Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Geopolitika

Jonas Survila. Dvi Lietuvos… O kiek yra Rusijų?

Tiesos.lt redakcija   2018 m. sausio 30 d. 0:03

11     

    

Jonas Survila. Dvi Lietuvos… O kiek yra Rusijų?

Veidaknygė

Pasibaigus egzaminų sesijai ir atsiradus kiek daugiau laiko, pamaniau, kad galbūt verta pasidalinti įdomesne info ir su facebooko draugais. Tiek apie studijų turinį, tiek apie studijų procesą bei kažkiek ir apie platesnį Londono kontekstą.

Jei trumpai, mano studijose King’s College of London svarbiausi yra du objektai – Rusija (jos politika ir ekonomika) ir energetika (iš politinės ekonomikos, o ne inžinerinės perspektyvos). Todėl jei nepabos, pabandysiu karts nuo karto pasidalinti įspūdžiais bei adaptuotais pasiruošimo seminarams ir paskaitoms užrašais. Turėtų būti tokie paskiri įdomesnių (bent jau man) kampų ir literatūros atmintinės gabaliukai.

Pradėkime, tarkim, nuo šio. Kiek iš viso yra Rusijų?

Lietuvos viešojoje erdvėje nuo Rolando Pakso netikėto išrinkimo prezidentu laikų atsirado populiari perskyra tarp dviejų Lietuvų. Viena – daugiau susikoncentravusi didmiesčiuose, ekonomiškai sėkmingesnė, labiau išsilavinusi, vartojanti įvairesnį informacinį turinį bei labiau linkusi balsuoti už centro-dešinę ir pozityviau vertinti Lietuvos pasiekimus bei ateitį. Antra Lietuva – atitinkamai priešingai.

O ar panašios perskyros pritaikytinos ir dabartinei Rusijai? Kaip pasidalinusi jos visuomenė plačiąja prasme bei kuri Rusijos dalis turi daugiausia potencialo pokyčiams pradėti?

Viena iš geriausių dabartinės Rusijos politinės bei socialinės geografijos eksperčių Natalija Zubarevich pateikia tokį atsakymą – yra 4 Rusijos.

Pirmoji Rusija – tai didžiųjų miestų Rusija. Tokių miestų, kur gyventojų skaičius viršija pusę milijono (o tokių yra daugiau nei 30). Be abejo, šie miestai nėra homogeniški ir Sankt Peterburgas bei Maskva labai stipriai skirsis nuo Novosibirsko ar Kazanės. Tačiau socialiniu požiūriu yra ir daug dalykų, kurie juos vienija labiau negu skiria. Juose veikia universitetai, didesnis pragyvenimo lygis bei platesni vartojimo pasirinkimai, didelė interneto skverbtis, veikia smulkus ir vidutinis verslas, jie nuolat pasipildo jaunimu, migruojančiu iš mažesnių miestelių bei kaimiškų vietovių. Pirmosios Rusijos santykinis dydis dėl vidinės migracijos nuolat auga ir artės link trečdalio gyventojų. Ir būtent čia yra didžiausias potencialas protesto judėjimams ir nepasitenkinimui režimu, nes čia koncentruojasi Rusijos išsilavinusi vidurinė klasė, kurią užknisa korupcija, nepotizmas, prastos viešosios paslaugos bei institucinė stagnacija.

Čia koncentruojasi paklausa Aleksejui Navalnui bei institucinei modernizacijai bei čia nuvilnydavo protestai, reikalaujantys pokyčių iš Kremliaus režimo. Ir pirmiausia, ne tik ir ne tiek ekonominių, bet institucinių bei politinių. Kita vertus, ekonominės krizės pirmiausia kerta per šią aktyvesnių, mobilesnių gyventojų dalį bei priverčia labiau susirūpinti darbo paieška negu skirti laiką protestams. Taip pat skatina jaunus profesionalus emigruoti ir darbo ieškoti už šalies ribų. Apibendrintai tariant, ekonominiai sunkumai mažina Pirmosios Rusijos aktyviosios dalies protesto potencialą.

Antroji Rusija – tai santykinai nedideli miestai – paprastai nuo 50 (bet kartais ir nuo 20) iki 250 tūkst. gyventojų bei papildomai 12-a didesnių industrinių miestų. Čia dominuoja dviejų tipų darbai – a) viešajame sektoriuje; b) žemos kvalifikacijos darbai pramonėje – gamyklose, fabrikuose. Politinio protesto potencialas mažas, nes darbo vietos labai priklausomos nuo valdžios (tiesiogiai arba per subsidijas gamykloms), silpnai išvystytas smulkaus ir vidutinio verslo sektorius, o aktyvesnė ir sėkmingesnė gyventojų dalis, ypač jaunimas, migruoja iš čia į didžiuosius miestus, kur geresnės tiek išsilavinimo, tiek užimtumo galimybės. Kita vertus, skirtingai nuo Pirmosios Rusijos, kuriai ekonominiai sunkumai ir krizės mažina motyvaciją protestuoti, gal kiek paradoksalu, bet stiprios ekonominės krizės atveju Antroji Rusija kaip tik būna pasirengusi išeiti į gatves.

