Jurgis Grikiapedzis. Diktatoriuko pradžiamokslis: Druskininkų atvejis

Tiesos.lt redakcija   2013 m. gruodžio 13 d. 11:04

10     

    

Jurgis Grikiapedzis. Diktatoriuko pradžiamokslis: Druskininkų atvejis

Ilgus metus Druskininkai Lietuvoje turėjo itin gerą įvaizdį. Po šalį nustekenusios Rusijos ekonominės krizės 2000 metais prie seniausio Lietuvos kurorto valdžios vairo stojęs jaunas meras, Ričardas Malinauskas, būdamas vos 35-ių metų amžiaus ėmėsi iniciatyvos, ir Druskininkai pradėjo sparčiai keistis.

Didelę tam įtaką turėjo ir narystė Europos Sąjungoje bei plūstantys ES paramos pinigai.

Žinoma, nereikėtų galvoti, jog pinigai patys į kišenę krito. Tam reikėjo sugalvoti ambicingus projektus, pritraukti investuotojų, galų gale reikia pasiekti, kad tie projektai būtų patvirtinti ir sėkmingai įgyvendinti. Jaunam, iniciatyviam merui ėmusis veiklos Druskininkų savivaldybė ėmė keistis – renovuotos senosios miesto gydyklos, išdygo didžiulis vandens pramogų parkas, visus metus veikiančios slidinėjimo trasos, sutvarkyti miesto želdiniai, dalis parkų. Pažvelgus į didelę dalį Lietuvos savivaldybių Druskininkai tiesiog visa galva aukščiau ES paramos įsisavinimo ir susitvarkymo aspektu. Žinoma, netrūko ir nesėkmingų sprendimų, pavyzdžiui, šilumą tiekianti įmonė buvo išnuomota privačiam subjektui ir druskininkiečiai mokėjo ir tebemoka už šildymą itin dideles sumas, netgi privataus dujotiekio nutiesimas situacijos nė kiek nepagerino, greičiau – atvirkščiai.

Yra ir kitokios kritikos – dideli ES projektai nekurdavo daug darbo vietų, socialinės paramos gavėjų savivaldybėje visuomet būdavo gausu. Svečiams miestiečių aktualijos, žinoma, nelabai įdomios – jie grožisi sutvarkytu kurortu, gera infrastruktūra ir paslaugomis. Tačiau pastaruoju metu Druskininkai ir vis dar tas pats meras pradėjo šmėkščioti žiniasklaidoje daugiau iš neigiamos pusės – tai sunaikinamas meno kūrinys, nepaisoma Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, varžoma žurnalistų veikla ir pan. Galų gale, kai įvertini situaciją Druskininkuos – atrodo fenomenalu – dalyje laisvos, demokratinės Lietuvos valstybės teritorijoje susikūrė tam tikros formos autokratija.
Gana gerai žinodamas padėtį Druskininkų savivaldybėje norėčiau pateikti keletą priemonių, žingsnių, kurie, mano nuomone, Druskininkų merui leido įsitvirtinti valdžioje ir tapti ‚diktatoriuku‘, ‚kniaziuku‘ ar ‚kunigaikštuku‘. Žodžiu, kaip pavadinsi taip nepagadinsi.

Iš principo kiekvienos savivaldybės politikas galėtų pasinaudoti šiomis pamokomis norėdamas sustiprinti valdžią. Aš žinoma, to nerekomenduoju.

1. Pirmiausia reikia užmegzti gerų politinių ryšių ir patekti į valdžią. Dabartiniam Druskininkų merui į valdžią patekti padėjo įtakingas Socialdemokratų partijos narys Justinas Karosas. Patekimui į valdžią pasitarnavo ir ekonominė krizė. Druskininkai tuo metu buvo visiškoje duobėje. R. Malinauskas buvo gerai kurorte žinomas jaunas verslininkas, besidarbuojantis tėvo grybų versle. Išrinktas meru, žinoma turėjo aplopyti ir biografijos skyles, pvz., įgyti aukštojo mokslo diplomą, kad konkurentai negalėtų kritikuoti jo biografijos.

