Demokratija ir valdymas

Jonas Kaminskas. Savos sistemos įkaitai

Tiesos.lt redakcija   2016 m. balandžio 15 d. 12:52

19     

    

Jonas Kaminskas. Savos sistemos įkaitai

Tiesos ir gėrio paieška Lietuvoje, karštligiškai tęsiasi visą nepriklausomybės laikotarpį – kuriasi vis naujos partijos, iškyla ir nusileidžia vis nauji „gelbėtojai“, suskamba vis nauji šūkiai dar skambesni pažadai, o kur rezultatai? Lietuva vis daugiau praskolinta, vis daugiau nykstanti, nusivylusi, supriešinta ir nelaiminga. Kaltiname visi visus ir viską – vieniems kalčiausia Rusija, kitiems blogio centras Amerika ir Europa. Kairė kaltina dešinę, dešinė – kairę... ir taip nuolatos, ir be pabaigos.

Nesustodami, iš inercijos vis lipame ir lipame „ant to paties grėblio“ desperatiškai ieškodami vis naujų gelbėtojų, nesusimastydami, kad visas Lietuvos bėdas lemia ne asmenybės, ne valdžioje esantys žmonės, bet esama valstybės valdymo sistema, sukurta ir veikianti valdančiosios klasės diktatorinių galių užtikrinimui ir kurios įkaitas dabar esame visi – tiek ir Tauta – pilietinė visuomenė, tapusi bevalė ir beteisė savo išrinktųjų atžvilgiu, tiek ir išrinktieji, automatiškai tampantys ne rinkėjų, bet valdančiosios klasės atstovais, neprivalantys atstovauti rinkėjams, neprivalantys jiems atsiskaityti neprivalantys žinoti ir vykdyti jų valią, todėl tampantys pažeidžiami – lengvai manipuliuojami ir įtakojami suinteresuotų savanaudiškų jėgų, kurioms dažnu atveju yra įsipareigoję atidirbti – už paramą rinkimuose ar vietą sąraše.

Ne visuomet taip buvo. Lietuvos nepriklausomybės pradžioje viskas buvo kitaip – geriau, teisingiau, demokratiškiau. Pagal 1990 metais galiojusius įstatymus mes rinkome Respublikos Aukščiausiąją ir kitas tarybas (miestų, rajonų ir apylinkių) tikrai laisvuose ir demokratiškuose rinkimuose. Visi rinkimai vyko vienmandatiniu, teritoriniu principu: kvartalo ar kaimo gyventojai rinko savo atstovą į apylinkės tarybą, apylinkės rinkėjai rinko savo atstovą į rajono/miesto tarybą, miesto/rajono rinkėjai rinko savo atstovą į Seimą. Iki pilnutinės demokratijos trūko tik teisės rinkėjams savo rinktus atstovus atšaukti, bet ir be šios teisės tarp atstovų ir rinkėjų buvo įmanomas grįžtamasis ryšys, nes kiekvienas atstovas turėjo konkrečius savo rinkėjus, atstovavo konkrečios teritorijos gyventojams.

Atstovaujamajame valdyme, veikiant seniūnijų (tada vadinosi apylinkėmis) savivaldai, dalyvavo keletą kartų daugiau piliečių – su visomis atstovavimo teisėmis, turintys įsipareigojimus tik rinkėjams. Šios pirminės – pagrindinės, visus gyventojus jungiančios į savivaldos procesą – grandies atstovai (apylinkių tarybų nariai) turėjo interesą rūpintis savo atstovaujamųjų teritorijų gyventojų bendruomeniniais reikalais, taip pat siūlyti bendravalstybinių klausimų sprendimus – savo rinkėjų valią – aukštesnėms atstovybėms – rajonų/miestų taryboms ir Seimui.

Apibendrinant reikia pasakyti, kad iki 1995 m. veikusi valstybės valdymo sistema buvo vienareikšmiškai gera – pritaikyta Tautos, visos pilietinės visuomenės suverenių galių nuolatiniam veikimui – Lietuvos ateities kūrimui visos Tautos suvienytomis pajėgomis.

Deja, ši sistema neturėjo kada įsibėgėti ir virsti realia gyvenimo praktika. Pradėjo Aukščiausioji Taryba, užbaigė Seimas – visuomenei nieko neįtariant, parengė įstatymus, pagal kuriuos 1995 m. seniūnijų savivalda ir teritorinis atstovavimas buvo panaikinti, o išskirtinės valdymo teisės suteiktos grupuotėms su partijų pavadinimais.

