus nuvilti.  Esmė akivaizdi, kad su tikslu buvo pakviestas JE kardinolas, kad būtų pasijutęs nušvilptu, t.y. perkėlė nušvilpimą ant jo. O JE, matyt dėl amžiaus ir šiaip, nuo aplinkybių, ne paslaptis, kad konservai už pjudė su melagienomis visas medijas apie jį. Gal todėl JE nebepajėgia pamatyti Jėzaus veido švilpiančioje minioje. Tad mes taip pat dėl nusiminimo nematome Jėzaus veido šiame dvasininke. Tad, siūlau, nebedidinkime nevilties, t.y. nebendraukime su piktąja dvasia, o pasimelskime už JE ir laukime su Dievo Dvasia įkvėptų homilijų.

nusivylusi       2022-01-23 15:08

Gražiai pakalbėjo apie Meilę, apie Dievą. Ir, o siaube, nukrypo į politiką. Smerkia valdžiai pasipriešinusius žmones. Nebando aiškintis, kodėl jie taip elgiasi, o smerkia.

Kodėl       2022-01-23 15:02

nėra kitų pamokslautojų. Kad pamokslauti, reikia turėti moralinį autoritetą, ką šis kunigas jau prarado. Tegul atsidaro skyrėlį Delfyje.

matas       2022-01-23 13:46

Ačiū gerbiamas Sigitai už Dievo žodį... bet kad Dievo kareivis skaitys lietuviams n.puprickaitės žodžius to nesitikėjau…

Mons. Adolfas Grušas       2022-01-23 13:40

Į DIEVĄ ĮSMEIGTOS AKYS

II. Evangelijoje pagal Luką kartu pasakojama apie Jėzaus apsilankymą sinagogoje, ir kiekvieną kartą Jam tekdavo susidurti su didesniu ar mažesniu konfliktu. Šio sekmadienio susitikimas su tikinčiaisiais baigėsi pavojumi Jėzui būti nužudytam. Gali atrodyti keista, tačiau Jam kaip tik šventos vietos bus pačios pavojingiausios, nes religiniai Izraelio vadovai imsis visų priemonių pašalinti Jėzų, ir galiausiai jiems tai pavyks. Nors jie tai darys Dievo vardu, tačiau iš tiesų jau nuo pat pradžios jie nesuprato to, ką Jėzus kalbėjo apie Dievą.
„Visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį“,- rašo evangelistas. Visi laukia, ką pasakys jau išgarsėjęs jų tautietis. Tačiau Jėzus jau nuo pat pradžios nesilaiko nustatytų normų. Ir anais laikais buvo nustatyti liturginiai metai, taip, kad kiekvieną šeštadienį būtų skaitoma tai dienai skirta ištrauka, tačiau Jėzus, vietoje to, kad skaitytų tą skaitinį, specialiai ieško pranašo Izaijo knygos ištraukos, kurioje kalbama apie Mesijo pasirodymą. Viešpats tokiu būdu nusako savo pasiuntinybę: Jis atėjo pašalinti vargą, bet kokį neturtą, nes žmonija yra suvargusi, prislėgta ir akla. Mesijas turi atnešti žmonėms džiaugsmą, laisvę, naują požiūrį.
Jėzus skaito susirinkusiems žmonėms pranašo knygą ir tuojau padaro dar vieną prasižengimą, nes Senajame Testamente yra žodžiai: „skelbti Viešpaties keršto dienos“. Jėzus juos praleidžia, nes Jo skelbiamoje Naujienoje nėra vietos kerštui: Dievas yra meilė, o ne kerštas. Sinagogoje esantieji žinojo tą eilutę ir tradiciškai buvo manoma, kad atėjęs Mesijas atkeršys visiems engėjams ir išlaisvins Izraelio tautą. Visuomet, ir seniau, ir dabar, žmonės nori, kad Dievas veiktų taip, kaip jiems atrodo tinkamiau.
Tada pasigirsta Jėzaus balsas: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“. Jėzus neaiškina teksto, nebando pateikti moralinių išvedžiojimų, bet skelbia pranašystės išsipildymą. Jis pats yra Geroji Naujiena. Jame išsipildo visi Dievo pažadai. Jis pradeda naują istoriją. Jis užveria knygą, iš kurios skaitė, ir atveria gyvenimą, sudarytą ne iš nepakeliamų naštų, bet kuriame Dievas kartu su mumis neša Jo paties mums skirtą gyvenimo naštą. Jėzus nustebina savo klausytojus, skelbdamas, kad Dievo teismas reiškia visiems skirtą gailestingumą. Tai niekad iki tol nematytas Dievo Veidas.
Jėzus atėjo „skelbti Viešpaties malonės metų“. Dar daugiau: nuo tos akimirkos jau tenka kalbėti ne apie metus, bet apie visą ateitį, kurioje viešpatauja gerumas, nes Dievas yra geras, o visos žmonijos istorijos tikslas yra žmogaus laimė.
Tai Dievas, į kurį žvelgiame, įsmeigę akis, ir dar netikėdami, kad į mūsų namus ateina laimė…