2. Susodinti savus žmones į visus savivaldybės kontroliuojamus aukštus ir ne tik postus. Taip užtikrinimas jų lojalumas ir parama. Žmonių, užimančius aukštus postus įstaigose, nepavaldžiose savivaldybei, sutuoktinius ar giminaičius galima įdarbinti savivaldybėje ar jos įstaigose. Tokioje savivaldybėje kaip Druskininkuose, kur nedarbas atėjus Malinauskui į valdžią siekė apie 30 procentų, ši priemonė buvo ir yra itin veiksminga. Sakykime, Druskininkų administracijos direktorės sutuoktinis buvo Druskininkų policijos komisariato viršininkas. Taigi, formaliai merui nepavaldžioje policijoje mero įtaka staiga išauga. Kai savivaldybėje neblogai mokami ir stabilūs darbai yra tik savivaldos ar valstybės institucijose, žmonės tiesiog bijo išreikšti bet kokį protestą, savo nuomonę, tam kad neprastų darbo.

Ganėtinai klaikiai praėjusiais metais vyko Seimo rinkimų kampanija, kuomet mero remiamą kandidatę bendru laišku spaudoje gyrė visų savivaldybės institucijų, įmonių ir įstaigų vadovai. Metodas – visiškai sovietinis. Kai kurie iš pasirašiusiųjų neoficialiai teigė, kad buvo tiesiog spaudžiami pasirašyti vieną kandidatą giriantįjį, o kitą niekinantį laišką. Atsisakyti niekas neišdrįso, niekas nenorėjo rizikuoti savo kėde.

3. Sukurti savivaldybės valdomą dvigalvę valdžios ir verslo struktūrą. Tai leidžia užgožti dalį savivaldybės veiklos ir pakišti ją po komercinės paslapties skraiste. Druskininkų vandens parkas, viešbutis ir gydyklos yra savivaldybės įmonė. Duomenys apie jų veiklą nėra viešai prieinami. Tuo pačiu meras gauna dar vieną svertą valdžiai įtvirtinti – darbo vietos, įvairūs įmonių lėšomis vykdomi projektai, darbų sutartys.

4. Palaikyti gerus santykius su įtakingais valstybės tarnautojais ir politikais. Turint savo valdžioje vandens parkus, pirtis, viešbučius tą daryti gana nesunku. Visi svečiai išvykdavo tiesiog sužavėti savivaldybe ir meru. Dažnas svečias Druskininkuose buvo buvęs STT vadovas Žimantas Pacevičius. Tad nenuostabu, kad kai Lazdijų rajoną STT užgriuvo dėl tokio sąlyginai menko dalyko kaip vieno posto sukūrimas savivaldybei pavaldžioje įmonėje, Druskininkai niekuomet nepateko po padidinamuoju stiklu. Tuo tarpu vietiniai turi įvairių gandų ir versijų, kaip vykdavo įvairūs projektai, kaip juos stebėtinai vykdydavo keletas statybos kompanijų iš Alytaus. Viena iš jų pastatė ir mero gyvenamąjį namą.

5. Užsitikrinti žiniasklaidos paramą. Dar visai neseniai didžiausias Druskininkų savaivaldybės savaitraštis buvo maitinamas užsakymais iš savivaldybės. Savaitraštis tiesiog užsiėmė padlaižiavimu – tai meras sužvejojo žuvį, tai nušovė šerną, tai išvirė kopūstienę ir pan. Nesurasdavai nė vieno neigiamo žodelio, jokios kritikos. Tuo tarpu, kito savaitraščio redaktorius, kiek teko girdėti, tiesiog buvo priverstas išsikraustyti už savivaldybės ribos (kuo gi ne politinis pabėgėlis?). Tiesa, drąsos reikšti nuomonę pastarajam netrūko ir netrūksta iki šiol.

Vis dėlto vieną dieną netgi giriantysis laikraštis pateko į nemalonę. Neminėsiu įvairių smulkių detalių, bet tai buvo susiję su Seimo rinkimais ir kito kandidato reklama. Ką gi, sugalvojo meras, kaip turėti išskirtinai pozityvią spaudos priemonę, ir įsteigė savivaldybės savaitraštį, biudžeto lėšomis finansuojamą propagandinį ruporą, kuris leidžiamas nemokamai, spausdinamas ant geresnio spalvoto popieriaus ir leidžiamas didesniu tiražu nei abu savaitraščiai kartu sudėjus.