Sunaikinus pirminę – esminę – savivaldos grandį, mes, piliečiai, praradome visas galimybes aktyviai ir oriai dalyvauti savo gyvenamųjų teritorijų bendruomeniniame, o kartu ir visos valstybės reikalų tvarkymo procese. Netekome nei galimybių, nei teisių bent kiek daryti įtaką valstybėje vykstantiems procesams. Atidavus valdymą vien tik „politinėms partijoms“, kurios dažniausiai kuriamos ne ideologiniu, bet sportiniu „valdžios ėmimo“ principu, atsivėrė neribotos galimybės visų lygių valdžios savivalei, korupcijai, socialinei neteisybei. 

Ypatingai skaudūs šios sistemos padariniai teko Lietuvos kaimui, paliktam be teisės spręsti savo išgyvenimo klausimus. Nesant vietos savivaldos, kaime nesikūrė darbo vietos, nesivystė kooperacija, leidžianti išgyventi smulkiems ūkiams ir žemės neturintiems kaimiečiams, nes partinėms grupuotėms, užėmusioms rajonuose valdžią, tai nebuvo ir nėra aktualu. To pasekmė – dauguma kaimo jaunimo buvo priversti emigruoti, kiti… degraduoti. Panaši padėtis ir miestuose – valdžia atitrūkusi nuo eilinių piliečių, nei gali, nei nori, nei sugeba rūpintis darbo vietomis, būstais ir kitais gyventojų poreikiais.  Pasidarė net taip, kad biudžetinių įstaigų darbuotojai jaučia įtampą ir baimę, keičiantis valdžios grupuotėms, nes nauji užėmę valdžią stengiasi visur sustatyti savo žmones – lojalius, ištikimus ir artimus valdantiesiems. Nėra reikalo plėstis – visi žinome, kaip vykdomi įvairūs projektai, konkursai, valstybiniai užsakymai, pirkimai ir kitokie „atkatų“ organizavimo vajai.

Gal pati didžiausia, skaudžiausia sistemos daroma žala yra ta, kad visuomenė, matydama valstybėje besitęsiančią, valdžių vykdomą destrukciją, suvokdama savo beteisiškumą, bejėgiškumą, negalėjimą nieko pakeisti, nusivilia savo valstybe, pasidaro jai abejinga, netgi pyksta ant jos. Pagrįstas nepasitikėjimas savo valdžia, jos sprendimais, oficialia pozicija visuomenę daro įtarią, pažeidžiamą ir labai imlią Lietuvos priešų skleidžiamam melui.

Artinasi rinkimai – eilinis pseudodemokratijos cirkas, kuriame eilinį kartą išsirinksime naujus ir atsinaujinusius „gelbėtojus“, eilinį kartą neatšaukiamus ir neprivalančius atstovauti mums, rinkėjams. Dar sykį, vieną kartą per ketverius metus, pažaisime demokratiją – nueisime prie urnos ir atiduosime savo suverenų balsą – be jokios grąžos, be galimybės juo pasinaudoti. Po šio veiksmo tapsime visiškai nereikalingi – absoliutūs nuliai savo valstybėje…

Sunku suprasti mūsų tautinę, savą, ne kokių okupantų primestą, pačių renkamą valdžią – kokiems reikia būti savanaudžiams, kaip labai reikia nemylėti savo šalies, kad dėl valdžios, dėl jos teikiamos asmeninės ar grupinės naudos, dėl garbės ir savęs sureikšminimo, iš kvailumo ar dar dėl velniai žino ko taptum savo valstybės griovėjais – dalyvauti savotiškoje vagių kompanijoje (Seime), 1994 m. iš Lietuvos piliečių pavogusioje valstybę, ir daryti viską, kad skriauda nebūtų atitaisyta – kad Lietuvoje neatsirastų demokratija: pilietinė savivalda, apjungianti visą Tautą – visą pilietinę visuomenę, į darnią ir solidarią visumą, galinčią užtikrinti darnų ir teisingą Lietuvos ateities kūrimo procesą. „Apsukrieji“, susimetę į partines grupes bendrapiliečiai, 1994 m. pavogę iš Tautos valstybę, suluošino ją – užgesino jos tautinę, patriotinę dvasią, taip ryškai liepsnojusią Atgimimo laikais.

