Šeimos politika, Teisėkūros iniciatyvos, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Kaip Civilinis kodeksas turėtų reguliuoti bendro gyvenimo santykius – „partneryste“ ar „susitarimu dėl bendro gyvenimo“?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 25 d. 19:27

4     

    

Kaip Civilinis kodeksas turėtų reguliuoti bendro gyvenimo santykius – „partneryste“ ar „susitarimu dėl bendro gyvenimo“?

Dalijamės Laisvos visuomenės instituto parengta informacija apie tai, kuo skiriasi šią savaitę Seime užregistruoti du siūlymai, kaip Civilinis kodeksas turėtų spręsti kartu gyvenantiems asmenims kylančias praktines problemas: paveldėjimo, informacijos ligos atveju, turto dalybų, būsto nuomos ir pan.

Liberalų sąjūdžio atstovai šią savaitę pristatė Civilinio kodekso pataisas, kurios įteisintų vyro ir moters bei tos pačios lyties asmenų partnerystę. Tokia partnerystė teisine prasme būtų lygiavertė santuokinei vyro ir moters šeimai ir padėtų pagrindus vienalyčių santuokų įteisinimui. Liberalų pataisos partnerystę fiksuotų užregistravus ją pas notarą arba partneriams kartu pragyvenus ilgiau kaip metus. Dėl tokio reguliavimo partneriais taptų ir to nenorintys, tačiau ilgiau nei metus kartu gyvenantys asmenys (kartu butą nuomojantys studentai, draugai, giminaičiai, šeimos kurti nenorinčios poros, t.t.).

Vakar Seime buvo užregistruotos ir Civilinio kodekso pataisos, kurios numato atskirą sutarties rūšį – susitarimą dėl bendro gyvenimo (Susitarimas). Jį galėtų sudaryti kartu gyvenantys asmenys, kurie nesiekia ar negali sukurti šeimos. Šių pataisų tikslas – išspręsti kartu gyvenantiems asmenims kylančias praktines problemas: paveldėjimo, informacijos ligos atveju, turto dalybų, būsto nuomos ir pan.

Kuo ypatingas susitarimas dėl bendro gyvenimo?

- Susitarimas dėl bendro gyvenimo gali būti sudaromas žodžiu, raštu ir notarine forma.
- Susitarimą gali sudaryti veiksnūs pilnamečiai asmenys, daugiau jokie reikalavimai nekeliami, todėl juo galėtų pasinaudoti ne tik nesusituokusios poros, bet ir kiti asmenys, kurie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį.
- Pataisos akcentuoja galimybę suteikti teisę bendrai gyvenančiam asmeniui susipažinti su paciento sveikatos informacija bei atstovauti, priimant sprendimus dėl paciento sveikatos priežiūros.
- Paveldimo turto mokesčio lengvatos galėtų būti taikomos paveldėtam turtui, kuris būtų kurtas bendromis jėgomis esant asmenų susitarimui dėl bendro gyvenimo.

Pataisų nauda

- Pataisos bendro gyvenimo santykius reguliuoja per jungtinės veiklos, o ne per šeimos institutą, todėl jomis būtų apsaugota prigimtinės šeimos samprata. Kitais žodžiais, susitarimas dėl bendro gyvenimo neprilygtų išskirtiniam susituokusių vyro ir moters bei jų vaikų santykiui.
- Pataisos per prievartą nelaikytų šeima asmenų, kurie gyvena kartu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nedeklaruoja siekio sukurti šeimos santykių ir neturi bendrų vaikų.
- Pataisos atlieptų poreikį sureguliuoti gyvenimo kartu reiškinį ir apsaugoti asmenų teises ir interesus, padėtų išvengti neigiamų padarinių nutraukus bendrą gyvenimą.
- Kodėl svarbu priimti susitarimą dėl bendro gyvenimo, o ne partnerystę?

Partnerystės įteisinimas sukuria pagrindą santuokos sampratos pakeitimui, į ją įtraukiant vienos lyties porų santuokas. Beveik visose valstybėse, kurios įteisino vienalyčių porų santuoką, prieš tai buvo įteisinta partnerystė. Vidutiniškai nuo partnerystės įteisinimo iki santuokos sampratos pakeitimo valstybėse praėjo 8-9 metai. Daugiau informacijos apie šias tendencijas galite rasti ČIA.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudenciją partnerystė įtvirtina šeimos teisinius santykius, partneriai yra laikomi šeimos nariais. Atsižvelgiant į ankstesnius šio teismo sprendimus, neabejotina, kad Lietuvos sprendimas įteisinti partnerystę tik tarp skirtingos lyties asmenų būtų pripažintas prieštaraujančiu Europos žmogaus teisių konvencijai ir Lietuva privalėtų įstatymais šeimos statusą suteikti ir tos pačios lyties asmenų poroms. Tai reikštų, kad valstybė vienodai vertintų ir remtų tos pačios lyties porų privatų gyvenimą ir vaikus auginančių moters bei vyro šeimą. Todėl santuokinės vyro ir moters šeimos modelis negalėtų būti skatinamas kaip vertingas pasirinkimas, pavyzdžiui, švietimo sistemoje, pirmo būsto įsigijimo paramos programose, finansuojant pagalbinį apvaisinimą.