Tai, kad valstybės ar savivaldybės įstaiga valdytų žiniasklaidos priemonę, yra gana netipiškas žingsnis demokratinėje valstybėje, ypač kai tai priemonei akivazdžiai stinga objektyvumo. Neseniai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nusprendė, kad šio propagandinio laikraštuko leidybą reikėtų nutraukti arba rimtai koreguoti jo turinį. Savivaldybės administracija, kaip ir buvo galima tikėtis, pažadėjo šį sprendimą apskųsti.

6. Užgniaužti bet kokią kitą nuomonę, niekinti oponentus. Kurorte plačiai nuskambėjo istorija, kai kitokią nuomonę turėjusio architektūros ir urbanistikos valdininko, skulptoriaus meno kūrinys kurorto centre buvo tiesiog demontuotas pareiškus, jog jis neturi jokios meninės vertės. Mero kritikai paprastai pateikiami kaip juodintojai, kenkėjai, nieko gero kurorto nepadarę. Visiškai identišką retoriką naudoja ir daugelis diktatorių. Neseniai vienam mero kritikui tiesiog į kiemą buvo įkasti šiukšlių konteineriai. Va taip, nejuokaukit ir nedrįskit pono kritikuoti.

7. Kontroliuoti verslą ir kitą nuomonę per savivaldybę. Didelė dalis verslo priklauso nuo savivaldybės, t.y. išduodant įvarius leidimus, laimint konkursus ir t.t. Druskininkuose to verslo ir taip nėra daug, bet situacija yra tokia, kad turi arba paklusti ir nekelti balso, arba tavo verslui gali būti problemų gaunant įvairius leidimus. Kita nuomonė Druskininkuose nėra toleruojama – arba tu dirbti valdžios nustatytam bendram tikslui, arba turi išvykti.

8. Riboti informacijos suteikimą net savivaldybes nariams. Neseniai Druskininkuose žurnalistai nebuvo įleisti į savivaldybės patalpas. Informacijos pateikimas ribojamas netgi Tarybos nariams. Žinoma, o kaip tu gali kritikuoti kai kuriuos sprendimus, jei net negauni visos informacijos.

Baigiant. Kiekvienas apsilankęs Druskininkuose pripažins, jog kurortas tvarkosi labai neblogai – sutvarkyta infrastruktūra, modernūs viešbučiai ir kiti pramogų objektai – tokie kaip slidinėjimo trasos ar vandens pramogų parkas. Ateityje dar iškils ir dirbtinė jūra. Tačiau tas visas tviskesys ir žvilgesys primena diktatorių valdomas centrines Azijos respublikas, tą patį Azerbaidžaną. Žinoma, masteliai daug kartų mažesni, bet koncentruojamasi į fizinius objektų statybą, žvilgesį, oponentai niekinami, juodinami. Galų gale, vietinis žmogus lieka užribyje. Pigi darbo jėga aptarnauja tuos viešbučius ir pramogų objektus. Kiekvienas drįstantis pasakyti kitokią nuomonę nėra pageidaujamas Druskininkuose. Reikia tik tokių, kurie padlaižiautų, vykdytų įsakymus ir panašiai. Ar tai yra tvaru, ar tokia situacija išsilaikys, jei jokios minčių įvairovės, diskusijos nebus? Manau, kad visa tai galų gale nuves į stagnaciją.

