Propagandos ir ideologijos analizė

Kęstutis Girnius. Paslėpta Maskvos ranka ar valstybės diskreditavimas?

Tiesos.lt siūlo   2016 m. kovo 1 d. 21:32

1     

    

Kęstutis Girnius. Paslėpta Maskvos ranka ar valstybės diskreditavimas?

Kęstutis Girnius | delfi.lt

Premjero Algirdo Butkevičiaus užuomina, kad Rusija daro įtaką švietimo darbuotojų profesinėms sąjungoms ir iš dalies inspiravo mokytojų streiką sulaukė nemažai dėmesio. Tvirtinęs, kad kai kurių profsąjungų atstovai vyksta į tam tikras konferencijas Rusijoje, premjeras retoriškai klausė „Kas gali paneigti, kad paskui tam tikri jų pasiūlymai ir norai nėra čia Lietuvoje įgyvendinami?“

Kitą dieną jis traukėsi atgal, atsiprašydamas mokytojų. Bet pakartojo, kad kai kurios šalies profsąjungos bendradarbiauja su Rusijos nepriklausomų profsąjungų federacija, kuri yra įtakinga proputiniška organizacija. Vyriausybės atstovai pažymėjo, kad prie protestuojančių mokytojų prisidėjo kita, su profsąjungomis nesusijusi grupė, ir kad Lietuvai priešiškos jėgos – supraskite, Rusija – gali pasinaudoti protesto nuotaikomis. Nurodoma, kad per protesto eitynes kai kurie dalyviai nešė plakatus, raginančius švietimo finansavimą didinti krašto gynybos sąskaita.

Ne pirmą kartą ši Vyriausybė aiškina, kad naivius mokytojus veikia Rusijos slaptosios tarnybos. 2014 m. gruodžio mėnesį per kitą mokytojų streiką tuometinis švietimo ministras Dainius Pavalkis davė suprasti, jog nereikia atmesti galimybės, kad streiką organizavęs Andrius Navickas gali turėti pašalinių motyvų, atseit gal tarnauja Rusijai. „Mes pasižiūrėsime, ką jis veikia, kaip veikia ir kodėl veikia būtent tuo laiku, kai veikia.“ Polinkis daug kur matyti Maskvos ranką tvirtai įsitvirtinęs Lietuvos politikos padangėje. Premjero ir D. Pavalkio pastabos rodo, kad socdemai, kadaise priekaištavę konservatoriams dėl polinkio klausti „kas gali paneigti?“, pasikliauja panašia taktika, stengdamiesi diskredituoti mokytojus ir kitus, kurie jiems sukelia nemalonumų.

2013 m. JAV energetikos bendrovė „Chevron“ nutarė nutraukti skalūnų dujų paieškas Lietuvoje. Bendrovė pareiškė pasitraukianti iš dujų žvalgybos konkurso dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje, nedviprasmiškai užsiminė, kad ne visi politikai buvo geranoriškai nusiteikę bendrovės atžvilgiu. Šiokį tokį vaidmenį veikiausiai suvaidino gerai organizuoti vietos gyventojų protestai. Pasipylė kaltinimų, kad protestus finansavo ir organizavo Kremlius, radęs naudingų idiotų. Panašios kalbos sklido Rumunijoje, kai „Chevron“ bandymai ten įrengti pirmąjį žvalgymo gręžinį 2013 metų pabaigoje buvo dukart sustabdyti dėl skalūnų dujų eksploatavimo priešininkų demonstracijų.

„Chevron“ nutarimą trauktis iš Lietuvos itin sveikino Seimo nariai Algirdas Sysas ir Algimantas Salamakinas, kuris net žadėjo „bažnyčioje paaukoti žvakę, kad tikrai išeitų“. Kiek prisimenu, A. Sysui ir A. Salamakinui nebuvo priekaištaujama, kad jų laikyseną sąmoningai ar nesąmoningai lėmė Maskvos propaganda. Tai kodėl nemanyti, kad vietos gyventojai priešinosi dujų paieškoms, nes nenorėjo gręžinių savo kaimynystėje ir nuogąstavo dėl galimo poveikio sveikatai ir aplinkai? O jei kas nors juos paveikė, tai kodėl ne socdemai, o Maskva?

Kodėl nemanyti, kad mokytojai nepatenkinti darbo sąlygomis ir mažais atlyginimais, todėl ir streikuoja, o ne dėlto, kad jie tapo Maskvos „informacijos karo“ aukomis? Mane gerokai labiau stebina ne mokytojų streikai, bet tai kad nėra daugiau streikų, kad kitų tiek pat mažai uždirbančių profesijų nariai laikosi pasyviai.

