Geroji Naujiena

Kard. Sigitas Tamkevičius. Dvasinė neregystė

Tiesos.lt redakcija   2021 m. spalio 25 d. 8:13

30     

    

Kard. Sigitas Tamkevičius. Dvasinė neregystė

Evangelistas Morkus, pasakodamas apie paskutinę Jėzaus kelionę į Jeruzalę, kur jis bus pasmerktas ir nužudytas, aprašo neregio elgetos išgydymą. Nelaimingas vyras sėdėjo prie kelio, laukdamas išmaldos; jis buvo girdėjęs apie Galilėjos Mokytojo daromus stebuklus, todėl išgirdęs apie praeinantį Jėzų su dideliu pasitikėjimu šaukė: „Dovydo Sūnau, Jėzau, pasigailėk manęs!“ Elgeta nenustojo šaukti net tuomet, kai žmonės draudė, kad jis tylėtų. Jėzus išgirdo neregio šauksmą ir įvykdė, ko tasai prašė: „Eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave“ (Mk 10, 52); neregys praregėjo ir nusekė paskui Jėzų.

Istorija apie neregio išgydymą kviečia pamąstyti apie daugelį žmonių ištinkančią bėdą – dvasinį aklumą, kuris yra pragaištingesnis už fizinę neregystę. Dvasiškai aklas yra žmogus, tikintis tik tai, ką mato, mylintis tik save ir nesuvokiantis savo padėties tragiškumo.

Dvasinės neregystės pagrindinės priežastys yra netikėjimas, laisvai daromos sunkios nuodėmės, nekontroliuojami kūno polinkiai ir vadovavimasis pasaulio dvasia.

Didžiausia nelaimė, kokia gali ištikti žmogų, – tai prarastas tikėjimas. Gyvename sekuliarioje aplinkoje, kurioje prarasti tikėjimą yra lengva, o atrasti sunku, ypač kai šeimoje nėra tikėjimo šaknų. Netikėjimas žmogų uždaro medžiaginėje tikrovėje ir neleidžia matyti antgamties.

Kiekviena sąmoningai daroma sunki nuodėmė, kaip antai neskaistumas, nesąžiningumas, neapykanta ir kitos nuodėmės, mūsų dvasioje palieka sunkiai išdildomus pėdsakus. Jeigu žmogus ilgesnį laiką gyvena tokioje padėtyje, su kiekviena nauja nuodėme jis tampa vis aklesnis, nes blogis vis labiau aptemdo mūsų dvasios akis.

Visi mes turime patirtį, kokie gaivališki yra mūsų kūno polinkiai, kaip antai alkis, seksualumas, baimė, fizinio saugumo troškimas ir kt. Jeigu šiuos polinkius kontroliuojame, tuomet jie nepadaro žalos ir padeda gyventi šiame pasaulyje. Tačiau ištinka bėda, kai kūno polinkiams leidžiame laisvai viešpatauti. Tuomet žmogus gali tapti pavojingesnis už žvėrį; tokių žmonių yra pilni kalėjimai bei pataisos darbų kolonijos. Žmogus, vadovaudamasis tik kūno polinkiais, tampa egoistas, matantis ir mylintis tik save, bet aklas kitų žmonių atžvilgiu.

Dvasinį aklumą palaiko mus supanti aplinka, jei joje viešpatauja bedvasė kultūra. Šiuo metu ir esame supami tokios bedvasės kultūros. Visi kalba tik apie gerą materialinį gyvenimą, pinigus, malonumus ir panašius dalykus, todėl labai lengva save įtikinti, kad šitai ir yra tikras žmogaus gyvenimas; daugeliui net nekyla mintis ieškoti kažko didesnio už pinigus ir medžiaginę gerovę. Šitokia žmogaus būsena ir yra dvasinis aklumas, iš kurio labai sunkiai pagyjama. Pagyti galima tik suvokus savo apgailėtiną padėtį, o kol mąstoma, kad „visi taip gyvena“, tol esama bevilčiais.

Mus mylintis Dievas duoda progų, leidžiančių save pažinti ir susivokti, kad mūsų gyvenime ne viskas yra tvarkinga. Labai dažnai tokios progos būna patiriama kančia, ligos ar kiti dideli sukrėtimai.

Jėzaus Draugijos įkūrėjas šv. Ignacas Lojola labai audringai leido savo jaunystę ir buvo toli nuo Dievo. Sunkiai sužeistas ir besigydydamasis iš nuobodulio skaitė pirmą po ranka pasitaikiusią knygą apie šventųjų gyvenimą ir vienu momentu susivokė, kaip kvailai iki šiolei elgėsi. Pasveikęs jis iš esmės pakeitė gyvenimą; įkūrė Jėzaus Draugiją, kurios nariai visame pasaulyje iki šiolei skleidžia Evangelijos šviesą, ir net tapo šventuoju.

Dievas suteikia progų, verčiančių susimąstyti, ar nereikia kažko keisti mūsų gyvenime, bet niekuomet nepažeidžia mūsų laisvos valios. Mes patys turime budėti, kad išlaikytume dvasinę sveikatą, o jos netekę – daryti viską, kad ją atgautume. Atgaila yra pats reikalingiausias vaistas pagyti iš dvasinės neregystės, todėl Jėzus kvietė žmones į atgailą, o apaštalams davė galią sutaikinti žmones su Dievu: „Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos“ (Jn 20, 23). Mums tik reikia laiku pasinaudoti Dievo gailestingumo dovana.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Spalio 28 d. Šv. apaštalai Simonas ir Judas       2021-10-28 4:57

Evangelijos
Komentaro autorius – kun. Jokūbas Marija Goštautas OP

Didysis pasirinkimas

Jei paviršutiniškai skaitytume Evangeliją, atrodytų, jog dvylikos mokinių pasirinkimas buvo visiškai nereikšmingas įvykis. Juk paskui Jėzus vis tiek toliau tęsia savo veiklą kaip mokytojas ir stebukladarys, o mokiniai tiesiog jį seka, ir tik po Jėzaus mirties pradeda ryškėti kiekvieno iš jų asmenybės. Visgi šis įvykis yra matomas visai kitoje šviesoje, jeigu žvelgiame į jį Šventojo Rašto akimis. Izraelis turi dvylika giminių, kilusių iš dvylikos Jokūbo sūnų, ir visi jie yra išrinktoji Dievo tauta. Visi jie yra Abraomo palikuonys. Tačiau dabar, su mokinių pasirinkimu, prasideda nauja ir didinga išganymo istorijos era, visos žmonijos istorijos era. Jėzus įsteigia naują Dievo tautą – Bažnyčią, kuri yra Dievo šventykla, pastatyta ant dvylikos apaštalų.