Motyvacija visiškai skirtinga – protestuotų ne dėl politinių laisvių ir ne dėl reformų ar valdžios korupcijos, o priešingai – dėl to, kad valdžia ir toliau užtikrintų socialinį stabilumą bei subsidijuotų neefektyvias pramonės šakas bei konkrečias bendroves. Kitaip tariant, kad žmonės turėtų darbo ir už ką pavalgyti. Tipiškas ir chrestomatinis pavyzdys galėtų būti, kaip Putinas per krizę po darbuotojų protestų nedideliame Pikalevo miestely įjungęs rankinį valdymą atvyksta į bendrovę ir paniekinamai numesdamas tušinuką priverčia įmonės savininką milijardierių Olegą Deripaską pasirašyt po įmonės gelbėjimo susitarimu bei po to atima tušinuką atgal (vertas peržiūros šis trumpas BBC video).

Trečioji Rusija – iš lėto nykstanti kaimiškoji ir mažujų miestelių Rusija, gyvenanti periferijoje ir daugiausia besiverčianti iš žemės ūkio bei natūrinio ūkio (renka grybus, uogas, žvejoja), smulkios šešėlinės ekonomikos, yra žemo išsilavinimo, labai mažų pajamų ir mažo mobilumo, protesto potencialas yra minimalus. Jie save suvokia kaip labiau priklausomus nuo derliaus ir gamtinių sąlygų nei nuo valdžios politikos, kuri yra labai toli ir jie neturi net menkiausių vilčių ją pakeisti. Gabesnis jaunimas migruoja iš Trečiosios Rusijos į Antrąją.

Galiausiai – Ketvirtoji Rusija. Tai yra iš ankstesnės tipologijos, grindžiamos populiacijos dydžiu, išsiskirianti kategorija. Tai Šiaurės Kaukazo ir Pietų Sibiro (Tuvos ir Altajaus) Rusija. Čia gyvena apie 6 proc. populiacijos. Čia yra miestų, kurių dydis su priemiesčiais artėja prie milijono (pvz., Machačkala Dagestane), o kaimo vietovėse, skirtingai nuo kitų Rusijos regionų, čia gyventojų skaičius auga, jaunimas iš kaimų važiuoja į miestus, bet ten darbo nėra, išsilavinimo gero taip pat. Klesti korupcija, egzistuoja klanai, rusena ir religinė bei etninė įtampos ir konfliktai. Rusijos federalinė valdžia remiasi klanų lyderių kooptacija bei pumpuoja į šį regioną dideles lėšas, tačiau dėl korupcijos daugumos gyventojų jos nepasiekia. Ketvirtoji Rusija – rusenanti parako statinė, bet vėlgi galima protesto vidinė dinamika yra dėl visai kitokių priežasčių nei Pirmosios ir Antrosios Rusijos atvejais.

Apibendrinant: ką stengiasi daryti Kremlius – tai supriešinti šias sąlygines Rusijas, o ypač Pirmąją ir Antrąją. Pateikdamas save kaip stabilumo (nors ir neefektyvaus) garantą Antrosios Rusijos akyse, jis vaizduoja Pirmosios Rusijos reformų siekius kaip pražūtingus Antrajai Rusijai.

Kremliaus pamatai rimtai pradėtų drebėti ypač tada, kai Pirmosios ir Antrosios Rusijos interesai ir ateities matymas sutaptų bei iškiltų jų interesų suderinamumą galintys pademonstruoti nauji lyderiai.

Pagal Natalia Zubarevich, „Four Russias: Human Potential and Social Differentiation of Russian Regions and Cities“ iš „Russia 2025: Scenarios for the Russian Future“, sudarytojai M. Lipman ir N. Petrov, Palgrave Macmillan UK, 2013.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jota       2018-02-1 11:07

Straipsnyje studentai bando apibrėžti ekonominę ir politinę Rusiją, bet dar esama istorinės, religinės, dvasinės Rusijos. Čia kažkas nepagydomai serga rusofobija, o man patiko paskutiniai filmo apie Rasputiną žodžiai, jog kiekviename iš mūsų sėdi Rasputinas, ir tai daug arčiau tiesos negu kažkokio Romos klapčiuko tvirtinimas, jog sėdi žydas. Rasputinas buvo šventasis, krikščionis, o žydas kas? Tiesą sakant, geriausia, jog mūsų sielos pozicijas užimtų Kristus. Rasputinas tam tik pagelbėtų.

uuii       2018-01-31 17:41

O kiek reikia?

