A PHP Error was encountered

Severity: Notice

Message: Undefined property: Channel_images_model::$LOCS

Filename: models/channel_images_model.php

Line Number: 446

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /home/tiesosor/public_html/system/codeigniter/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Functions.php

Line Number: 806

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /home/tiesosor/public_html/system/codeigniter/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: core/Common.php

Line Number: 409

Kai praeitis laimina dabartį | Tiesos.lt

🌄Kai praeitis laimina dabartį

Irena Vasinauskaitė   2013 m. liepos 8 d. 20:09

0     

    

Kai praeitis laimina dabartį

Jau dvidešimt metų Lietuvos Karalienės Mortos premija įteikiama talentingiausiems mūsų valstybės vaikams. 1993 metais Lietuvos kultūros fondas įsteigė vienintelės mūsų Karalienės, istorinės asmenybės, premiją, kuria apdovanojami vaikai iki šešiolikos metų už pasiekimus įvairiose meno srityse. Per visą savo gyvavimo istoriją šis apdovanojimas iškentė kritikos priepuolius, gyvavimo vietos kaitas, sarkastiškas oponentų patyčias, kurios buvo skiriamos šio nuostabaus apdovanojimo sumanytojams, tačiau išliko ir džiugina jaunuosius Lietuvos talentus, jų tėvus bei mokytojus.

„Karalienė Morta buvo žymi asmenybė ir viena pirmųjų moterų, žinomų Lietuvos istorijoje. Nors tryliktojo šimtmečio šaltiniai yra labai skurdūs, Mindaugienė juose iškeliama kaip energinga savo vyro bendradarbė ir kartais jo patarėja.

Remiantis tikromis ir šaltiniuose kartojamomis žiniomis, Mortos padėtis Didžiojo Kunigaikščio, vėliau Karaliaus, Mindaugo pilyje buvo labai reikšminga. Apskritai to laiko lietuvės – moters – visuomeninė būklė nebuvo žemesnė negu vyro. […] Karalienė Morta mokėjo garbingai eiti šeimininkės pareigas valdovo pilyje. Tą net pabrėžia vokietis, eiliuotosios Livonijos kronikos autorius“, – rašo dr. V.Daugirdaitė-Sruogienė. Vadinasi, ir šios premijos sumanytojai – LKF valdybos pirmininkas Hubertas Smilgys, „Saulės deltos“ leidybos vadovė Jadvyga Kauneckienė ir visi 70 Karalienės Mortos premijos laureatų bei 56 diplomantai amžiams įsipareigojo darbais garsinti Lietuvos valstybę.

2013 metais buvo inauguruoti 5 nauji laureatai ir 3 diplomantai. Akordeonistė Akvilė Volbergaitė (Kauno M. Petrausko muzikos mokykla; mokytoja – Diana Medekšaitė-Balčiūnienė), pianistė Emilija Šukytė (Klaipėdos J.Karoso muzikos mokykla; mokytoja – Vaiva Purlytė], voltornininkas Daugirdas Kulvičius (Vilniaus B.Jonušo muzikos mokykla; mokytojas – Vilimantas Vitartas) pelnė garbingus diplomantų vardus. Už nuoširdų darbą, talento puoselėjimą laureatais paskelbti smuikininkė Gintė Grigaitytė (Šiaulių S.Sondeckio menų mokykla; mokytoja – Nijolė Prascevičienė), pianistas Benediktas Bartulis (Kauno J.Naujalio muzikos mokykla; mokytoja – Birutė Kumpikienė), akordeonistas Daumantas Stundžia (Pabradės meno mokykla; mokytoja – Žana Gumenaja), klarnetistas Stasys Makštutis (Kauno J.Naujalio muzikos gimnazija; mokytojas – Vitalis Žemaitis), smuikininkė Ugnė Liepa Žuklytė (Vilniaus M.K. Čiurlionio menų mokykla; mokytoja – Vaiva Vaškevičiūtė).

Šiemetinės Karalienės Mortos nominacijos buvo teikiamos Gedimino pilies bokšto menėje. Talentingus vaikus sveikino premijos sumanytojai dr. Romas Batūra, maestro Saulius Sondeckis, LR Seimo narys Vitalijus Gailius, naujieji mecenatai Ramūnas Karbauskis, Gintaras Karalevičius, Justinas Sartauskas, dr. Darius Kuolys, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir kiti garbūs Lietuvos žmonės. Lietuvos Kultūros fondo valdybos pirmininkas Hubertas Smilgys dėkojo nuolatiniams Karalienės Mortos nominacijos rėmėjams Šiaulių savivaldybei ir LR Kultūros ministerijai, pasidžiaugė, kad jubiliejiniais Sąjūdžio metais rėmėjais tapo Lietuvos Sąjūdžio pirmeiviai Angonita Rupšytė bei Darius Kuolys. Beje, pastarasis, kai tvankioje bokšto menės salėje nualpo Vilniaus miesto senosios muzikos ir šokio teatro „Puelli Vilnensis“ (vadovė – Giedrė Strikulienė) šokėja, kartu su mediku G.Karalevičiumi labai operatyviai suteikė pagalbą mergaitei ir po penketo minučių ši jau šoko senovinius rūmų šokius drauge su kitais vaikais.