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

propiesore Giedre kvieskiene patapo,       2013-12-13 16:57

kai 1987 m. apsigyne Leningrade kandidatine ,,Ateisticheskaja rabota v dome kultury i metody…” ir t.t. 1990 m. kai Kulturos kongresa organizavo Lietuvos KP ir KGB, prilindo ir ji, tevo, Plunges KPatrijos komiteto I sekretoriaus Mykolo Pronckaus remiama. Zinoma, savo, kaip jaunos komunistes (22 m. jau kompartijos nare!)ir Lietuvos liaudies kulturos centro partines sekretores patirtimi labai tiko i Kongreso sekretores, nors ta pisores darba atliko Rasteniene, nes Kvieskiene labai jau “negramotna”, liaudiskai tariant. Buvo atvykusi i JAV, kazkodel ja globojo toks pageriantis Jonas Rackauskas, profesorius, apsigynes PhD su Sidlausko knyga apie Vilniaus universiteta, mat jis tuo metu vadovavo Lithuanian research centrui, Cikagoje. Kvieskiene pagarsejo ir vaiku aferomis kartu su kunigu Rimantu Gudeliu, dirbusiu Cikagoje, Petrapilio teologijos akademijoje, dabar- Kupiskyje, kai buvo gaunami pinigai is Svedijos. Kenke tuo metu ministru dirbusiam Zigmui Zinkeviciui. Tiesa, dabar ji vadinasi ,,edukologijos daktare”. Paskaitykite jos ,,daktarine”, tai is siaubo, nuostabos akys iskris is orbitu. Tik jos nei daktarines, nei referato Mazvydo bibliotekoje nera. O turetu buti. Todel ,,daktarine” bei pavadinimas prie pavardes turetu buti nostrifikuotas!Stai tokios zmogystos lenda visur kur tik galima pasisildyti zmoniu pinigais.

po šimts pypkių       2013-12-13 15:49

įdomiausia tai, kad abu draugai, Homo teisių gynėjai, vaikų psichiatrai, nieko benda su žurnalistika neturintys - Pūras su Slušniu uzurpavo žurnalistiką... o priėmę dar ir D.Radzevičių į savo pseudožmogaus tesių instituto “tarybą”, jau visiškai kontroliuoja/reguliuoja žmonių nuomonę visais klausimais.
Savo sumąstytai “invazijai” į Venskų  namus, jie pasinaudojo senais ryšiais su liberalcentristu Melianu, nes Pūras prieš tai priklausė Zuoko libcentristams, o tik vėliau perėjo į Liberalų sąjūdį. Ir kažkodėl už visą šią savo sumąstytą aferą atsakomybę per Kuolio judėjimą ir laikrasčius bando suversti Prezidentei ir konservatoriams, kurių dauguma iš pat pradžių palaikė Garliavos judėjimą.
Daugiau nei keistos tos Pūro manipuliacijos.

Valdas V.       2013-12-13 15:35

Kriminaliniai elementai žino trumpiausią kelią ir kreipiasi į LŽLEK, kuri priima kokius nori sprendimus, nes niekam nėra atskaitinga. Todėl visi korumpuoti elementai, turintys problemų su spauda, eina ne į teismą, o sprunka į LŽLEK ar pas žurnalistų etikos inspektorių.

Net jei sprendimai priimami teisingi, tampymas po žurnalistų etikos institucijas yra didžiulis trukdymas tiesioginiam darbui: gaišinamas laikas, smogiama psichologiškai, o dirbantiems kūrybinį darbą tai labai trukdo. Tos institucijos turėtų padėti žurnalistų darbui, tačiau tik apsunkina mūsų profesiją, kenkia mūsų prestižui, finansams.

Tos institucijos persekioja rašančius apie pedofilus ir kitus nusikaltėlius. Viskas turi senas šaknis. Taip jau susiklostė, kad į LŽLEK suėjo visi žmonės, kurie turėjo praktikos vaikų globos įstaigose. Tas pats Linas Slušnys, vaikų psichiatras, kadaise buvo įsipainiojęs į skandalą. Vaikų globos draugija, kuriai vadovavo Vilniaus pedagoginio universiteto profesorė Giedrė Kvieskienė, įtariama, prekiavo vaikais seksualiniam išnaudojimui. G.Kvieskienės pavaduotojas buvo tas pats L.Slušnys. Etika toje LŽLEK nekvepia ir ją reikia visiems iš toliau apeiti.

apie "etikos" sargus       2013-12-13 15:26

Lietuvos žurnalistų Sąjungos deleguotas etikos sargų vadovas Viktor Trofimišin taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl jokių sankcijų už prezidentės įžeidinėjimą nesulaukė saviškis - A.Vinokuras, kažkaip įsitrynęs į Socdemų prtiją...

