Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Demokratija ir valdymas, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Kaip politika virto istorija: Sąjūdžio reiškinio vertinimai iš trijų dešimtmečių laiko perspektyvos (diskusijos video)

Tiesos.lt redakcija   2018 m. birželio 1 d. 22:39

11     

    

Kaip politika virto istorija: Sąjūdžio reiškinio vertinimai iš trijų dešimtmečių laiko perspektyvos (diskusijos video)

Jūsų dėmesiui siūlome diskusijos, įvykusios gegužės 31 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje, vaizdo įrašą.

Pasak organizatorių, šia diskusija siekta pasižiūrėti į Sąjūdį kaip į reiškinį, kai politika buvo tapusi svarbiausia kasdienio gyvenimo dedamąja, ir iš trijų dešimtmečių perspektyvos įvertinti per šį laiką „susiformavusią Sąjūdžio simbolinę reikšmę visuomenės istorinėje sąmonėje ir atmintyje“.

Diskusijoje apie politikos virsmą istorija, faktų interpretacijas ir jų simbolines prasmes dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros profesorius dr. Antanas Kulakauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė dr. Ainė Ramonaitė, Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvos istorijos katedros docentas dr. Mindaugas Tamošaitis, Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis, Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas, Europos saugumo programos direktorius Simas Čelutka, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Justinas Dementavičius.

Renginį moderavo Ginas Dabašinskas, Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas.

Antanas Kulakauskas pabrėžė: vieno požiūrio į tai, kas vyko pireš tris dešimtmečius ir kas dabar įprasta vadinti Sąjūdžiu, nėra ir negali būti jau vien dėl to, kad nuo pat Sąjūdžio pradžios išryškėjo jo dalyvių politinių, ideologinių ir pasaulėžiūrų skirtumai. Politologo teigimu, Lietuvoje kol kas per mažai istorikų, kad būtų galima visapusiškai ir nuodugniai ištyrinėti tokį daugialypį fenomeną kaip Sąjūdis.

Diskusijos moderatorius priminė, kad jau minint Sąjūdžio dešimtmetį versijų apie tai, kas vyko 1988 m. birželio 3 d. išvakarėse, buvo labai daug. Jų nesumažėjo ir dabar, po trijų dešimtmečių, nes ir dabar žinios vis dar yra fragmentiškos, trūksta akademinių tyrimų, grožinės literatūros tekstų Sąjūdžio tematika, kurie leistų susidaryti bendresnį to laikotarpio vaizdą, atskleidžiantį įvairių požiūrių skirtumus, aprėpiantį įvairias visuomenės grupes ir Lietuvos regionus.

Sąjūdžio ištakas tyrinėję Ainė Ramonaitė ir Justinas Dementavičius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nepakanka istorinės medžiagos archyvų, kuriais galėtų remtis tokie tyrimai. Ypač trūksta liudininkų atsiminimų, arba vadinamosios sakytinės istorijos, nes iš dokumentų susidaryti giluminį vaizdą sunku.

Panašūs ir Vidmanto Valiušaičio, pirmojo Sąjūdžio laikraščio Kaune „Kauno Aidas“ steigėjo ir redaktoriaus, įspūdžiai. Jo teigimu, jei to laikmečio tyrinėtojas pasikliautų tik tuo, kad fiksuota dokumentuose, susitikimų ir posėdžių protokoluose, labai tikėtina, susidarytų iškreiptą vaizdą apie to meto įvykius – tokių klaidų išvengti padeda anuomet sprendimus priimti turėjusių žmonių liudijimai ir prisiminimai, ypač užrašyti Sąjūdžio metais.

Diskusijos moderatoriaus teigimu, žmonių, galinčių pasakyti „Aš esu Sąjūdis“, yra daug. Jam pritarė ir knygos „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia“ bendraautorė bei mokslinė redaktorė A. Ramonaitė. Rinkdama medžiagą knygai ir bandydama tiksliai rekonstruoti įvykius, ji pastebėjusi, kad Sąjūdis, neturėjęs hierarchinės struktūros, skatino į jo veiklą įsitraukusius žmones patiems prisiimti atsakomybę ir veikti. Politologės teigimu, jie „veikė strategiškai, bet ir intuityviai“, „tinkamu laiku ir efektyviai“, todėl ir to judėjimo „nebuvo galima sustabdyti“. Pasak tyrėjos, tai, kad nebuvo hierarchinės koordinacijos iš vieno centro, buvo Sąjūdžio stiprybė.

