Demokratija ir valdymas, Europa

Joseph Stiglitz. Euro zonos išlaikymo nuostoliai didesni nei galimi jos išardymo nuostoliai

Tiesos.lt siūlo   2016 m. rugsėjo 22 d. 22:01

7     

    

Joseph Stiglitz. Euro zonos išlaikymo nuostoliai didesni nei galimi jos išardymo nuostoliai

Pro Patria

Ar euras gali būti išgelbėtas? Šiame interviu Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas aptaria struktūrines euro zonos problemas, kodėl taikios skyrybos būtų geresnis pasirinkimas nei dabartinis vieningos valiutos palaikymas ir kaip Europos vadovai turėtų atsakyti į Jungtinės Karalystės apsisprendimą palikti Europos Sąjungą.

Jūsų naujoji knyga The Euro and its Threat to Europe (liet. Euras ir jo grėsmė Europai) iškelia į viešumą euro projekte slypinčias problemas ir jų pasekmes Europos ekonomikoms. Ar euras gali būti išgelbėtas?

Svarbiausia knygos mintis yra ta, jog problemos šaknys slypi pačioje euro zonos struktūroje, o ne individualių valstybių veiksmuose. Visos valstybės daro klaidų, bet tikroji problema yra euro zonos struktūra. Labai daug žmonių kartoja, kad buvo padaryta politinių klaidų, ir jų iš tikrųjų buvo padaryta daug, tačiau net geriausi pasaulio ekonomistai nesugebėtų priversti euro veikti sėkmingai, nes euro zona turi rimtų struktūrinių bėdų.

Taigi ar yra reformų, kurios galėtų priversti eurą veikti sėkmingai? Taip, manau, kad yra, ir savo knygoje rašau, kaip šios reformos galėtų atrodyti. Jos ekonomiškai nėra labai sudėtingos, juk Jungtines Valstijas sudaro 50 skirtingų valstijų ir jos visos naudoja bendrą valiutą, ir tai parodo, jog įmanoma priversti valiutos sąjungą veikti sėkmingai. Tačiau lieka klausimas: ar yra politinės valios ir pakankamai solidarumo, kad tai būtų įmanoma padaryti?

Kai kurie teigia, jog net jei euras ir buvo klaida, jo sunaikinimas gali būti toks sunkus, kad verčiau stengtis jį reformuoti nei eiti prie to, ką jūs vadinate „taikiomis skyrybomis“. Ar gerai funkcionuojančio euro nauda verta nuostolių, kuriuos patirtume eidami jo link?

Manau, dabar jau visiškai aišku, kad tuo metu ir su tomis institucijomis pradėti euro projektą buvo klaida. Sunaikindami jį patirtume nuostolių, tačiau kad ir kaip žiūrėtume, per paskutinius 8 metus euras mūsų žemynui atnešė vien milžiniškus nuostolius. Todėl manau, kad galėtume suvaldyti nuostolius, kuriuos patirtume dėl euro išardymo, ir kad dabartinėmis sąlygomis euro zonos išlaikymas tikriausiai yra nuostolingesnis nei jos išardymas.

Jei teigiame, kad euras buvo nesėkmė, ar tai pirmiausia buvo politinė ar ekonominė nesėkmė?

Aišku, jog tai politinė nesėkmė, nes ji buvo grindžiama politiniais motyvais. Nebuvo ekonominės paskatos sukurti eurą. Jis buvo grindžiamas politiniais argumentais, tačiau politika nebuvo pakankamai stipti, kad užbaigtų pradėtą darbą. Euras buvo paremtas vis gilėjančio europinio projekto ir integracijos proceso vizija. Bet tie žmonės nesuprato, kad negalima tiesiog daryti, ką užsigeidi, reikia taip pat atkreipti dėmesį į ekonomikos dėsnius.

Iš tikrųjų manau, jog jų intencijos buvo pačios geriausios. Tikriausiai jie iš tiesų tikėjo, kad euras ves į klestėjimą, o šis į solidarumą, kuriantį viziją, kurią jie turėjo galvoje. Tačiau jie ignoravo savo pasiūlymo ekonominę realybę ir to pasekmė yra tokia Europa, kokią matome dabar.

Šiuo metu ES susitelkusi ties iššūkiais, kuriuos sukėlė Brexit. Kai kurie politikai ir akademikai teigė, jog geriausias atsakas, kurio gali imtis ES, yra Jungtinę Karalystę paversti pavyzdžiu, atgrasančiu kitas valstybes nuo pasitraukimo. Ar manote, kad tikėtina, jog toks atsakas atneštų daugiau žalos nei naudos?