Štai kokią turime etikos komisją:
1.Homoteisių gynėjo Dainiaus Pūro deleguotą savo draugą Liną Slušnį į Etikos sargų vadovus.
(kaip žinia, šie du vyrai strategavo ir kedytės paėmimą antiteroristinės brigados šturmu)
2. to paties Pūro kolegę Ingą Abramavičiūtę - į Slušnio pavaduotojus.

3. Leonas Remeika, Lietuvos regioninių televizijų asociacija (kuomet visos regioninės televizijos Uspaskicho rankose)

4. Viktoras Trofimišinas, Lietuvos žurnalistų sąjunga

5.Ramutė Šimukauskaitė, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija (Preinų raj. l.redaktorė)
6,Marytė Kontrimaitė, Lietuvos žurnalistų draugija
7. Artūras Matusas, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

8. Jolanta Mažylė, Lietuvos žurnalistikos centras

9. Liutauras Elkimavičius, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija

10. Sigitas Židonis, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija

11. Vaiva Žukienė, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija

12. Ramutė Šimukauskaitė, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija

13. Tautvydas Musteikis, Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija

14. Vidas Mačiulis, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija

15. Aistė Žilinskienė, Interneto žiniasklaidos asociacija

apie "etikos" sargus       2013-12-13 14:49

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) aktyvistas Arkadijus Vinokuras už itin vulgarų prezidentės Dalios Grybauskaitės įžeidimą nubaustas ne bauda ar kalėjimu, ko nusipelno eiliniai piliečiai, o kolegišku žurnalistų etikos sargų laišku. Kas per bausmė - laiškas. Ir apskritai, kodėl nubaustas A.Vinokuras, jei LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius pareiškė, kad A.Vinokurui D.Grybauskaitę viešai išvadinus “frigidiška sterva” niekas nebuvo apdergtas.

Tik po privataus asmens kreipimosi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją (LŽLEK) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą šios institucijos A.Vinokuro bylą atvertė šiemet.

LŽLEK pirmininkas psichiatras Linas Slušnys minėtame komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas A.Vinokuras, nedalyvavo.LŽLEK posėdžiui, kuriame buvo nagrinėjamas A.Vinokuro klausimas, pirmininkavo L.Slušnio pavaduotoja advokatė Inga Abramavičiūtė. Paklausta, kurio komisijos nario iniciatyva nuspręsta apginti A.Vinokurą ir nesvarstyti, ar jis pažeidė etikos kodeksą, teisininkė sakė, kad to tiesiog neprisimenanti, o slapto balsavimo rezultatai nėra skelbiami.

Ar precedento neturintis atvejis, kai LŽLEK nusprendė net nesvarstyti prezidentę ir Prezidento instituciją įžeidusio LŽS nario A.Vinokuro, leidžia suprasti, kad komisija pritaria valstybės vadovų viešiems užgauliojimams?

internauts        2013-12-13 14:28

įdomiausia tai, kad Žurnalistų etikos tarnybos inspektoriai visai neįpareigoti vertinti šmeižto, tiesos-melo informuojant visuomenę. Gal todėl ir paties Dainiaus Radzevičiaus toks kestas požiūris, kad iki defamacijos “šmeižto” įteisinimo įstatymu “reikia dar priaugti”. Tai jis buvo pareiškęs savam bloge po savo paties komentaro apie tai, kad keletas teisininkų pateikė seimui būtent tokį “defamacijos” įteisinimo įstatymo projektą.

Tokie dalykai aiškiai atkuria Melo imperiją. Lietuviams kuriamas nepasitenkinimas sava valdžia iki tokio lygio, kad daugelis palieka Lietuvą. O už tai turėtų prisiimti atskomybę ir D.Radzevičius ir žurnalistų etikos inspektoriai ir seimas, įteisinęs netikusius visuomenės informavimo įstatymus.

internauts        2013-12-13 14:00

“Tuo tarpu, kito savaitraščio redaktorius, kiek teko girdėti, tiesiog buvo priverstas išsikraustyti už savivaldybės ribos (kuo gi ne politinis pabėgėlis?). Tiesa, drąsos reikšti nuomonę pastarajam netrūko ir netrūksta iki šiol.”