G. Dabašinsko pastabai, kad Sąjūdžio reiškinio kompleksiškumą lemia ne tik dalyvių ir jų grupių įvairovė, bet ir išoriniai veiksniai, tarptautinių santykių kontekstas, pritarė ir Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas, Europos saugumo programos direktorius Simas Čelutka.

Mokslinius tyrimus stabdo ne tik šaltinių stoka ar menkas jų prieinamumas, bet ir būtinybė vertinti dalyvių atsiminimus, tačiau susidūrus su dalyvių emociniu ir subjektyviu požiūriu darosi keblu išsaugoti objektyviam tyrimui reikalingą distanciją. J. Dementavičiaus manymu, bendras visų kartų tyrėjų uždavinys yra visapusiška Sąjūdžio laikų istorija. Toks žinojimas, pasak jo, reikalingas, nes ir vėl bet kada galime atsirasti toje pačioje egzistencinėje situacijoje, kai prireiks naujo sąjūdžio.

Į pokalbį įsitraukęs diskusiją stebėjęs prof. Vytautas Landsbergis pabrėžė, kad blaškantis tarp įvairių naratyvų ir pasakojimų nepradingtų faktai. „Ne visų vadinamųjų naratyvų vertė yra vienoda“, – pridūrė prof. Vytautas Landsbergis. 

 

* * *

Kviečiame apžiūrėti ir Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus parengtą parodą, kurioje eksponuojami 1988–1989 metų Sąjūdžio mitingų, roko maršų, kitų renginių plakatai ir pirmųjų Sąjūdžio metų laikraščių originalai.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

to dar antikos       2018-06-2 23:47

Tamstai prireikė AMBalo gelbėtojo - LK(bolševikų)P CK Fiurerio gelbėtojo? O Barbaros Schöneberger nereikia į kompaniją?  Užteks Kristutės, ane?

dar antikos filosofai       2018-06-2 19:36

teige, kad istorija kaip prostitute - ziurint kien rankose ji yra. Vieningo istorijos vadovelio nebus, nes kiekvienas prie jo rasymo prisidedantis, prades nuo saves AS ar paslepto ,,ir as ten buvau”. Keista, kad sioje diskusijoje nedalyvavo ar nebuvo kviesti Arv. Juozaitis, nuo kurio paskaitos prasidejo judejimas link SUJUDIMO=SAJUDZIO. Nekviesti ir liko ,,lauke uz duru” tokie Sajudzio aktyvistai, kaip V.Tomkus, Audrius Butkevicius, Zigmas Vaisvila, Medalinskas ir kt. Ar galima lyginti Kauno samizdat su ,,Sajudzio ziniomis”? Kaunas buvo ir gal isliks, kaip revoliucingiausias ir lietuviskiausias (buvo…) Lietuvos miestas, bet Sajudi sukure INTELEKTUALAI. O visi sie diskursantai - kur ir ka jie veike 1986-1988 m.? Kodel nera A.Terlecko - LLL centrines figuros ir t.t. Tokia diskusija tera sventvagyste, noras pasipiarinti. profesoriui jau laikas pailseti nuo savo kuriamos didybes. Zinoma, spalvingiausia figura butu buvusi JE, siandien taip veidmainiskai nusiraskanti Lietuvos Nepriklausomybes 100 vaisius, atejusi i valdzia tik todel, kad tada, kai visi vaiksciojo skustuvo asmenimis, ji ,,kovojo savus karus”, o Dedule,suvokes, kad jo saukstai jau popiet, isiule konservatoriams ,,Dalia- Lietuvos dalia”. Tai ir turime ubago dalia… Geda, klausantis antraeiliu sajudieciu samprotavimu.

galibūtui       2018-06-2 15:40

pone, gerokai užknisi šikiodamas tą patį iš ekspertai eu nusikopintą komentarą po visais straipsniais.
liaukis šiukšlinti!

gai būti, jei sužinotumėt tiesą, ji būtų baisi       2018-06-2 15:28

lenkai     2018-06-1 12:07

su savo APVALIUOJU STALU (Okrągly Stol) ir jo lolekais bolekais tik dabar išsiaiškino

ar pastebėjote, kad     2018-06-1 12:01

visiems tiems sąjūdžio minėtojams labiausia rūpi savęs pačių garbinimas: AŠ, AŠ, AŠ, AŠ...gilesnė analizė ir platesnis konteksto suvokimas tokiems savęs garbintojams nepasiekiamas. Jiems rūpi tik begaliniai minėjimai, procesijos, savęs pagarbinimai, o visas vaizdas nuo 7-o dešimtmečio ir jo supratimas ne jų intelektui…
5:4

Dovanokit,       2018-06-2 13:42

nevirs - i trumpoji.