Puikus jauniesiems Lietuvos talentams skirtas renginys išaugo ir reikalauja didesnių erdvių, nes Gedimino pilies bokšto menė vos talpino dalyvius – organizatorius bei nominantus lydinčius pedagogus, tėvelius, senelius, mecenatus ir kt. Karalienės Mortos premijos puoselėtojus. Todėl kituose renginiuose, kur praeities istorinės asmenybės laimins šiandienos talentus, reikėtų daugiau dėmesio skirti vaikams, pavyzdžiui, surengti laureatų ir diplomantų koncertą, o kiek mažiau – rėmėjų, globėjų ir kitų organizatorių panegirikai.

„Rėmėjų vieta prie durų. Jiems čia mažiausiai reikia liaupsių“, – pripažino ir ceremonijos mecenatė medikė Jūratė Karalevičienė.

Po renginio Sąjūdžio pirmeiviai aptarė alternatyvias Karalienės Mortos premijos rėmimo galimybes, kai po iškilmingos, tvankios bet labai jaudinančios ceremonijos talentingieji vaikai pakviečiami pasivaišinti gaiviaisiais gėrimais ar porcija ledų. Bendravimas bei pagarba jaunajam talentui galėtų neapsiriboti vien valdiška parama ir oficialumais. Kiekviena puiki ir nepakartojama tradicija kasmet gali įgauti naujų atspalvių. Tad dirbkime, dėkodami tiems, kurie sumanė ir įtvirtino Karalienės Mortos laiminimą dabarties kartoms.

Nuotraukų autorius – Gintaras Kauneckas.

Tiesos.lt

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Europos Komisija: Lietuvoje socialinė nelygybė viena didžiausių ES

Liudvikas Jakimavičius. Skambino Dočys!

Gediminas Merkys. Prezidento vizitas yra labai stiprus ir subtilus signalas teisėsaugai

Ar visuomeniniai teisėjai paskatins teismus dirbti geriau, skaidriau, teisingiau? Povilo Urbšio komentaras

Darius Kuolys. Kas nutylima, kai garsiai šaukiama apie žmogaus teisių būklę šių dienų Lietuvoje

Popiežius pakeliui iš Rumunijos: šiuo metu Europą bombarduoja ne patrankos ir bombos, o ideologijos

Diskusijų ciklas „Iš naujausios Lietuvos istorijos“ apie Lietuvos kelią į Nepriklausomybę

Rimantas Dagys. Ar jau nuolat „linksminsimės“ gėjų eitynėse?

Kun. Juan-Carlos Iscara. Humanistinis pacifizmas

Roberto de Mattei. EP rinkimai „didžiojo pakeitimo“ strategijos šviesoje

Gediminas Merkys. Apie rezonansinį įvykį, arba Kas nutiko mūsų prokurorams?

Kęstutis Girnius. Gabrielius Landsbergis turi atsistatydinti

Gitanas Nausėda. Visi žmonės turi teises

Dykumos tėvai. Kaip apibūdinti tėvystę ir jos praktikavimą?

Algirdas Endriukaitis. Gal nevėlu prašyti atleidimo už tokį savo prigimimą?

Rasa Baločkaitė. Jurbarkas

Algimantas Rusteika. Apie tvarką ir teisingumą

Geroji Naujiena: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vladimiras Putinas „susiformavo“ Vokietijoje

Povilas Gylys. Įsisteigė dar viena individualistine filosofija besivadovaujanti partija

Darius Kuolys. Citatos (ii)

Rasa Čepaitienė. Kolonizuota valstybė? Lietuvos politinės ekonomijos bruožai (II)

Vidmantas Valiušaitis. Ką gi, turim prezidentą. Koks pozityvas?

Algimantas Rusteika. Apie orumą ir ne apie tai

Audrius Bačiulis. Kuo skiriasi patyręs politikos vilkas nuo kofeininio savimylos

Vytautas Rubavičius. Virš Lietuvos pakibo „tuščio lapo“ politika

Vytautas Radžvilas. Padėkos žodis

Rasa Čepaitienė. L

Arvydas Šliogeris. Ekrano valdoma parazitų civilizacija

Ramūnas Aušrotas. Apie Radžvilo komiteto rezultatus ir perspektyvą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.