Kas vienija dvylika? Tai jau nebe giminystės ryšys, bet mokymo vienybė, kurią jie gavo iš savo Mokytojo, Jo kraujo vienybė, kurią jie gaus Eucharistijos įsteigimu Paskutinės Vakarienės metu, ir taip pat Šventosios Dvasios vienybė, kuri nusileis ant jų per Sekmines. Ir į šią vienybę jie turės kviesti visus, pas kuriuos bus išsiųsti. Taigi dvylikos mokinių pasirinkimas yra centrinis posūkis visoje žmonijos istorijoje.

Kas gi tada galėjo atkreipti dėmesį į šį įvykį? Tačiau tokie yra Dievo darbai, taip jis veikia pasaulyje, tai yra mažytės vos matomos žarijos, į kurias niekas nekreipia dėmesio, tačiau kurios atėjus Dievo numatytam laikui taps didžiule ir viską apimančia liepsna – Šventosios Dvasios liepsna, kuris suburia išsklaidytas pasaulio tautas į vieną šeimą – į Kristaus Bažnyčią, ir nesvarbu, kiek tai laiko ir pastangų pareikalautų, nes Dievui nėra negalimų dalykų.
Bernardinai.lt

Spalio 28 d. Šv. apaštalai Simonas ir Judas       2021-10-28 4:49

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti gilaus Jėzaus artumo patyrimo ligose ir gyvenimo sunkumuose

Prieisiu prie Jėzaus ir paprašysiu Jo, kad leistų man kartu su Juo užkopti į kalną. Prisiartinsiu kuo arčiau Jėzaus. Kontempliuosiu Jį ir apmąstysiu tai, kaip Jis visą naktį meldžiasi Tėvui. Jis skendi maldoje net iki dienos brėškimo.

*

Žvelgsiu į savo kasdieninę maldą. Ar manyje yra meditacijos, kontempliacijos, adoracijos troškimas? Pakviesiu Jėzų į savo maldą ir karštai prašysiu, kad uždegtų mane maldoje.

*

Įsiklausysiu į Jėzų, kuris šaukia vardu išsirinktus mokinius. Pamatysiu, kaip Jis į juos pažvelgia, kai jie ateina pas Jį. Įsiklausysiu į savo vidų. Ar girdžiu kaip Jėzus kreipiasi į mane vardu? Ar trokštu būti su Juo?

*

Įeisiu į žmonių minią, kuri renkasi prie Jėzaus iš visų pusių. Jis nusileidžia nuo kalno pas juos, žino, kad jie trokšta Jo klausytis, kad ieško pagydymo iš savo ligų. Matysiu, kaip minia spaudžiasi prie Jėzaus. Kaip aš elgiuosi toje minioje?

*

Ar yra manyje stiprus Dievo Žodžio troškimas, ar tikiu, kad Dievo Žodis gydo? Koks yra mano didžiausias negalavimas? Pasakysiu Jam apie tai.

*

Prasiveršiu pro besispaudžiančią prie Jėzaus minią ir atsistosiu arti žmonių, kuriuos vargina netyrosios dvasios. Išvysiu jų kentėjimą. Jėzus prieina prie jų ir juos išlaisvina. Kreipsiuos į Jį ir pasakysiu Jam apie savo didžiausius varginimus, stipriausius gundymus tam, kad mane išgydytų.

*

Karštoje maldoje paprašysiu šventųjų Simono ir Tado, kad padėtų man prisiartinti prie Jėzaus su savo gyvenimo vargais. Apkabinsiu Jėzų ir būsiu prie Jo tyloje.

Su nuolankumu kartosiu:

„O mylimasis Jėzau, Tu esi mano didžiausia viltis“.

Kasdienapmastau.lt

Spalio 28 d. Šv. apaštalai Simonas ir Judas       2021-10-28 4:48

Evangelija (Lk 6, 12–19)

  Tomis dienomis Jėzus užkopė į kalną melstis. Ten jis praleido visą naktį, melsdamasis Dievui.
  Išaušus rytui, jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika, pavadindamas juos apaštalais: Simoną, kurį praminė Petru, jo brolį Andriejų, Jokūbą ir Joną, Pilypą ir Baltramiejų, Matą ir Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą ir Simoną, vadinamą Uoliuoju, Jokūbo sūnų Judą ir Judą Iskarijotą, vėliau tapusį išdaviku.
  Jis nužengė su jais nuo kalno ir apsistojo lygioje vietoje. Ten buvo gausus jo mokinių būrys ir didelė daugybė žmonių iš visos Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio, kurie susirinko jo pasiklausyti ir pasigydyti nuo savo ligų. Buvo pagydomi netyrųjų dvasių varginamieji.
  Visa minia stengėsi jį paliesti, nes iš jo ėjo galia ir visus gydė.
  Katalikai.lt

Spalio 28 d. Šv. apaštalai Simonas ir Judas       2021-10-28 4:48

Atliepiamoji psalmė (Ps 18, 2–5)

P.  Per visą žemę eina jų aidas.

  Skelbia dangus Dievo garbę,
  apie jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja.
  Šią bylą kartoja diena būsimai dienai,
  o naktis – ateinančiai nakčiai. – P.

  Čia ne tie žodžiai ir ne tos kalbos,
  kurių skambesio nebūtų girdėti.
  Per visą žemę eina jų aidas,
  jų kalbesys – ligi kraštui pasaulio. – P.

Posmelis prieš evangeliją

P.  Aleliuja. – Tave, Dieve, garbinam, tave, Viešpatie, išpažįstam,
              tave apaštalų choras garbingas šlovina. – P. Aleliuja.

Spalio 28 d. Šv. apaštalai Simonas ir Judas       2021-10-28 4:47

Pirmasis skaitinys (Ef 2, 19–22)

  Broliai!
  Jūs jau nebesate ateiviai nei svetimi, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai, užstatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, turintys kertiniu akmeniu patį Jėzų Kristų, ant kurio darniai auga visas pastatas, tampantis šventove Viešpatyje, ant kurio ir jūs esate drauge statomi kaip Dievo būstinė Dvasioje.

