Sveikatos apsaugos politika

Kaip karantinas pakeitė lietuvių gyvenimą?

Tiesos.lt siūlo   2020 m. kovo 28 d. 14:11

5     

    

Kaip karantinas pakeitė lietuvių gyvenimą?

y-news.lt

KOG instituto informacija

Dėl koronaviruso Lietuvoje paskelbtas karantinas smarkiai paveikė žmonių gyvenimą. Nerimą lietuviams kelia ne tik sveikata, bet ir ekonomika – daugiau nei 70 proc. jaučiasi finansiškai nesaugūs, rodo „KOG instituto“ ir „Inspired UM“ atliktas visuomenės tyrimas.

„Šis tyrimas parodė, kad karantinas smarkiai išbalansavo šalies gyventojų įprastą ritmą. Akivaizdu, kad tai yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė bei ekonominė krizė. Vis tik, didesnė dalis gyventojų tikisi, kad ši sumaištis baigsis per artimiausius 3 mėnesius“, – komentuoja „KOG Instituto“ tyrimų projektų vadovė Eglė Šedbaraitė.

Panika dėl plintančio koronaviruso sugrįžo

Po pirmo užsikrėtimo atvejo Lietuvoje įtampa buvo atslūgusi ir tik 15% gyventojų jautėsi nesaugūs, išsigandę. Tačiau šalyje įvedus karantiną ir augant susirgimų skaičiui panika šalyje auga, šiuo metu trečdalis gyventojų jaučiasi išsigandę ir tik penktadalis apklaustų gyventojų jaučiasi ramūs dėl situacijos šalyje.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų (74%) labiausiai nerimauja, kad koronavirusu gali užsikrėsti jų artimieji ir draugai. Kas antras respondentas (51%) nurodė, kad bijo susirgti šia liga pats. Labiausiai susirgti patys bijo vyresni 55 – 64 metų amžiaus gyventojai (69%). 2 iš 5 bijo, kad patys gali būti viruso nešiotojai ir taip užkrės vyresnius žmones.

Lietuvius neramina ne tik pati liga, bet ir kaip tai paveiks Lietuvos ekonomiką, net 55% nurodė, kad tai jiems kelia nerimą. Penktadalis gyventojų nerimauja, kad gali prarasti savo darbo vietą.

71% Lietuvos gyventojų jaučia finansinį nesaugumą dėl koronaviruso. Bene trečdalis gyventojų artimiausiu metu planuoja daugiau taupyti.

Karantinas – bausmė ar atostogos?

Nors tarp Lietuvos gyventojų jaučiamas stiprus susirūpinimas dėl šalyje plintančio viruso, gyventojai (32%) jaučiasi patenkinti dėl šalyje įvesto karantino, kad tenka ne tik laisvą laiką leisti namuose, bet ir dirbti namuose. Kas antras gyventojas karantino nevertina labai džiugiai, tačiau teigia, jog prisitaiko prie šios situacijos. Tik 17% karantinas yra lyg bausmė. Labiau nepatenkinti yra jauniausi 18 – 24 metų amžiaus gyventojai (38%).

Net 62% apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad jų įprastinė darbo diena pasikeitė. Didžioji dalis iš jų šiuo metu dirba iš namų (37%). Ketvirtadalis šiuo metu nedirba arba dėl situacijos šalyje neteko darbo: 9% turi pasiėmę nedarbingumo pažymėjimą, 7% teko pasiimti atostogas, 4% gavo prastovą, 2% neteko darbo. Tuo tarpu 38% teigia, kad jų įprastinė darbo diena išliko nepasikeitusi.

Moterys ir vyrai renkasi skirtingus laisvalaikio praleidimo būdus

Šalyje įsigaliojus karantinui dauguma šalies gyventojų daugiau laiko praleidžia namuose, o vyrų ir moterų veiklos atspindi lyčių polinkius. Moterys pirmomis savaitėmis dažniau tvarkosi namuose, išbando naujus patiekalus, skaito knygas. Vyrai – atlieka smulkius remonto darbus ir žaidžia kompiuterinius žaidimus. Jaunimas tuo metu mokosi internetu (59%), žiūri filmus, žaidžia kompiuterinius žaidimus, užsiima grožio procedūromis, sportuoja, o vyriausieji, 55 – 64 metų, apklausos dalyviai dažniau nei kiti skaito knygas, užsiima sodo ir daržo darbais.

Ketvirtadalis žmonių karantino metu sportuoja namuose, dar 20% keičia sportą pasivaikščiojimu lauke ir 8% sportuoja lauke. Kiti arba nesportuoja, arba sustabdė sportavimą šiuo laikotarpiu – tokių yra 10%. Namuose dažniau renkasi sportuoti išsilavinę ir uždirbantys didesnes pajamas Lietuvos gyventojai.