Taip, manau, ir šis faktas, kad žmonės išsako tokį siūlymą, simboliškai atspindi dabartines Europos ir ES problemas. Juk buvo tikimasi, kad priklausymo ES vertė pati savaime bus priežastis, kodėl žmonės norės joje pasilikti. Sakyti, kad vienintelė priežastis pasilikti ES yra ta, kad jei pasitrauksi, būsi nubaustas, nėra labai įtikinamas argumentas už ES ir tikrai ne toks, kuris galėtų sukurti tarpusavio solidarumą. Ši situacija labiau primena kalėjime esančią grupę kalinių nei nuoširdų solidarumą.

Problema ta, kad kai kurie pagrindiniai Europos lyderiai, tokie kaip Junckeris, persiėmė šiuo požiūriu. Tai, kad tokiu požiūriu vadovaujasi vadovai, neramina. Būtent šis požiūris lėmė ir tai, kad Junckeris, būdamas Liuksemburgo ministru pirmininku, tapo architektu vienos iš didžiųjų problemų, su kuria dabar susiduria Europa – mokesčių apėjimu. Manoma, kad globalizacija naudinga visoms šalims, tačiau Junckeris rėmėsi tokia globalizacijos forma, kuri naudinga mažai šaliai visų kitų sąskaita. Jis akivaizdžiai nesupranta, kokia yra globalizacijos esmė.

Brexit sėkmė ir tokių politikų kaip Donaldas Trumpas populiarumas kartais aiškinamas tuo, jog vyriausybės visame pasaulyje nesugeba užtikrinti dėl globalizacijos „pralaimėjusių“ žmonių poreikių. Teigiama, kad nors globalizacija gali būti naudinga valstybei kaip visumai, konkretūs asmenys ir grupės dėl šio proceso patiria nuostolių. Kaip manote, ar įmanoma, kad globalizacija būtų naudinga visiems?

Taip, jei žmonės tiki, kad ji atneša svarbią naudą visuomenei, šią naudą galima padalinti. Tai galima padaryti progresiniais mokesčiais, yra ir kitų būdų dalį šios naudos perskirstyti vadinamiesiems „pralaimėtojams“. Jei tikima, kad tai atneša naudą visuomenei, tuomet privaloma tikėti, kad įmanoma mažų mažiausiai sušvelninti nuostolius.

Dalis problemos yra ta, jog naujausių prekybos susitarimų nauda visuomenei yra menka ar net negatyvi. Turiu omenyje tokius susitarimus kaip Ramiojo vandenyno regiono partnerystės sutartis (TPP) ar siūloma Transatlantinė prekybos sutartis (TTIP) tarp ES ir JAV. Šie susitarimai yra korporacijų tikslų įtvirtinimo įrankiai. Jais nesiekiama pertvarkyti globalinių žaidimo taisyklių, kad visiems būtų geriau, o siekiama taip pakeisti taisykles, kad jos būtų naudingesnės korporacijoms.

Panašiai kaip valstybės euro zonoje, Britanijos vyriausybė, praūžus finansinei krizei, siūlė tam tikrą taupymo politiką. Žinant, jog Jungtinė Karalystė nepatiria tų pačių struktūrinių problemų kaip eurą naudojančios šalys, ar manote, kad ji gerai susitvarkė su krize?

Manau, tai iliustruoja, kad pasitraukimas iš ES negali apsaugoti valstybės nuo blogos politikos. Gali priimti prastus sprendimus nepriklausomai nuo to, ar esi ES, ar ne. Tvirtai manau, kad taupymo politika nėra veiksminga, ir vienintelė priežastis, kodėl Britanija susitvarkė su krize pakenčiamai, yra ta, kad ji nesigriebė tokio taupymo, kokio norėjo George’as Osborne’as. Buvo daugiau kalbama apie taupymą, nei iš tikrųjų daroma – nuo to tik geriau Britanijai.

Versta iš lse.ac.uk

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikasas       2016-09-30 19:01

Britai tik “Brexit” pasidarė ir dar nespėjo iš ES išstoti, o jau kokie didžiuliai nuostoliai… Milijardiniai… Kas gali tokias rašliavas skaityt ir jomis tikėt?

