Socialinė politika, Ekonominė politika

Justas Mundeikis. Ekonomisto komentaras – apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus

Tiesos.lt siūlo   2018 m. gruodžio 13 d. 8:59

4     

    

Justas Mundeikis. Ekonomisto komentaras – apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus

lithuanian-economy.net

Praėjusį savaitgalį žmonės susikibę rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos mitingavo, palaikė streikuojančius ir ministerijoje nakvojančius mokytojus, kurie reikalauja dialogo o ne diktato, skaidrios bei paprastos užmokesčio sistemos bei adekvataus atlyginimo. Tą pačia dieną, LRT laidoje „Savaitė“ Finansų ministras Vilius Šapoka aiškino jog viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai šiemet augo sparčiau nei privačiame sektoriuje ir absoliučia verte net viršija privataus sektoriaus atlyginimus. Tad šiame komentare apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus pabandysiu paaiškinti, kaip apskaičiuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas, kodėl svarbus bazinis dydis, kuris aibę metų nebuvo didintas ir kurio augimą pranoks infliacija. Taip pat argumentuosiu, kodėl nėra prasminga lyginti šalies ir viešojo sektoriaus VDU dydžius.

Kaip apskaičiuojamas valstybės tarnautojų atlyginimas

Beveik kiekvieno viešojo sektoriaus darbuotojo (pvz., tarnautojo ministerijoje, savivaldybėje, mokytojo, bibliotekininko, Seimo nario ar teisėjo, bet ne medikų ar dėstytojų aukštosiose mokyklose) darbo svarbumas įvertintas tam tikru koeficientu, kuris atspindi santykinę atliekamo darbo svarbą. Mokytojų koeficientas svyruoja tarp 5 ir 7, ministerijoje dirbančių specialistų nuo 4 iki 12, Seimo narių siekia apie 20. Šio koeficiento ir bazinio algos dydžio (VTPABD) sandauga ir nulemia pareiginę algą. Bazinis dydis kasmet nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje pasibaigus deryboms tarp vyriausybės ir profesinių sąjungų. Šiais metais bazinis dydis siekia 132.5€, kitais metais jis didėja 1.29 procento. Valstybės tarnautojų atlyginimą papildomai didina darbo stažas, įvairūs priedai, kvalifikacinės klasės.

Atlyginimas = bazinis dydis x koeficientas x kvalifikacinė klasė + priedai

Taigi apibendrintai galima teigti, jog koeficientai- atspindi kiekvienos pareigybės svarbą ir turėtų sukalibruoti viešojo sektoriaus atlyginimų sistemą taip, jog ji būtų suprantama kaip “teisinga”, tuo tarpu bazinis dydis turėtų būti naudojamas kaip instrumentas didinti bendrą viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondą, nes keičiant bazinį dydi neišsikraipo proporcijos atlyginimų sistemoje.

Kodėl nedidėja valstybės tarnautojų bazinis dydis?

Kai Lietuvą užklupo finansinė krizė 2008 metais, bazinis dydis per du kartus buvo sumažintas nuo 141.9 iki 130.5 eurų. Krizė pasibaigė, o bazinis dydis nuo 130.5 iki 132.5 buvo padidintas viso labo tik 2018 m. [Pastaba: krizės laikotarpiu buvo nurėžti ir koeficientai, kurie po krizės turėjo būti atstatyti, tačiau tai daryta sporadiškai]

Nors šalies ekonomika augo, didėjo mokestinės įiplaukos į biudžetą, bazinis dydis iki šių metų nedidėjo, nes jo didinimas daro įtaką ~180 000 viešojo sektoriaus darbuotojų, tad net vieno procento bazinio dydžio didinimas biudžetui kainuoja apie 23 milijonus eurų. Be to, kadangi Seimo narių atlyginimas irgi susietas su baziniu dydžiu, bet koks bazinio dydžio didinimas reiškia politikams poreikį visuomenei aiškinti, ar tikrai Seimo nariai nusipelnė tokio atlyginimo bei galimai sėsti prie derybų stalo su socialiniais partneriais ir diskutuoti, ar dabartiniai koeficientai iš esmės yra sudėlioti “teisingai”.

