Kultūros, kalbos, istorijos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Kalbos aukojimas lytinei beprotystei

Tiesos.lt siūlo   2021 m. lapkričio 10 d. 10:52

3     

    

Kalbos aukojimas lytinei beprotystei

Danutė Šepetytė | respublika.lt

Galima už pilvo susiėmus juoktis iš siūlymo vyr. giminės daiktavardį neutralizuoti žodžiu „žmoga”, kaip rašoma „Lyčiai jautrios kalbos gairėse”, kurioms apsisprendė Vilniaus universitetas, tačiau tik iki tos vietos, kur be užuolankų patvirtinama, jog šis įsipareigojimas yra IDEOLOGINIS šios mokslo šventove laikytos institucijos APSISPRENDIMAS.

Įkandin šio pareiškimo kyla daugybė kitų klausimų: ar Teisingumo ministerijos brukama vienalyčių partnerystė bei baudžiamoji atsakomybė už vadinamąją neapykantos kalbą LGBT atžvilgiu yra Vyriausybės IDEOLOGINIS apsisprendimas? Ar Seime vis paakinamas vienalyčių šeimos įteisinimo planas irgi yra Tautos išrinktųjų IDEOLOGINIS pasiryžimas? Jeigu taip, gal jau turėtume sakyti, jog ne Tautos ir kalbos išsaugojimas, o, ciniškai tariant, tarpukojis verčiamas LIETUVOS VALSTYBĖS IDĖJA?

Apie tai „Respublikos” žurnalistė Danutė ŠEPETYTĖ kalbėjosi su kalbininke, humanitarinių mokslų daktare Jūrate Sofija LAUČIŪTE.

Jums nesusidaro įspūdis, kad dėl tos, anot Arvydo Juozaičio, lytinės utopijos rengiamasi aukoti ir kalbą, ir šeimą, ir galiausiai valstybę?

Prisimenat, kaip posovietmečiu entuziastingai kalbėjome, kad kuriant Lietuvos valstybę žūtbūt reikia atsisakyti ideologijos, ir darėme viską, kad jos nebūtų? Bet pagalvokite, ar gali būti valstybė be ideologijos? Ideologija yra pagrindinė idėja, dėl kurios, kaip sakoma, ir gyvuoja valstybė. Valstybės gynyba irgi yra ideologija, nes valstybė nekuria gynybinės sistemos prieš visus ir viską: ji nusprendžia, kas yra priešas numeris pirmas ar numeris antras, - ir taip kiekviename žingsnyje visose srityse. Kur yra politika, ten turi būti ir ideologija, o kadangi tautiškumą ir patriotizmą esame ištrėmę iš viešojo gyvenimo, jų vietoje - kadangi gamta ir valstybė nemėgsta tuštumos - įsitaiso ir ima tarpti genderizmo ideologija.

Ką tartumėt apie profesorius, pasirašiusius po „Lyčiai jautrios kalbos gairėmis” ?

Kaip sakė didysis profesorius Preobraženskis (aliuzija į M.Bulgakovo apysaką „Šuns širdis” - D.Š.), suirutė prasideda ne unitaze, bet galvoje. Na, iš pirmųjų prof. Loretos Vaicekauskienės pasisakymų supratau, kad ji tokia pat kalbininkė, kaip ir viską treškinantis dramblys porceliano krautuvėlėje: anot jos, nereikia taisyklių, kalbėkim, kaip kas norim. Tiesa, jos sociologiniai darbai turbūt nėra blogi, ji randa klausimų, kuriuos galima užduoti gilinantis į visuomenės sociologinę būseną. Taigi, išgirdusi Vaicekauskienės pavardę, aš jau supratau, kad „gairės” bus visiška nesąmonė, bet mane nustebino prof. Jurgio Pakerio dalyvavimas, nes pažįstu jį kaip kalbininką mokslininką, kurio darbai ir pranešimai buvo svarūs, ir vyresnės kartos kolegoms buvo malonu žinoti, kad jiems traukiantis į nuošalę ateina tokia šviesi pamaina. Dabar nė nežinau, ką galvoti. Galiu tik užjausti mus visus ir šitą mokslininkų grupę, kuri yra užkibusi ant kabliuko didžiuliais pinigais disponuojančios grupuotės, kurią galima pavadinti gauja, banda ar šutve. Gal ta saujelė vargšų VU mokslininkų buvo sužavėti finansinėmis perspektyvomis, nes sveiku kalbininko protu negalima suvokti to, ką jie daro. Juk senų senovėje kurdami kalbą žmonės sudėjo į ją pasaulio suvokimą ir gyvosios gamtos pavyzdžiu sukūrė gramatinę giminės sistemą. Kai kuriose kalbose, pvz., rusų, negyvosios gamtos objektai esti ir niekatrosios giminės, pvz. - „derevo”, „oblako” ir pan. Ir mūsų kalboje rastume vieną kitą bevardės giminės atvejį: vėpla, kerėpla ir kt., - bet kitoms kalboms, pvz., anglų, skirti gimines pasirodė perteklinis reikalas ir jos pasirinko vieną formą. Manau, kad sąmoningo kalbos griovimo procesas prasidėjo dėl anglų kalbos įtakos: jeigu anglų kalboje nėra skirtumo tarp lyčių, tai kodėl jį reikia išlaikyti lietuvių kalboje?

