Visuomenės pokyčių analizė, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Jubiliejinių metų akordas: Vilniuje atidengtas paminklas tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui

Ramutė Bingelienė   2018 m. lapkričio 25 d. 0:07

4     

    

Jubiliejinių metų akordas: Vilniuje atidengtas paminklas tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui

Lapkričio 23-iąją, penktadienį, Vilniaus senamiestyje atidengtas paminklas Nepriklausomybės akto signatarui dr. Jonui Basanavičiui.

Iškilmingai – skambėjo ir giesmės, ir kalbos, kaip matyti iš video, buvo ir pozuojama, ir fotografuojamasi. Bet buvo ir žmonių, ne tik oficialių asmenų.

Ta proga šiai istorinei, nors ir naujai suformuotai Senamiesčio erdvei buvo suteiktas J. Basanavičiaus vardas. Tvarkant buvusią automobilių stovėjimo aikštelę atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai. Naujai paklotame aikštės grindinyje sužymėti ir užkonservuoti autentiški buvusių pastatų pamatai, ir jų vidiniai kiemeliai – tarsi kviečia pasivaikščioti po nematomąjį Vilnių. Skelbiama, jog vėliau čia bus pasodinta ir obelų... Aikštę papuošė ir nauji suoliukai bei žibintai.

Tautos patriarchas į numylėtą Vilnių grįžo simbolinę dieną – per savo 167-ąjį gimtadienį, simboliniais metais – Lietuvos Respublikai – Vasario 16-osios Lietuvai, kurios vienu iš simbolių jis ir pats yra tapęs – švenčiant savo šimtmetį.

Plastiškos, žingsnį sustingdžiusios, bet veržlumą išsaugojusios bronzinės skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Ant žemo, vos pusmetrio aukščio pjedestalo iškilusi kone trijų metrų aukščio skulptūra atgręžta į dabartinę Filharmoniją – buvusius Miesto salės rūmus. Juose 1905 metų gruodžio 4–5 dienomis posėdžiavęs Didysis Vilniaus Seimas – J. Basanavičius buvo šio suvažiavimo idėjos autorius ir pagrindinis organizatorius – deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią šiuolaikinei Lietuvos valstybei. Matyt, toks ir bus skulptoriaus sumanymas – leisti pamatyti J. Basanavičių ryžtingai, su pasitikėjimu žengiant pirmuosius žingsnius didžiosios svajonės – Nepriklausomos valstybės – link. 

Tačiau jei ne postamente iškalti dr. J. Basanavičiaus žodžiai: „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasė!  Toks mūsų troškavimas ir noras“, paminklas taip ir liktų... bežadis – dar vienas iš daugeliui neprakalbinamų praeitį menančių ženklų. Parašyti 1883-iųjų sausį Prahoje pirmojo „Aušros“ numerio pratarmei šie žodžiai nuskamba, lyg būtų ištarti šiandien – mūsų tamsybių laikais… Ir vėl teikia viltį – viltį atgimti: jei tik lietuvis pasijus didis, galingas, pasijus… lietuvis esąs ir stosis tautos dvasią gaivinti, atgims ir Lietuva.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

KPD       2018-11-27 13:00
akcentai ir kontekstas       2018-11-25 9:51

Vytis Kaune, Basanavičius Vilniuje.
Ir mobiliosios šungaudžių, t.y. pardon, vaikučių gaudymo zonderkomandos už kiekvieno kampo visoje Lietuvoje.
Didžiausias istorijoje karinis Paradas ir iš Pareigą Tėvynei atliekančio kario atimtas vaikas.
Argi ne žavu?
Švęskime!

Daša Potiomkina       2018-11-25 9:42

Vyčiais ir basanavyčejs padekoruosim totalitarinį Režimo snukį!
Buratinai, plokit ir dainuokit - Mes numetėm jums gražų saldainį:)

akordionas       2018-11-25 8:42

Jubiliejinių metų skambiausias Akordas yra masinis vaikų atiminėjimas iš šeimų.
Siautėjančio gestapo fone paminklas Basanavičiui atrodo itin groteskiškai liūdnai…


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.