Įžvalgos

Kaip kurti teisingesnes, broliškesnes ir taikesnes visuomenes? Popiežiaus Pranciškaus laiškas G20 susitikimui Hamburge

Tiesos.lt siūlo   2017 m. liepos 8 d. 14:35

4     

    

Kaip kurti teisingesnes, broliškesnes ir taikesnes visuomenes? Popiežiaus Pranciškaus laiškas G20 susitikimui Hamburge

Vatikano radijas

Paskelbtas popiežiaus Pranciškaus laiškas, adresuotas Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerei Angelai Merkel, o per ją – visiems liepos 7–8 dienomis vykstančio G20 susitikimo dalyviams Hamburge, Vokietijoje. Laiško pradžioje popiežius pažymi, kad jį parašė paskatintas tiek savo tiesioginio pirmtako Benedikto XVI 2009 metais pradėtos tradicijos, kai jis kreipėsi į G20 susitikimo Londone dalyvius, tiek pačios Vokietijos kanclerės prašymu jų neseno susitikimo Vatikane metu.

Pasak Pranciškaus, jis kreipiasi į didžiausių pasaulio ekonomikų lyderius norėdamas išreikšti tai, kas yra „jo ir visų katalikų Bažnyčios ganytojų širdyje“ – pradedant nuo padėkos už pastangas išlaikyti pasaulinės ekonomikos stabilumą, už rūpestį dėl pasaulinės ekonomikos augimo ir dėl to, kad ji būtų labiau visus apimanti.

Kaip kurti teisingesnes, broliškesnes ir taikesnes visuomenes? Popiežius priminė savo programiniame dokumente „Evangelii Gaudium“ aprašytus keturis veikimo principus: laikas viršesnis už erdvę, vienybė –už konfliktą, tikrovė – už ideologijas, visuma – už dalis. Šie principai yra daugiaamžės žmonijos patirties dalis ir gali pasitarnauti dabartinių pasaulio lyderių pasirinkimuose.

Pranciškus trumpai pakomentavo kiekvieną principą.

Laikas yra viršesnis už erdvę. Pasaulinių problemų sudėtingumas yra toks, kad nėra betarpiškų ir visais požiūriais patenkinamų sprendimų. Tai gerai parodo migracijos drama, neatskiriama nuo skurdo ir karinių konfliktų. Tačiau yra įmanoma pradėti procesus, kurie galės pasiūlyti laipsniškų ir netrauminių išeičių, per santykinai trumpą laikotarpį pasiekti žmonių stabilumą ir laisvą judėjimą, naudingą visiems.

Jei rasti išeitis neišvengiamai užtrunka tam tikrą laiko tarpą, tai valdančiųjų ir galingųjų sąžinėse reikia priešingo judesio, reikia kad jau dabar jie prieš save aiškiai turėtų galutinį tikslą. „Tegul kiekvienoje fazėje, – palinkėjo popiežius, – valdančiųjų širdyse ir protuose būna teikiama pirmenybė vargšams, pabėgėliams, kenčiantiems, atmestiems, nepriklausomai nuo tautos, rasės, religijos ir kultūros.“

Šventasis Tėvas išvardijo kelis regionus, nuo Pietų Sudano iki Jemeno, kur milijonams trūksta tokių pamatinių dalykų kaip maistas ir vanduo. Rimta pagalba šiems regionams parodytų įsipareigojimą reformuoti pasaulio ekonomiką.

Vienybė yra viršesnė už konfliktą. Žmonijos istorija ir dabartis pateikia plačią konfliktų panoramą – esamų ir potencialių. Tačiau karas niekada nėra tikra išeitis. „Jaučiu pareigą paprašyti užbaigti beprasmes skerdynes“, – rašo popiežius pridurdamas, jog G20 ir panašių susitikimų tikslas yra išspręsti ekonominius nesutarimus taikiai ir atrasti tokias prekybines bei finansines taisykles, kurios leistų visiems siekti visapusiško išsivystymo, kad būtų pasiekti Plano iki 2030 metų ir tvarios plėtros tikslai.

Ir jų nebus galima pasiekti, jei visos pusės neįsipareigos ženkliai sumažinti konfliktiškumo lygio, sustabdyti dabartinių ginklavimosi varžybų, atsisakyti tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvauti konfliktuose, kaip ir dalyvauti nuoširdžiose ir skaidriose diskusijose. Esama tragiško prieštaringumo ir nenuoseklumo, kurie lydi išoriškai vieningus ekonominius ar socialinius siekius, tuo pat metu priimant ar norint karinių susidūrimų.

Tikrovė yra svarbesnė už idėją. Pirmosios XX amžiaus pusės tragiškas ideologijas pakeitė naujos – apie visišką rinkos ir finansinių spekuliacijų autonomiją. Jos paliko skausmingą atskirties ir atmetimo pėdsaką, taip pat ir mirties. Tačiau ekonominiuose pasiekimuose, kurių netrūko, galima sutikti ir sveiką bei išmintingą pragmatizmą, kuris vadovaujasi žmogiškos būtybės pirmumu.

Šia prasme, rašo Pranciškus, „meldžiu Dievą, kad Hamburgo viršūnių susitikimas būtų nušviestas tų Europos ir pasaulio lyderių pavyzdžio, kurie visada privilegijavo dialogą ir bendrų išeičių ieškojimą: Šumano, De Gasperio, Adenauerio, Monnet ir daugybės kitų“. 