Ne veltui kartkartėmis net iš aukštų tribūnų pasigirsta užuominų, ir ne tik jų, dėl antrosios valstybinės kalbos, kuria galėtų būti jūsų paminėtoji anglų kalba. Regis, 2017 metais jūs dėl tos anglomanijos priekaištavote konservatoriui Andriui Kubiliui.

Taip, buvo toks straipsnis, bet viskas prasidėjo dar seniau, kaip man dėl sūnaus „antilietuviškumo” guodėsi Andriaus tėvelis, žinomas ir gerbiamas literatūros kritikas Vytautas Kubilius. O kas yra lietuviškumas? Norėčiau pacituoti žinomą rašytoją Regimantą Tamošaitį, kurį girdėjau kalbant kažkokioje konferencijoje 2011 metais. Konferencijos temos neprisimenu, bet prisimenu, kaip nuo pirmų jo kalbos žodžių pašiurpau ir pasišiaušiau kaip ežys. „Lietuviškumas, - sakė jis, - savaime nėra jokia vertybė. Aš savo lietuviškumo nesukūriau, aš jį gavau, kaip kultūrinį buvimo būdą kartu su savo egzistencija, o atradau jį kaip vertybę jau per individualias sąmonėjimo pastangas. Pirmiausia atradau knygą, joje - kalbą, o kalboje - save”. Pasišiaušiau be reikalo: iš tikrųjų jis gražiai ir savikritiškai į save pažvelgė ir atskleidė, kokiu būdu mes iš vaiko užaugame arba neužaugame tais lietuviais. Kas dar įdomu - čia yra pagautas niuansas, kas yra mums vertybės. Šiuolaikiniam lietuviui, globaliam žmogui, vertybė yra tai, ko siekdamas jis turi įdėt pastangų: arba mokytis, arba dirbti, užsidirbti, nusipirkti, pasistatyti, įsigyti, o tai, kas jam yra duota dykai, jam - jokia brangenybė. Jis gimė, jis atmerkė akis ir jis jau turi tėvus, kurie jam perteiks kalbą, jis turi aplinką, jis turi tą nuostabią Lietuvos gamtą, dar švarius vandenis ir puikiuosius su nepaprasta gausybe žalių atspalvių miškus… Ar tai yra vertybė? Nevertinam gimtosios kalbos, o jau anglų kalba, kurios reikia išmokti, oi kokia vertybė yra. Negaliu ramiai žiūrėti LRT laidos apie emigrantus „Širdyje lietuvis” - stebina ir piktina, kad LRT brukte bruka vertybę - geras, įdomus lietuvis yra tas, kuris išvažiavęs iš Lietuvos tapo turtingas. O Lietuvoje, ką? - tokių įdomių neliko? LRT yra tapusi aršiausiu lietuvybės naikinimo židiniu, nors neabejoju, kad ten yra vienas kitas žmogus, kuris nuoširdžiai dirba ir supranta savo misiją. Ir Vilniaus universitete, manau, yra tikrų lituanistų, tikrų mokslininkų, kurie supranta, kokia vertybė yra mūsų kalba, bet kur jų pasipiktinimas, kur jų piketai? Kodėl jie tyli?

Straiupsnio tęsinį skaitykite ČIA.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Beje,       2021-11-12 13:44

kalbininkė pamiršo net ir tai, kad gramatinė giminė pakankamai retas reiškinys: jos nė kvapo nėra finougrų kalbose, tiurkų kalbose, visose skirtingų sandarų Kaukazo autochtonų kalbose, kinų, japonų, begalėje kitų kalbų, kuomet ja pasižymi indoeuropiečių ir semitų kalbos.
Vis dėlto įdomu, kaip profesorė pateisintų tą savo sakinį:
“Juk senų senovėje kurdami kalbą žmonės sudėjo į ją pasaulio suvokimą ir gyvosios gamtos pavyzdžiu sukūrė gramatinę giminės sistemą”
?

