Aplinkosaugos politika, Geopolitika

Ką Lietuva sugebėjo padaryti dėl Astravo atominės grėsmės: ar liko tik planas B?

Tiesos.lt siūlo   2016 m. gegužės 26 d. 22:35

3     

    

Ką Lietuva sugebėjo padaryti dėl Astravo atominės grėsmės: ar liko tik planas B?

„Alfa“ savaitė“

Mokslininkai įspėja, kad, įvykus avarijai Astravo atominėje elektrinėje, kurią su Rusijos pagalba stato autoritarinis Baltarusijos režimas, Vilniui ir jo priemiesčiams iškiltų pati didžiausia grėsmė. Politikai rodo pirštais vieni į kitus dėl nestabdomų statybų, o ši grėsmė taip ir neiškelta į Europos Sąjungos politikos lygmenį.

Seimas priėmė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos inicijuotą rezoliuciją, kurioje įvardyta, kad vos už keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė nesaugi. Taip pat įvardyta, kad iš tokios elektrinės nebus perkama elektra, nebus leidžiama naudotis Lietuvoje esančia elektros sistema ir rezerviniais Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pajėgumais.

„Tai iš tikrųjų keičia visą ekonominę šio projekto logiką, nes (Baltarusijos prezidentas – Alfa.lt) A. Lukašenka viešai yra sakęs ir patys statytojai sakė, kad, pradėdami statyti elektrinę, planavo ir pardavinėti elektrą tiek Lietuvos, tiek Baltijos rinkoje, t. y. gauti pajamas tvirta valiuta. Antra, jie planavo, kad galės naudotis ta Lietuvos elektros sistema. Lietuvai būnant jungtinėje Brelo žiedo sistemoje, ir kai mes pasakome, kad neleisim naudotis ta sistema, tai reiškia, kad, norint paleisti elektrinę be Lietuvos, elektrinės statytojams reikės labai daug investuoti pačioje Baltarusijoje“, – sakė Seimo opozicijos lyderis, konservatorius Andrius Kubilius.

Balsys: parašai prieš Astravą – konservatorių rinkimų triukas

Vis dėlto Seimo narys Linas Balsys sako, kad visa tai daroma gerokai pavėluotai.

„Konservatorių renkami parašai, kaip pilietinę iniciatyvą turbūt galima vertinti teigiamai, tačiau aišku, kad akivaizdu – tai rinkiminis triukas konservatoriams norint rasti temą, dėl kurios galėtų rinkti parašus. Labai gaila, kad konservatoriai nerinko parašų, kai buvo valdžioje premjeras Andrius Kubilius. Ir 2010–2012 metais, kai ypač reikėjo Lietuvos valstybinio požiūrio ir griežto tono, tai to tono nebuvo nei iš prezidentės Dalios Grybauskaitės, nei iš premjero Andriaus Kubiliaus. Tuometė valdžia, prezidentės ir premjero A. Kubiliaus, gesino ir slopino visą informaciją tiek apie Astravo atominės elektrinės eigą ir statybas, tiek apie Visagino projektą“, – priminė Seimo narys L. Balsys.

Ar ES suvokia grėsmę?

Pasak parlamentaro L. Balsio, Astravo atominės elektrinės problemą spręsti reikia pasitelkiant Europos Sąjungą, o tai daroma vangiai.

„Seimo rezoliucija yra politinis signalas, bet reikia aktyvesnių veiksmų. Aš jų pasigendu iš prezidentės pusės, nes ji yra vienintelis žmogus, kuri važiuoja į Briuselį, į ES Vadovų Tarybos posėdžius, ten šitą galėtų tiesiai pasakyti Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, Prancūzijos prezidentui F. Hollande’ui, Britanijos premjerui D. Cameronui ir kitiems lyderiams, kas čia vyksta. Nes man, bendraujant su Vakarų Europos parlamentarais, susidaro įspūdis, kad žmonės ten nežino, jog yra toks Astravas, kad jis pavojingas ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai, ypač Centrinei Europai. Šito žinojimo trūksta ir tą žinojimą galėtų ir privalėtų skleisti šalies vadovė, įtikindama, kad šitas klausimas atsidurtų ant ES Vadovų Tarybos stalo ir jų darbotvarkėje“, – sakė Seimo narys L. Balsys.

