Dienos aktualija, Propagandos ir ideologijos analizė, Emigracija, imigracija, demografija, Europa

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Tiesos.lt siūlo   2020 m. liepos 4 d. 19:00

10     

    

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Pro Patria

Viešasis saugumas yra vienas iš svarbiausių piliečių lūkesčių, nes viešasis saugumas yra kritinė visuomenės progreso sąlyga (šalys su aukštu viešuoju saugumu turi geresnius ekonominius rodiklius, įprastai jose yra žemas nusikalstamumas). Tačiau dėl neteisingos valstybės politikos gyvenimo kokybės indeksas gali stipriai nukentėti dėl neatsakingos politikos ir būtent tai nutiko Vokietijoje. 

Klausimas skaldantis visuomenę ir ES

Vyriausiasis „Politico“ korespondentas Europoje Matthey Karnitschingas teigė, kad „kai Angela Merkel sutiko priimti tūkstančius pabėgėlių, prisiglaudusių pagrindinėje Vengrijos traukinių stotyje 2015 m. vasarą, ji tai suvokė kaip humanitarinį veiksmą ir europietiško solidarumo gestą. Ji vylėsi, kad kitos ES šalys taip pat „atliks savo pareigą“ ir priims dalį pabėgėlių“.

Tačiau taip neatsitiko ir tai suskaldė Europą į dvi dalis: į Vakarus, kurie gana noriai dalinosi solidarumu, ir į Rytų Europą, kurioje politikai atvirai kritikavo tokią ES politiką.
     
Tačiau Europą buvo bandoma suvienyti viršnacionalinėse ES struktūrose įvedant migrantų kvotas, kurios turėjo sudiktuoti aiškias sąlygas visom šalims, kas ir kiek turi priimti migrantų. Migrantų kvotas ir atviras sienas kaip Europos Sąjungos išsigelbėjimo planą matė ir George Sorošas. Be to, žiniasklaidoje pasirodęs nutekintas Atviros visuomenės fondo dokumentas sako, kad Europos pabėgėlių krizę reikia priimti kaip „naują normą“ ir kad pabėgėlių krizė reiškia „naujas galimybes“ Sorošo organizacijai paveikti migracijos politiką pasauliniu mastu. Tai, kad tokios pat pozicijos laikosi Sorošo fondai ir ES, nėra nieko nuostabaus. G. Sorošo organizacijos paskelbė 177 puslapių knygą, kurioje yra pateikta išsami informacija apie 226 patikimus „draugus“, dirbančius Europos Parlamente. Tai reiškia, jog mažiausiai trečdalį parlamento vietų užima G. Sorošo „patikimi sąjungininkai“.

Tačiau viršnacionalinėse struktūrose sukurta kvotų sistema neveikė ir išprovokavo antrą egzistencinį referendumą ES, šį kartą Vengrijoje: rinkėjams buvo pateiktas klausimas: „Ar norėtumėte, kad Europos Sąjunga turėtų teisę privaloma tvarka perkelti asmenis, kurie nėra Vengrijos piliečiai, į Vengriją net be Nacionalinės asamblėjos (parlamento) pritarimo?“. Tiesa, nors referendumas laikomas neįvykusiu, savo valios išreikšti atėjo 44% Vengrijos rinkėjų, iš kurių daugiau kaip 98% nepritarė ES migracijos politikai. Tokiu būdu Vengrijos piliečiai palaikė savo vyriausybės poziciją priešintis pabėgėlių kvotoms. Galų gale, kaip ir teigė Matthey Karnitschingas, „pabėgėlių antplūdžiui į Vokietiją pasiekus rekordinį lygį, likusi Europa tik dar labiau įsitikino, kad nenori tapti A. Merkel humanitarinės misijos dalimi“.

Pabėgėlių krizė ir ideologiniai šešėliai

Dabartinė atvirų sienų politika vadovaujasi nuostata, kad senojo žemyno gyventojai sensta, tad senasis žemynas privalo priimti migrantus, jog šie mokėtų pensijas europiečiams. Tai skamba sąžiningai, jei užmerksime akis prieš faktą, jog artėjame link automatizacijos įgyvendinimo. Taip pat mes nežinome, kiek kainuoja pabėgėlių išlaikymas ES. Pamirštant tai ir grįžtant prie nuostatos peršasi mintis, jog siekdami sukurti ekonominę gerovę su naujais žmonėmis privalome turėti informaciją apie diplomus ir kvalifikaciją žmonių, kurie atvyksta į Europą. Deja, vargiai ką nors žinome apie žmones, kurie jau yra tarp mūsų.

Tą liudija ir tas faktas, kadkaip 2016 m. teigė agentūra „Europol“, ES jau yra nuo 3000 iki 5000 asmenų, kurie buvo apmokyti ISIS ir šiuo metu gyvena Europoje.

Kitas svarbus aspektas yra tai, kad sunkiai šie žmonės yra „pabėgėliai“, turint omeny 1951 m. Ženevos konvencijos pabėgėlių apibrėžimą. O kur dar vieša paslaptis, kad didžioji dalis Sirijos karo pabėgėliais vadinamų asmenų nėra net iš Sirijos: „DailyMail“ teigia, kad tik vienas iš penkių „Sirijos pabėgėlių“ yra išties iš Sirijos.

