Kultūros, kalbos, istorijos politika

Jono Vaiškūno viešas kreipimasis į Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Kultūros forumo istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyvius

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugsėjo 9 d. 9:42

8     

    

Jono Vaiškūno viešas kreipimasis į Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Kultūros forumo istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyvius

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, gerbiami Kultūros forumo istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyviai,

vertindamas Jūsų pastangas apibrėžti nacionalinės atminties politikos tvarką ir siekį sukurti pamatines taisykles, kuriomis turėtų vadovautis atsakingi mūsų valstybės asmenys, priimdami sprendimus, susijusius su Lietuvos valstybės istorinės atminties reikalais, kreipiuosi į Jus su konkrečiu pasiūlymu.

Negalima nematyti, kad pastarojo meto išpuoliai nukreipti prieš mūsų Laisvės kovotojų asmenybes ar istorinės atminties simbolius, tėra pavieniai atvejai vykdomo plataus sisteminio puolimo nukreipto prieš pačias Lietuvos kultūros atminties politikos valstybinių svertų sukūrimo ir derinimo pastangas.

Šių pastangų bendru vardikliu ir vienu svarbiausiu instituciniu svertu turėjo tapti dar prieš 7-erius metus grupės Seimo narių įregistruotas Seime Tautos istorinės atminties įstatymas (XIP-4631(2)).

Deja, po pastarojo meto įvykių įsiplieskusiose viešose diskusijose, iki šiol nebuvo nė žodžiu užsiminta apie šį įstatymo projektą, galėjusį ir tebegalintį tapti svarbiausiu Lietuvos istorinės atmintis politiką reglamentuojančiu svertu.

Šio įstatymo projektas jau 7 metus guli Seimo archyve. Naujosios Lietuvos Seimo dauguma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių pastangomis nors ir bandė šį teisės aktą sugrąžinti į politinę darbotvarkę, tačiau sulaukusi itin stipraus pasipriešinimo šį įstatymo projektą užšaldė. Jo išdavoje tebuvo pajėgta sukurti dabar veikiančią Seimo istorinės atminties komisiją, kuri yra sudaryta tik iš politikų ir toli gražu neprilygsta minėto įstatymo projekte numatytai įteisinti plačiai atstovaujamai nepolitinei Tautos istorinės atminties tarybai – visuomeninei patariamajai institucijai tautos istorinės atminties klausimais, atskaitingai Seimui (toliau – Taryba).  Šios Tarybos sprendimai, jos įgaliojimų srities klausimais būtų privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms. Tarybą siūlyta sudaryti iš 21 nario. Pagal projekto sumanymą į ją  ex officio įeitų: Seimo kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, Vyriausybės kancleris, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, Lietuvos vyriausiasis archyvaras, Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas. Penkerių metų kadencijai būtų deleguojami asmenys: keturi –  iš Lietuvos mokslų akademijos, taip pat –  iš Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos savivaldybių asociacijos,  Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo,  Lietuvos muziejų asociacijos, Meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos vyskupų konferencijos, Lietuvių katalikų mokslo akademijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, ir kt.  Tarybos sudėtis ir delegavimo tvarka nė nebuvo svarstyti, tačiau siūlymo esmė aiški ir ji tikrai padėtų spręsti susikaupusias problemas.

Po bene trejus metus vykusių diskusijų Seimui buvo pateikta trečioji šio projekto redakcija, kurioje buvo įvertintos visos per tą laiką gautos pastabos ir pasiūlymai.  Projektui buvo pritarusi tuometinė Vyriausybė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Deja, 2015-04-07 buvo atmestas ir grąžintas „iniciatoriams tobulinti“.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiami Kultūros forumo, skirto istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyviai, prašyčiau Jūsų tarp svarstomų klausimų aptarti ir Tautos istorinės atminties įstatymo bei jame numatytos Tautos istorinės atminties tarybos klausimo gražinimo į politinę darbotvarkę galimybę.

Tokio įstatymo priėmimas įgalintų valstybės įstaigas ir visuomenę ne tik nuolat aktyviai dalyvauti gvildenant istorinių įvykių paveldo klausimus, bet ir sudarytų galimybes priimti demokratinėmis gairėmis pagrįstus kolegialius sprendimus, užtikrinančius Lietuvai svarbaus istorinio paveldo atminimą, jo įprasminimą ir įstatymu nustatytų gairių įgyvendinimą.