Europos Parlamento narys Antanas Guoga teigė, kad Europos Sąjunga vargu ar gali padaryti įtaką Baltarusijos ketinimams statyti ar nestatyti atominės elektrinės.

„Tikrai visi bando, visi daro, kas įmanoma, deja, Europa negali kištis į Baltarusijos reikalus, mes neturim tiek svertų, kad galėtume kažką realiai padaryti, galim protestuoti, teikti pažymas, bet sustabdyt pačių statybų neturim instrumentų. Išskyrus derybas ir geranoriškumą, gal reikėtų vykti pas Baltarusijos prezidentą, diskutuoti“, – sakė Europos Parlamento narys A. Guoga.

Ministras nejaučia Briuselio palaikymo

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas tikino, kad su Europos aukštais pareigūnais kalba, tačiau kol kas iš to maža naudos.

„Buvau susitikęs su Europos Komisijos aplinkos komisaru ponu Canete, jis, be abejo, žino tą problemą, na, šiek tiek, sakyčiau, vengė šios temos. Prisiminus, kaip mes buvom spaudžiami uždaryti Ignalinos AE, tai kolegų europiečių toks, nesakysiu, kad abejingumas ar atsainumas, bet tam tikras toks šaltumas keistokas. Tie patys švedai, kurie patys čia dalyvavo ir jų technologijos buvo diegiamos prie Ignalinos, buvo įsitikinta, kad reaktoriai saugūs, bet vis tiek buvome spaudžiami uždaryti. Dabar naujas reaktorius irgi nepatikrintas, buvo incidentų Peterburge analogiškoje jėgainėje, tai man toks kolegų europiečių ramumas kelia tam tikrų dvejonių“, – sakė aplinkos ministras K. Trečiokas.

Buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas neneigė, kad būtina stengtis sustabdyti Astravo atominės elektrinės statybas, tačiau, anot jo, reikia jau galvoti ir apie atsarginį planą.

„Manau, kad mus domina mūsų saugumas, ir jei Lietuva sugebėtų sutelkti koaliciją Europos Sąjungoje ir įtikintų Briuselį investuoti į Astravo AE saugumo didinimą, tai būtų planas B, tai būtų tas variantas, kada, mano akimis žiūrint, jis tikimesnis, nes aš nežinau, ar mes pasieksim, kad Astravo AE būtų uždaryta. Na, jei nepasieksim to, tai pasiekim, kad ji būtų saugesnė“, – sakė buvęs užsienio reikalų ministras P. Vaitiekūnas.

Mokslininkai: avarija Astrave – didžiausia grėsmė Vilniui

Fizikai sako, kad Astravo atominėje elektrinėje atsitikus didelei nelaimei Vilnius ir jo priemiesčiai patenka į pačią pavojingiausią zoną.

„Įvykus tokiai sunkiai avarijai, yra loterija, kam pasiseks, o kam ne, tačiau matėte iš Černobylio avarijos, kad, pavyzdžiui, tikėtis, kad esame į Vakarus nuo elektrinės, o vyrauja Vakarų vėjai ir nepateksime į tą zoną, labai naivu, tikimybė keičiasi labai nedaug“, – sakė Fizinių ir technologijos mokslų centro branduolinių tyrimų mokslininkas Laurynas Juodis.

„Jeigu kokia avarija, tai mūsų Nemuno baseinas glaudžiai susijęs, nes Neries vandeniu bus aušinama, tai tarša gali pasiekti Lietuvą paros laikotarpiu, Vilnių – 10–12 valandų laikotarpiu, Vilniaus artezinio vandens šaltiniai yra dargi arčiau Baltarusijos, ten gali būti poveikis, aš nenoriu piešti ir gąsdinti ko nors, bet viskas turi būti numatyta ir eliminuota, bet kokia rizika, vis tiek tai yra padidinto pavojingumo objektas“, – sakė aplinkos ministras K. Trečiokas.

Dėl Astravo atominės elektrinės birželio pabaigoje turėtų įvykti Lietuvos ir Baltarusijos ekspertų susitikimas.

alfa.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

vatnikui       2016-05-28 1:29

Pirmiause reikia suvokti,kas butu jeigu Rusijos nebutu,ka neseki ,kas sviete dedasi.Galvoji,kag skaniai valgai tarnaudamas blogiui,tai esi ismincius,kai uzvez afrika I Lietuva elektriniu naikintojai,tai iskris ir saldainiai,is greblu prisiciulbesit,jus,ant savo galvos gudrociai.Rusija pleciasi sakai,ne is gero tas vyksta priversti,ta daryti.Kiti komtinentus nujuokino ir ka atsakysi i tai.

