Geopolitika, Referendumai, Europa

Jonas Urbanavičius: 5 pasiūlymai dėl ES ateities – nieko nedaryti nebeįmanoma

Tiesos.lt siūlo   2017 m. kovo 3 d. 15:04

7     

    

Jonas Urbanavičius: 5 pasiūlymai dėl ES ateities – nieko nedaryti nebeįmanoma

Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude‘as Junckeris pirmąją pavasario dieną pristatė penkis galimus Europos Sąjungos (ES) ateities scenarijus. Tikimasi, jog iki šių metų pabaigos europiečiai ir ES valstybių vadovai apsispręs dėl tolesnės bloko raidos ir taip padės septintą dešimtmetį tuoj pradėsiančiam milžinui ant molinių kojų įgauti veržlumo ir lankstumo.

Šie ateities scenarijai pristatyti naujų Europai (o ir visam pasauliui) kylančių iššūkių kontekste: mažėjantis gimstamumas, didėjanti socialinė nelygybė, klimato kaita, dirbtinio intelekto pagrindu kuriamų technologijų, produktų bei paslaugų (pvz., bepiločių automobilių) plėtra, grėsmės iš išorės bei iš Europos Sąjungos besitraukiančios šalys.

Tiesa, Europos integracija po Antrojo Pasaulinio karo įgaudavo naują pagreitį būtent įvairių krizių – politinių, ekonominių – akivaizdoje. Ir šįsyk – Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš ES valstybių bloko tik paspartino labai ilgai lauktų pasiūlymų dėl tolesnės ES raidos pateikimą – tą pripažįsta ir pats Europos Komisijos pirmininkas.

Pripažįsta J.C.Junckeris ir tai, jog nei vienas iš šių penkių pasiūlymų greičiausiai nebus įgyvendintas paraidžiui: Europos Komisijos dokumentas tėra gairės tolesniems debatams valstybėse ir tarp piliečių.

Nuo „savaiminės“ integracijos iki „dviejų greičių“ Europos

Pagal pirmąjį pasiūlymą ES turėtų gyvuoti toliau tarsi nieko nebuvę iki šiol, o integracija ateitų pati savaime, žingsnelis po žingsnelio. Tačiau jau vien tai, kad penki pasiūlymai dėl ES ateities atsirado, rodo, kad pirmasis variantas (nieko nedaryti) nėra tinkamas.

Antrasis variantas – atgal į laisvąją rinką – iš esmės reiškia dabartinės Europos Sąjungos pabaigą ir laisvos prekybos erdvės jos pagrindu įsikūrimą. Žinoma, šis scenarijus – visų euroskeptikų (o ir Rusijos) svajonių išsipildymas. Europos Komisijos manymu, tai mažiausiai priimtinas scenarijus, todėl ir jo padariniai piešiami juodžiausiomis spalvomis, kartais pateikiant net absurdiškus pavyzdžius.

Lietuvai išties šis scenarijus mažiausiai priimtinas, nes mes savo narystę matome ne tik (ir ne tiek) kaip vieningą rinką (kuri, beje, šiame scenarijuje apibrėžiama tik laisvu prekių judėjimu, nuošaly paliekant laisvą asmenų judėjimą), bet ir kaip saugumo – ekonominio, energetinio, karinio – garantiją.

Trečiasis variantas – dviejų greičių Europa – prieš maždaug dešimtmetį buvęs gana populiarus Europos Sąjungos plėtros scenarijus. Pagal jį, valstybės galėtų pasirinkti, kuriais narystės privalumais norėtų naudotis labiau, o kuriais mažiau ir tarsi susidaryti savo „ES krepšelį“. Tokiu būdu vienos valstybės galėtų labiau integruotis vidaus rinkos, kitos – pinigų politikos, trečios, pvz., karinio bendradarbiavimo srityje.

Teoriškai toks modelis Lietuvai nebūtų pats blogiausias, jei valstybių dalyvavimas šiuose bendradarbiaujančiųjų ratuose priklausytų tik nuo pačių norinčiųjų, o ne nuo kitų valstybių sutikimo

(vienas senosios „dviejų greičių Europos“ idėjos trūkumų ir buvo tas, kad glaudesnis bendradarbiavimas skirstė ES nares į pirmarūšes ir antrarūšes). Vis tik panašu, jog ir šis scenarijus nėra realus – visų pirma dėl su sprendimų priėmimo procesu susijusių sunkumų. Jau dabar ES sprendimų priėmimo procedūros sunkiai suprantamos net politikos mokslų studentams, o jei dar atsirastų skirtingi integracijos „klubai“, jos taptų dar neaiškesnės ir neskaidresnės, taip neišsprendžiant vienos pagrindinių dabartinės ES problemų.

