Įžvalgos

Kaip kurti teisingesnes, broliškesnes ir taikesnes visuomenes? Popiežiaus Pranciškaus laiškas G20 susitikimui Hamburge

Tiesos.lt siūlo   2017 m. liepos 8 d. 14:35

4     

    

Kaip kurti teisingesnes, broliškesnes ir taikesnes visuomenes? Popiežiaus Pranciškaus laiškas G20 susitikimui Hamburge

Vatikano radijas

Paskelbtas popiežiaus Pranciškaus laiškas, adresuotas Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerei Angelai Merkel, o per ją – visiems liepos 7–8 dienomis vykstančio G20 susitikimo dalyviams Hamburge, Vokietijoje. Laiško pradžioje popiežius pažymi, kad jį parašė paskatintas tiek savo tiesioginio pirmtako Benedikto XVI 2009 metais pradėtos tradicijos, kai jis kreipėsi į G20 susitikimo Londone dalyvius, tiek pačios Vokietijos kanclerės prašymu jų neseno susitikimo Vatikane metu.

Pasak Pranciškaus, jis kreipiasi į didžiausių pasaulio ekonomikų lyderius norėdamas išreikšti tai, kas yra „jo ir visų katalikų Bažnyčios ganytojų širdyje“ – pradedant nuo padėkos už pastangas išlaikyti pasaulinės ekonomikos stabilumą, už rūpestį dėl pasaulinės ekonomikos augimo ir dėl to, kad ji būtų labiau visus apimanti.

Kaip kurti teisingesnes, broliškesnes ir taikesnes visuomenes? Popiežius priminė savo programiniame dokumente „Evangelii Gaudium“ aprašytus keturis veikimo principus: laikas viršesnis už erdvę, vienybė –už konfliktą, tikrovė – už ideologijas, visuma – už dalis. Šie principai yra daugiaamžės žmonijos patirties dalis ir gali pasitarnauti dabartinių pasaulio lyderių pasirinkimuose.

Pranciškus trumpai pakomentavo kiekvieną principą.

Laikas yra viršesnis už erdvę. Pasaulinių problemų sudėtingumas yra toks, kad nėra betarpiškų ir visais požiūriais patenkinamų sprendimų. Tai gerai parodo migracijos drama, neatskiriama nuo skurdo ir karinių konfliktų. Tačiau yra įmanoma pradėti procesus, kurie galės pasiūlyti laipsniškų ir netrauminių išeičių, per santykinai trumpą laikotarpį pasiekti žmonių stabilumą ir laisvą judėjimą, naudingą visiems.

Jei rasti išeitis neišvengiamai užtrunka tam tikrą laiko tarpą, tai valdančiųjų ir galingųjų sąžinėse reikia priešingo judesio, reikia kad jau dabar jie prieš save aiškiai turėtų galutinį tikslą. „Tegul kiekvienoje fazėje, – palinkėjo popiežius, – valdančiųjų širdyse ir protuose būna teikiama pirmenybė vargšams, pabėgėliams, kenčiantiems, atmestiems, nepriklausomai nuo tautos, rasės, religijos ir kultūros.“

Šventasis Tėvas išvardijo kelis regionus, nuo Pietų Sudano iki Jemeno, kur milijonams trūksta tokių pamatinių dalykų kaip maistas ir vanduo. Rimta pagalba šiems regionams parodytų įsipareigojimą reformuoti pasaulio ekonomiką.

Vienybė yra viršesnė už konfliktą. Žmonijos istorija ir dabartis pateikia plačią konfliktų panoramą – esamų ir potencialių. Tačiau karas niekada nėra tikra išeitis. „Jaučiu pareigą paprašyti užbaigti beprasmes skerdynes“, – rašo popiežius pridurdamas, jog G20 ir panašių susitikimų tikslas yra išspręsti ekonominius nesutarimus taikiai ir atrasti tokias prekybines bei finansines taisykles, kurios leistų visiems siekti visapusiško išsivystymo, kad būtų pasiekti Plano iki 2030 metų ir tvarios plėtros tikslai.

Ir jų nebus galima pasiekti, jei visos pusės neįsipareigos ženkliai sumažinti konfliktiškumo lygio, sustabdyti dabartinių ginklavimosi varžybų, atsisakyti tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvauti konfliktuose, kaip ir dalyvauti nuoširdžiose ir skaidriose diskusijose. Esama tragiško prieštaringumo ir nenuoseklumo, kurie lydi išoriškai vieningus ekonominius ar socialinius siekius, tuo pat metu priimant ar norint karinių susidūrimų.

Tikrovė yra svarbesnė už idėją. Pirmosios XX amžiaus pusės tragiškas ideologijas pakeitė naujos – apie visišką rinkos ir finansinių spekuliacijų autonomiją. Jos paliko skausmingą atskirties ir atmetimo pėdsaką, taip pat ir mirties. Tačiau ekonominiuose pasiekimuose, kurių netrūko, galima sutikti ir sveiką bei išmintingą pragmatizmą, kuris vadovaujasi žmogiškos būtybės pirmumu.

Šia prasme, rašo Pranciškus, „meldžiu Dievą, kad Hamburgo viršūnių susitikimas būtų nušviestas tų Europos ir pasaulio lyderių pavyzdžio, kurie visada privilegijavo dialogą ir bendrų išeičių ieškojimą: Šumano, De Gasperio, Adenauerio, Monnet ir daugybės kitų“. 