Kun. br. Ramūnas Mizgiris       2021-10-27 5:07

Vartai ankšti, bet atviri
Smalsumas ragina domėtis šalutiniais dalykais apeinant svarbiausius būties klausimus (2 Tim 4, 3). Štai ir šioje Evangelijos ištraukoje kažkas iš minios klausia apie išgelbėtųjų skaičių. Jėzus neatsako į klausimą. Jeigu pasakytų: „Daug bus išgelbėtų”, atrodys, kad neverta stengtis, o jeigu būtų atsakęs: „Taip, mažai bus išgelbėtų”, tai kai kas nusimintų ir galvotų: „Vargu, ar aš būsiu vienas iš jų.”
Pasigirsta kitoks atsakymas, perkeliantis nuo išgelbėtųjų skaičiaus prie išgelbėjimo būdo: „Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus!“ (Lk 13, 24).
Tokią pat laikyseną mes matome dėl Jėzaus sugrįžimo pasaulio pabaigoje. Mokiniai klausia, kada sugrįš Žmogaus Sūnus, ir Jėzus atsako nurodydamas, kaip pasiruošti šiam sugrįžimui, ką daryti belaukiant (Mt 24, 3–14). Tai jis daro paprasčiausiai norėdamas išmokyti mokinius pereiti nuo smalsumo prie tikrosios išminties, nuo tuščių klausimų, kurie užvaldo žmones, prie tikrų problemų, kurios praverčia gyvenime. Iš to galime suprasti absurdiškumą tų, kurie, kaip Jehovos liudytojai, tiki žinantys tikslų išgelbėtųjų skaičių: šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai. Šis skaičius, Apreiškimo knygoje (7, 4), turi tik simbolinę vertę (dvylika, Izraelio giminių skaičius, pakeltas kvadratu ir padaugintas iš tūkstančio) ir iškart paaiškintas: „Štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlį, apsisiautę baltais apsiaustais, su palmių šakomis rankose“ (Apr 7, 9).
Čia nenurodomas išgelbėtųjų skaičius, tik pasakoma, kad tai bus „milžiniška minia“, kaip ir neužsimenama apie pasmerktųjų skaičių, tiktai pasakoma, kodėl jie neturi dalies Dangaus Karalystėje (Apr 21, 8; 22, 15).
Viešpats Jėzus yra vartai, pro kuriuos patenkama į Dievo Karalystę. Ir šie vartai visada atviri. Stengtis įeiti pro šiuos vartus, vadinasi, darytis panašiam į Jėzų. Jo dėka mes pažinome Dievo meilę, taip sakant, prisiartinome prie dieviškos Karalystės tikrovės. Išganymas yra Dievo dovana, kurią jis dovanoja visiems žmonėms (1 Tim 2, 4). Tik ją priimti kartais kainuoja daug pastangų: atverti širdį ir ištiesti ranką. Tai sunki kova, nes širdis yra kieta (Ez 36, 26), o ranka – padžiūvusi (Lk 6, 6). Dovana neatima iniciatyvos. Mes turime valios laisvę, galime rinktis. Šventojo Rašto ir Bažnyčios mokymas įspėja, kad žmogus atsakingai elgtųsi su savo laisve, atmindamas savo amžinąją dalį. Tik tos laisvės dėka mes esame panašūs į Dievą, kuris nepavydi mums laimės, priešingai – kuria mūsų laimę ir nori, kad ir mes patys jo kūryboje dalyvautume, nes, pasak šv. Augustino († 430), „Dievas mus sukūrė be mūsų sutikimo, bet jis negali mūsų išgelbėti be mūsų pritarimo.“
Bernardinai.lt

Mons. Adolfas Grušas       2021-10-27 4:55

KAD NENUEITUME Į NEŽINIĄ,

Mums gali pasirodyti, jog Mokytojas, liepdamas į Dievo karalystę eiti per „ankštus vartus“ yra pernelyg reiklus. Ne vienam gali kilti noras paklausti: „Kodėl reikia tų ankštų vartų? Juk egzistuoja ir platūs vartai“…

Vis dėlto, gerai tai apmąsčius, tampa aišku, kad reikalavimas žengti per ankštus vartus nėra Dievo mums rodomas kietumas, bet iš tikros meilės kylantis poreikis. Juk meilė yra didelė, kaip pasaulis, jos negali užlieti vandenyno bangos ir sudeginti gaisrai, tačiau, norint gyventi meile, visuomet atsiranda tas „ankštų vartų“ poreikis.

Mylėti – tai atsižadėti dalies savęs, kad paskui meilėje atrastume tai, ko ieškojome. Mylėti – nereiškia šaukti: „Viešpatie, Viešpatie“, jau iš karto leidžiant suprasti, kad mūsų širdis yra atvira Dievui. Taip atsitinka, kuomet Viešpaties mokiniai apsiriboja gyvenimu uždaroje Bažnyčios erdvėje, tikėdami, kad tik jie teisingiausiai myli Dievą ir pažįsta Jėzų.

Dievo neįmanoma atrasti, ieškant lengvesnių kelių ir apylankų. Dievas atrandamas kantriai, žingsnis po žingsnio praeinant viską, ko reikia, kad savyje pastatytume naujus namus, tokius, kokių, kaip galiausiai suvokiame, nori Dievas. Tuo tarpu kartais mes, jausdami savo artumą bažnytinei aplinkai, pageidaujame išskirtinių kelių, mums, kaip atrodo, priklausančių privilegijų, mėgindami išvengti sunkumų, kliūčių, darbo su savimi pačiais. Todėl ir netenka stebėtis, kad tada, kai ateiname pas Jėzų, sakydami: „Mes valgėme ir gėrėme tavo akivaizdoje, tu mokei mūsų gatvėse“, Išganytojas neskuba patiesti po mūsų kojomis kilimo. Gali būti, kad tada išgirsime tokius žodžius: „Nežinau, iš kur jūs. Kol siuntėte į dangų nepriekaištingai atliktas apeigines maldas, jūsų gyvenimas bylojo kitokia kalba, kurios aš nemoku“.

Evangelija, jos žinia sklinda ir už tvorų bei durų ir ne kartą patraukia tiek artimus, tiek tolimus žmones vien todėl, kad tie, kurie ją pažino, manosi jau viską atlikę.

