Įžvalgos

Juan Fernandez. Ispano žvilgsnis į „Lietuva – lietuviams“

Tiesos.lt redakcija   2018 m. balandžio 4 d. 22:05

10     

    

Juan Fernandez. Ispano žvilgsnis į „Lietuva – lietuviams“

Nesu lietuvis. Į Lietuvą gyventi atvažiavau prieš dvejus metus ir šioje šalyje esu imigrantas. Gal kam nors tai kels nuostabą, bet jei turėčiau pasirinkti tarp dviejų šūkių, kurie skambėjo Kovo 11-ąją minėjusių lietuvių ir šalies svečių minioje, pasirinkčiau „Lietuva – lietuviams“, o ne „Lietuva – visiems“. Kodėl? Priežastis paprasta: iš pagarbos jums ir jūsų šaliai.

Gyvename globalėjančiame pasaulyje, kur interneto, komunikacijos priemonių dėka galime susidaryti įspūdį, jog sienos ir barjerai tarp šalių neegzistuoja. Taip pat gyvename Europos Sąjungoje, kur kasmet augant migracijos tempams bei laisvėjant asmenų judėjimui, šis įspūdis tik dar labiau stiprėja. Kiekvienas iš mūsų suvokiame, kad turime beveik neribojamas teises keisti gyvenamąją vietą, dirbti ir apsigyventi bet kurioje ES valstybėje. Dėl to turėtų atrodyti natūralu, jei aš, būdamas imigrantas, būčiau prisijungęs prie tos grupelės užsieniečių, kurie eitynėse skandavo šūkį „Lietuva – visiems“.

Bet to nedariau ir nedarysiu. Esu Lietuvoje ne dėl to, kad savaime turiu „teisę“ čia būti, o todėl, kad Lietuva, būdama savarankiška ir suvereni valstybė, ir jūs, lietuviai, prisijungėte prie Europos Sąjungos ir atidarėte sienas užsieniečiams – kitų šalių piliečiams. Bet Lietuva tebėra jūsų, jūs esate Lietuvos egzistavimo pirmoji ir pagrindinė priežastis ir esate pagrindiniai savo namų šeimininkai. Tai, kad lietuviai yra savo valstybės šeimininkai, reiškia, kad teisinga visiems kitiems čia prisitaikyti prie jų tvarkos, papročių, kalbos. Kiekvienoje šalyje galioja savos taisyklės ir svečiai jas privalo gerbti.

Taip, tai yra, visų pirma, jūsų namai. Tarptautiniai jūsų prisiimti įsipareigojimai iš Lietuvos savaime nepadarė „namų bet kam, visiems“. Europos Sąjunga nėra (arba neturėtų būti) Europą homogenizuojantis darinys, kuriame valstybės narės praranda savo tapatybę arba liaujasi būti savo pačių šeimininkėmis. Tai neturėtų būti darinys, kuriame naudojimasis valstybės gėriais tampa bet kieno „teise“ ir kuriame kalba eina tik apie šalių įsipareigojimus, kurių imigrantai gali reikalauti. Tarptautinės sutartys, kuriomis Lietuva laisvai įsipareigojo, leidžia mums, užsieniečiams, ypač ES piliečiams, laisvai čia atvykti ir džiaugtis daugybe natūralių, ekonominių bei socialinių gėrių, kuriuos gali pasiūlyti Lietuva.

Tačiau Lietuva, kaip ir mano gimtoji Ispanija, yra pirmiausia jos šeimininkų, kurie ją gavo kaip palikimą iš savo protėvių. Užsieniečiai gali prašyti, kad Lietuva laikytųsi įsipareigojimų, tačiau būtų neteisinga ir negarbinga pretenduoti jaustis šeimininkais to, už ką ištisos jūsų protėvių kartos sumokėjo pasiaukojančiu darbu, herojiškomis pastangomis ir net savo gyvybėmis. Ypač akiplėšiškai tai atrodo, kai Lietuvos „visiems“ prašo žmonės, kurie nemoka jos kalbos, nesupranta ar negerbia jos papročių, kultūros, istorijos ir niekada neskaitė jos Konstitucijos.