Lietuvos teisinė sistema leidžia šeimą sukurti visiems, atitinkantiems tokias santuokos sudarymo sąlygas kaip lyčių skirtingumas, veiksnumas, santuokinis amžius, monogamija ir draudimas tuoktis artimiems giminaičiams. Todėl nėra pateisinamos priežasties, kodėl šalia santuokos valstybėje turėtų egzistuoti alternatyvi šeimos sukūrimo forma (partnerystė).

Stambulo konvencija – vis dar politikų darbotvarkėje

Kovo mėnesio komentare informavome Jus apie Vyriausybės ketinimus ratifikuoti Stambulo konvenciją. Ji ratifikavusias valstybes įpareigoja kovai su smurtu prieš moteris bei reikalauja valstybes teisiškai pripažinti „socialinę lytį“ ir į ugdymo programas įtraukti medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“, apimančius homoseksualumą, biseksualumą, transeksualumą ir t.t.

LVI nuomone, siekis kovoti su smurtu prieš moteris yra pagirtinas ir turėtų būti visokeriopai remiamas. Vis dėlto pasirinktos priemonės neturėtų kelti grėsmės Lietuvos teisinės sistemos stabilumui ar įvesti mūsų Konstitucijai prieštaraujančių teisinių sąvokų. Deja, Stambulo konvencija tą ir daro, o naujų smurto prieš moteris suvaldymo priemonių, kurių nebūtų Lietuvoje, beveik nesiūlo.

Kviečiame daugiau apie tai skaityti LVI valdybos pirmininko dr. Vincento Vobolevičiaus straipsnyje „Vyriausybės abrakadabra“, Aušros Pocienės straipsnyje „Kas slypi smurto prieš moteris prevencijai skirtoje Stambulo konvencijoje“ bei pasiklausyti Žinių radijo laidos, kurioje dalyvavo LVI atstovas Vygantas Malinauskas. Taip pat dar kartą raginame išreikšti savo nuomonę ir pasirašyti peticiją, raginančią politikus neratifikuoti šios konvencijos, bei pasidalinti peticijos nuoroda su draugais.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

asd       2017-05-26 21:49

Esmė tame, kad bendro gyvenimo viešas įregistravimas bei įteisinimas valstybinėje įstaigoje yra taip pat ir bendros lovos viešas įregistravimas bei įteisinimas. Todėl toks bendro gyvenimo įregistravimas ir įteisinimas praktiškai beveik niekuo nesiskiria nuo partnerystės įregistravimo ir įteisinimo: skirtumas bus tik registracijos pavadinime ir įstaigos pavadinime, kurioje bendras gyvenimas (tuo pačiu ir bendros lovos) bus įregistruota - bet argi tai yra esminiai skirtumai!

erty       2017-05-26 19:28

“- Pataisos bendro gyvenimo santykius reguliuoja per jungtinės veiklos, o ne per šeimos institutą, todėl jomis būtų apsaugota prigimtinės šeimos samprata. Kitais žodžiais, susitarimas dėl bendro gyvenimo neprilygtų išskirtiniam susituokusių vyro ir moters bei jų vaikų santykiui.”
Esmė yra ne per kokius institutus būtų reguliuojama bendro gyvenimo santykiai, bet tokių asmenų registravimasis per valstybines įstaigas, kas taip pat reiškia ir tokių asmenų viešinimąsi bei ĮTEISINIMĄ per valstybines įstaigas, o taip pat valdžios teikiamos paslaugos tokioms poroms. Taigi tokiu būdu su valdžios pagalba bus diegiamas jausmas, kad bendras sugyvenimas (ką visi supranta taip pat ir BENDRĄ LOVĄ!) yra normalus visuomeninis reiškinys.

asilas raudonais batais       2017-05-25 23:25

Reikia paimti kokią naują pažadų partiją ir pavadinti ją Krikščioniška.
Po to parašyti Programą, o dar paskiau ištarti burtažodį- ” mutabor” ar “lydekai paliepus”.
Ir iš karto stosis tvarka ir teisingumas.
Ms ngalesim! Tvrka bus!
Gero savaitgalio.

Lietuvai labai reikia        2017-05-25 20:28

krikščionių demokratų partijos.Ji turėtų aiškius atsakymus.Tokios neturime.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.