Dar nevirto       2018-06-2 13:40

istorija ir greit nevyrs. Nebent po 100 metų. Apie Kulaką išvis trūksta žodžių ką pasakyt. Sovietų sovietukas po blatu už nuopelnus kam, manau, visi nutuokiate?

tikri apgailėtini liliputai       2018-06-2 12:28

iš jų jie tokie istorikai ir politologai kaip iš velnių zakristijonai

komforto zonoje       2018-06-2 11:11

Kaip smagu kapstytis po praeitie šiukšlynus, dalintis nuopelnus. Nereikia sukti galvos nei ką daryti dabar, nei kas bus ateityje. Patogu.

gali būti,kad       2018-06-2 10:45

jei sužinotumėt tiesą, ji būtų baisi

Dzeikas       2018-06-2 9:40

Sajudis klaidu nedare.Nes tai tautos , nepabijokime sito zo, issivadavimo nuo svetimsaliu valdzios judejimas.Nusimesti ja buvo butina ,kad patirti tiesa, kuryba, savasti.Kurti savo pasauli, kaip ipareigojo mus Apvaizda.
——————Nukrypsiu i sali:
Pasak ortodoksu (samoningai nesakau “krikscioniu”) mokyma mes esame pasaulyj tam, kad issigelbetume,arba butume su Dievu.Zydai gi sako “Dievas sukure pasauli, ir sukure zmogu, kad jis, zmogus, pabaigtu kurti , istobulintu ta pasauli”. Ir Jis kuria ta pasauli, bet musu, zmoniu rankomis. Pagalvojus abu poziuriai igyvendinant turetu salygoti vienodus veiksmus—————-
Ir kaip sake kazkuris is pasaulio galinguju, tai kas pateikiama musu stalui ir dziugina aki, liezuvi ir pilva yra tik galutinis rezultatas.Pats procesas toks toli grazu nera ir mums jo geriau nematyti jei norime issaugoti apetita.
Va sita rezultata Sajudis ivykde 100%.Ji gavome 1991m rugpjucio 21d., zlugus putcui TSRS.
Na , o toliau jau nebuvo Sajudis. Jus gi gilumoje suprantate (dabar, ne tada) kad visa ta kiausu muzika: demokratine visuomene, teisine valstybe, “gyvensim kaip Svedijoje”, “morali politika” tebuvo auksciau mineto proceso, technologijos dalis, fonas , dumu uzdanga.Taip reikejo kalbeti (jeigu esi entuziastas galejai net tiketi - nedraudziama) vardan Sajudzio tikslo.
Toliau mes atneseme ant lekstutes urbis et orbis savo , nepabijokime sito zodzio, lietuviska savasti.
Na kad neskaniai kvepia tai ne Sajudzio kalte.Norejome buti savimi, o ne rodyti ivaizdi.Tai ir esame savimi: savaip savimi yra Venckiene,zuves Pociunas, pramoninkas Lubys(buvo), AMB (buvo) , Dedule, Gaisrininko dukra(ji nedalyvavo Sajudyj, bet naudojasi jo vaisiais ir yra teisi: Sajudis visiems buvo), emigrantai, buduliai sedintys prie pilstuko, kontrabandistai…
Iki putco zlugimo klaidu nebuvo.O po putco Sajudzio jau nebebuvo.

Kokios       2018-06-2 8:09

Sąjūdžio klaidos?


Rekomenduojame

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Vladas Vilimas. Klausiate: ar pasitikime teismais? Bet apie kokius teismus kalbate, p. Šedbarai?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

G. Nausėda: „Jų keltos pilietinių teisių, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvių, socialinio teisingumo idėjos žymėjo mūsų tautų atsivėrimą modernybei“

Iškilmingai palydėti amžinojo poilsio Rasų kapinėse atgulė Lietuvos žemės didžiavyriai – 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai

Algimantas Rusteika. Prisiminimai apie ateitį

Ramūnas Aušrotas. Apie Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, siekiant varžyti laisvę šeimose

Vytautas Matulevičius. Iš JAV galime prašyti tik kareivių ir tankų, bet ne teisėjų. O gaila

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (I)

Kviečiame į konferenciją–diskusiją apie gender ideologiją!

Mindaugas Buika. Tikėjimo sklaida statistikos veidrodyje

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pilietinė ir politinė visuomenė

Diana Nausėdienė: Kodėl mes išskiriame moteris? Pakalbėkime, ką patiria vyrai

Apie 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių gyvenimą ir mirtį, arba Lietuvos žemė grąžina savo didžiavyrius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.