Manau, kad „Lietuva – lietuviams“ nereiškia, kad Lietuva yra uždara mums, atvykėliams. Bent jau per dvejus savo gyvenimo čia metus to nepatyriau, atvirkščiai, susidariau įspūdį, kad lietuviai yra draugiški ir nuoširdūs žmonės. Šūkis tiesiog pabrėžia, kas ir kieno, visų pirma, yra ši nuostabi žemė, jos graži kalba, įdomi kultūra, iš kokių drąsių žmonių yra paveldėtos jos tradicijos. Suprantu, kad trumpi šūkiai visada reikalauja tam tikro paaiškinimo, komentaro, palydinčio to šūkio žodžius. Vis dėlto kai kurių užsieniečių bandymai paneigti „Lietuva – lietuviams“ idėjos prasmingumą man kai kuo truputį primena neseniai matytą dokumentinį filmą apie Sausio 13-osios įvykius. Svetimšaliai su tankais tada jėga reikalavo Lietuvos išsižadėti jos tapatybės, pasiduoti. Nors tai niekaip nepalyginama žiaurumo prasme, tačiau į akis krenta intencijų panašumas. Tik laisvės gynėjų dėka Lietuva liovėsi buvusi kitų arba „visų“ ir pagaliau tapo lietuvių (plačiąja prasme) Lietuva.

Lietuviai, jūsų namuose, kurių duris mums atveriate, mes, užsieniečiai, visada būsime svečiai, nors mums esate pasirengę suteikti daugybę teisių. Dėl to ir dėl pagarbos jums ir tiems, kurie atidavė gyvybes, kad jūsų šalis būtų jūsų nuosavybė, manau, jog mes, užsieniečiai, neturėtume skanduoti „Lietuva – visiems“.

Kaip imigrantas manau, kad turite ir toliau ginti bei puoselėti Lietuvos nepriklausomybę, identitetą ir kultūrą, kaip tai darėte nuo pat Lietuvos istorijos pradžios, ir tik jei mes metai iš metų savo darbu ir pasiaukojimu padėsime jūsų namus padaryti gražesnius, tai ir mums bus garbė Lietuvą vadinti savo namais.

Juan Fernandez

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

zsass       2018-04-9 18:47

Idėja. kad Lietuvos gyventojai, Lietuvos piliečiai, yra savo krašto šeimininkai, kad niekas iš šalies neturi teisės mums diktuoti kaip gyventi, nebloga. Bet šūkis Lietuva lietuviams - yra niekam tikęs, nes tai lyg ir reikštų, kad kitos tautybės Lietuvos pilietis lyg ir turi mažiau teisių už lietuvį. Ir dar neaišku, koks statusas lauktų tautiškai mišrių šeimų vaikų, kai kurie iš jų net nebūtinai baltaodžiai. Be to, tuojau prisiveis aiškintojų kas yra lietuvis, ir tikriausiai būtinai reikalaus, kad būtų katalikas. Ir dar tada atsiras visokių tautos vedlių. Na ir prasidės marazmas. O iš tikro yra taip, kad esame pasaulio dalis. ir niekaip negalim apsimesti, kad to nesuprantam.

Ačiū       2018-04-6 18:29

Labai taiklu. Jeigu aš gyvenčiau kur nors užsienyje, mano nuostatos tos šalies atžvilgiu būtų visiškai tokios pačios. Tai yra tiek elementaru, kad net keista, kaip gali būti kitaip?

lietuvė       2018-04-6 16:15

Nuostabios mintys. Ačiū.

Viskas teisingai samprotaujama       2018-04-6 8:39

kas liečia Lietuvą, bet gerbiamas Chuanai ką jūs pasakysit, kaip ispanas, į tokį šūkį: -Katalonija- katalonams!?