Kad ir kaip mus bekankintų klausimas: kodėl mūsų Tautos elitas, Atgimimo laikais besąlygiškai pasisakęs prieš svetimos valstybės valdžią – prieš Maskvos sovietinę diktatūrą, jau trečias dešimtmetis laiko Lietuvą pasmerktą Vilniaus partinei – tegul ir tautinei, ir neva diaugiapartinei – diktatūrai? – toli atsakymo neieškokime, nes atsakyti į jį galime tik patys – kiekvienas Lietuvos pilietis asmeniškai. Neieškokime ir priešų savo tarpe. Pripažinkime ir prisipažinkime: kalti esame visi ir kiekvienas. Kalti, kad nesirūpinome savo išsilaisvinusia Tėvyne, kad leidome savo išrinktiesiems savivaliauti, kurti ir įteisinti suktus įstatymus, jų pagrindu leidome Tautos suverenitetą pasisavinti godžiai ir savanaudiškai, valdančiajai klasei. Leidomės padaromi savo valstybėje beteisiais ir bevaliais prieš savo išrinktuosius. Taip, leidomės, nes viskas yra padaryta mūsų visų – visos Tautos – vardu. Padaryta prieš Tautos valią, bet tik todėl, kad mes, Tauta, jos – savo valios – nesugebėjome ir iki šiol nesugebame išreikšti.

Supratus ir pripažinus klaidas, nebūtų vėlu viską pakeisti – pakeisti be pykčio, be susipriešinimo: sutartinai, sutelktai ir solidariai.

Netgi ir keisti mažai ką reikia – tik atstatyti nepriklausomybės pradžioje buvusias Tautos teises:

1) visus rinkimus organizuoti tik vienmandatiniu principu (balsavimas ne už sąrašą, bet už konkretų, konkrečios teritorijos rinkėjams atstovausiantį asmenį);

2) suteikti rinkėjams teisę savo rinktus atstovus bet kada atšaukti ir išsirinkti į jų vietą kitus (šios teisės rinkėjai 1990 m. neturėjo, bet ji būtina užtikrinant teisingą atstovavimą ir atsiskaitymą rinkėjams);

3) įteisinti demokratiškai renkamas seniūnijų Tarybas, seniūnijoms suteikti pilnas savivaldos teises.

Šie trys punktai, trys sakiniai yra demokratijos – visos Tautos solidaraus bendradarbiavimo ir klestėjimo – būtina sąlyga, kurią įgyvendinti galima tik vienu vieninteliu būdu – visuotiniu Tautos referendumu, nes Seimas, taip lengvai 1994 m. atėmęs iš Tautos suverenitetą, niekados neturės „politinės valios“ grąžinti jį Tautai.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2016-04-17 0:19

Gerai,sakykim, trys punktai.O kaip pasieksim,kad Rinkimų komisijai vadovautų garbingas žmogus ? O be šito - kaip pasieksim,kad referendumą leistų,opaskui dar ir užskaitytų? Kaip pasieksime,kad Prezidentu išsirinktume garbingą žmogų? O be šito kaip pasieksim,kad Saugumui,Vyriausybei ir teismams vadovautų garbingi žmonės ? Man atrodo,kad pirmiausia, kaip sakė klasikas, reikia užimti telegrafą. Tiesos.lt redakcija čia galėtų padaryti gražią pradžią - smulkiau pristatyti kiekvieno rašinio autorių. O toliau - nustoti kalbėti taip lyg dalykai būtų pasidarę savaime. Kažkas turintis vardą ir pavardę tai sugalvojo,kažkas turintia vardą ir pavardę tai padarė. Nes kitaip vaikščiosim kaip ežiukai rūke ratais.

Kupčinskas       2016-04-16 12:30

Ach, jei ne ta savivaldybių tarybų rinkimų tvarka, būčiau aš toliau meras.

Jojo Konservai kaune       2016-04-16 11:45

8 iš 8,o va Kupčinską išmetė iš mierų kaip musę iš barščių. O per ateinančius rinkimus išmes ir iš seimo. Apgavikų šutvei seime ne vieta.

>Konservai...       2016-04-16 11:16

Konservams būtų chana vienmandatinėse apygardose, nes Vilniuje jie laimėjo vos 7 mandatus iš 10, o Kaune pasitenkino 8 mandatais iš 8 galimų (Kaune už konservų sąrašą balsavo 22 nuošimčiai rinkėjų). Tai rimtas pagrindas konservams bijoti vienmandačių rinkimų, jei tik mes čia ko nors nepainiojame.