Su viltimi, kad visų mūsų pastangomis pavyks rasti reikiamus sprendimus, įgalinančius deramai puoselėti Tautos istorinę sąmonę ir atmintį kaip Lietuvos valstybės ir humanistinių vertybių  pamatą.

Pagarbiai,
Jonas Vaiškūnas
Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkės pavaduotojas, Etninės kultūros globos tarybos narys, etnologas, redaktorius

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

to Neabejingas skaitytojas       2019-09-11 4:11

O kas atkūrė Izraelį, jei visi buvo išžudyti? Kiek Izraelyje gyveno iki karo ir kiek iškart po karo, nežinai ar skaičiuot nemoki, ar runkelių kvailintoju čia įsitaisei?

Neabejingas skaitytojas       2019-09-10 5:16

Visus šiuos istorinės atminties klausimus reikia pradėti nagrinėti atsakius į klausimą. Kodėl stipriausi fiziškai žydų vaikinai Osvencimo zonder komandoje, sutiko, prieš būdami patys nužudyti, išžudyti savo silpnesniuosius brolius? Tik tada bus suprasta, kad tai ne Stalino, Hitlerio, o dar nuo šimpanzių paveldėta problema.

prasideda       2019-09-9 20:49

Man irgi Juozaitis ne prie širdies, bet jeigu ieškosime idealiai mūsų pažiūras ir skonį atitinkančių, tai nieko nebus. Viską teisingai J.Vaiškūnas išdėstė, nustokite kibti.

Maniau,        2019-09-9 17:43

kad Jonas Vaiškūnas pajėgus skirti kur valdininkus nuo verslininkų ir nuo visuomenės. Deja.

Tikrai       2019-09-9 16:38

labai logiskas ir teisngas pasiulymas.Tik, Lietuvoje, kaip matome, dar daugybe yra norinciu tai stabdyti ir siekti, kad toks dokumentas nepasiektu dienos sviesos.Viso to erzelio Lietuvoje priezastis yra viena.Del aiskiu ir suprantamu priezasciu nebuvo ivikdyta liustracija.

Vaiškūnai,       2019-09-9 13:13

esi politiškai žlugęs su savo Juozaičiu, nemanai?

stasys        2019-09-9 11:12

Jus gal pirmiau įgyvendinkite teismuose (tarėju iš visuomenės tarpo) pokyčius ,. o jau paskui galvokite kaip čia ta valdininkijos atsakomybės našta dar permesti visuomenei . Demokratija turi turėti labai aiškiai apibrėžtas ribas ir tik tam kad svarbu dalyką valstybei nepaversti eiliniu viešos erdvės socialiniu „balaganu“  su ‚baumilomis‘ . Kuo didesnis ratas norinčiu turėti sprendžiamąjį balsą tuo mažėja tikimybė susitarti .. Na įtraukite į tas komisijas kitu institucijų  vadovus kurie ir taip turi darbo oij kiek ..manote pagerės atstovavimas visuomenei ?  nepagerės, alga ta pati o darbo krūvis dar plius ..Apie istorija turi kalbėti visuomenė (asmenys) kurie gali pateikti kompetentinga nuomone ..remiantis įvairiais šaltiniais ir pjūviais . Aš tai sakau reikia tęsti viešas diskusijas su „tikrais istorikais“ ir tais kurie po kruopele renka duomenis . .Bėda ta kad dalis informacijos apie prieštaringai vertinamus asmenis Lietuvoje yra ištrinta, dėka tu autoritetingu “aš žinau”.

ne tie atstovai turi spręsti       2019-09-9 10:44

turi troika spręsti (kaip dabar sprendžiama) sudaryta iš atstovų,
deleguotų komunistų partijos, KGB ir GRU - mūsų realių valdančiųjų.


Rekomenduojame

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Pagaliau. Vygantas Malinauskas. Katalikų jaunuoliai neleido nugriauti šv. Junipero Serra statulos Kalifornijoje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.