Kultūros, kalbos, istorijos politika

Jono Vaiškūno viešas kreipimasis į Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Kultūros forumo istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyvius

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugsėjo 9 d. 10:42

8     

    

Jono Vaiškūno viešas kreipimasis į Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Kultūros forumo istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyvius

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, gerbiami Kultūros forumo istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyviai,

vertindamas Jūsų pastangas apibrėžti nacionalinės atminties politikos tvarką ir siekį sukurti pamatines taisykles, kuriomis turėtų vadovautis atsakingi mūsų valstybės asmenys, priimdami sprendimus, susijusius su Lietuvos valstybės istorinės atminties reikalais, kreipiuosi į Jus su konkrečiu pasiūlymu.

Negalima nematyti, kad pastarojo meto išpuoliai nukreipti prieš mūsų Laisvės kovotojų asmenybes ar istorinės atminties simbolius, tėra pavieniai atvejai vykdomo plataus sisteminio puolimo nukreipto prieš pačias Lietuvos kultūros atminties politikos valstybinių svertų sukūrimo ir derinimo pastangas.

Šių pastangų bendru vardikliu ir vienu svarbiausiu instituciniu svertu turėjo tapti dar prieš 7-erius metus grupės Seimo narių įregistruotas Seime Tautos istorinės atminties įstatymas (XIP-4631(2)).

Deja, po pastarojo meto įvykių įsiplieskusiose viešose diskusijose, iki šiol nebuvo nė žodžiu užsiminta apie šį įstatymo projektą, galėjusį ir tebegalintį tapti svarbiausiu Lietuvos istorinės atmintis politiką reglamentuojančiu svertu.

Šio įstatymo projektas jau 7 metus guli Seimo archyve. Naujosios Lietuvos Seimo dauguma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių pastangomis nors ir bandė šį teisės aktą sugrąžinti į politinę darbotvarkę, tačiau sulaukusi itin stipraus pasipriešinimo šį įstatymo projektą užšaldė. Jo išdavoje tebuvo pajėgta sukurti dabar veikiančią Seimo istorinės atminties komisiją, kuri yra sudaryta tik iš politikų ir toli gražu neprilygsta minėto įstatymo projekte numatytai įteisinti plačiai atstovaujamai nepolitinei Tautos istorinės atminties tarybai – visuomeninei patariamajai institucijai tautos istorinės atminties klausimais, atskaitingai Seimui (toliau – Taryba).  Šios Tarybos sprendimai, jos įgaliojimų srities klausimais būtų privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms. Tarybą siūlyta sudaryti iš 21 nario. Pagal projekto sumanymą į ją  ex officio įeitų: Seimo kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, Vyriausybės kancleris, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, Lietuvos vyriausiasis archyvaras, Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas. Penkerių metų kadencijai būtų deleguojami asmenys: keturi –  iš Lietuvos mokslų akademijos, taip pat –  iš Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos savivaldybių asociacijos,  Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo,  Lietuvos muziejų asociacijos, Meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos vyskupų konferencijos, Lietuvių katalikų mokslo akademijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, ir kt.  Tarybos sudėtis ir delegavimo tvarka nė nebuvo svarstyti, tačiau siūlymo esmė aiški ir ji tikrai padėtų spręsti susikaupusias problemas.

Po bene trejus metus vykusių diskusijų Seimui buvo pateikta trečioji šio projekto redakcija, kurioje buvo įvertintos visos per tą laiką gautos pastabos ir pasiūlymai.  Projektui buvo pritarusi tuometinė Vyriausybė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Deja, 2015-04-07 buvo atmestas ir grąžintas „iniciatoriams tobulinti“.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiami Kultūros forumo, skirto istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyviai, prašyčiau Jūsų tarp svarstomų klausimų aptarti ir Tautos istorinės atminties įstatymo bei jame numatytos Tautos istorinės atminties tarybos klausimo gražinimo į politinę darbotvarkę galimybę.

Tokio įstatymo priėmimas įgalintų valstybės įstaigas ir visuomenę ne tik nuolat aktyviai dalyvauti gvildenant istorinių įvykių paveldo klausimus, bet ir sudarytų galimybes priimti demokratinėmis gairėmis pagrįstus kolegialius sprendimus, užtikrinančius Lietuvai svarbaus istorinio paveldo atminimą, jo įprasminimą ir įstatymu nustatytų gairių įgyvendinimą.

Su viltimi, kad visų mūsų pastangomis pavyks rasti reikiamus sprendimus, įgalinančius deramai puoselėti Tautos istorinę sąmonę ir atmintį kaip Lietuvos valstybės ir humanistinių vertybių  pamatą.

Pagarbiai,
Jonas Vaiškūnas
Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkės pavaduotojas, Etninės kultūros globos tarybos narys, etnologas, redaktorius

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

to Neabejingas skaitytojas       2019-09-11 5:11

O kas atkūrė Izraelį, jei visi buvo išžudyti? Kiek Izraelyje gyveno iki karo ir kiek iškart po karo, nežinai ar skaičiuot nemoki, ar runkelių kvailintoju čia įsitaisei?

Neabejingas skaitytojas       2019-09-10 6:16

Visus šiuos istorinės atminties klausimus reikia pradėti nagrinėti atsakius į klausimą. Kodėl stipriausi fiziškai žydų vaikinai Osvencimo zonder komandoje, sutiko, prieš būdami patys nužudyti, išžudyti savo silpnesniuosius brolius? Tik tada bus suprasta, kad tai ne Stalino, Hitlerio, o dar nuo šimpanzių paveldėta problema.

prasideda       2019-09-9 21:49

Man irgi Juozaitis ne prie širdies, bet jeigu ieškosime idealiai mūsų pažiūras ir skonį atitinkančių, tai nieko nebus. Viską teisingai J.Vaiškūnas išdėstė, nustokite kibti.