Kaip tik apie tai girdime pranašo Izaijo šauksmą pirmajame šio sekmadienio Mišių skaitinyje, kur susiduriame su Dievo karalystės, apgyvendintos tų žmonių, kurių niekad ten net nebuvo įmanoma įsivaizduoti, vizija. Pranašas kalba apie tai, jog kaip tik jiems teks skelbti Dievo šlovę, nes išrinktoji Izraelio tauta vėluoja aukoti jiems priklausančią auką.

Taip pat ir mūsų laikų Bažnyčios problema ne kartą glūdi tame, jog mes užsidarome, pasidalijame: pagal apeigas, tradiciją, maldos būdą, – kiekvienam atrodo, kad jis jau pažįsta Kristų, o kol mes gaištame laiką, kol slenka dienos, įsileidus į nevaisingas ir tuščias diskusijas, į mūsų duris beldžiasi pasaulis. Tiesa, kartais mes ir to nenorime girdėti, sakydami, jog niekas mūsų nesupranta ir nepriima. Visa tai įmanoma įveikti meilės laikysena, liepiančia eiti per „ankštus vartus“. Kiekvienas mūsų, aukodamasis, pakeldamas jam skirtus išmėginimus, ir drauge visi, sujungti bendra meile, esame geriausi Dievo karalystės liudininkai.

Kaip tik tokia yra Dievo šeima: kiekvienas prieš save regime ankštus vartus, tačiau Dievas nereikalauja, kad mes bet kuria kaina stengtumės ateiti pirmi. Svarbiausia: eiti savo keliu, vadovaujantis meile, ten, kur mūsų laukia Jis. Juk Viešpaties namuose „yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmų, kurie bus paskutiniai“…

XXX eilinės savaitės trečiadienio Evangelijos       2021-10-27 4:50

Mąstymas
Prašyti užsidegimo dėl Jėzaus ir išlaisvinimo nuo rutinos

Priartėsiu prie Jėzaus, einančio į Jeruzalę. Jo misijos laikas po truputį baigiasi. Daugelis Jo neatpažino. Nepriėmė Jo gyvenimo, Jo žodžių. Prarado savo gyvenimą su Jėzumi, nors buvo taip arti.

*

Įsisąmoninsiu, kad priklausau prie išrinktųjų, kurie susitinka Jėzų kiekvieną dieną. Yra Eucharistijoje, Žodyje, įkvėpimuose ir malonėse, kurias man duoda. Ką galiu pasakyti apie savo buvimą su Jėzumi kasdieną? Kas pakito mano gyvenime?

*

„Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus“. Jėzus veda mane į gyvenimą  per „siaurą praėjimą“, per pastangas. Ar guodžiuosi tuo? Kas man daugiausiai kainuoja einant paskui Jį? Kokio gyvenimo ieškau?

*

Kasdienis buvimas su Jėzumi gali mane prie Jo priartinti, bet gali taip pat ir atitolint. Kas nusveria mano gyvenime su Jėzumi: nuoširdumas, užsidegimas, šaltumas, rutina?

*

Įeisiu į sceną, kurią pasakoja Jėzus. Įsiklausysiu į skaudžius žodžius: „aš nežinau iš kur jūs“; „eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai“. Priglusiu prie Jėzaus ir karštai Jo prašysiu, kad niekada nebūtų priverstas jų pasakyti man.

*

Grįšiu prie savo susitikimų su Jėzumi Eucharistijoje, Žodyje, Atgailos sakramente. Ką norėčiau juose pakeisti tam, kad taptų labiau artimi? Ko norėčiau Jėzaus prašyti?

*

Tie, kurie ruošiasi būti pirmaisiais, Dievo akyse gali pasirodyti paskutiniais. Dievas žvelgia į širdį, į jos ištikimybę ir tyrą meilę. Kartosiu Jėzui: „Esi mano gyvenimo vartai. Vesk mane į savo Karalystę“.
Kasdienapmastau.lt

XXX eilinės savaitės trečiadienio       2021-10-27 4:49

Evangelija (Lk 13, 22–30)

  Jėzus ėjo mokydamas per miestelius ir kaimus ir keliavo į Jeruzalę.
  Kažkas jį paklausė: „Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?“
  Jis pasakė jiems: „Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus! Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs.
  Kai namų šeimininkas atsikels ir užrakins duris, stovėdami lauke, jūs pradėsite belsti į duris ir prašyti: ‘Viešpatie, atidaryk mums!’ O jis atsakys: ‘Aš nežinau, iš kur jūs’.
  Tada jūs imsite dėstyti: ‘Mes valgėme ir gėrėme tavo akivaizdoje, tu mokei mūsų gatvėse…’ O jis jums tars: ‘Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!’
  Tai bus verksmo ir dantų griežimo, kai Dievo karalystėje pamatysite Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir visus pranašus, o patys būsite išvaryti laukan. Ir ateis žmonės iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų ir sėsis prie stalo Dievo karalystėje. Ir štai yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmųjų, kurie bus paskutiniai“.
  Katalikai.lt

XXX eilinės savaitės trečiadienio       2021-10-27 4:49

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 12, 4–6)

P.  Tikiu, Viešpatie, kad tu man gailestingas.

  Pažvelk, išklausyk mane, Viešpatie Dieve!
  Apšviesk man akis, kad mirties miegu neužmigčiau.
  Lai priešai nešaukia: „Pergalė mūsų!“
  Tegu nesidžiaugia engėjai, kad aš jau pražuvęs. – P.

  Tikiu, kad tu man gailestingas.
  Džiaugiuosi tavo pagalba.
  Viešpačiui giesmes giedosiu:
  kiek jis man gera padarė! – P.

Posmelis prieš evangeliją (2 Tes 2, 14)

P.  Aleliuja. – Dievas pašaukė mus per Evangeliją,
              kad įgytume mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus garbę. – P. Aleliuja.

XXX eilinės savaitės trečiadienio       2021-10-27 4:48

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Rom 8, 26–30)

  Broliai!
  Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais maldavimais. Širdžių Tyrėjas žino Dvasios siekimus, kad ji užtaria šventuosius pagal Dievo norą.
  Be to, mes žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems.
  O kuriuos jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašiais į jo Sūnaus pavidalą, kad šis būtų pirmgimis iš daugelio brolių. Kuriuos jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė; kuriuos pašaukė, tuos ir nuteisino; kuriuos nuteisino, tuos ir išaukštino.