Arvydas       2016-09-24 14:05

“Šie susitarimai yra korporacijų tikslų įtvirtinimo įrankiai. Jais nesiekiama pertvarkyti globalinių žaidimo taisyklių, kad visiems būtų geriau, o siekiama taip pakeisti taisykles, kad jos būtų naudingesnės korporacijoms” - tai aišku net ir Stiglicui smile

seniui       2016-09-23 17:51

gerokai hiperbolizuojat

senis       2016-09-23 17:09

ZONA. Euro zona. Zingsnis i kaire, zingsnis i desine, nusikaltimas. Stiglicas prisimeta durneliu. ES netekusi savo Afrikos koloniju, turejo zlugti. Nezlugo, nes prisijunge buvusias TSRS itakoje valstybes, kaip kolonijas. Euras buvo sukurtas kaip irankis smaugti prisijungtoms teritorijoms. Gal Stiglicas zino recepta kaip isgyventi ir stipreti teritorijoms is kuriu atimta savo pinigu politika, istatymai nuleidziami direktyvomis is Muterlando? Nezino. Niekas nezino. Vien tik is Lietuvos senosios ES valstybes gavo miljona pabegeliu, kurie ten sukuria apie 30 milijardu BVP. Pridekim to milijono darbininku paruosimo kaina 60 miljardu euru. Per 12 metu senosios ES salys gavo nauda is Lietuvos 420 milijardu euru. Kas paleis tokia auksine zuvele? Buves Seimas, vyriausybe, prezidentura, cia palikti tik tam, kad palaikytu Lietuvoje tokias neisgyvenimo salygas, kad pabegeliai bijotu grizti. Nikur pasaulyje skaiciuku stumdymas, pinigu, kaip prekes pardavinejimas, realios geroves nesukuria. Gerove vis dar kuria darbo rankos.

Buras       2016-09-23 16:45

Beje, Anglija turi savo “sajunga”, taip vadinama commonwelth. Salis, kurias vienija Anglijos karalienes karuna:
There are 15 Commonwealth Realms in addition to the UK: Australia, New Zealand, Canada, Jamaica, Antigua and Barbuda, Belize, Papua New Guinea, St Christopher and Nevis, St Vincent and the Grenadines, Tuvalu, Barbados, Grenada, Solomon Islands, St Lucia and The Bahamas.

Buras       2016-09-23 16:39

Stigliczas tik dar karta patvirtina Prezidentes zodzius: tai ne ES krize, tai jos vadovu krize.
Junkeris kaip reta silpnas vadovas. Koki pasitikejima gali kelti toks vadovas, kuris savo mazoj Liuksenburgo valstybelej priglaude nuo mokesciu begancius ofsorus, mokesciu rojus? Netas sako, kad tai Soroso isradimas tie “mokesciu rojai.” Juk ne viena, galimai mafijine kompanija ir i Lietuva izenge is tu “roju”. Skaidrumo trukumas zudo ES.

Konservatoriai Lietuvoje       2016-09-23 7:00

tokių straipsnių neskaito.


Rekomenduojame

„Pagaminta Lietuvoje“: savaitės politinių įvykių apžvalga trumpai

Verta prisiminti. Naktis, sukrėtusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį: pirmieji žiniasklaidos balsai

Ramūnas Aušrotas. Ateina naujos ideologinės kolonizacijos laikas – apsiginsime?

Vygantas Malinauskas. Kodėl Bažnyčiai iš viso reikalingos Šv. Mišios

OpTV: išskirtinis „Kranto“ interviu su pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi – apie Ameriką ir Trumpą, Sąjūdį ir Sausio 13-ąją

Aleksandras Nemunaitis. Kaip man nebuvo leista sudalyvauti viešame Vilniaus savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje

Ramūnas Aušrotas. Įdomu, ką čia Žmogaus teisių komitetas sugalvojo?

Algimantas Rusteika. Mes laimėjom

Raimondas Navickas: Mes jų nepamiršome. Papasakokime apie juos savo vaikams ir anūkams

„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija?

Vytautas Radžvilas: Laisvės kova niekada nebaigta

OpTV: Mantas Varaška meta iššūkį iš nelaimės parazituojančiai žiniasklaidai ir kolegoms: žmonių kantrybė senka!

Laima Malinauskaitė. Sausio 13-ąją prisimenant

Moderna padvigubino savo vakcinos nuo Covid-19 kainą

Vytautas Sinica. Interneto cenzūros režimas

Ramutė Ruškytė. Valstybės ir bažnyčios santykis karantino metu

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Vytautas Radžvilas. Postdemokratija ir postAmerika

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

„Nacionalinio susivienijimo“ pareiškimas dėl Laisvės gynėjų dienos

Arūnas Dulkys raportuoja: vertinsime ir įvertinsime, sudarysime sąlygas nemokamai skambinti (skųsti?), reguliariai tikrinsime ir kontroliuosime…

Jūratės Laučiūtės replika Vytautui Landsbergiui: Ar verta nužeminti dvasinę stiprybę ir vienybę prilyginant jas „mūšiui“?

Vidas Rachlevičius apie „kiškių narsuolių kariauną“: „Apima svetimos gėdos jausmas“

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.