Geopolitika, Europa

Ką rinksis Vokietija: savo gerovę ar bendrą Europos saugumą?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 2 d. 0:14

3     

    

Ką rinksis Vokietija: savo gerovę ar bendrą Europos saugumą?

Sprendžiant iš BNS (skaityti, pvz., ČIA) pacituotų Estijoje viešinčio Vokietijos užsienio reikalų ministro Sigmaro Gabrielio pasisakymų bendroje su Estijos užsienio reikalų ministru Svenu Mikseriu spaudos konferencijoje Vokietija nenusiteikusi didinti savo išlaidų gynybai.

Oficiali versija, ministro išsakyta ir kovo 1 dieną Taline: „Europos saugumas – tai ne nupirkti tankai ir kita įranga, tai – architektūra, diplomatija, darbas daugeliu frontų“. Be to, „Vokietijos išlaidų gynybai padidinimas iki 2 proc. BVP gali sukelti nepatogumų kaimyninėms valstybėms“.

Ką S. Gabrielis galėjo turėti omeny, kalbėdamas apie „nepatogumus kaimynėms“, tarsi aiškėja iš kitos jo citatos: „Privalome pagalvoti, ar tinka Europai tokia Vokietija, kuri į ginkluotę investuoja 60 mlrd. eurų: tiek bus, jeigu bus pasiektas 2 proc. tikslas. Tai reikš tokią karinę persvarą Europoje, kokią, mano nuomone, mūsų kaimynai nebūtinai nori pamatyti“.

Deja, pateiktų citatų nepakakanka, kad būtų galima suprasti, kodėl Vokietijos diplomatijos vadovas mano, jog kaimynai geriau nori matyti, kaip NATO silpsta, o karinę persvarą įgyja šalis, kuri nejaučia jokių  skrupulų, Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovo S.Mikserio žodžiais tariant, nei kišdamasi „į kitų valstybių rinkimų kampanijas ir vidaus reikalus“, nei naudodama „karinę jėgą savo politinėms ambicijoms įgyvendinti“.

Spaudos konferencijoje kalbėjęs Estijos užsienio reikalų ministras S.Mikseris buvo įsitikinęs, jog reikia vykdyti priimtus susitarimus: „Kadangi Rusijos vadovybė vis dėlto nėra neracionali, jos elgesį galima sulaikyti“.

Beje, Estijos išlaidos gynybai atitinka Aljanso rekomenduojamus kriterijus – 2 proc. nuo BVP. Tokių savo įsipareigojimus Aljansui vykdančių šalių yra nedaug. Šio susitarimo nevykdo ir Vokietijoje.

Kanclerei Angelai Merkel pareiškus, kad šalis privalo didinti išlaidas gynybai ir pagaliau pradėti vykdyti įsipareigojimus NATO, diskusijos, ar išties šalis turi atsisakyti pacifistinės politikos, tapo dar aštresnės. Koalicijos partneriai socialdemokratai įsitikinę, jog lėšas reikėtų skirti nekarinėms saugumo užtikrinimo priemonėms.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas       2017-03-2 18:01

Bildereberegietei Merkel visai nerūpi nei Vokietija, nei Europos saugumas, nes Bilderbergas supranta saugumą “trupučiuką” savaip.

E951       2017-03-2 9:28

o tuo tarpu: “Vokietijos vyriausybė visą šešių milijardų eurų 2016 metų biudžeto perteklių paskirs migrantų reikmėms po to, kai partijos nesugebėjo sutarti, kur kitur jį panaudoti.

Kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga siūlė perteklių panaudoti skoloms apmokėti, tuo tarpu Socialdemokratai siūlė jį išleisti skaitmeninės infrastruktūros projektams. Nepavykus pasiekti sutarimo, pinigus nuspręsta panaudoti su migrantais susijusiems projektams.”

Ką rinksi Vokiettiją-       2017-03-2 8:04

krikščionybę ar lengvus kelius…“Du keliai.Įeikite pro anksštus vartus,nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį...Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą...”(Mt 7,3)


Rekomenduojame

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Irena Vasinauskaitė. Laimėjęs daugumą Artūro Visocko komitetas savivaliauja

Algimantas Jankauskas. Romualdo Ozolo valstybės idėja

Vytautas Radžvilas. Neužmirštuolės ir Vyčio sambūvis – pusiaukelė į Valstybės simbolių panaikinimą

Geroji Naujiena: Palaiminti išvydę Tavąją Šviesą

Valdas Vasiliauskas. Lietuvos politikos Jobas

Britai švenčia

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.