Konfederacijos link

Ketvirtasis scenarijus reikštų posūkį link konfederacijos, kuomet dalyje politikos sričių sprendimų galia būtų atiduota Briuseliui, o dalyje – sugrąžinta valstybėms. Ir dabar egzistuoja panaši tvarka, tačiau pagal naująjį scenarijų nebeliktų taip vadinamos „pasidalintos kompetencijos“, kai Briuselis ir valstybės varžosi tarpusavyje dėl to, kuris turi pirmenybę priimti sprendimus. Šio scenarijaus perspektyvumą temdo tai, jog, kaip pripažįsta ir pati Europos Komisija, bus labai sunku apsispręsti dėl to, kurias galias perleisti Briuseliui, o kurias – grąžinti valstybėms. Blogiausiu atveju (valstybėms niekaip nesusitariant) šis scenarijus gali reikšti žingsnį dezintegracijos link.

Paskutinysis – penktasis – scenarijus siūlo gilesnę Europos Sąjungos integraciją daugelyje sričių. Jeigu antrasis scenarijus – euroskeptikų, tai šis – federalistų svajonių išsipildymas įgyvendinant vieną iš pačios Europos integracijos tikslų – „siekti vis glaudesnės Europos tautų sąjungos“, kaip buvo numatyta dar pačioje Europos integracijos pradžioje. Pati Europos Komisija, žinoma, suinteresuota šio scenarijaus sėkme, tačiau tuo pačiu pripažįsta, jog gali kilti problemų dėl kai kurių valstybių nenoro dar daugiau galių perleisti Briuseliui.

Nė vienas iš pasiūlytųjų scenarijų nėra tobulas. Vis dėlto, atmetus abu kraštutinumus (dezintegraciją ir ypač glaudžią integraciją) bei scenarijus, keliančius problemų (dabartinį, nuo kurio bėgame, ir dviejų greičių Europą, kurios būtų neįmanoma suvaldyti), lieka bene vienintelis kelias – labai atidžiai peržiūrėti, kokius klausimus geriau paliktume spręsti Europos Sąjungai, o kokių klausimų sprendimą norime susigrąžinti į savo valstybes. Svarbu, jog šių klausimų sprendimas neliktų tik valstybių parlamentuose ir vyriausybėse, o persikeltų ir į akademinę bendruomenę bei pilietinę visuomenę.

Trumpai apie autorių: Jonas Urbanavičius – Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto, Europos instituto lektorius.

ktu.edu.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikc       2017-03-4 15:55

“Antrasis variantas – atgal į laisvąją rinką – iš esmės reiškia dabartinės Europos Sąjungos pabaigą ir laisvos prekybos erdvės jos pagrindu įsikūrimą. Žinoma, šis scenarijus – visų euroskeptikų (o ir Rusijos) svajonių išsipildymas.” - nes? Kiek aš matau, Rusijai ir dabar niekas netrukdo su atskiromis valstybėmis susitarti rūpimais klausimais, o patogiausia kaip tik būtų centralizuotai raudonų impotentų valdomas sajūzas: tada užtektų spustelti Briuselį - o tas jau reikiamus sprendimus sajūzinėse respublikose pasistengtų “mit Macht durchsetzen”.
“Lietuvai išties šis scenarijus mažiausiai priimtinas, nes mes savo narystę matome ne tik (ir ne tiek) kaip vieningą rinką (kuri, beje, šiame scenarijuje apibrėžiama tik laisvu prekių judėjimu, nuošaly paliekant laisvą asmenų judėjimą), bet ir kaip saugumo – ekonominio, energetinio, karinio – garantiją.” - per kurį galą eurosajūzas tą saugumą užtikrina? Panašu, autorius sajūzą su NATO supainiojo. smile
Apskritai, apie sajūzą kalbėti karinėje srityje yra, švelniai tariant, ne itin gudru. O jeigu sajūzas iš tikrųjų nuspręs savo kariuomenę kurti (kad užtikrintų pederastų teises ir priverstų neklusnias respublikas masiškai importuoti nelegalus), tai NATO ir saugumui Europoje (ir ypač pas mus) galima bus drąsiai pasakyti “atia”.