Viešojo saugumo iššūkis

Ryšys tarp viešojo saugumo pokyčių ir pabėgėlių atsiradimo yra gan akivaizdus. Ryškiausias to pavyzdys 2015–2016 m. Naujųjų metų išvakarių šventės Vokietijoje, kuomet daugiau nei 1250 moterų mažiausiai dvylikoje miestų buvo seksualiai užpultos. Tačiau svarbu dar ir tai, jog kelias dienas po išpuolių daugelis Vokietijos nacionalinės žiniasklaidos atstovų nenorėjo tyrinėti galimų sąsajų tarp išpuolių ir pabėgėlių antplūdžio, mat nusikaltėlių tautybės įvardinimas primena nusikaltėlių tautybės akcentavimą nacistinėje Vokietijoje.

Prieš šį incidentą 2015 m. gruodžio mėn. Allensbacho institutas atliko tyrimą, kuriame paaiškėjo, jog 53% Vokietijos piliečių teigė netikintys, kad žiniasklaida pateikė tikrovę atitinkančią informaciją apie pabėgėlių klasifikaciją, įsidarbinimo galimybes ir pan. Ir jie buvo visiškai teisūs.
 
Net 40% tokios šalies gyventojai, kurie vis dar kenčia nuo Antrojo pasaulinio karo nusikaltimų gėdos, pripažįsta, kad medija yra šališka pabėgėlių klausimu. Jie yra teisūs, nes net masinės Vokietijos medijos žurnalistai pripažįsta faktą, jog jie sąmoningai slėpdavo nusikaltėlių tautybę. Argi teiginys, kad masinės žiniasklaidos priemonės yra Fake News, neskamba įtikinamai?

Tad matome, kad saugumo situacija reikšmingai pablogėjo. Nutekintas ir į Vokietijos dienraštį „Bild“ patekęs Vokietijos Federalinės kriminalinės policijos agentūros pranešimas atskleidžia, kad 2014-aisiais ir 2015-aisiais metais atvykėliai iš trečiųjų šalių Vokietijoje atliko daugiau nei 200 tūkst. nusikaltimų. Kitaip sakant, per metus už 100 tūkst. nusikaltimų buvo kalti būtent pabėgėliai.

Klausimas yra paprastas: ar mes norime to paties ir Lietuvoje? Žiūrint į Vokietijos patirtį peršasi mintis, jog absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų nenori, kad jų gretas papildytų nedokumentuoti migrantai iš Afrikos bei artimųjų Rytų. Be to, tai kuria įtampą tarp vietinių ir atvykstančių žmonių, kuomet dėl atvirų sienų politikos patys atvykstantys tampa pabėgėlių nusikaltimų pasėtos baimės aukomis.

Galų gale, kalbant apie menamą pabėgėlių atnešamą naudą galime paklausti savęs, ar šitaip pablogėjusi saugumo situacija niekaip nėra atsveriama tariamai ekonominės naudos, kurią sukuria nekvalifikuoti imigrantai?

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Liberalas       2020-07-6 11:00

Vel kazkas varo ant Juodaodziu inzinieriu, gydytoju ir darbininku. Be to europietem moterim buvo jau visai nekaip. Beveik visi vyrai europieciai ten jau LGBT. Nebent tik rusai ten dar vyrai. Ir naciai.

Moterims net i svecius i       2020-07-6 9:34

Vokietija geriau nenuvaziuoti…

Al.       2020-07-6 2:42

T.y. nedrąsiai paklauskim savęs ar tas nemaloniai atrodantis ir smirdantis, į š. panašus daiktas sykiais nėra š.

Tvankstas       2020-07-5 22:40

Kokį nuostabų multikultūrinį praturtinimą įgijo Vokietija motušėlės Merkel dėka.

Maniske buvo pas drauge       2020-07-5 20:07

Vokietijoje. Sake niekada daugiau nevaziuos ten.

ah1       2020-07-5 17:34

nieko naujo arba amžinoji kova tarp vietinių ir atėjūnų žinoma nuo Aristotelio laikų, pagal Aristotelio veikalą ” Politika” arba vietiniai išnaikina atėjūnus arba atėjūnai vietinius; ir Biblijoje aprašomų atėjūnų  į Egiptą, kurie taip sparčiai dauginosi kad vietiniai pradėjo bijoti atėjūnų, galų gale buvo išskersti visi Egipto pirmagimiai ir izraeliečiai apiplėšė Egiptą : ” Tokiu būdu izraeliečiai apiplėšė Egiptą” 12:36 Išėjimo knyga, Biblija.
Tai va dviratis seniai išrastas arba kitais žodžiais: atėjūnai ateina arba atimti žemę arba apiplėšti vienokiu ar kitokiu būdu,dar trumpiau - dėl naudos sau.

gera naujiena       2020-07-5 15:01

Sorošo sveikata nėra pati geriausia. Po jo mirties ir jo imperija, kaip Aleksandro Makedoniečio, skils į kelis gabalus, o tada greitai išnyks.

puikus straipsnis       2020-07-5 9:50

rodantis kaip globalios žydų struktūros stengiasi galutinai palaužti europą ir pilnai pajungti ją savo įtakai, kas yra įvykę ir “america first”

Elena       2020-07-5 4:01

N
egali nepritarti autoriaus išsakytai nuomonei

Liūdna       2020-07-4 21:24

jaunas balvonas… Ir kiek tokių užsiauginome nuo 1990-ųjų???


Rekomenduojame

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.