Taigi, politikų reitingai svarbiau, net jeigu nuo to kenčia keli šimtai tūkstančių viešojo sektoriaus darbuotojų.

Profesinių sąjungų svarba

Tačiau reikia nepamiršti, jog sprendimas dėl kitų metų bazinio dydžio priimamas derybose su profesinėmis sąjungomis. Šių metų lapkričio 5 dieną, 3 profesinių sąjungų atstovai padėjo savo parašus ir sutiko, jog bazinis dydis 2019 m. metais didėtų vos vieną ir dvidešimt devynias šimtąsias procento. Savo parašus po nacionaline kolektyvine sutartimi padėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknys ir Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas.

Atsisiųsti PDF

Visi jie žinojo ir suprato, jog pasirašo po dokumentu, numatančiu, jog bazinės algos didinimą suvalgys infliacija.

Kodėl profesinės sąjungos pardavė viešojo sektoriaus darbuotojus, be protestų, mitingų ar streikų? Nežinau, tad to paklausiau LPSK derybose atstovavusio, buvusio LPSK pirmininko Artūro Černiausko.

Mano Facebook paskyroje Artūras Černiauskas replikavo, jog toks didinimas yra pakankamas, nes darbuotojai naudą pajus per dvigubai didėjantį apmokėjimą už mokymosi atostogas. Jis taip pat parašė turintis savus paskaičiavimus, suprask, pagrindžiančius apsisprendimą sutikti su bazinio dydžio nuvertėjimu.

bet iki šiol, savo skaičiavimų taip ir nepateikė. Tik bandė išsisukinėti, kad jau neva pateikė, arba kad pateikti neturi, nes esąs privatus asmuo.

Gėda, jog į derybas dėl viso viešojo sektoriaus darbuotoju gerovės LPSK siunčia tokį melagį.

Tiesa, už tokį pavadinimą, suprask netiesiogiai, dar ir pagrasino “pabaigsiantis mano karjerą”… ot darbuotojų atstovas nacionalinėse derybose…

Bet dar didesnė gėda turėtų būti, jog prasidėjus mokytojų streikui, LPSK ir “Sandrauga” tarsi atsibudo iš letargo miego ir apimtos absoliučios sklerozės apie praeities nuodėmes ėmė palaikyti mokytojų reikalavimą didinti atlyginimus, o LPSK net pradėjo kalbėti apie algų didinimą visam viešam sektoriui. Šią išversta skūrišką politiką vainikavo LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės kalba per „Paskutinio skambučio“ mitingą, kai užlipusi ant scenos ji aiškino jog viešojo sektoriaus darbuotojai nusipelnė turėti orias darbo sąlygas ir orų darbo atlyginimą bei reikalavo, jog Vyriausybė pradėtų kalbas apie visų viešojo sektoriaus darbuotojų gerovę. Keista, jog Inga pamiršo, kad būtent jos parašas puikuojasi po nacionaline kolektyvine sutartimi, kurios dėka mokytojų bazinis atlyginimas kitais metais didėja ne 20 proc., o tik 1.29 proc.

Kodėl (nedidėjant baziniam dydžiui) visgi didėja viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai?

2018 m. spartus viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas buvo nulemtas gegužę stipriai didinamų gydytojų ir slaugytojų atlyginimų. Per paskutinius 3 metus, atlyginimai viešajame sektoriuje didėjo ir dėl to, jog buvo didinimas minimalus atlyginimas (MMA) ir atitinkamai keliami kvalifikuotų specialistų koeficientai., buvo didinami daug neigiamo atgarsio susilaukę kai kurių statutinių pareigūnų pvz., prokurorų atlyginimai. Kasmet vis buvo didinami pavienių profesijų atstovų koeficientai, priklausomai nuo to, kam pavykdavo ko išsireikalauti. Ilgesnį laikotarpį viešame sektoriuje dirbantieji taip pat gaudavo vis didesnius atlyginimus, nes vadovai, norėdami neprarasti darbuotojų, suteikdavo kvalifikacines klasės ar mokėdavo kitokius priedus. Taip pat atlyginimai didėjo ir dėl darbo stažo, už kiekvienus metus po 1 proc. Tačiau, universiteto absolventas atėjęs dirbti į ministeriją į vyr. specialsito poziciją (A12 kategorija) 2009 m būtų gavęs 742.9€ atlyginimą, o 2018 m. – 755€ (+13 eurų). Tad valstybės tarnyba ypač prarado atraktyvumą tarp jaunų profesionalų, kurie neturi kvalifikacinių klasių ar sukaupto daugybės metų darbo stažo.

