Visuomenės pokyčių analizė, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Jubiliejinių metų akordas: Vilniuje atidengtas paminklas tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui

Ramutė Bingelienė   2018 m. lapkričio 25 d. 0:07

4     

    

Jubiliejinių metų akordas: Vilniuje atidengtas paminklas tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui

Lapkričio 23-iąją, penktadienį, Vilniaus senamiestyje atidengtas paminklas Nepriklausomybės akto signatarui dr. Jonui Basanavičiui.

Iškilmingai – skambėjo ir giesmės, ir kalbos, kaip matyti iš video, buvo ir pozuojama, ir fotografuojamasi. Bet buvo ir žmonių, ne tik oficialių asmenų.

Ta proga šiai istorinei, nors ir naujai suformuotai Senamiesčio erdvei buvo suteiktas J. Basanavičiaus vardas. Tvarkant buvusią automobilių stovėjimo aikštelę atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai. Naujai paklotame aikštės grindinyje sužymėti ir užkonservuoti autentiški buvusių pastatų pamatai, ir jų vidiniai kiemeliai – tarsi kviečia pasivaikščioti po nematomąjį Vilnių. Skelbiama, jog vėliau čia bus pasodinta ir obelų... Aikštę papuošė ir nauji suoliukai bei žibintai.

Tautos patriarchas į numylėtą Vilnių grįžo simbolinę dieną – per savo 167-ąjį gimtadienį, simboliniais metais – Lietuvos Respublikai – Vasario 16-osios Lietuvai, kurios vienu iš simbolių jis ir pats yra tapęs – švenčiant savo šimtmetį.

Plastiškos, žingsnį sustingdžiusios, bet veržlumą išsaugojusios bronzinės skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Ant žemo, vos pusmetrio aukščio pjedestalo iškilusi kone trijų metrų aukščio skulptūra atgręžta į dabartinę Filharmoniją – buvusius Miesto salės rūmus. Juose 1905 metų gruodžio 4–5 dienomis posėdžiavęs Didysis Vilniaus Seimas – J. Basanavičius buvo šio suvažiavimo idėjos autorius ir pagrindinis organizatorius – deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią šiuolaikinei Lietuvos valstybei. Matyt, toks ir bus skulptoriaus sumanymas – leisti pamatyti J. Basanavičių ryžtingai, su pasitikėjimu žengiant pirmuosius žingsnius didžiosios svajonės – Nepriklausomos valstybės – link. 

Tačiau jei ne postamente iškalti dr. J. Basanavičiaus žodžiai: „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasė!  Toks mūsų troškavimas ir noras“, paminklas taip ir liktų... bežadis – dar vienas iš daugeliui neprakalbinamų praeitį menančių ženklų. Parašyti 1883-iųjų sausį Prahoje pirmojo „Aušros“ numerio pratarmei šie žodžiai nuskamba, lyg būtų ištarti šiandien – mūsų tamsybių laikais… Ir vėl teikia viltį – viltį atgimti: jei tik lietuvis pasijus didis, galingas, pasijus… lietuvis esąs ir stosis tautos dvasią gaivinti, atgims ir Lietuva.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

KPD       2018-11-27 13:00
akcentai ir kontekstas       2018-11-25 9:51

Vytis Kaune, Basanavičius Vilniuje.
Ir mobiliosios šungaudžių, t.y. pardon, vaikučių gaudymo zonderkomandos už kiekvieno kampo visoje Lietuvoje.
Didžiausias istorijoje karinis Paradas ir iš Pareigą Tėvynei atliekančio kario atimtas vaikas.
Argi ne žavu?
Švęskime!

Daša Potiomkina       2018-11-25 9:42

Vyčiais ir basanavyčejs padekoruosim totalitarinį Režimo snukį!
Buratinai, plokit ir dainuokit - Mes numetėm jums gražų saldainį:)

akordionas       2018-11-25 8:42

Jubiliejinių metų skambiausias Akordas yra masinis vaikų atiminėjimas iš šeimų.
Siautėjančio gestapo fone paminklas Basanavičiui atrodo itin groteskiškai liūdnai…


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.