Keisti kalbininkės samprotavimai:       2021-11-12 2:42

senų senovėje kurdami kalbą žmonės sudėjo į ją pasaulio suvokimą ir gyvosios gamtos pavyzdžiu sukūrė gramatinę giminės sistemą -
Čia iš karto keletas dalykų, kurių kalbininkas nepasakytų. Kaip galima gamtos pavyzdžiu sukurti gramatinę sistemą? Be to, kalbininkas žinotų, kad giminė nėra universali kategorija, daugelyje kalbų jokios giminės nėra. Užtat archainėse kalbose labai dažna klasės kategorija, žodžiai ne linksniuojami, bet klasuojami pagal tai, kas aktualu ir neaktualu, aktyvu ar neaktyvu, arba net pagal dabartiniam žmogui nesuprantamus požymius. Jei kalbininkė turi galvoje giminės ryšį su lytimi, tas ryšys tik vienpusės: nuo lyties iki giminės, bet dauguma tos ar kitos giminės žodžių neturi nieko bendro su lyties skirtumu ir niekad neturėjo. Gramatinė giminės ypatybė - kaityba, o tai morfosintaksinis reiškinys. Tačiau giminė visai nebūtinai sugramatinama. Visiškai klaidingas sakinys, neva anglų kalboje nėra giminės. Pvz., net mokyklų mokinukai žino, kad bet koks laivas, yra she, bet ne he ir ne it. Suprantama, laivas lyties neturi. Vien tik tai, kad nėra gramatinės kaitybos, nereiškia, neva nėra giminės.
Viena, ką kalbinnkė sakė teisingai - kad lietuvių kalboje esama bendrosios giminės žodžių. O kadangi lietuvių kalbą be galo turtinga, tai ir žodžio “žmoga” kurti nereikia, yra puikus atitikmuo: žmogysta. Pasidžiaukim, kad Lietuvai atstovauja tokios nuostabios žmogystos, kaip Ingrida Šimonytė ir Viktorija Čmilytė-Nielsen!

Žodžio laisvė...       2021-11-10 15:31

Lietuvi,gerbk ir saugok savo gimtą kalbą,nes per ją šimtmečiams išlieka Lietuva.

Rekomenduojame

Vengrijos šeimų ministrė K.Novak: daugiau nei 70 tūkst. šeimų suteiksime paramą būsto renovacijai

Ramūnas Aušrotas. Reikia panaikinti Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą

JAV mažėja gyventojų parama griežtesnei ginklų kontrolei

Lenkijos vyriausybė mažins mokesčius kurui, dujoms ir elektrai

Linas Karpavičius. PSO susitarimas dėl pandemijos gali apriboti žmogaus teises

Austrijoje vyko protestai prieš privalomus COVID-19 skiepus

JAV vidurinių mokyklų bibliotekose – pornografinio turinio knygos

Kai laisvoje šalyje reikia dėkoti už drąsą kalbėti…

Austrija neklauso abejojančių dėl eutanazijos

Kalifornijos miestas pritarė pasiūlymui atmesti bet kokius valstijos ar federacinius nurodymus dėl Covid

Vytautas Sinica. Marazmai tęsiasi

Didelė demonstracija prieš vakcinų pasus Gioteborge, Švedijoje

Kun. Nerijus Pipiras. Bronius Laurinavičius: Tiesos skambesio vedamas

Romas Lazutka. Mūsų pasivažinėjimams gamtą tesaugo varguoliai

Olga Vėbrienė. Nusikaltimų gamtai nebetirsime?

Sveikatos teisės institutas. Premjera: „Aš esu mes. Išlikti žmogumi“

Liudvika Meškauskaitė. Pasitikėjimo Lietuvos žiniasklaida problema C-19 pandemijos laikotarpiu

Žodžio laisvė svetur – Kolumbijoje socialinių tinklų žvaigždė apgynė savo tradicines pažiūras į šeimą

Memorialas Kryžkalnyje bus papildytas naujomis partizanų pavardėmis

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Atsitieskite ir pakelkite galvas – I Advento sekmadienis

Kunigo Broniaus Laurinavičiaus paminėjimas

Lenkijos premjeras siunčia vaizdo žinutę: mes giname Europą

Iššūkis gyventi pagal sąžinę

Vytautas Sinica. Apie architektūrą

Vidas Rachlevicius. E. Macronas ir A. Lukašenka. Lyginti negalima, bet palyginkim

Pasaulis ir Lietuva: Lenkija dėmesio centre/Ukraina ginkluojasi/Landsbergis pagirtas JAV

Amerikoje daugėja pastorių, dėl pandemijos norinčių nutraukti nuolatinę tarnystę

Ramūnas Aušrotas. Nauja sąvoka Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme

Kyle Rittenhouse byla. Žiniasklaida pateikė realybės neatitinkančią versiją

Almantas Stankūnas. Ar jis ir Co yra diplomatai ar Rusijai ir Vokietijai naudingi joms dirbantys idiotai?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.