Marginalas       2018-01-31 17:01

Pradėjau skaityti, bet priėjęs prie teiginio, kad Kazanė - “Rusija”, mečiau tokį brudą.

Raigerdas        2018-01-31 14:38

Kaip atsirado Vakarai tokie, kokie jie yra dabar? Vakarai susiformavo tik dėka TSRS atsiradimo. Juos išgąsdino sklindantis marksizmas po pasaulį ir jie bijojo, kad Markso idėjos išplis po visą pasaulį ir Vakarų pasaulis išgyvens tokią pat revoliuciją, kokią išgyveno Rusija. Leninas tikėjosi Pasaulinės revoliucijos, nes Kapitalizmas buvo laikomas, kaip atgyvena, kaip vakarykštė diena, o socializmas tai pasaulio ateitis. Vakarai pradėjo skubiai skatinti socialias programas, kad nebūtų revoliucijos. Todėl Danijoje iki pat šiandien išlieka komunos, kurios gyvuoja neblogai, Belgijoje taip pat, kurios padeda išlikti smulkiajam verslui ir mažina skurdą tokiose šalyse. Bukieji ir nemokšos mūsų politikai padarė viską atvirkščiai, kadangi jų žinių bagažas apie ekonomiką yra apgailėtinas. O požiūris į visuomenę, kaip į masę, suformavo valdžioje aroganciją arba visažiniškumą, ir kontrolės nebuvimas mokesčių mokėtojų pinigų atžvilgiu, leido susiformuoti kriminalinėms struktūroms, kurios dabar siurbia “teisėtu būdu” pinigus iš valstybės. Taip, kad šitos socialinės programos buvo sukurtos Vakaruose iš baimės prieš marksizmo plitimą įvairiose šalyse. O jį palaikė ir finansavo TSRS komunistų partija, kuri įkūrė komunistines partijas visose didžiosiose Vakarų šalyse. Ir tų šalių komunistai pastoviai gąsdino Vakarų vyriausybes įvairiomis akcijomis.
TSRS tuo metu turėjo Vakaruose nemažai šalininkų. O kadangi komunistų partija Lietuvoje buvo panaikinta, tai nebėra ir kam gąsdinti tos išampėjusios nuo mokesčių mokėtojų pinigų valdžios. Tokiu būdu, valdžia tapo Lietuvoje visišku monstru, kuri tik ima pinigus iš mokesčių mokėtojų, bet jiems praktiškai gražina žymiai mažiau nei gauna. Todėl santykiai tarp visuomenės ir valdžios turi daugiau panašumo į kriminalinius santykius, nei į lygiaverčius partnerius. Jiems yra gerai. O kaip tai visuomenei, jiems yra nusispjaut. pampėjusios nuo mokesčių mokėtojų pinigų valdžios. Tokiu būdu, valdžia tapo Lietuvoje visišku monstru, kuri tik ima pinigus iš mokesčių mokėtojų, bet jiems praktiškai gražina žymiai mažiau nei gauna. Todėl santykiai tarp visuomenės ir valdžios turi daugiau panašumo į kriminalinius santykius, nei į lygiaverčius partnerius. Jiems yra gerai. O kaip tai visuomenei, jiems yra nusispjaut.