Dzeikas       2021-10-26 11:11

Gydytojau , pasigydyk pats! - sake senoves graikai.Jeigu popiezius indeferentiskas pederastijai, nes homoseksualistu lobby bijo labiau negu Dievo, tai ko noreti is eiliniu zmoniu?

XXX eilinės savaitės antradienio       2021-10-26 4:53

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas

Dievo Karalystės išaiškinimui Jėzus pasitelkia gerai žinomų pavyzdžių. Iš mažo garstyčios grūdelio išauga nemažas krūmas. Tokie krūmai auga aplinkui Galilėjos ežerą ir kartais siekia net iki 5 metrų aukščio, nors įprastas jų aukštis apie 1,5 metro. Kadangi šis augalas kasmet vis atauga, tai paukščiai negali jame susisukti lizdo, tai gali padaryti tik ankstyvą pavasarį. Tačiau nedideli paukščiai gali ant jo nutūpti bet kada, ir to pakanka, kad Jėzus pagrįstai kalbėtų apie šį medį.

Kitas pavyzdys yra susijęs su raugu, kurio galia, sujungta su miltais, vaizduoja stiprią Karalystę, kurios atėjimo visi laukė. Raugas tešlos paruošimo pradžioje buvo laikomas ne itin švarus ir netgi galintis sugesti. Dievo Karalystė prasideda nuo tam tikro sugedimo, kuris vėliau turi pasiduoti permainoms. Todėl ji prasideda neišvaizdžiai ir savąją pilnatvę pasiekia per Jėzaus mirtį bei prisikėlimą. Miltai simbolizuoja religinę bendruomenę, kurioje turi apsireikšti Dievo galia visoje savo pilnatvėje. Tačiau Dievo Karalystė vis tiek lieka paslėpta nuo išmintingųjų ir gudriųjų. Per Jėzaus žodžius ir veiksmus ji yra skelbiama tiems, kurie ne tik turi akis ir ausis, bet ir sugeba įžvelgti bei išgirsti.

Dievo Karalystė, panašiai kaip raugas, veikia ir pasiekia savo tikslą, nepaisant visų sunkumų. Dievas juk prižiūri savosios Karalystės augimą ir veda ją į pilnatvę. Jos atėjimas yra nepajudinamas ir paslaptingas, kaip ir pjūtis, kuri ateina po sėjos. Žmonės, kurie įtiki, nėra nuosavybė tų, kurie jiems skelbia Gerąją Naujieną, jie tiesiog yra Dievo vaikai. O Dievas jų gyvenime daro tai, ko negali padaryti joks žmogus. Būtent tokia yra Dievo Karalystė. Iš pradžių atrodytų – maža, smulki ir nereikšminga, bet vėliau ji išauga į nuostabią užuovėją visiems, kuriems Dievas tampa svarbus ir reikalingas.
Bernardinai.lt

XXX eilinės savaitės antradienio Evangelijos       2021-10-26 4:49

Mąstymas
Prašyti sugebėjimo siekti gėrio ir jo augimo savo gyvenime

Meditacijos pradžioje įsisąmoninsiu, jog Jėzus duoda man savo Žodį, kad jau dabar pradžiugintų mane tiesomis, kuriomis nori mane sotinti per visą amžinybę. Jis naudoja paprastus įvaizdžius, kad priartintų man tiesą apie Dievo karalystę.

*

Pirmoji tiesa, kuri gali padaryti mane laimingą jau dabar, sako, kad Dievo karalystė jau yra čia! Jėzus, Viešpats ir Karalius, jau yra mano gyvenime: Žodyje, Eucharistijoje, žmogiškoje meilėje…

*

Dievo karalystė yra kaip mažas grūdas, kuris, nors ir nematomas, slepia savyje didžiulį gyvybės potencialą. Turiu saugoti savyje dvasinį veržlumą ir kantrumą.

*

Jėzus atkreipia mano dėmesį į mažus gėrio grūdus, kuriuos jis kasdieną sėja mano gyvenime. Jeigu juos pastebėsiu ir saugosiu savam gyvenimo „darže“, jie taps kaip didelis gėrio medis, kuris pritrauks kitus.

*

Atliksiu sąžinės peržvalgą apie gėrį, kurį gaunu kiekvieną dieną. Kokius konkrečius gėrio daigus pastebiu savyje, savo šeimoje, bendruomenėje, kasdienybės įvykiuose?

*

Jėzus atkreipia mano dėmesį į jėgą, kurią turi savyje gėris. Tai kaip raugas, kuris turi galią duoti augimą ir skonį gyvenimui. Jėzus klausia, ar aš tikiu gėrio veikimo galia. Jis užtikrina mane, kad net mažiausias gėris nėra bereikšmis, nes duoda gyvenimą, kurį išvysiu po tam tikro laiko.

*

Kontempliuosiu tylią ir nuolankią Jėzaus Širdį, kuri yra visokio gėrio šaltinis. Patikėsiu Jėzui kiekvieną gėrį, kurį padėjo pamatyti šioje maldoje.

Kartosiu:

„Jėzau, padaugink savo gėrį mano širdyje“.

Kasdienapmastau.lt

XXX eilinės savaitės antradienio       2021-10-26 4:48

Evangelija (Lk 13, 18–21)

  Jėzus kalbėjo: „Į ką panaši Dievo karalystė, ir su kuo man ją palyginti? Ji panaši į garstyčios grūdą, kurį ėmė žmogus ir pasėjo savo darže. Jis išaugo į medelį, ir padangių sparnuočiai susisuko lizdus jo šakose“.
  Jis vėl tarė: „Su kuo man palyginti Dievo karalystę? Ji panaši į raugą, kurį ėmusi moteris įmaišė į tris saikus miltų, ir nuo jo viskas įrūgo“.
  Katalikai.lt

XXX eilinės savaitės antradienio       2021-10-26 4:48

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 125, 1–6)

P.  Tikrai mums Viešpats stebuklą padarė.

  Kai iš nelaisvės Viešpats mus vedė,
  atrodė mums sapnas.
  Netvėrė džiaugsmu mūsų lūpos,
  liežuviai – linksmybe. – P.

  Tada pagonys kalbėjo:
  „Jiems Viešpats stebuklą padarė!“
  Tikrai mums Viešpats stebuklą padarė,
  mus aptvindė linksmybe. – P.