Mons. Adolfas Grušas       2022-01-23 13:39

Į DIEVĄ ĮSMEIGTOS AKYS

I. Lukas nori pateikti tvarkingą, moksliškai pagrįstą Jėzaus gyvenimo aprašymą. Ji iš karto paliudija, kad stengėsi rūpestingai ištirti visas apie Jėzų bei Jo sutiktus asmenis sklindančias kalbas. Lukui rūpi, kad jam perduotas tikėjimas būtų pagrįstas ne kažkur girdėtais žodžiais ir todėl jis savo tyrinėjimams skyrė tikrai daug laiko.
Tenka susidurti su krikščioniais, kuriems visiškai neįdomu sužinoti ką nors daugiau apie Jėzaus gyvenimą. Natūraliai kyla klausimas: jie sako esą tikintys žmonės, tačiau kuo jie tiki? Kiekvienas, tvirtinantis, kad myli Kristų, nori Jį pažinti, studijuoja Jo gyvenimą ir mokymą, meldžiasi Jam. Galbūt, mūsų bendruomenėse mes pernelyg daug laiko praleidžiame, aiškindami, ką reikia daryti ir ko nedaryti ir labai mažai jo skiriame pastangoms iš tiesų pažinti Jėzų iš Nazareto.
Dar ir šiais laikais nemažai daliai tikinčiųjų tikėjimas yra tai, kas niekam nedaro blogo, tačiau jiems stinga istorinio pažinimo. Visa tai atvedė prie savotiškai įsigalėjusios sampratos: tikėjimas yra skirtas svajotojams, naiviesiems, tuo tarpu mokslas yra dalia tų, kurie moka naudotis savo proto galiomis.
Lukas primena mums, kad krikščionybės pradininkas yra konkretus žmogus, tikrai vaikščiojęs Palestinos keliais, daręs stebuklingus ženklus, kalbėjęs apie amžinybę, kentėjęs, neteisingai nubaustas, miręs ir vėl sugrįžęs į gyvenimą, kad pasiųstų savo sekėjus eiti į pasaulį ir visiems pasakoti apie tikrąjį Dievo Veidą.
Šiandien mes kaip tik ir girdime šį pasakojimą iš paties Jėzaus lūpų, kuris, „kaip pratęs, nuėjo į sinagogą“ savo gimtinėje, Nazarete.

Rekomenduojame

Dr. Gintautas Vaitoška. Karas ir abortas

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt trečioji (gegužės 17) diena

Vokietijos katalikų bažnyčiose vyko vienalyčių porų laiminimai, dalyvavo ir vyskupas

Ukraina tikrina kiekvieną Rusijos Federacijos piliečiams išduotą dokumentą, leidžiantį gyventi šalyje

Ramūnas Aušrotas. Tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu

Kristina Zamaryte-Sakavičienė. Įteisinus partnerystę bus keičiama ir visuomenės nuomonė

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt antroji (gegužės 16-oji) diena

Linas Karpavičius. Puota maro metu

Dalis Lietuvos ortodoksų išdėstė viešu laišku savo ketinimus metropolitui Inokentijui

Vytautas Radžvilas. Įsivalstybinusios Lietuvos diena

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Krikščioniškoji tapatybė – V Velykų sekmadienis

Šoką keliantis reikalavimas: ES reikia tik 14 balsų, kad pakeistų ES sutartis, sako buvęs ES Komisijos narys

Laiškas tiems, kuriems dar rūpi rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu

Dr. Darius Alekna. Apie šeimą ir valstybę

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt pirmoji (gegužės 15-oji) diena

Nuo Romo Kalantos aukos praėjo 50 metų

Indijos chirurgas planuoja persodinti gimdą į translytės „moters“ kūną ir sudaryti jam galimybę pastoti dėka pirmos tokios operacijos pasaulyje

Nepriklausomos valstybės ir imperijos. Vytautas Radžvilas

Vytautas Rubavičius. Partnerystės įstatymas – moterystės ir motinystės pažeminimas

Edvardas Čiuldė. Atviras laiškutis Emmanueliui Macronui

Kandidato į AT teisėjus E.Šileikio drąsi kalba išgąsdino Seimą

ES ciniškai naudojasi pavojaus situacija Europoje, kad išplėstų savo galias

Karas Ukrainoje. Septyniasdešimt devintoji (gegužės 13) diena

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Įveiksime ligas ar žmogiškumą?

Ramūnas Aušrotas. Vaiko teisių apsaugos klystkeliai

Vatikano sinodo svetainė švenčia homoseksualumą ir įvaikinimą homoseksualų porose

Mokslinė konferencija Romo Kalantos metams paminėti

Vytautas Sinica. Apie Gabrieliaus Landsbergio interviu

Vytautas Radžvilas. Ir vis tik tai PAKTAS

Karas Ukrainoje. Septyniasdešimt aštuntoji (gegužės 12-oji) diena

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.