Raigerdas        2018-01-31 14:10

Tai bandymas rasti takoskyras ten, kur jų nėra. Labai primityvus, kažkoks komunistinių laikų kokio nors kandidato į mokslo daktarus bandymas parašyti mokslinį darbą šia tema. Skirstymas į miestus ir kaimus primena bolševikų skirstymą į valstiečius ir proletariatą. Atvirai pasakius, žmogus neturi ką veikti. Dvi Lietuvos - tas terminas atsirado iš žiniasklaidininkų, kurie nukreipė savo kritikos strėles į R.Pakso šalininkus. Bet mano manymu, kad neutralių tuo metu buvo didžiausias skaičius. Dabar apie Rusiją. Žinios tokios paviršutiniškos, kad belieka tik stebėtis. Rusija turi tik 1 miestą - Maskvą. Šitas miestas skiriasi nuo visų kitų miestų. Kalbama, kad Rusija yra tik Maskva ir Sankt-Peterburgas. Iš tikrųjų taip, bet šitie miestai labai labai skiriasi. Sankt-Peterburgo kultūra yra artimesnė Baltijos šalių kultūrai ir Suomijai, o Maskva, tai centrų centras. Lietuva gali gyventi ir be Vilniaus, tuo tarpu Rusija be Maskvos yra visiška pražūtis. Čia valdžios koncentracija yra labai didelė, todėl viskas plaukia į Maskvą, kadangi ji gyvena tik imdama pinigus iš kitų regionų. Ji tiesiog juos apiplėšia. Rusijos tikrai yra dvi: tai kriminalinė Rusija ir ta piliečių, darbininkų, valstiečių ir inteligentų Rusija. Panašiai susisluoksniavo ir Ukraina. Tas pats atsitiko ir su Lietuva. Visos tos valstybės nuėjo tuo pačių keliu - juos visus traukė tas gražus GAUSYBĖS RAGAS arba materialinių gėrybių ragas, egzistuojantis Vakaruose. Vat, reikia tik duoti laisvę privačiai nuosavybei, o visą kitą sutvarkys “laisvoji rinka”. Apie tai rašė žymus JAV politikas Bžezinskis. Taip ir atsitiko, kaip jis prognozavo. Ir mūsų bukapročiai politikai, vedami to troškulio atsigerti sočiai iš to GAUSYBĖS RAGO, atvedė Lietuvą prie jos žlugimo slenksčio. Tiesa, ta kriminalizuota Lietuva tą GAUSYBĖS RAGĄ gavo, bet ji net piršto nepajudins dėl valstybės išlikimo arba dėl Lietuvos ateities.

albina       2018-01-31 10:33

Bet…juk gali taip būti,kad Rusija taps valstybe su krikščioniškom vertybėm,kaip kalba Rusijos dvasininkai? Palaidos Lenino mumiją ir pradės pokyčius?Suprantu,jaunimui nuomonės formuotojai gerokai išmušė kritinį mąstymą,bet pas mus irgi skiriasi oficiali,labai liberali,nuomonė ir eilinio piliečio nuomonė.Nebijokim išgirsti kitokią nuomonę apie Rusiją.Labai menkas pvz.:Maskvos teatrų spektakliuose neleidžiama keiktis.Antra,prieš rinkimus leidžiamos laidos su labai aštria Putino kritika.Pas mus kritikos objektas tik vienas,spardo ir loja kas netingi,kas už centus,kas už taką prie lovio.

vai me       2018-01-31 0:49

Kadangi, aš,pas Zubarevič, Lipmanus ir Mihelsonus nesimokiau ,tai mano poziuris visai kitas. Egzistuoja trys Rusijos. Kominterno Rusija, jiems vergaujanti provoslavų ir musulmonų Rusija. Vyksta ziauri kova už būvį.Stebint artėjancius prezidento rinkimus Rusijoje, tampa aišku, kad kominternas pralaimi, beveik šimtmetį, turėtą valdzią, negrįžtamai. Uzsienio kominterno sankcijos, dar labiau įsiutino rusus.Vienintelė viltis susigrąžinti valdzią ir toliau plėšti Rusiją, ne Navalnas, beje nebaigęs mokslų Jeile, nes dėl finansinių aferų ,turėjo bėgti, iš šalies, o “penktos kolonos” oligarchai, kuriems Amerikos kongresas, paskelbė ultimatumą, sankcijų forma.Manau,kad Jonas, tik tušciai gaišta laiką, toje “smegenų plovykloje”.Sugrįžta, tokie, iš mokslų uzsienyje ir niekaip nesupranta, kodėl “Rytų Jeruzalėje” ,lietuviai negali pastatyti Vyčio.

Gan       2018-01-30 19:30

genialūs pastebėjimai .

Manęs...       2018-01-30 12:25

Manęs nedomina Rusija.Te prasmenga skradžiai žemę ta blogio imperija,nuolat liejanti
nekaltų žmonių kraują.Stalino palikuonys sugadinti galutinai kelioms kartoms į priekį.

$+$       2018-01-30 12:16

Rusija, galbūt, bet teigti, kad nuo R. Pakso prezidentavimo laikų atsirado takoskyra arba dvi Lietuvos - gali tik demagogas. Nuo okupacijos laikų egzistuoja komunistų-kagėbistų-kolaborantų lietuva ir lietuvių Lietuva. Ir ši takoskyra kuo toliau, tuo labiau gilėja.

Pastaruoju metu reikėtų kalbėti ir apie trečią Lietuvą - emigrantų Lietuvą. Nes ji įgauna ne tik ekonominę, bet ir politinę dimensiją.

>3 rusijos        2018-01-30 8:53

Nemėgstu plūstis. Bet Tamstos komentaras primityviai bukas.


Rekomenduojame

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.