  Kreipk, Viešpatie, mūsų likimą
  tarytum Pietuos patvinusį srautą.
  Su ašara beriamas grūdas,
  bet džiaugsmas, pjūčiai atėjus. – P.

  Žmogus eina ir verkia,
  į dirvą nešdamas sėklą.
  Bet grįžta ir eidamas džiaugias,
  derlingu nešinas pėdu. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mt 11, 25)

P.  Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie,
              kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams. – P. Aleliuja.

XXX eilinės savaitės antradienio       2021-10-26 4:47

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Rom 8, 18–25)

  Broliai!
  Aš manau, jog šio laiko kentėjimai nereikšmingi, lyginant juos su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta. Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai. Mat kūrinija buvo pajungta tuščioms pastangoms,– ne savo noru, bet pavergėjo valia,– su viltimi, kad ir pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę.
  Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina, ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis,– ir mes dejuojame, laukdami įsūnijimo ir mūsų kūno atpirkimo.
  Tuo tarpu mes esame išgelbėti viltimi. Tačiau regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis? Bet jei turime viltį nematydami, tada laukiame ištvermingai.

XXX eilinės savaitės pirmadienio Evangeliją       2021-10-25 20:03

Komentuoja Kazimieras Aurelijus Kasparavičius OFM
Jeigu jūs skaitote šį mąstymą, tai taip pat esate „tekstinės visuomenės” narys,-ė, ir mes turime kai ką bendro tarpusavy, tačiau skirtingo nuo Jėzaus ir jo klausytojų. Galbūt mes geriau suprastume pamaldžius žydus, kuriems Šventojo Rašto skaitymas buvo gyvenimo būdas, tačiau šie neturėjo tokio plataus akiračio, kaip mes šiandien. Todėl prieš skaitant toliau, primygtinai siūlau sustoti ir dar kartą perskaityti Evangelijos tekstą, šįkart kaip ikoną, kuri mums daugiau kalba per vaizdus, negu per žodžius.
Ir taip, skaitydami iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią, bet perkeisdami viską į vaizdą, pirmiausia pamatysime susitraukusią moterį, nebegalinčią išsitiesti, nors ir vaikščiojančią savo kojomis. Kitoje ikonos pusėje pamatysime Jėzų, tiesiantį į ją ranką, o aplink jį nustebusius žmones ir visai netoli netgi supykusį sinagogos vyresnįjį... Pasistengę dar žengti vieną žingsnį savo fantazijos gilumon (nebijokit, ten jums nepavaldžių pabaisų negyvena) ir atgaivinti matomą vaizdą, o tam atlikti geriausia susitelkti į ištiestą Jėzaus ranką, kuri išties turėtų būti ikonos centre, regėsime, kaip Jėzaus rankos nusileidžia ant moters galvos, ir ši staiga išsitiesia. Jei geriau įsižiūrėsime į susirinkusiųjų veidus, tai pamatysime, kad nuostaba yra džiaugsminga. Ar seniai patyrėte šį jausmą? Jeigu ne – ką gi, teks pasitenkinti šiuo evangeliniu vaizdu…
O dabar, brangieji skaitytojai, laikas pabusti iš šios hipnotinės būsenos ir drąsiau susidurti su mums artimesne realybe, nes sinagogos vyresniojo pyktį lengviau suprasti žvelgiant į save, o ne į ką tik regėtą evangelinį paveikslą. Kiek kartų pykome, kai kas nors vyksta ne pagal tai, kaip susiplanavome? O galbūt savo darbe negalėjome nutylėti bendradarbio išsišokimui? O gal netgi mūsų darbdavys, kuriam stengiamės ištikimai dirbti, mus visiškai išmušė iš vėžių, nepriimdamas mūsų darbo rezultatų taip, kaip mes norėtume?.. Perkelkime save į šią evangelinę situaciją. Tuomet paklauskime savęs: ar Dievas visuomet turi veikti taip, kaip mes iš Jo to tikimės? Gal mes netgi kada nors pykome ant Jo už panašų prieštaravimą, tik nedrįsome sau to įvardyti?.. Bet kokiu atveju, jeigu išties bandome bendrauti su Juo, o ne vien apgaudinėti save, kad poterių kalbėjimas yra daugiausia, ką galime Jam pasiūlyti, tikrai turėsime panašios patirties… Kokia mano reakcija į netikėtumus, sulauktus iš Dievo (taip, taip, nebijokime kaip „anų laikų“ žmonės sakyti, kad viskas ateina iš Jo!): pyktis ar šlovinimas?
Sveikinu, visiškai išgyvenus Evangeliją! Jos tikrai negalima skaityti kaip laikraščio ar internetinio „posto“. Belieka būti dėmesingesniems mūsų pačių gyvenimui. Taip: gyvenimui, o ne tekstams!..
Bernardinai.lt

XXX eilinės savaitės pirmadienio Evangelijos       2021-10-25 19:57

Mąstymas
Prašyti gilaus tikėjimo Jėzaus gydančia galia

Įsižiūrėsiu į Jėzų mokantį sinagogoje. Pastebėsiu Jo gilų, mylintį žvilgsnį. Tarp susirinkusiųjų Jis pastebi sergančią moterį, mato jos kančią ir trokšta ją pagydyti.

*

Jėzus yra pajėgus „įžvelgti“ kiekvieną mano kentėjimą. Jis trokšta mane išgydyti. Paprašysiu, kad leistų man pajusti Jo gilų ir pilną meilės žvilgsnį.

*

Kontempliuosiu moters pagydymo sceną. Išgirsiu, kaip Jėzus ją kviečia. Matysiu, kaip susikūprinusi moteris artinasi prie Jo, pajunta Jo rankų prisilietimą ir išsitiesia. Po aštuoniolikos metų ji yra pagydyta. Klausysiu, kaip ta moteris šlovina Dievą.

*

Prisiartinsiu prie Jėzaus su savo skaudžiausia „liga“. Kokie kentėjimai ilgiausiai ir stipriausiai verčia mane „kūprintis“ gyvenime? Paprašysiu Jėzaus, kad uždėtų ant manęs rankas ir išlaisvintų mane iš manojo neįgalumo – „ligų“. Ar noriu, kad Jis man tai padarytų? Ar tikiu, kad Jis gali mane išgydyti?