Jėzusas       2017-03-4 11:01

Prieš pradedant diskutuoti, koks variantas Lietuvai naudingiau, reikėtų susitarti ko Lietuva siekia. Ir to padaryti nepavyks, kadangi didžioji dalis prelegentų gyvena iliuzijoje. PVZ laisvas kapitalo ir žmonių judėjimas. Na tai ir išjudėjo pusė Lietuvos ir visas kapitalas, net gi ir tas kuris buvo sukrautas monopilizuojant ir taip vargingą vartojimo rinką (Maximos atvejas). Užbėgant jau į priekį galima teigti, kad ES būsime tol kol gausime išmokas arba kol iš vis bus ES. Dar prieš metus žmonės, kurie teigia, kad ES desitegruojasi - būvo apšaukiami Kremliaus agentai.

Apie ES,jos ateitį parašyta       2017-03-3 23:02

ir Evangelijoje pagal Luką.Skyrelis “Išmintingi mokiniai”.

$+$       2017-03-3 22:02

Teisingai. Privirtą košę, anksčiau ar vėliau, tenka stebėti. Skalbimo miltelių ir alaus pagirios atėjo.
<>
Visi sulindo į ES, tikėdamiesi tik naudos. Taip nebūna.

ežiukas Tarabildai       2017-03-3 20:34

Na, netingint galima išl kštenti iš kur tokie lektoriai semiasi įkvėpimo.
Universitetai, kaip ir didžioji dalis valdiškų îstaigų, yra pabaugę visokių “VšĮ” prielipais. Toe prielipai rašo nesuskaičiuojamus europinius-burbulinius-orinius “projektus” iš kurių pilnom rieškučiom, o neretai ir šiupėliais semia labai grynus pinigus.
Na, kad “projektai” gautų briuselyno palaiminimą, projektų kūrikai rašo tai, ką pinigų dalintojai nori matyti. Euroskeptiškų dalykėlių tikrai nerašo- pinigų negautų. Natürlich, jog viešoje publikacijoje VšĮ “Europos institutas” lektorius nerašo, savo Loviui maitintojui nepatiksiančių teiginių.
Atvirkščiai, rodo pastangas, primena pinigųvdalintojams, jog “-Va štai, aš, aš, aš labai lojalus, neloju anti rampuiniškų dalykų, loju pagal “teisingą partitūrą”.
Taigi, “straipsnelis” yra viso labo lojalaus cuciko uodegos pavizginimas laukiant išsitarnauto kąsnelio.
Nėr ką aptarinėti.
Palauksim kol čia bus įdėtas kitas straipsnis ta tema.
Liudviko.
Tada ir komentuosim.
O šito “euroinstitutkos” - ne.
Beviltiška.

Tarabilda       2017-03-3 20:05

Lektorius sako, lektorius žino. Bet klausimas, iš kur? Iš kokio vadovėlio, kad teigia apie antrąjį scenarijų štai ką: “Lietuvai išties šis scenarijus mažiausiai priimtinas, nes mes savo narystę matome ne tik (ir ne tiek) kaip vieningą rinką (kuri, beje, šiame scenarijuje apibrėžiama tik laisvu prekių judėjimu, nuošaly paliekant laisvą asmenų judėjimą), bet ir kaip saugumo – ekonominio, energetinio, karinio – garantiją.” Nuo kada, lektoriau mums ES suteikia karinio saugumo garantijas. Kiek žinoma, saugumo garantijas mums suteikia 5 -as NATO sutarties punktas, o ne Junckeras.
O lektorius kalba taip lyg žinotų, kas Lietuvai labiausiai priimtina, o kas mažiausiai. Ką jis turi galvoje, sakydamas Lietuva? Daukantynę ar Lietuvos piliečius? Tai toli gražu ne vienas ir tas pats.

Pavyzdžiu gali būti šeimos,       2017-03-3 16:37

kaip mažos bendruomenės,kūrimas.šeima iš išskaičiavimo nelabai tvari,kaip ir šeima,kurta paskubėjus ,pirmo susižavėjimo vedama.Ne be reikalo katalikų bažnyčia turi sakramentus kaip pagalbą, ištikus krizėms.ES ,kaip laivas,pametė kryptį,kurią gali suteikti tik Aukščiausiasis.ES nustojo “budėti”,nukrypo nuo pirminio kurso,kuris buvo jos sukūrimo sutartyje.Modernu tai,kas amžina,reikia tik tai prisiminti,gailėtis ir “daugiau nebenusidėti”.


Rekomenduojame

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.