Konservai ir libderastai        2016-04-16 9:00

Labai nori sąrašinių kandidatų nes vienmandatinėse jiems būtų iš vis chana.

bronius       2016-04-15 23:50

šis pilietis, kiek man žinoma, yra Rasų narys, taigi p. Ačo bendražygis. Ar šis portalas ims reklamuoti p. Ačo kompaniją?

DDD       2016-04-15 22:14

Autorius siūlo “suteikti rinkėjams teisę atstovus bet kada atšaukti”. Jei atstovas atstovauja mano interesus ir vertybes, gerai. Bet ką daryti, jei jis yra visai iš kitos partijos ir atstovauja mano kaimyno - visai kito sluoksnio žmogaus su visai kitomis vertybėmis - interesus? Autorius siūlo jau kitą dieną po rinkimų reikalauti deputatą atšaukti, nes laimėjo ne mano interesų atstovas? Kaip autorius įsivaizduoja VIENĄ atstovą, atstovaujantį mane ir visai skirtingų interesų mano kaimynus? Ar tik jam neatrodo, kad mes neturime turėti skirtingų interesų?

apuokiukui       2016-04-15 21:34

Na, vienmandačiai rinkimai nuo sąrašų niekur nepabėga. Čia daugiau lingvistinis klausimas, kaip apibūdinti balsavimo objektą. Pagrindiniai vienmandačių ir proporcinių rinkimų skirtumai glūdi visai ne balsavimo objekte, bet pasirinkimo galimybėse, laimėtų mandatų nustatyme ir skirtingų interesų atstovavime-neatstovavime.

Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 1 punkte rašoma: “Partija įteikia Vyriausiajai rinkimų komisijai kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose, sąrašą”.

Šie sąrašai pateikiami paprastai tą pačią dieną, kaip ir proporciniai sąrašai.

58 straipsnio 2 punkte rašoma: “Vienmandačių apygardų rinkimų biuletenyje nurodoma kiekvieno kandidato į Seimo narius vardas, pavardė ir jį iškėlusios partijos pavadinimas.”

Tad balsuojama tiek už partiją/sąrašą, tiek už jos kandidatą - kaip ir daugiamandačiuose rinkimuose.

 

tam Mix       2016-04-15 18:49

Būtina kiekvienam iš jūsų susigražinti savo tikrą, asmeninę savivaldą.

Aš už tuos tris punktus       2016-04-15 18:41

Ir balsuosiu už tą partią, judėjimą. sąjunga, kuri skelbs šių trijų punktų įgyvendimą be jokių kitų pažadų. Nebus to iš vis neisiu balsuoti ir raginu taip daryti visus Lietuvos piliečius. Nafik man tie sarašiniai dundukai.

Sena patriotė       2016-04-15 16:15

Kaip mirtinai man nusibodo amžinai primetamas kaltės jausmas. Jūs (mes) visi kalti, kalti, kalti… dėl visko ir visada. Ir kad desovietizacija (liustracija) Lietuvoje buvo sąmoningai sužlugdyta, irgi turbūt aš, kukli mokesčių mokėtoja, turėčiau jaustis kalta? ir “visi mes” taip pat? O ne tie, kurie ją sąmoningai ir apgalvotai žlugdė? Nieko sau. Kai pagalvoji, dar per mažai kaltės ant mūsų galvų verčiama. Tikriausiai aš (ir jūs visi, gerbiamieji) turime jaustis kalti ir dėl pvz Ruandos genocido ar dar ko nors, ir taip be galo krašto… tik kokia to prasmė?...

Mix       2016-04-15 16:14

Būtina grąžinti rajonams tikrąją savivaldą, o ne partinės grupelės reikaliukų tvarkymą.

atsimerk to       2016-04-15 15:40

Apuokiukas     2016-04-15 12:15

Pagal dvi sistemas išrinkti seimo nariai yra iš principo neteisinga. nes varžybos -rinkimai visiems turi būti pagal vienodas taisykles ir sąlygas. arba pagal vienmandates arba pagal daugiamandates.. negi neaišku, kad daugaimandatėje gali būti paskutinis slunkius, nemokantis dorai burnios praverti ir vietoj smegenų makušnyke turėti surūdijusių varžtų nebent- ir vis vien būsi išrinktas , jeigu būsi proteguotas būti įraštu pirmose sąrašo eilutėse. Jeigu varžybose sąlygos ir taisyklės yra skirtingos vieniems ir kitiems dalyviams, tai tokios varžybos bent neturėtų būti skelbiamos teisingomis ir galų gale galiojančiomis. Mano nuomone vienmandatėje išrinktam seimo nariui per daugiamandatę išlindes seimo narys turėtų retsykiais batus pavalyti…