Ar prasminga lyginti šalies su viešojo sektoriaus VDU?

Atsakymas NE, nes priešingai nei privačiame sektoriuje, viešajame sektoriuje dirbančiųjų asmenų profesijos, pareigos bei atsakomybė labai skiriasi. Viešajame sektoriuje dirbantys specialistai, tarsi mūsų šalies smegenys. Ministerijose dirbantys specialistei rengia įstatymų projektus, teismuose sprendžiami kompleksiški teisiniai ginčai, mokyklose, universitetuose auginamos ateities kartos, kurios nulems šalies ateitį. Jeigu atlyginimai šiose srityse per žemi, protingiausios galvos keliauja užsiimti kita veikla, naudinga mažumai, o ne bendram gėriui. Kokios to pasekmės – matome kasdien.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

stasys        2018-12-14 10:03

Justai Jus dar jaunas , todėl klausytis ka kalba kitos žilos galvos nėra nuodėmė . Suprantu kad norint išsikovoti vieta po saule reikia save parodyti .. bet kur profesinės ekonomisto žinios liko .? Paspekuliuoti viešo sektoriaus koeficientais Jus mokate , bet ar pavyks ištraukti tokia formule kuri parodytu to viešo sektoriaus darbo našumo ir efektyvumo teikiant paslaugas pokyti su kylančiomis algomis . pagal mažėjantį mokiniu skaičių turėtu mokytoju mažėti , o elgiamasi priešingai ..dar gi pasirašoma po mažėjančiu klasių skaičiumi . Didžioji dalis gydytoju dirba privačiai ir ten gauna savo esmines pajamas , privatus sektorius liko kaip ta pelenė , o Jus siūlote dar labiau iškreipti viešo sektoriaus išlaidas . kai sukuri netikrus lūkesčius ir dėka to prašai pinigu tikrai atrodo neprofesionaliai . Prašau man padidinti bazinį dydi už “rusai puola” . Infiacija lauke tikrai stasius baigia nuskurdinti ..( juokauju) .Kol nebus liečiamos temos atvirai ..klausimas visada stovės ar visuomenė pasirengusi mokėti brangiau už tai ka šiandiena gauna viešame sektoriuje ir kiek .. tos pačios Konstitucijos teksto pagrindu .

jis greičiau politekonomas, o ne ekonomistas       2018-12-13 23:45

bazinio algos dydžio didinimas procentais tik didina socialinę atskirtį. tie koeficientai irgi tik iš piršto laužti, artimesni logikai buvę gal tik jų įvedimo metais.

Mindaugas       2018-12-13 16:17

Rasot ir kalbat apie algas bet norinciu dirbti labai daug. As pazinojau viena tai 3 metus lauke kol gavo vietale uz 600 i rankas , darbas popierinis kazka patikrinai, kazka parasiai ir labai patenkintas, nes dirbdamas pas privatininka uz truputi didesne alga labai pavargdavo.