Karantino metu gyventojams labiausiai trūksta susitikimų su draugais, gyvo bendravimo su artimaisiais. Susitikimų su artimaisiais labiau trūksta moterims. Taip pat jos labiau pasigenda lankymosi grožio salonuose. Jaunimas labiau pasiilgsta kavinių, teatrų, kino teatrų, prekybos centrų.

Didžioji dauguma nurodo, kad dėl karantino ir ilgesnio laiko praleidžiamo namuose su šeima jų santykiai išliko tokie patys. Tačiau 1 iš 10, turintys vaikų, nurodė, kad praleidžiant daugiau laiko santykiai su vaikais pagerėjo, 7% geriau sutaria su kartu gyvenančiu partnere / partneriu. Tik nedidelė gyventojų dalis nurodo, kad santykiai šeimoje šiuo laikotarpiu pablogėjo.

Tikėtina, kad ilgesnė izoliacija žmones pastūmės į sėslesnį ir kiek labiau žalingą gyvenimo būdą. Šiuo metu žmonės daugiau užkandžiauja, mažiau juda, kiek daugiau rūko ir vartoja alkoholį. Tikėtino demografinio sprogimo kol kas nematyti – žmonės seksu užsiima panašiai kaip ir prieš karantiną.

Velykas švęs, tik kiek kitaip

Beveik 60% gyventojų teigia, jog yra nusiteikę ir karantino metu švęsti Šv. Velykas. 14% respondentų mano, kad šios šventės šiemet gali tekti nešvęsti. Bene ketvirtadalis gyventojų dar nespėjo apie tai susimąstyti.

72% ketinančių švęsti Šv. Velykas darys tai tik su žmonėmis, su kuriais gyvena kartu. 21% teigė, jog gamins mažiau patiekalų. 18% ketina per šventę su artimaisiais bendrauti internetu, o panašiai tiek pat ketina ir vykti į svečius (14%).

Apsiperka rečiau, bet gausiau

Karantino laikotarpiu gyventojai pradėjo rečiau pirkti fizinėse maisto prekių parduotuvėse, tačiau ne visas srautas persikėlė į internetines maisto parduotuves (galimai dėl riboto pastarųjų pajėgumo). Tikėtina, kad gyventojai perka rečiau, bet didesniais kiekiais. Vizitai į internetines ne maisto parduotuves irgi paretėjo. Tikėtina, dėl jaučiamo finansinio nesaugumo. Ypač retai į fizines maisto parduotuves pradėjo eiti moterys, apsipirkimas karantino laikotarpiu paliekamas šeimos vyrams.

Pusė Lietuvos gyventojų teigia, kad ir šiuo metu randa parduotuvėse visas norimas prekes. Visgi kitai pusei apklaustųjų surasti reikiamus prekių ženklus sekasi prasčiau. Dažniau norimų prekių neranda jaunimas iki 24 metų amžiaus.

Tyrimą atliko „KOG Institutas“, š.m. vasario 26 – kovo 1 ir kovo 20 – 24 dienomis. Kiekvienoje tyrimo bangoje internetu apklausta po 500 respondentų.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

> 2020-03-28 21:39       2020-03-29 15:34

tai ko lauki, juliau Milaiti, rašyk skundą felčeriui, kopiją – majorui.

Dzeikas       2020-03-28 21:39

TomasJui:
Sanitarams i snuki reikia duot - vel tramdomuosius nedariso, pacientas istruko ir pasieke klaviatura.

vanda       2020-03-28 21:29

beje si eksperte svepluoja?

Kis       2020-03-28 21:26

jeigu sedbaraite to Sedbaro dukte,tada ji tik ir tinka KOG(neje kas tas yra?) vadovauti:((((((((((

T0mas J.       2020-03-28 18:15

Nėra prasmės spėlioti, kada pandemija baigsis, kol nesinaikintos virusus kuriančios globalistų biolaboratorijos visame pasaulyje. Nes bet kurią dieną gali būti paskleistas NAUJAS virusas. Ramūs būtume tik pačius globalistus MILIJARDIERIUS sunaikinę - JIE yra blogis. 

cont.ws/uploads/pic/2020/3/1Биолаборатории Пентагона (2).png
koment.lt/?q=node/911

Visus mirusius tirs - o gal turėjo virusą? Kad tik daugiau, bus didesnė panika! O po savaitės net netyrę mirusius priskirs prie viruso aukų - kad tik daugiau būtų.
Tik taip bandys pateisinti ekonomikos stabdymą ir krizės kūrimą.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.