*

Atkreipsiu dėmesį į sinagogos vyresnįjį. Jis nepajėgia išgyventi džiaugsmo kartu su pagydyta moterimi, nei stebėtis stebuklinga Jėzaus galia. Rūpindamasis Dievo Įstatymu nepastebi Dievo veikimo savo gyvenime.

*

Ar asmeninis tikėjimo išgyvenimas ir religinės praktikos padeda man labiau jausti Dievo buvimą mano gyvenime?  Ką galiu pasakyti apie savo asmeninę Dievo artumo patirtį?

*

Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi prašysiu, kad išgydytų manyje visa, kas mane užsklendžia atviram ryšiui su Juo ir kitu žmogumi. Pakviesiu Jį į tuos santykius su artimaisiais, kuriuose jaučiu didžiausią atšalimą ir abejingumą.

Kasdienapmastau.lt

XXX eilinės savaitės pirmadienio       2021-10-25 19:56

Evangelija (Lk 13, 10–17)

  Vieną šeštadienį Jėzus mokė sinagogoje. Čia pasitaikė moteris, aštuoniolika metų kenčianti nuo ligos dvasios. Ji buvo sutraukta ir visiškai negalėjo išsitiesti.
  Jėzus pamatęs pasišaukė ją ir tarė: „Moterie, esi išvaduota iš savo ligos!“ Jis uždėjo ant jos rankas, toji bematant atsitiesė ir ėmė šlovinti Dievą.
  Tada sinagogos vyresnysis, supykęs, kad Jėzus išgydė šeštadienį, pasakė miniai: „Dirbamos yra šešios dienos. Ateikite jomis ir gydykitės, o ne šeštadienį!“
  Viešpats jam atsakė: „Veidmainiai! Argi kas iš jūsų neatriša šeštadienį nuo ėdžių savo jaučio ar asilo ir nenuveda pagirdyti?! Argi šios Abraomo dukters, kurią šėtonas laikė sukaustęs jau aštuoniolika metų, nereikėjo išvaduoti iš pančių šeštadienį?“
  Jam tai bekalbant, visi jo priešai susigėdo, o visa minia džiaugėsi jo šlovingais darbais.
  Katalikai.lt

XXX eilinės savaitės pirmadienio       2021-10-25 19:55

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 67, 2. 4. 6–7. 20–21)

P.  Mūsų Dievas – tai gelbintis Dievas.

  Vos Dievas galingai pakyla, jo priešai pakrinka,
  nekentėjai bėga šalin nuo jo veido.
  Ogi teisieji Dievo akyse krykštauja, žavis,
  šokinėja iš džiaugsmo. – P.

  Tėvas našlaičiams, globėjas našlėms yra Dievas
  savo šventojoj buveinėj.
  Duoda namus apleistiesiems,
  belaisviams gerovės duris atidaro. – P.

  Viešpatį garbinkit kiekvieną dieną!
  Dievas naštas mūsų neša – jis vaduotojas mūsų.
  Mūs Dievas – tai gelbintis Dievas,
  padeda iš giltinės Viešpats Dievas ištrūkti. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 17, 17)

P.  Aleliuja. – Tavo žodis, Viešpatie, yra tiesa.
              Pašventink mus tiesa! – P. Aleliuja.

XXX eilinės savaitės pirmadienio       2021-10-25 19:55

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Rom 8, 12–17)

  Broliai!
  Mes nesame skolingi kūnui, kad gyventume pagal kūną. Jei jūs gyvenate pagal kūną – mirsite. Bet jei dvasia marinate kūniškus darbus – gyvensite.
  Visi, kurie vadovaujasi Dievo Dvasia, yra Dievo vaikai. Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įsūnystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“
  Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. O jei esame vaikai, tai ir įpėdiniai. Mes Dievo įpėdiniai ir Kristaus bendraįpėdiniai, jeigu su juo kenčiame, kad su juo būtume pagerbti.

Maranatha! Ateik, Viešpatie!        2021-10-25 15:24

Nė vienas negali ištarti: „Jėzus yra Viešpats!“, jei Šventoji Dvasia nepaskatina (plg. 1 Kor 12, 3).
Panašiai kaip ankstyvojoje Bažnyčioje, taip ir šiandien pasaulį iš netikėjimo stingulio gali išvesti ne teologiniai ar politiniai traktatai, ne nepabaigiamos diskusijos, bet paprastas ir stiprus, iš Dievo galios kylantis skelbimas:
Jėzus yra Viešpats!(Fil 2, 10–11)

VIEŠPATIE JĖZAU KRISTAU        2021-10-25 14:00

VIEŠPATIE JĖZAU KRISTAU, Tu meldeisi: “Tegu visi būna viena, kaip Tu, Tėve, esi manyje, o aš – Tavyje”. Mes meldžiame Tavęs vienybės Bažnyčiai. Sugriauk mus skiriančias sienas. Sustiprink tai, kas mus vienija, ir sugriauk tai, kas mus skiria. Suteik mums jėgų, kad ieškotume mus suartinančių kelių. Teateis ta diena, kai galėsime Tave aukštinti ir šlovinti visų tikinčiųjų bendrijoje.

VISAGALI AMŽINASIS DIEVE,
tu išsklaidytus surenki ir surinktus saugai;
pažvelk į savo Sūnaus kaimenę
ir suvienyk tikėjimo pilnybe ir meilės ryšiais visus,
kuriuos yra pašventinęs vienas Krikštas.
Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

MALONIAI PAŽVELK, VIEŠPATIE, į savo žmones
ir gausiai teik jiems Šventosios Dvasios dovanų,
kad kuo labiau mylėtų tiesą
ir žodžiu bei darbu siektų pilnutinės krikščionių vienybės.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen.

IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.
Plg. Kario maldos vadovas. Vilnius: Lietuvos kariuomenės ordinariatas, 2003. P. 85-86.

