Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Kanapių vartojimas yra susijęs su padidėjusia kitų narkotikų vartojimo rizika, taip pat su padidėjusia nerimo ir depresijos rizika-bent jau tiems, kurie po šiame šimtmetyje vartojo kanapes. Tai rodo nauja Karolinska instituto (KI) disertacija.

Daugiau nei 200 milijonų žmonių visame pasaulyje vartoja kanapes - psichoaktyvią medžiagą, turinčią įtakos smegenų funkcijai, žmogaus elgesiui ir sąmonei.

Diskutuojama apie kanapių gydantį poveikį ir žalingą poveikį. Ypatingą susidomėjimą kelia kanapių vartojimo pasekmės psichinei sveikatai, kur kai kurie ryšiai yra gerai nustatyti, pavyzdžiui tarp kanapių vartojimo ir psichoze pasireiškiančių ligų , o kitus reikėtų ištirti geriau.

Savo disertacijoje KI tyrėjas Rynazas Rabiee nagrinėjo ryšį tarp kanapių ir kitų narkotikų vartojimo bei vėlesnės priklausomybės nuo narkotikų daugiau nei 9700 suaugusiųjų grupėje, kuri buvo stebima 16 metų. Rezultatai parodė, kad kanapių vartojimas nebuvo nepriklausomas priklausomybės nuo narkotikų rizikos veiksnys.

„Panašu, kad kanapių vartojimo ir vėlesnės priklausomybės nuo narkotikų ryšys greičiau paaiškinamas kitų narkotikų vartojimu. Kanapių vartojimas gali būti siejamas su padidėjusia kitų narkotikų vartojimo rizika po trejų metų“, - rašoma Rynaz Rabiee laiške.

Kitų narkotikų vartojimo rizika buvo didžiausia tarp tų, kurie paskutiniais metais vartojo kanapes; beveik dešimt kartų didesnė nei tarp niekada nevartojusių.

Disertacija taip pat tyrė ryšį tarp kanapių vartojimo ir nerimo bei depresijos atsiradimo 1100 moterų, gimusių 1955–1993 m., grupėje.

„Kadangi per pastaruosius 20 metų kanapės tapo stipresnio poveikio, norėjome ištirti, ar ryšiai buvo stipresni tarp moterų, kurios tuo laikotarpiu naudojo kanapes. Paaiškėjo, kad jauniausioje moterų grupėje, tirtoje 2000–2015 m., tų, kurios vartojo kanapes, depresijos rizika buvo dvigubi didesnė nei tų, kurios kanapių nevartojo. Šis ryšys tapo dar aiškesnis, kai pridėjome duomenis, kokiu laikotarpiu kanapės buvo vartojamos“, - sakė Rynaz Rabiee.

Rynaz Rabiee taip pat atidžiau studijavo asmenis, kuriems Švedijoje buvo nustatyta su kanapėmis susijusi diagnozė sveikatos priežiūros sistemoje. Čia buvo naudojami Nacionalinio pacientų registro duomenys apie šiek tiek daugiau nei 3,3 milijono žmonių, gimusių 1970–2000 m.

Rezultatai rodo, kad su kanapėmis susijusių diagnozių skaičius laikui bėgant Švedijoje augo, ir šį padidėjimą lėmė jaunesni žmonės. 2006 m. diagnozė nustatyta šešiems iš 100 000, gimusių1990–1994 m., o 2016 m. ji nustatyta 61 iš 100 000. Taip pat ir tarp gimusių 1995–2000 m. stebėtas augimas nuo 9 atvejų 100 000 gyventojų 2010 metais iki 107 atvejų 100 000 gyventojų 2016 m.

Žmonės, kuriems tokia diagnozė buvo nustatyta, dažniau buvo vyrai, priklausė jaunesnėms amžiaus grupėms ir turėjo žemesnį išsilavinimą ir pajamas nei tie, kuriems diagnozė nustatyta nebuvo. Dauguma taip pat turėjo dar ir kitą psichiatrinę diagnozę.

Disertacija taip pat tyrė, kokie veiksniai daro įtaką pakartotino sveikatos priežiūros poreikio, susijusio su kanapių vartojimu, rizikai.

„Pamatėme, kad šiek tiek daugiau nei penktadaliui pacientų prireikė pakartotinos su kanapėmis susijusios sveikatos priežiūros 15 metų laikotarpiu ir kad žmonės, turintys žemą išsilavinimą, sergantys psichoze pasireiškiančiomis ligomis, afekto sutrikimais ar asmenybės sutrikimo sindromais, turėjo didžiausią pakartotinės sveikatos priežiūros poreikio riziką. Be to, ši rizika buvo didesnė 18–35 metų jaunuoliams“, - sakė Rynaz Rabiee.

Šaltinis: friatider.se

• 
• 
• 
•