Geopolitika, Europa

Ką rinksis Vokietija: savo gerovę ar bendrą Europos saugumą?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 2 d. 0:14

3     

    

Ką rinksis Vokietija: savo gerovę ar bendrą Europos saugumą?

Sprendžiant iš BNS (skaityti, pvz., ČIA) pacituotų Estijoje viešinčio Vokietijos užsienio reikalų ministro Sigmaro Gabrielio pasisakymų bendroje su Estijos užsienio reikalų ministru Svenu Mikseriu spaudos konferencijoje Vokietija nenusiteikusi didinti savo išlaidų gynybai.

Oficiali versija, ministro išsakyta ir kovo 1 dieną Taline: „Europos saugumas – tai ne nupirkti tankai ir kita įranga, tai – architektūra, diplomatija, darbas daugeliu frontų“. Be to, „Vokietijos išlaidų gynybai padidinimas iki 2 proc. BVP gali sukelti nepatogumų kaimyninėms valstybėms“.

Ką S. Gabrielis galėjo turėti omeny, kalbėdamas apie „nepatogumus kaimynėms“, tarsi aiškėja iš kitos jo citatos: „Privalome pagalvoti, ar tinka Europai tokia Vokietija, kuri į ginkluotę investuoja 60 mlrd. eurų: tiek bus, jeigu bus pasiektas 2 proc. tikslas. Tai reikš tokią karinę persvarą Europoje, kokią, mano nuomone, mūsų kaimynai nebūtinai nori pamatyti“.

Deja, pateiktų citatų nepakakanka, kad būtų galima suprasti, kodėl Vokietijos diplomatijos vadovas mano, jog kaimynai geriau nori matyti, kaip NATO silpsta, o karinę persvarą įgyja šalis, kuri nejaučia jokių  skrupulų, Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovo S.Mikserio žodžiais tariant, nei kišdamasi „į kitų valstybių rinkimų kampanijas ir vidaus reikalus“, nei naudodama „karinę jėgą savo politinėms ambicijoms įgyvendinti“.

Spaudos konferencijoje kalbėjęs Estijos užsienio reikalų ministras S.Mikseris buvo įsitikinęs, jog reikia vykdyti priimtus susitarimus: „Kadangi Rusijos vadovybė vis dėlto nėra neracionali, jos elgesį galima sulaikyti“.

Beje, Estijos išlaidos gynybai atitinka Aljanso rekomenduojamus kriterijus – 2 proc. nuo BVP. Tokių savo įsipareigojimus Aljansui vykdančių šalių yra nedaug. Šio susitarimo nevykdo ir Vokietijoje.

Kanclerei Angelai Merkel pareiškus, kad šalis privalo didinti išlaidas gynybai ir pagaliau pradėti vykdyti įsipareigojimus NATO, diskusijos, ar išties šalis turi atsisakyti pacifistinės politikos, tapo dar aštresnės. Koalicijos partneriai socialdemokratai įsitikinę, jog lėšas reikėtų skirti nekarinėms saugumo užtikrinimo priemonėms.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas       2017-03-2 18:01

Bildereberegietei Merkel visai nerūpi nei Vokietija, nei Europos saugumas, nes Bilderbergas supranta saugumą “trupučiuką” savaip.

E951       2017-03-2 9:28

o tuo tarpu: “Vokietijos vyriausybė visą šešių milijardų eurų 2016 metų biudžeto perteklių paskirs migrantų reikmėms po to, kai partijos nesugebėjo sutarti, kur kitur jį panaudoti.

Kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga siūlė perteklių panaudoti skoloms apmokėti, tuo tarpu Socialdemokratai siūlė jį išleisti skaitmeninės infrastruktūros projektams. Nepavykus pasiekti sutarimo, pinigus nuspręsta panaudoti su migrantais susijusiems projektams.”

Ką rinksi Vokiettiją-       2017-03-2 8:04

krikščionybę ar lengvus kelius…“Du keliai.Įeikite pro anksštus vartus,nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį...Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą...”(Mt 7,3)


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Vidas Rachlevičius. ES eksportuoja tai, ko britai visai nepageidauja

Gintaras Furmanavičius. Nemira Pumprickaitė įgarsino LRT svajones

Ramūnas Aušrotas. Visuomenė turi žinoti, kokia yra Lietuvos švietimo tarybos narių pozicija

Algimantas Rusteika. Iš duobagyvių gyvenimo

Liudvikas Jakimavičius. Revoliucija kaip žaidimas

Neringa Venckienė. L. Stankūnaitės advokatė Grubliauskienė jau aiškina, kad Deimantė kalba su akcentu

Ramūnas Aušrotas. Ar vienaragis priklauso gėjams?

Arvydas Anušauskas. Demonstratyvus Kremliaus noras susitapatinti su okupantais

Geroji Naujiena: „Meilė – įstatymo pilnatvė“

Neringa Venckienė. Deimantės negalima apklausti teisme, nes ji ... nebekalba lietuviškai?

Vytautas Sinica. Tylėti būtų gėda patiems prieš save

Povilas Gylys. Po rinkimų nors ir tvanas?

Andrius Švarplys. Čia ir dedam tašką kalboms apie VDU bendruomenę?

„Nacionalinis susivienijimas“ pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai

Algimantas Rusteika. Prasideda sisteminis Nacionalinio susivienijimo puolimas

Sukurta LGGRT centro konsultacinė ekspertų komisija

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Skųsime viską ir visus? Nuo kaukių iki šeimos ir vaiko teisių

Buvusios Suomijos ministrės žodžio laisvės byla: „Bauginimais neprivers manęs slėpti tikėjimo“

Algimantas Rusteika. Naujienos iš „demokratijos“ frontų

Andrius Švarplys. Uždaviau tris klausimus kandidatei į VDU rektoriaus postą prof. Mildai Ališauskienei

Apšmeižtą LGGRTC patarėją ginti stojo patriotinės organizacijos

Algimantas Rusteika. Sunki lyderystės našta (drama)

Agnė Širinskienė: „Nesinorėtų įtarti, kad mūsų specialiosios tarnybos užsiima ne ikiteisminiu tyrimu, o politikavimu“

Stambulo Konvencija: Trojos arklys?

Geroji Naujiena: Jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus

Išskirtinis Neringos Venckienės interviu Vytautui Matulevičiui (OpTV)

Gal jau bundame? Darius Trečiakauskas (Nacionalinis susivienijimas): Rinkimai gali tapti nauja galimybe esminiams pokyčiams valstybėje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.