Vyriausybės atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurie protestuotojai ragino švietimo finansavimą didinti krašto gynybos sąskaita. Pravartu prisiminti, kad ilgus metus Lietuvos kariuomenė nesulaukė tinkamo finansavimo, o ne vienas Seimo narys aiškino, kad pensijos svarbesnės už ginklus. Ant rankos pirštų galima suskaičiuoti žurnalistus, kurie nuosekliai ragino didinti gynybos išlaidas. Ar čia reikia įžiūrėti paslėptą Maskvos ranką, priskirti nuopelnus Rusijos slaptosioms tarnyboms, tuo ir prisidėti, sukuriant regimybę, kad jos itin veiksmingos ir galingos, beveik visagalės?

Lietuviai ir kitų buvusių respublikų piliečiai yra labiau linkę negu vakariečiai tikėti sąmokslais ir daug kur įžiūrėti paslėptą priešo ranką ir kėslus. Svarstant, ar reikia rengti referendumus dėl lito išlaikymo ir žemės pardavimo užsieniečiams, Lietuvos politinis elitas persistengė, siekdamas demonizuoti referendumų šalininkus, juos vaizduoti sąmoningais ar nesąmoningais Maskvos įrankiais. Deja, pastaruoju metu Vakaruose stiprėja panašus polinkis. Vis dažniau tvirtinama, kaip Rusija manipuliuoja nepatenkintais gyventojais.

2014 birželio NATO generalinis sekretorius Andersas Rasmussenas tvirtino, kad Maskva atsakinga už protestus Lietuvoje ir Rumunijoje prieš skalūnų dujų paieškas, kad ji naudojasi dezinformacija, siekdama užtikrinti, kad Europa liktų priklausoma nuo Rusijos dujų ir naftos. Rasmussenas pripažino, kad jis neturėjo konkrečių duomenų, bet rėmėsi paieškas palaikančių lietuvių ir rumunų politikų teiginiais – politikų, kurie irgi neturėjo nedviprasmiškų įrodymų.

Prieš kelias savaites politologas Scottas Radnitzas žurnale „Foreign Policy“ rašė, kad jei Rusija ir teiktų paramą kraštutinėms euroskeptiškoms partijoms Europoje, tai nereiškia, jog Vladimiras Putinas yra lėlių meistras, gudriai savo tikslams išnaudojantis naivius ir neįtarius politikus. Daugelio europiečių nepasitenkinimą sukelia migrantų antplūdis, ūkio stagnacija, politikų abejingumas paprastų žmonių rūpesčiams, ir kitos panašios priežastys. Maskva piktnaudžiauja šiuo nepasitenkinimu, bet nesukelia jo. Rusija suteikė beveik dešimties milijonų eurų paskolą Prancūzijos nacionaliniam frontui, bet nėra įrodymų, kad kitos tariamai Maskvos papirktos partijos sulaukė finansinės paramos. S. Radnitzas nurodo, kad kalbėdami apie slaptą Maskvos vaidmenį palaikant euroskeptikus, Europos politikai mėgdžioja V. Putiną, kuris savo oponentus vaizduoja užsienio agentais ir negeba prisipažinti, kad jie turi pagrindo kritikuoti jo politiką. Be to, kalbos apie Rusijos kėslus nukreipia politikų dėmesį nuo rimtų problemų, kurių buvimas palaiko ir stiprina antieuropietiškas nuotaikas bei partijas.

Neabejotina, jog Rusija siekia paveikti Lietuvos politiką. Bet jos norai gerokai viršija jos gebėjimus. Neatsakingi politikų pasisakymai blogina padėtį, nes žemina ir pykdo tuos, kuriuos vaizduoja Maskvos įrankiais, skatina juos nusigręžti nuo valstybės. O jei kada nors bus įrodymų, kad Maskva prikišusi savo nagus, daugelis reaguos skeptiškai, kaip į tą pasakos piemenuką, kuris nuolat šaukė „Vilkas“, ir nesulaukė jokios pagalbos, kai vilkas iš tiesų atsirado.

delfi.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikas       2016-03-1 23:07

Apskritai suponuoti itarima, “kas galetu paneigti” indikuoja netik zema politine kultura.Daugiau zema morale.Aciu nepriklausomybes “patriarchui” nustaciusiam naujai valstybei politines etikos standartus.


Rekomenduojame

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.