Tai        2016-04-15 15:23

tam ir yra Lietuvoje valdzia , kad pakeistu ta kaltaja sistema. Tam zmones ir renka prezidente , seima , vyriausybe , kad geriau gyventu, kad darbo butu , kad uzdarbis butu, ir kad nevazinetu jie po pasauli tusciai ,o jei nuvyko vadovai i kokia sali , isbuvo kiek tai dienu ,tam jie ir vaziavo , kad paskui save parsiveztu investicijas i Lietuva , kad Lietuvos zmones turetu darbus ir gerus uzdarbius. Ar taip yra?

apuokiukui       2016-04-15 15:03

neapsimesk kvailiu- butent per sarasus ir patenka tokie pirdilos kaip raseles, sysai, bradauskai… arba jaunikaiciai lansbergiai, kuriems jau dabar uztikrinta vieta seime- nereikia ir rinkimu.

erezijos       2016-04-15 14:43

pedofilai kgbistai ir jų šuniukai komunistai bei konservatoriai turi visą valdžią ir labai sėkmingai naikina tautą ir valstybę.
Maskva labai patenkinta.
kolaborantai, o ypač teisėsauga - irgi.
Niekas artimiausius 20 metų nesikeis.

Taip       2016-04-15 13:32

Atsilikelis. Pasakų senelis. Ir kam jį spausdinti?

Apuokiukas       2016-04-15 13:15

Klausykit, vieną kartą baikit tas nesąmones su vienmandatinių apygardų propagavimu. Mažoritarinė sistema sudaro sąlygas, kai į seimą iš esmės patenka tik dviejų - populiariausių partijų atstovai, o maždaug 15 proc. - kitas partijas palaikančių - žmonių valia eina į šiukšlyną. JŪS TO NORITE? Prisiminkite, kokiu keliu į seimą pateko Patackas, Stancikienė, Varkala… Norite, kad kitame seime būtų tik komunistai ir liberastai?

tina       2016-04-15 13:11

Puikios ir visiems suprantamos mintys.Kaip tai įgyvendinti?


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas: „Gal pirmoji JTO MTK ponia norėtų lankyti civilinės šeimos teisės kursus? Priimčiau su nuolaida“

Neringos Venckienės interviu TV3: „Variantai buvo tik du: arba ginti mergaitę, arba pamiršti, kad tokia gimė. Aš pasirinkau ginti“

Tyrimas palygino santuoką ir gyvenimą kartu nesusituokus

Donaldas Trumpas: E. Macrono atsiliepimas apie NATO yra „labai labai bjaurus“ ir „įžeidžiamas kitoms 28 valstybėms narėms“

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“. Bankininkas, kuris nugalėjo carinę Rusiją

Ramūnas Aušrotas. Pirmą kartą šeimų balsas oficialiai skambės ir nacionaliniu lygmeniu

Shannona Roberts. Šaldyti kiaušinėlius ar karjerą?

Gytis Padegimas. Kiek milijonų medžių per 30 Nepriklausomybės metų sunaikino ir dar sunaikins mūsų godumas ir gobšumas?

Vidas Rachlevičius. Nenorėčiau Brexito, bet jei laimėtų kairysis leiboristų gaivalas, Britanijos būtų gaila dar labiau

Vygintas Gontis. Kaip deklaracijas apie žinių ekonomiką paversti atsakinga valstybės viešojo sektoriaus bei mokslo ir studijų politika

Liudvikas Jakimavičius. Partijos ir išdavikai

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Tomas Baranauskas. Vienas faktas yra neabejotinas

Nuo bačkos. Europarlamantarė Aušra Maldeikienė: konservatoriai man verti pagarbos, nes ...

Vygantas Malinauskas. Griūna dar vienas propagandos stereotipas

Kamilė Šeraitė. Kas vagia Lietuvos istoriją?

Povilas Gylys. Kodėl vieni skandalai eksponuojami, o kiti pridengiami?

Ramūnas Aušrotas. Lyčių lygybės prievaizdų užmačios

Leonas Merkevičius. „Perversmininkų“ bylos naujienos

Tautos forumo rezoliucija dėl LRT laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.