Maniau,        2019-09-9 18:43

kad Jonas Vaiškūnas pajėgus skirti kur valdininkus nuo verslininkų ir nuo visuomenės. Deja.

Tikrai       2019-09-9 17:38

labai logiskas ir teisngas pasiulymas.Tik, Lietuvoje, kaip matome, dar daugybe yra norinciu tai stabdyti ir siekti, kad toks dokumentas nepasiektu dienos sviesos.Viso to erzelio Lietuvoje priezastis yra viena.Del aiskiu ir suprantamu priezasciu nebuvo ivikdyta liustracija.

Vaiškūnai,       2019-09-9 14:13

esi politiškai žlugęs su savo Juozaičiu, nemanai?

stasys        2019-09-9 12:12

Jus gal pirmiau įgyvendinkite teismuose (tarėju iš visuomenės tarpo) pokyčius ,. o jau paskui galvokite kaip čia ta valdininkijos atsakomybės našta dar permesti visuomenei . Demokratija turi turėti labai aiškiai apibrėžtas ribas ir tik tam kad svarbu dalyką valstybei nepaversti eiliniu viešos erdvės socialiniu „balaganu“  su ‚baumilomis‘ . Kuo didesnis ratas norinčiu turėti sprendžiamąjį balsą tuo mažėja tikimybė susitarti .. Na įtraukite į tas komisijas kitu institucijų  vadovus kurie ir taip turi darbo oij kiek ..manote pagerės atstovavimas visuomenei ?  nepagerės, alga ta pati o darbo krūvis dar plius ..Apie istorija turi kalbėti visuomenė (asmenys) kurie gali pateikti kompetentinga nuomone ..remiantis įvairiais šaltiniais ir pjūviais . Aš tai sakau reikia tęsti viešas diskusijas su „tikrais istorikais“ ir tais kurie po kruopele renka duomenis . .Bėda ta kad dalis informacijos apie prieštaringai vertinamus asmenis Lietuvoje yra ištrinta, dėka tu autoritetingu “aš žinau”.

ne tie atstovai turi spręsti       2019-09-9 11:44

turi troika spręsti (kaip dabar sprendžiama) sudaryta iš atstovų,
deleguotų komunistų partijos, KGB ir GRU - mūsų realių valdančiųjų.


Rekomenduojame

Vidmantas Valiušaitis. „Nagi, išgirskite, pagaliau, žmonių balsą, pone mere!..“

Sąjunga „Vardan šeimos“ kviečia į protesto akciją „STOP Barnevernet ideologijai, STOP Lietuvos VTAĮT savivalei“

Tomas Baranauskas pokštauja. Nekonfliktiška istorija

Vygandas Trainys. Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir jo atminimo lentos istorija trumpai

Mitingas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“ (vaizdo įrašas)

Rasa Čepaitienė. Naktinės istorijos politikos rezultatas: savivaldybė jokių pretenzijų reikšti negali

Algimantas Rusteika. Amžinai tyčiotis iš visų neįmanoma

Vytautas Sinica. Ir teisėta, ir solidu

Rūta Visocnik. Ginti? Saugoti? Padėti?

Rasa Čepaitienė. Privalome pareikalauti, kad valstybė pagaliau imtųsi kurti savą istorijos politiką, kad atkakliai ir garbingai gintų istorinę tiesą

Advokatas Saulius Dambrauskas: Aš kaltinu teismus, arba Kas naujo miškų fronte

Ramūnas Aušrotas. Kokią žinią neša naujųjų kardinolų paskyrimas?

Vilius Kavaliauskas. Štai kaip į Vilniaus „vamzdį“ atsakė baltarusių Slonimas

Ekonomistas prof. Povilas Gylys „Iš savo varpinės“ laidoje paneigia krizių neišvengiamumo mitą

Šiandien 18 val. visi į mitingą Simono Daukanto aikštėje: „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai ištarkime NE!“

Andrius Švarplys. New Brave World, arba Štai kaip atrodo technototalitarizmas

Nuo bačkos. Finansų ministras Vilius Šapoka: mokėti mokesčius tapo madinga

Linas Kojala. Svarbūs regioniniai rinkimai Vokietijoje

Paskirtasis kardinolas Sigitas Tamkevičius: „Tai ne tik mano, bet ir visų už Lietuvos laisvę kovojusių žmonių pastangų įvertinimas“. Sveikinimai!!!

Į paskutinę kelionę palydėtas menininkas Antanas Kmieliauskas

Vytautas Sinica klausia: kur buvo didieji Rozovos kritikai prieš keletą metų? Kiek metų jiems prireiks, kol „pastebės“ ir šeštąją koloną?

Algis Avižienis ir Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: 1939-ųjų Lenkijos katastrofa ir „visiško nekaltumo“ mitas

Cenzūros skandalas Vilniuje: „JCDecaux“ atsisako platinti plakatus su Jono Noreikos atvaizdu

In memoriam: Antanas Kmieliauskas (papildyta)

Vidmantas Valiušaitis apie R. Vanagaitės emocinį šantažą ir dvi visiškai skirtingas reakcijas į jį

Geroji Naujiena. Palaimintas tas, kurio atlygis laukia teisiųjų prisikėlime

Liudvikas Jakimavičius. Lietuvos informacinio lauko nuodai ir priešnuodžiai: kas ryšis?

Vytautas Radžvilas. Jie jau čia: LRT vėl užgrobta!

Povilas Gylys. Nacionaliniai rinkimų į Seimą ypatumai

Balys Tulevičius. Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės vadovaujama LTV pradėjo Rūtos Vanagaitės reabilitacijos kampaniją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.