Visuma yra viršesnė už dalis. Problemos turi būti sprendžiamos konkrečiai, atsižvelgiant į jų pobūdį, tačiau išeitys, kad būtų ilgalaikės, negali neturėti platesnio žvilgsnio ir turi matyti pasekmes visoms šalims ir jų piliečiams, gerbti jų nuostatas ir nuomones.

Pranciškus taip pat priminė 2009 metų Benedikto XVI laišką G20 nariams. Jei yra racionalu, kad toks susitikimas yra apribotas skaičiumi valstybių, kurioms priklauso 90 procentų pasaulio gamybos ir paslaugų, pats faktas turi paskatinti jas giliam apmąstymui. Juk tie – valstybės ir asmenys – kurių balsas silpniausias politinėje pasaulinėje arenoje, labiausiai ir nukenčia nuo ekonominių krizių, dėl kurių turi mažą ar visai jokios atsakomybės. Tuo pat metu ši dauguma, ekonomiškai verta 10 procentų, yra ta žmonijos dalis, kuri turi didžiausią potencialą prisidėti prie pažangos visiems. Todėl reikėtų visada veikti pagarboje Jungtinėms Tautoms, daugiašališkumui, tarptautiniams susitarimams.

„Norėjau, – laiško pabaigoje pažymi Pranciškus, – pasiūlyti šiuos apmąstymus kaip įnašą į G20 darbus, pasitikėdamas visų dalyvių nusiteikimu siekti atsakingo solidarumo“.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nepasirašysiu       2017-07-9 16:34

Svarbiausios G-20 valstybės nebėra krikščioniškos - ir ačiū dievui. Krikščionybė - neatsiejama nuo vakarų kolonializmo, genocido, komunizmo ir nuolatinio kariavimo.

Daugiau       2017-07-8 22:07

politinė kalba.

Skaitau šį popiežiaus Pranciškaus laišką G20,       2017-07-8 21:41

o pasiilgstu popiežiaus Benedikto XVI, jo Šv. Dvasios įkvėptų (esu tuo tikras) ir tūkstantmetės tradicijos maitinamų apmąstymų, jų akademinio aiškumo, sistemingumo ir todėl - veiksmingumo (neišskiriant politinio).

nervas       2017-07-8 16:46

Šias nuostatas ir reiktų aptarinėti viešai visiems…: forumuose , televizijos laidose , visose G20 šalyse. Kelrodis aiškiai pasakytas visiems…


Rekomenduojame

Keletas vaizdų iš vasario 17-osios akcijos „Ar dar gyva Deimantė?“

Arkivysk. Gintaras Grušas: „Valstybė yra bendrasis gėris, tačiau ji kyla iš asmeninės atsakomybės“

Prie Šimtmečio rato Lukiškių aikštėje pagerbtas ir įamžintas visų laikų Lietuvos laisvės kovotojų atminimas

Vytauto Landsbergio Vasario 16-osios kalba, skirta atkurtos Valstybės šimtmečiui: „Punktai sakymų“

Simono Daukanto aikštėje 69-ąjį kartą bus paminėtas Deimantės Kedytės smurtinis pagrobimas ir pradanginimas

Kitoks Delfi.lt? Tuo, kas vyksta Vokietijoje, sunku patikėti: jei netelpi į rėmus, gresia nemalonumai

Iš redakcijos pašto. AfD Bundestago nariai: „Mes už europietišką Europą“

Vytautas Radžvilas: „Šiandien švenčiame Lietuvos valstybės idėją, bet kol yra idėja, tol yra ir Lietuvos valstybė“ (papildyta kalbos tekstu)

Rezistentai Petras Plumpa ir kun. Robertas Grigas apie vyskupus ir kunigus, paaukojusius savo gyvenimą ir net gyvybę už Lietuvos laisvę

Vytautas Rubavičius. Vokietijoje Alternatyva įgavo jau valdžios, o kada ji susikurs Lietuvoje?

Nuoširdūs sveikinimai!

Algimantas Rusteika. Lietuva yra tie, kurie sakome ‘Mes’. Ne jie

Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda ir jo testamentinė kalba: „Lietuva išliks, nes laisvę gavo per stebuklą“

Štai ir sulaukėm. Liudvikas Jakimavičius: „Net okupantų valstybė TSRS valstybinių švenčių proga skelbdavo amnestijas, o ne nuosprendžius“

Verta prisiminti. Kaip okupantai baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-mečio

Irena Vasinauskaitė. Gražuolių kaime iki šiol vaidenasi?

Ramutė Bingelienė. Cenzūros grimasos Seime

Kiek verti 100 eurų Lietuvoje ir likusioje ES?

Algimantas Rusteika. Tiesos išbandymus pereina ne visi

Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ sutiktuvės

Janina Survilaitė. Klampūs archyvų atstatymo keliai

Bernardas Dringis. Klausimai, kylantys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse

Popietė su Laisvės premijos laureate s.Nijole Sadūnaite

Apie išprievartavimą melavusi feministė nuteista už šiurkštų šmeižtą

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla – politinė

Teisininko žvilgsnis į BK normą dėl seksualinio priekabiavimo. Vytautas Sirvydis: sunku rasti kitą tokį lengvai „pritempiamą“ straipsnį

Vytautas Vyšniauskas. Neiškęstas privatusis patriotizmas

Alvydas Jokubaitis, Mindaugas Kubilius. Europos Sąjunga: kur mes keliaujame?(III). Nedemokratiškų nuostatų įsivyravimas demokratijoje?

Dariaus Kuolio atrinkta. Justino Marcinkevičiaus atsakas savo kaltintojams: „Valstybę praradote jūs, o tautą mes vis dėlto išsaugojome“

Raimondas Kuodis. „Ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.