MARIJA, JĖZAUS IR VISŲ MOTINA        2021-10-25 13:58

MARIJA, JĖZAUS IR VISŲ MOTINA,
Tu mums dovanojai savo Sūnų.
Tu Jį nešei žmonėms –
Su meile tarnaudama Elzbietai,
Onai ir Simeonui, laukiantiems Išgelbėtojo.
Šventosios Dvasios belaukiant,
Tu vienijaisi maldoje su savo Sūnaus apaštalais.
Jo Dvasia juos išsklaidė po visą pasaulį
skelbti išgelbėjimą visiems žmonėms.
Padėk ir man šiandien nešti Jo meilę.
Padėk prašyti Šventosios Dvasios,
kad duotų man jėgų dalyvauti kuriant Tavo Sūnaus karalystę,
teisingumo, meilės ir taikos karalystę.
Padėk, kad visi žmonės pažintų Tavo Sūnų –
Išgelbėtoją, Kelią, Tiesą ir Gyvenimą.
Amen.
IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.
Plg. Kario maldos vadovas. Vilnius: Lietuvos kariuomenės ordinariatas, 2003. P. 30-31.
 

paaukojimas Marijos Širdžiai        2021-10-25 13:56

Lietuvos paaukojimas Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai


Švenčiausioji Mergele Marija, Tu dėl gailestingojo Dievo troškimo išgelbėti žmogų sutikai būti nuolankia Viešpaties tarnaite ir buvai prie savo Sūnaus, kai Jis už mus aukojo gyvybę kaip tobulo klusnumo auką savo Tėvui.

Įkvėpti Tavo pavyzdžio, o Malonėmis apdovanotoji, vienydamiesi su Tavo motinišku troškimu užtarti kiekvieną, kas šaukiasi Tavo pagalbos, Tavo Nekaltajai Širdžiai aukojame šių dienų Lietuvą.

Pavedame Tavo globai vaikus, melsdami, kad jie užaugtų tikinčiais ir dorais ateities Lietuvos kūrėjais.

Pavedame jaunimą, kad uoliai ieškotų tiesos ir nepristigtų ryžto tinkamai atsiliepti į savo pašaukimą.

Pavedame sutuoktinius, kad Lietuvos šeimos taptų tvirtos ir ištikimos meilės bendruomenėmis bei darnios visuomenės pagrindu.

Pavedame sąžiningai dirbančių žmonių triūsą, melsdami, kad darbas ne tik didintų gerovę, bet ir vestų į šventumą bei leistų būti ištikimais Gerosios Dievo naujienos nešėjais.

Pavedame kenčiančių, ligonių ir senelių kantrybę, kad ji mus skatintų gailestingumo darbams ir nesavanaudiškai pagalbai.

Pavedame mūsų žmonių troškimą kurti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą visuomenę, kad visa Lietuva gyventų laisvėje.

Marija, Tu iš kunigaikščių miesto Trakų nuo seno meilingai globoji Lietuvos žmones.

Padėk mums gyventi taip, kaip trokšta Nekaltoji Tavo Širdis, ir savo darbais teikti garbę Dievui, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius.
Amen. 

melskimės už Lietuvą Tiesoje        2021-10-25 13:41

Gailestingasis Dieve,
padėk įveikti nevilties ir nemeilės pandemiją,
kad atgavę Tiesos nuovoką ir išsižadėję savęs,
vykdytume Tavo valią.
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen. 

prarastas tikėjimas -        2021-10-25 12:50

dvasinis aklumas yra pragaištingesnis už fizinę neregystę!

melskimės visi:        2021-10-25 12:46

Dovydo Sūnau, Jėzau, pasigailėk manęs nusidėjėlio!

Žodžio laisvė...       2021-10-25 9:10

Galimybių pasas yra skirtas suvilioti jaunus žmones lankytis kavinėse,restoranuose,
koncertuose,pramogų vietose,didelėse parduotuvėse.Šitaip valdžia tvirkina jaunimą
ir žemina vyresnius žmones,neleidžia naudotis nepriklausomybė pasiekimais - parduotuvių gausa ir gausa prekių jose. Bolševikinis teroras šiandien atėjo į mūsų namus. Riebiu paniekos brūkšniu perbraukta per vyresniosios kartos gyvenimus.
Tokio brūkšnio sumanytojai nežino savo ateities. Gal jiems teks kada nors patirti nemažiau siaubingus išgyvenimus,negu šiandien jie sukūrė mums - karo,pokario,kolek-
tyvizacijos kartai. Kuo jie doresni už buvusius stribus???

Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (III)

Danijos sulaikytieji gali būti įkalinti užsienyje

Karolinska ligoninė „kastruoja“ ir mėgina pakeisti vaikų lytį bei nutyli sunkius pakenkimus

Linas Karpavičius. Referendumas Šveicarijoje

Durnių laivas ir 2,5 jo kapitonai: kuris tikras?

Arkivyskupo Carlo Marija Vigano pareiškimas

Aleksandras Nemunaitis. Neries krantinės reikalai

James Traub. Netgi Švedija nebenori daugiau migrantų

Edvardas Čiuldė. Kokiu mokslu reikėtų tikėti, a? (III)

Lenkijos valdžia: nenorim tokių protestų kaip kitur Europoje, todėl papildomų draudimų dėl pandemijos imtis neplanuojame

„Mes giname Europą“ – teigia Lenkijos Ministras Pirmininkas

Graikų ortodoksų hierarchas apie GP bažnyčiose: netoleruosime valdžios institucijų melo

The Lancet: stigmatizuoti nepasiskiepijusius – neteisinga

Daugėja neapykantos nusikaltimų prieš Europos krikščionis

Dominykas Vanhara. Naujausi reitingai

Kun. Gintaras Jurgis Sungaila. Apie klerikalizmą ir pašaukimų krizę

Garsiąją Kauno vilą Perkūno alėjoje gynusį architektą teismas pripažino kaltu – už rangovo pastūmimą ir kaukės nuplėšimą skirta bauda

Mirė partizanas Juozas Jakavonis-Tigras

Ketvirtadienį Vilniuje bus paminėtos kun. B. Laurinavičiaus žūties metinės

Manifestacijos Austrijoje prieš suvaržymus

Kęstutis Pranckevičius. Tamsią naktį žvaigždės ryškiau šviečia

Vytautas Sinica. Kada JAV kongresas atšauks Nepriklausomybės deklaraciją?

Aleksandras Nemunaitis. Vilniaus grybai

Leidžiama žaisti demokratiją

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija reiškia susirūpinimą dėl narkotikų ir alkoholio prieinamumo didinimo

Vytautas Sinica. Solidarumo galia

Chris Waldburger. Valia siekti Kristaus?

Edvardas Čiuldė. Kokiu mokslu reikėtų tikėti, a? (II)

Almantas Stankūnas. Kiek dar ilgai žaisime neoliberalistinius rinkos žaidimus ten, kur negalima jų žaisti?!

Br. Paulius Vaineikis OFM: skelbiu nepaprastąją padėtį

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.