Čia kalbama tikriausiai apie nuolat verkšlenantį Kvietkauską, kuris bando visiems įteigti, kad savivaldybė neturi teisės informuot visuomenės apie savo atliktus darbus? Žinoma, jis norėtų, kad tai būtų daroma per privatų leidinį. Bet privatus leidinys leidžia sau tik kritikuoti, o gerų darbų pristatymą traktuoja kaip “reklamą” ir už tai lupa milžiniškus pinigus. Dėl to savivaldybei kur kas geriau apsimoka taupant biudžeto pinigus, leisti savo informacinį leidinį, nes to įstatymas nedraudžia.

Beje įstatymas draudžia partijoms turėti savo periodinius leidinius, bet Uspaskichas to nepaiso. Jo “nuosavi” leidiniai atspindi tik jo nuosavos partijos interesus. ,

teisybe.       2013-12-13 13:43

Viskas aiskiai pasimate, apie nenormalu miestelio mikroklimata, apsilankius baseine. Darbuotojai pikti, rekia ant klientu. Buvom su seima ten viena karta, bet daugiau nevaziuojam. Komlikuotu asmenybiu sou, uz musu pinigus, mums nereikia.

be je,        2013-12-13 13:42

Uspaskichas yra užvaldęs ir visAS RAJONINES “AIKŠTĖS” TELEVIZIJAS.

Pnašu, kad nusitaikęs ir į Nacionalinę TV. Juk jo tarnaitė  Graužinienė, po jai Miliūtės “nepatogių” klausimų  apie Uspaskichą jau padavė seime “įstatymo pataisas” dėl Nacionalinės televizijos.

Tai labai primena tą schemą kaip stambiausias mafijos bosas Semion Mogilievič užvaldė Rumunijos ir Bulgarijos vyriausybes pirmiausia užvaldęs mass media. Šlykštu.

Būtina atstatydinti parsidavusį  Žurnalistų sąjungos pirmininką Radzevičių. Tokia padėtis nebeturėtų tęstis. Kur pažvelgsi - vien uspaskio agentų propaganda, užsakomieji straipsniai.Ypač tiesos, “ekspertai”, paksistinis L.Lakraštis…  Nebeliko objektyvios žurnalistikos.

je je        2013-12-13 13:31

kai perskaičiau Grikiapezdžio punktus kaip tapti ‘autokratu” pamaniau kad kalbama apie olgarchą Uspaskichą. Vienas prie vieno.

Na, nepatinka Grikiapezdžiui, kad savivaldybė turi savo laikraštį ir nemoka pinigų verslininkui Uspaskichui, kuris turi savo druskininkietis.lt, kuriame dirba pats Grikiapezdis. Ot tai nusikaltimas, ar ne? O juk rusų oligarchas ne tik Druskininkietis valdo. Jis monipolizavo VISUS RAJONINIUS LAIKRAŠTUKUS, priklausančius balsas.lt grupei, panašiais pavadinimais - kiedainietis.lt, šiauletis.lt, klaipiedietis lt ir t.t.  ir labai bijo, kad ir kitos savivaldybės nepasektų Malinausko pavyzdžiu. Valdyk žiniasklaidą - valdysi opiniją, nuversi sau neparankius, kad ir gerus vadovus.

RTi gal nereikia lia, lia?


Rekomenduojame

Būtina prisiminti. 1949 m. vasario 16 d. kovojančios Lietuvos Deklaracija ir jos signatarai

Irena Vasinauskaitė. Sveikinimas iš bunkerio

Verta prisiminti. Partizanas Jonas Gediminas Rudis-Rickus 1947 m. vasario 16-ąją: „Vėl žaliuos, klestės gyvenimas“

Algimantas Rusteika. Laiko liko nedaug

Geroji Naujiena: Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina, kas iš širdies Jojo ilgis

Eglė Mirončikienė. Ryžtingi kovotojai su vėliavnešiais, performeriais ir lipdukų klijuotojais, plečia puolimo frontą

Ramūnas Aušrotas. Sąžinės laisvę apribojo ir šveicarai, referendume sugriežtinę bausmes už seksualinių mažumų diskriminaciją ir neapykantos kurstymą

Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.