Visuomenės pokyčių analizė, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Jubiliejinių metų akordas: Vilniuje atidengtas paminklas tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui

Ramutė Bingelienė   2018 m. lapkričio 25 d. 0:07

4     

    

Jubiliejinių metų akordas: Vilniuje atidengtas paminklas tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui

Lapkričio 23-iąją, penktadienį, Vilniaus senamiestyje atidengtas paminklas Nepriklausomybės akto signatarui dr. Jonui Basanavičiui.

Iškilmingai – skambėjo ir giesmės, ir kalbos, kaip matyti iš video, buvo ir pozuojama, ir fotografuojamasi. Bet buvo ir žmonių, ne tik oficialių asmenų.

Ta proga šiai istorinei, nors ir naujai suformuotai Senamiesčio erdvei buvo suteiktas J. Basanavičiaus vardas. Tvarkant buvusią automobilių stovėjimo aikštelę atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai. Naujai paklotame aikštės grindinyje sužymėti ir užkonservuoti autentiški buvusių pastatų pamatai, ir jų vidiniai kiemeliai – tarsi kviečia pasivaikščioti po nematomąjį Vilnių. Skelbiama, jog vėliau čia bus pasodinta ir obelų... Aikštę papuošė ir nauji suoliukai bei žibintai.

Tautos patriarchas į numylėtą Vilnių grįžo simbolinę dieną – per savo 167-ąjį gimtadienį, simboliniais metais – Lietuvos Respublikai – Vasario 16-osios Lietuvai, kurios vienu iš simbolių jis ir pats yra tapęs – švenčiant savo šimtmetį.

Plastiškos, žingsnį sustingdžiusios, bet veržlumą išsaugojusios bronzinės skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Ant žemo, vos pusmetrio aukščio pjedestalo iškilusi kone trijų metrų aukščio skulptūra atgręžta į dabartinę Filharmoniją – buvusius Miesto salės rūmus. Juose 1905 metų gruodžio 4–5 dienomis posėdžiavęs Didysis Vilniaus Seimas – J. Basanavičius buvo šio suvažiavimo idėjos autorius ir pagrindinis organizatorius – deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią šiuolaikinei Lietuvos valstybei. Matyt, toks ir bus skulptoriaus sumanymas – leisti pamatyti J. Basanavičių ryžtingai, su pasitikėjimu žengiant pirmuosius žingsnius didžiosios svajonės – Nepriklausomos valstybės – link. 

Tačiau jei ne postamente iškalti dr. J. Basanavičiaus žodžiai: „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasė!  Toks mūsų troškavimas ir noras“, paminklas taip ir liktų... bežadis – dar vienas iš daugeliui neprakalbinamų praeitį menančių ženklų. Parašyti 1883-iųjų sausį Prahoje pirmojo „Aušros“ numerio pratarmei šie žodžiai nuskamba, lyg būtų ištarti šiandien – mūsų tamsybių laikais… Ir vėl teikia viltį – viltį atgimti: jei tik lietuvis pasijus didis, galingas, pasijus… lietuvis esąs ir stosis tautos dvasią gaivinti, atgims ir Lietuva.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

KPD       2018-11-27 13:00
akcentai ir kontekstas       2018-11-25 9:51

Vytis Kaune, Basanavičius Vilniuje.
Ir mobiliosios šungaudžių, t.y. pardon, vaikučių gaudymo zonderkomandos už kiekvieno kampo visoje Lietuvoje.
Didžiausias istorijoje karinis Paradas ir iš Pareigą Tėvynei atliekančio kario atimtas vaikas.
Argi ne žavu?
Švęskime!

Daša Potiomkina       2018-11-25 9:42

Vyčiais ir basanavyčejs padekoruosim totalitarinį Režimo snukį!
Buratinai, plokit ir dainuokit - Mes numetėm jums gražų saldainį:)

akordionas       2018-11-25 8:42

Jubiliejinių metų skambiausias Akordas yra masinis vaikų atiminėjimas iš šeimų.
Siautėjančio gestapo fone paminklas Basanavičiui atrodo itin groteskiškai liūdnai…


Rekomenduojame

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Vidas Rachlevičius. ES eksportuoja tai, ko britai visai nepageidauja

Gintaras Furmanavičius. Nemira Pumprickaitė įgarsino LRT svajones

Ramūnas Aušrotas. Visuomenė turi žinoti, kokia yra Lietuvos švietimo tarybos narių pozicija

Algimantas Rusteika. Iš duobagyvių gyvenimo

Liudvikas Jakimavičius. Revoliucija kaip žaidimas

Neringa Venckienė. L. Stankūnaitės advokatė Grubliauskienė jau aiškina, kad Deimantė kalba su akcentu

Ramūnas Aušrotas. Ar vienaragis priklauso gėjams?

Arvydas Anušauskas. Demonstratyvus Kremliaus noras susitapatinti su okupantais

Geroji Naujiena: „Meilė – įstatymo pilnatvė“

Neringa Venckienė. Deimantės negalima apklausti teisme, nes ji ... nebekalba lietuviškai?

Vytautas Sinica. Tylėti būtų gėda patiems prieš save

Povilas Gylys. Po rinkimų nors ir tvanas?

Andrius Švarplys. Čia ir dedam tašką kalboms apie VDU bendruomenę?

„Nacionalinis susivienijimas“ pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai

Algimantas Rusteika. Prasideda sisteminis Nacionalinio susivienijimo puolimas

Sukurta LGGRT centro konsultacinė ekspertų komisija

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Skųsime viską ir visus? Nuo kaukių iki šeimos ir vaiko teisių

Buvusios Suomijos ministrės žodžio laisvės byla: „Bauginimais neprivers manęs slėpti tikėjimo“

Algimantas Rusteika. Naujienos iš „demokratijos“ frontų

Andrius Švarplys. Uždaviau tris klausimus kandidatei į VDU rektoriaus postą prof. Mildai Ališauskienei

Apšmeižtą LGGRTC patarėją ginti stojo patriotinės organizacijos

Algimantas Rusteika. Sunki lyderystės našta (drama)

Agnė Širinskienė: „Nesinorėtų įtarti, kad mūsų specialiosios tarnybos užsiima ne ikiteisminiu tyrimu, o politikavimu“

Stambulo Konvencija: Trojos arklys?

Geroji Naujiena: Jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus

Išskirtinis Neringos Venckienės interviu Vytautui Matulevičiui (OpTV)

Gal jau bundame? Darius Trečiakauskas (Nacionalinis susivienijimas): Rinkimai gali tapti nauja galimybe esminiams pokyčiams valstybėje

Algimantas Rusteika. Lenkiu pliką ir kvailą galvą prieš tuos, kurie tą supranta ir pabando

Jonas Kadžionis. Partizanų jėga buvo ne ginkluose, o tikėjime

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.