Visuma yra viršesnė už dalis. Problemos turi būti sprendžiamos konkrečiai, atsižvelgiant į jų pobūdį, tačiau išeitys, kad būtų ilgalaikės, negali neturėti platesnio žvilgsnio ir turi matyti pasekmes visoms šalims ir jų piliečiams, gerbti jų nuostatas ir nuomones.

Pranciškus taip pat priminė 2009 metų Benedikto XVI laišką G20 nariams. Jei yra racionalu, kad toks susitikimas yra apribotas skaičiumi valstybių, kurioms priklauso 90 procentų pasaulio gamybos ir paslaugų, pats faktas turi paskatinti jas giliam apmąstymui. Juk tie – valstybės ir asmenys – kurių balsas silpniausias politinėje pasaulinėje arenoje, labiausiai ir nukenčia nuo ekonominių krizių, dėl kurių turi mažą ar visai jokios atsakomybės. Tuo pat metu ši dauguma, ekonomiškai verta 10 procentų, yra ta žmonijos dalis, kuri turi didžiausią potencialą prisidėti prie pažangos visiems. Todėl reikėtų visada veikti pagarboje Jungtinėms Tautoms, daugiašališkumui, tarptautiniams susitarimams.

„Norėjau, – laiško pabaigoje pažymi Pranciškus, – pasiūlyti šiuos apmąstymus kaip įnašą į G20 darbus, pasitikėdamas visų dalyvių nusiteikimu siekti atsakingo solidarumo“.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nepasirašysiu       2017-07-9 16:34

Svarbiausios G-20 valstybės nebėra krikščioniškos - ir ačiū dievui. Krikščionybė - neatsiejama nuo vakarų kolonializmo, genocido, komunizmo ir nuolatinio kariavimo.

Daugiau       2017-07-8 22:07

politinė kalba.

Skaitau šį popiežiaus Pranciškaus laišką G20,       2017-07-8 21:41

o pasiilgstu popiežiaus Benedikto XVI, jo Šv. Dvasios įkvėptų (esu tuo tikras) ir tūkstantmetės tradicijos maitinamų apmąstymų, jų akademinio aiškumo, sistemingumo ir todėl - veiksmingumo (neišskiriant politinio).

nervas       2017-07-8 16:46

Šias nuostatas ir reiktų aptarinėti viešai visiems…: forumuose , televizijos laidose , visose G20 šalyse. Kelrodis aiškiai pasakytas visiems…


Rekomenduojame

Kun. prof. Andrius Narbekovas: „Politinis korektiškumas veda į niekur“

Seimas aiškinsis, kokia jo pozicija dėl ES ateities vizijos: parengti trys skirtingi projektai

Vienas iš šiuolaikinės dvasininkijos veidų..., arba Kai politinis korektiškumas svarbiau negu krikščionybė!

Gintaras Karosas. Vytis

Kavarskas pagerbs laisvės kovotojų, šios parapijos ganytojų mons. Alfonso Svarinsko ir Algimanto Keinos atminimą

Rimantas Jonas Dagys. Kaip gyvensime ratifikavę Stambulo konvenciją, arba Ką reiškia „gender blender“ (video)

Lietuvos medikų sąjūdis kviečia pasirašyti nacionalinį susitarimą

2017-ųjų Laisvės premija skirta laisvės gynėjai, politinei kalinei s. Nijolei Sadūnaitei. Sveikiname!

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Ar laisvoje visuomenėje reikalingi draudimai? Atsakymas A. Tereškinui

Andrius Narbekovas. Transseksualizmas – medicininiai ir etiniai aspektai

Dešimtmetį skurdinami aukštųjų mokyklų dėstytojai: padėtis katastrofiška

EP reakcija į „Rojaus popierius“: raudona kortelė padedantiems slėpti mokesčius

Vytautas Radžvilas. Nekalti žaidimai?

Algimantas Rusteika. Apie pasaulį anapus ekrano

Europos Parlamentas griežtina poziciją dėl Lenkijos

Pirmoji pasaulyje „gyvybės vizas“ žydams išdavė Lietuva, bet pasaulis to nežino

Pirmą kartą Danijos teismas už teroristinius nusikaltimus atėmė pilietybę

Kviečiame paremti Andriaus Švarplio peticiją – apginkime ir krikščioniškų pažiūrų Seimo nario žodžio laisvę

Karolis Kaupinis. Viešas laiškas tiems, kuriems rūpi

1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus siūloma palaidoti Rasų arba Bernardinų kapinėse

Vytautas Radžvilas. Prigimties pabaiga

Dr. Ignas Kalpokas. Kodėl socialiniai tinklai tapo politikos technologijų dalimi?

Povilas Urbšys. Esu seksistas ir mužikas

Žilvinas Nečiūnas. Kas „gelbėja“ Gedimino kalną

Andrius Navickas. Sutrikusio žmogaus žalojimas nėra rūpestis jo teisėmis ir laisve

Apie Dainiaus Kepenio „lengvatikystę“, arba Kokia argumento „atsimena iš pasakojimų“ vertė?

Savo parašu paremkime Aldonos Jankevičienės peticiją: apginkime tuos, kurie žuvo vardan Tėvynės, pareikalaukime teisingumo

Rita Miliūnaitė. Ar požiūris į kalbą reiškia požiūrį į valstybę?

Mihailas Neamţu. Sorosas ar Tocquevilleʾis?

Kas pagimdė medikų bruzdėjimus?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.