Visuomenės pokyčių analizė, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Jubiliejinių metų akordas: Vilniuje atidengtas paminklas tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui

Ramutė Bingelienė   2018 m. lapkričio 25 d. 0:07

4     

    

Jubiliejinių metų akordas: Vilniuje atidengtas paminklas tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui

Lapkričio 23-iąją, penktadienį, Vilniaus senamiestyje atidengtas paminklas Nepriklausomybės akto signatarui dr. Jonui Basanavičiui.

Iškilmingai – skambėjo ir giesmės, ir kalbos, kaip matyti iš video, buvo ir pozuojama, ir fotografuojamasi. Bet buvo ir žmonių, ne tik oficialių asmenų.

Ta proga šiai istorinei, nors ir naujai suformuotai Senamiesčio erdvei buvo suteiktas J. Basanavičiaus vardas. Tvarkant buvusią automobilių stovėjimo aikštelę atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai. Naujai paklotame aikštės grindinyje sužymėti ir užkonservuoti autentiški buvusių pastatų pamatai, ir jų vidiniai kiemeliai – tarsi kviečia pasivaikščioti po nematomąjį Vilnių. Skelbiama, jog vėliau čia bus pasodinta ir obelų... Aikštę papuošė ir nauji suoliukai bei žibintai.

Tautos patriarchas į numylėtą Vilnių grįžo simbolinę dieną – per savo 167-ąjį gimtadienį, simboliniais metais – Lietuvos Respublikai – Vasario 16-osios Lietuvai, kurios vienu iš simbolių jis ir pats yra tapęs – švenčiant savo šimtmetį.

Plastiškos, žingsnį sustingdžiusios, bet veržlumą išsaugojusios bronzinės skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Ant žemo, vos pusmetrio aukščio pjedestalo iškilusi kone trijų metrų aukščio skulptūra atgręžta į dabartinę Filharmoniją – buvusius Miesto salės rūmus. Juose 1905 metų gruodžio 4–5 dienomis posėdžiavęs Didysis Vilniaus Seimas – J. Basanavičius buvo šio suvažiavimo idėjos autorius ir pagrindinis organizatorius – deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią šiuolaikinei Lietuvos valstybei. Matyt, toks ir bus skulptoriaus sumanymas – leisti pamatyti J. Basanavičių ryžtingai, su pasitikėjimu žengiant pirmuosius žingsnius didžiosios svajonės – Nepriklausomos valstybės – link. 

Tačiau jei ne postamente iškalti dr. J. Basanavičiaus žodžiai: „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasė!  Toks mūsų troškavimas ir noras“, paminklas taip ir liktų... bežadis – dar vienas iš daugeliui neprakalbinamų praeitį menančių ženklų. Parašyti 1883-iųjų sausį Prahoje pirmojo „Aušros“ numerio pratarmei šie žodžiai nuskamba, lyg būtų ištarti šiandien – mūsų tamsybių laikais… Ir vėl teikia viltį – viltį atgimti: jei tik lietuvis pasijus didis, galingas, pasijus… lietuvis esąs ir stosis tautos dvasią gaivinti, atgims ir Lietuva.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

KPD       2018-11-27 13:00
akcentai ir kontekstas       2018-11-25 9:51

Vytis Kaune, Basanavičius Vilniuje.
Ir mobiliosios šungaudžių, t.y. pardon, vaikučių gaudymo zonderkomandos už kiekvieno kampo visoje Lietuvoje.
Didžiausias istorijoje karinis Paradas ir iš Pareigą Tėvynei atliekančio kario atimtas vaikas.
Argi ne žavu?
Švęskime!

Daša Potiomkina       2018-11-25 9:42

Vyčiais ir basanavyčejs padekoruosim totalitarinį Režimo snukį!
Buratinai, plokit ir dainuokit - Mes numetėm jums gražų saldainį:)

akordionas       2018-11-25 8:42

Jubiliejinių metų skambiausias Akordas yra masinis vaikų atiminėjimas iš šeimų.
Siautėjančio gestapo fone paminklas Basanavičiui atrodo itin groteskiškai liūdnai…

Rekomenduojame

Briuselio direktyvomis Lietuvos valdžia tik prisidengia?

Vidmantas Valiušaitis. Daugiau ir giliau tyrinėti laikotarpį, kalbėti faktais

Kardinolas Mulleris: J. Martino LGBT propaganda yra erezija

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimtoji (birželio 23 diena)

Vokietijos migracijos ministrė daro spaudimą, kad migrantai gautų pilietybę greičiau, kviečia keisti pilietybės įstatymą

Karas Ukrainoje. Šimtas devynioliktoji (birželio 22 diena)

Vytautas Sinica. Patyčių iš žmonių maratonas tęsiasi

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( II )

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (IV)

Stokholme dviračių takai atspindės lyčių lygybę

Per Lamanšą atvykę migrantai bus sužymimi ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Vidas Rachlevičius. Generolas Patrickas Sandersas: esame karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje

Japonijos teismas: tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas atitinka konstituciją

COVID-19 metu pertrauką turėję virusai sugrįžo – ir elgiasi netikėtai

„KyivPride“ pareikalavo atleisti Arestovičių dėl pareiškimų apie LGBT asmenis, o jis atsakė

Kazimieras Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

Karas Ukrainoje. Šimtas aštuonioliktoji (birželio 21 diena)

Vytautas Radžvilas. Kada atsitiesime? – Kai sugrįžime į savo istoriją

Dominykas Vanhara. Nekilnojamojo turto mokesčio logika vis dėlto egzistuoja

Edvardas Čiuldė. Ar Putinas bus pakartas po mirties?

Ramūnas Aušrotas. Schema „pagalba mainais į ideologiją“

Karikatūristo žvilgsniu. Vakarų parama Ukrainai

Britų tyrimas: 99 proc. susirgusių beždžionių raupais buvo homoseksualai

Karas Ukrainoje. Šimtas septynioliktoji (birželio 20 diena)

Niujorko teisėja nusprendė, kad žydų universitetas nėra religinis, privalo pripažinti LGBT studentų klubą

Įstatymus kuria nebe Seimas, o teismai. Įteisinsime ir raidę „Ł“

Kastytis Braziulis. Britai siekia kurti trijų jūrų sąjungą, o Senoji Europa nepatenkinta nauju konkurentu

Karas Ukrainoje. Šimtas šešioliktoji (birželio 19 diena)

Lyčių ideologijos diegimas yra prievarta prieš vaikus – D. Trumpas

Kard. S. Tamkevičius SJ. Dievo meilės slėpinys – Devintinės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.