Vatnikui !!!       2016-05-27 19:59

Smetonos vyriausybė n4r4sii6 kailio, bandydama įsiteikti sovietų Rusijai ir kas iš to išėjo? Rusija grobia svetimas žemes ne todėl kad jų gyventojai negražiai apie Rusiją kalba, o todėl, kad per visą savo istoriją Rusiją siekė grobti, plėšti ir plėstis.

!!!       2016-05-27 18:51

Nereikejo uzdaryti Ignalinos elektrine ir pasirinkti politika,kaip batka dare.Dabar nuo pirmos dienos kabutese laisvos Lietuvos varsto spygomis I rytus ligoniai,tai ka,jus norit.Galbut Baltarusija isvis nebutu staciusi,tos elektrines.Reikia bendrauti graziai,kaip broliams su rytais.Rekia I kita puse nusisuke uz tukstanciu kilometru,kad juos gelbos spyga jums ,o ne gelbes,mus niokos tol,kol pavirsim I nieka!!!

Rekomenduojame

Lenkija naikina PVM mokesčius maistui, mažina mokesčius degalams, dėl kylančių kainų kaltina Rusiją ir Europos Sąjungą

Prof. Jonas Jasaitis. Pradėjome naujuosius. Absurdų ar žmonijos naikinimo laikmetis?

Italijos vyskupas uždraudė neskiepytiems kunigams dalyti Komuniją

Nacionalinis susivienijimas. Sausio 13-oji primena: metas atkurti Lietuvos valstybę

Pfizer pirmojo asmens išpažintys: ketvirta dozė, o po to 10 metų vakcinų

Edvardas Čiuldė. Kodėl mums nereikėtų persiimti vadinamojo progresyvizmo marazmų pamėgdžiojimu?

Seimas žengė žingsnį link Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso pažeminimo

Už balos. Svarbiausi klausimai 2022 metais

Audrius Bačiulis. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu „Vilmorus“ paklausė apie užsienio politiką

Aleksandras Nemunaitis. Sužinome, kad Vilniuje gali dingti centrinis šildymas

Eugenijus Jovaiša. Nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba

Ispanija sekuliarizuoja Jėzaus gimimą

Diskusija: ar visiems nebus geriau be savarankiškumo, vardan saugumo ir materialinės gerovės

Eric Zemmour: LGBT vaikams plauna smegenis mokyklose

Gėjų sekso scena ant Atėnų Akropolio įžiebė pasipiktinimo audrą Graikijoje

Prof. dr. Ignas Vėgėlė. Ar pakaks Prezidentui valios ir ryžto?

Nacionalinis susivienijimas. Pareiškimas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių asmens dokumentuose

Robertas Malone apgaudinėja cenzorius: tai, ką mRNR technologijos kūrėjas pasakė interviu po to, kai jį išmetė iš Twitter, užgniaužia kvapą

Gintaras Songaila. Laisvės gynėjų dienos proga – šokis ant Lietuvos Konstitucijos kapo?

Bosnija tampa pirmąja Europos šalimi be Covid’o pasų. Mirnes Ajanović nugalėjo Bosnijos federacinę vyriausybę

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Dėl lietuvių kalbos ir jos raidyno išdavystės

Ramūnas Aušrotas. Stambulo konvencija grįžta

Alvydas Butkus. Vienu šūviu du zuikiai? Tik kas tas šaulys?

Pensilvanijos universiteto translytis pralaimėjo plaukimo varžybas translytei iš Jeilio

Vytautas Sinica. Atkreipkim dėmesį, kokį sektorių sužlugdys konservatorių „vertybinė” politika

Prancūzijos parlamente – aršūs debatai dėl vakcinų pasų

Linas Karpavičius. Kuo toliau, tuo aiškiau matosi, kad pandemijos valdymas ir mokslas yra du vienas kitam prieštaraujantys dalykai

Popiežiui įteiktas manifestas dėl padėties Vokietijos Katalikų Bažnyčioje

Liudvikas Narcizas Rasimas. Prūsijos bumerangas

Teisėjas davė JAV Maisto ir vaistų agentūrai (FDA) tik šiek tiek daugiau nei 8 mėnesius Pfizer saugumo duomenims pateikti

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.