smegenų labai maža       2018-12-13 10:29

“Viešajame sektoriuje dirbantys specialistai, tarsi mūsų šalies smegenys. “
Kas iš tų smegenų darbo, jeigu jie naudojami dirti ta kryptimi, kuria nurodo besmegeniai , savo reitingais , savo politine karjera o ne visuomenės interesais besirūpinantys poltikai. Viešajame sektoriuje labai daug nereikalingų išpūstų etatų, lodorių, kurie slepiasi dažnai už  darbščių ir gabių kolegų , kurie sudaro gal kelis procentus iš viso tabūno visuomeninio sektoriaus darbuotojų. Visuomeninis sektorius plauna pinigus perduodamas savo darbus pagal skelbiamus konkursus darbams atlikti saviems Uabams ir tokiais atvejais ’ numylėtiniai” papildo žymiai savo pajamas. O kiti ,neprieinantys prie tokio plovimo mechanizmo , lieka graužti sausą bazinės elgos dydžio duonos plutą. Bėdų valstybės valdyme , kurios matomos ir nespecialistams, kalnai… tačiau jeigu reitingai svarbiau už valstybės reikalus, tai ir gražinamas tik fasadas - skaičiai, propaganda ir t.t.


Rekomenduojame

Williamas S. Lindas. Politinio korektiškumo ištakos

Vytautas Sinica. Dabar bus tikrasis išbandymas

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir Vėtros pamokos (video)

Gintaras Aleknonis. Duoną pažinsi iš plutos, žmogų – iš valdžios

Povilas Gylys. Dvaras telkia visas pajėgas

A. Juozaitis pasirinktinių kandidatų debatus vadina žmonių mulkinimu ir kviečia į protesto akciją

„Kokie mes turtingi Smetonos palikimu“... Kandidatas į LR prezidentus Arvydas Juozaitis dalijasi savo įžvalgomis apie Prezidento A.Smetonos palikimą

Algimantas Rusteika. Turim atrasti ne tik tikrą kelią, bet ir vienas kitą

Geroji Naujiena. Kad mylėtume, kaip Dievas mus myli

Arvydas Juozaitis. Pabėgėliai stumia Europą į pražūtį

Irena Vasinauskaitė. Ar Šiaulių rajono savivaldybė pritaria Meškuičių gimnazijos socialinės pedagogės savivalei? [4]

Algimantas Rusteika. Ir tuomet niekas nesvajojo, kad kas nors gali pasikeisti, nors to norėjo visi

Vytautas Sinica. Generolui Vėtrai trečiojo varianto jie nepalieka

J.Kadžionis-Bėda: „Sakykime tiesą, tiesoje gyvenkime, tiesą ginkime – tai vienintelis ginklas išsivaduoti ir išbristi iš okupacinių raistų ir sutemų“

Neskundžiama nutartimi atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Mariaus Ivaškevičiaus romano „Žali“

Stasys Jakeliūnas. Išsamiau apie Lietuvos banko vadovybės požiūrį į parlamentinį krizės tyrimą ir VILBOR skandalą (vaizdo įrašas)

Nebeliko dėl ko tartis…

Andrius Gaidamavičius. Draustiniai ne kolūkiai, jų griauti nereikėjo

Arvydas Juozaitis ir judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovai Bundestage ieškojo atsakymo, kaip apsaugoti Europos vertybes nuo neoliberaliojo globalizmo

Rokas Masiulis: Mokytojai buvo teisūs

Dažniausi klausimai Vytautui Radžvilui ir jo vardo rinkiminio komiteto nariams

Krescencijus Stoškus. Kas tai? Lyčių unifikavimo komedija lyg ir baigiasi?

Kunigui Alfonsui Lipniūnui skirtas atminimo vakaras (įrašas)

Algimantas Rusteika. Priešrinkiminis, arba Kaip miršta valstybės

Pastabos paraštėse. Andrius Švarplys: „Briuselis žiauriai klysta: atėjo ne populistų, atėjo idiotų laikas“

Vitas Vasiliauskas: „Galėjo dar paklausti, o kas nužudė JFK bei kur paslėpta Vytauto Didžiojo karūna“

Stasys Jakeliūnas. Tad iki pasimatymo teisme, Gitanai

Rasa Čepaitienė.  „Stebėtina, kokius lobius galima rasti laiko dulkes nupūtus“

Dainius Tirūnas. Gal Lietuvai vertėtų pasimokyti ne iš Norvegijos, o iš Šveicarijos?

Algirdas Endriukaitis. Nigerijos rašytojo Ben Okri mintys apie pasakojimus: ką galėtų išgirsti ir Nacionalinės premijos laureatas Marius Ivaškevičius?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.