Pikc       2018-04-5 18:06

“Mums garbė, kad pas mus atvažiuoja žmonės gyventi iš kitų šalių ir jiems čia patinka.” - hmm… atsargiai su tokiais pareiškimais: jei jau svetimtaučių imigracija mums GARBĖ, vadinasi, kuo daugiau imigrantų, tuo daugiau garbės bus, ne? O jeigu jiems čia dar ir patiks, tai išvis “belekaip” pagerbti būsim. smile

Vilė       2018-04-5 12:23

“Lietuva - lietuviams” (atsakas “Lietuviai - Lietuvai”)visiškai nereiškia, kad kažką norima iš Lietuvos išvaryti, o “Lietuva - visiems” iš vis yra nesąmonė.
Autorius straipsnio turiniu pats paneigia straipsnio įžangą.
Šūkiui “Lietuva - lietuviams ” skirtingomis istorinėmis aplinkybėmis galima priskirti vis kitokį turinį. Šiuo metu tai susirūpinimas dėl lietuvių kalbos menkinimo ir Lietuvos tuštėjimo dėl emigracijos.

tiapkinas       2018-04-5 0:25

paskūsiu migracijos departamentui
liepsiu, kad deportuotų

Raselė       2018-04-5 0:24

Aha, šitas ispaškė irgi dirba rūsams.

žydras haroldas ( "asilo beretė")       2018-04-5 0:22

madafakeris! manjana- antigeyropietis!

Mums garbė,kad       2018-04-4 22:44

pas mus atvažiuoja žmonės gyventi iš kitų šalių ir jiems čia patinka.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas: „Lietuvos naikintojai turi suprasti – žaidimas baigtas“

Advokatas Šarūnas Vilčinskas. Galimi sunkumai Čikagoje

Dr. Vaidotas Vaičaitis: teisingumo jausmą reikia ne tik turėti, bet ir mokytis jį atpažinti

Algimantas Zolubas. Žirgelis Lietuvoje

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (III)

Vytautas Leščinskas. Medžiai, pasmerkti sušaudyti, arba pasivaikščiojimas su žurnalistu ir rašytoju Romu Sadausku po slaunų Vilniaus miestą

Rumunijos piliečių iniciatyva surengti referendumą dėl santuokos apibrėžimo (video)

Valdas Vasiliauskas. Autobusas be keleivių. Kas?

Verta prisiminti. Antanas Maceina. Dabartiniai mūsų rūpesčiai

Nuo bačkos. Premjeras Saulius Skvernelis raportuoja: „Pasiekėme istorinių rezultatų“

Dalia Staponkutė. O medžiai buvo dideli…

Romualdas Ozolas. Išsivadavimas: jėgų struktūra ir sąveika (I)

Siūlome prisiminti. Viktoras Orbanas Lietuvoje: 2012-ųjų kalbos ir tyla 2018-aisiais

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: „Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje“

Kam partijos ištaškė beveik 7 milijonus

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (II)

Justas Mundeikis. Sąžiningo atlyginimo skaičiuoklė

Viktoro Orbano partija rinkimuose užsitikrino konstitucinę daugumą

Kreipimasis į piliečius dėl ES lėšomis masiškai naikinamo miesto medžių paveldo Lietuvoje – ruošiamas kolektyvinis ieškinys (renkama informacija)

Vytautas Sinica. Apie genderizmą (ilgas)

Vytautas Rubavičius. Lukiškių aikštės ateitis jau seniai buvo nulemta?

Algimantas Rusteika. Durniasklaida

Geroji Naujiena: Palaiminti, kurie tiki nematę!

Vytautas Vyšniauskas. „Konservatoriai“ – antivalstybininkai? R. Juknevičienė ir A. Kubilius – Lietuvos išdavikai?

Povilas Aleksandravičius. Nekontroliuojamos fantazijos. Atsakymas Vytautui Radžvilui

Romualdas Ozolas. Tauta kryžkelėje

Gintaras Songaila. Nuo vasario 16-osios į birželio 3-iąją ir visados

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (I)

Algis Krupavičius. Kartų ir vertybių pokyčiai: žvilgsnis per Europos socialinio tyrimo prizmę

Vytautas Radžvilas: „Žaidimas baigtas“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.