Ukraina, Rusija

Jonas Jasaitis. Kada pasaulis susiprotės?

Tiesos.lt redakcija   2022 m. gegužės 3 d. 19:52

3     

    

Jonas Jasaitis. Kada pasaulis susiprotės?

Pastarojo meto žiniasklaidoje pagausėjo viltingų pranešimų, kad „Vakarai prabudo…“. Apie tai rašo net užpultos Ukrainos atstovai, sužinoję apie jai skirtą ir jau gautą paramą. Bet neretai tokias viltis sukelia ir pasaulio lyderių pažadai, kurių vykdymo laikas – nuo poros parų iki pusmečio ar net dar ilgiau. Vis dėlto tiek konkrečių veiksmų, tiek jau gerokai pasikeitusių vertinimų turinys rodo, kad iki tikro prabudimo, o juo labiau – iki veiksmingos pasaulio saugumo sistemos sukūrimo dar nežinia, kiek teks laukti. Tokios saugumo sistemos kūrimas dar net neprasidėjo. Tai, kad kažką siaubingo pamatė ir suprato Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, su atvira panieka sutiktas Kremliuje ir palydėtas į Ukrainą rusiškų raketų salvėmis, teikia vilčių, bet…

Dabar mes pergyvename momentą, kai už taiką pasaulyje atsakingų organizacijų vadovai vis dar skrenda į Maskvą sakydami: „Aš pats turiu pamatyti, kas čia vyksta… “ Didžiųjų valstybių prezidentai ir parlamentų vadovai vis dar skambina žmogėdrai ir prašo: „Nebežudyk…“, nors jau ne kartą įsitikino, kad jų prašymai lieka be jokio atgarsio. Didžiausia pagal teritorijos plotą valstybė be jokių užuolankų pareiškė, kad jos tikslas – ne tik sunaikinti Ukrainą, bet ir visą ukrainiečių tautą. Tai, ką matome dabar, nėra nauja. Susitikti asmeniškai su A. Hitleriu taip pat siekė Jungtinės Karalystės ir kitų valstybių vadovai. Hitleris daugelį sutartų susitikimų atidėdavo, nes buvo jau įvertinęs jų gebėjimus priimti sprendimus ir nebeteikė jiems reikšmės. Tą patį matome ir dabar.

Tačiau ir to negana. Beišvaistanti siekiais sukurti jos valdomą erdvę „nuo Vladivostoko iki Lisabonos“, visą likusį pasaulį išvadinusį kaip valdomą „fašistų“, ši nacistinė imperija skelbiasi vaduojantį jį … nuo fašizmo. Tokio atviro cinizmo ir tokio beprotiško žiaurumo pasaulis dar nebuvo matęs. Bet jo lyderiai vis dar „aiškinasi“, ar tai iš tikrųjų vyksta, ir kas čia kaltas. Atsipeikėja tik išvydę suniokotus civilių ir vaikų lavonus, tik pamatę sugriautus namus, kuriuose dar taip neseniai gyveno žmonės, taip pat netikėję, kad praras ne tik būstą, bet ir gyvybę.

Taigi pasaulis pagaliau (nors ir iki šių dienų su didžiuliais trukdžiais) pradėjo tiekti ginklus Ukrainai. Tačiau kas su jais stovi frontuose, kurių ribų jau niekas nežino? Kas sužeidžiami, luošinami, kas aukoja gyvybę, nors ją tik po vieną visi turime? Ukrainiečiai. Tai galų gale leiskite ir paklausti visų tų prezidentų, parlamentų vadovų ir generalinių sekretorių, kas jiems leido užversti pasaulio taikos išgelbėjimo naštą vienai tautai? Beje, tai tautai, kuri jau yra pergyvenusi nežmonišką išbandymą – Holodomorą, baisaus bado kančiose netekusi daugiau kaip 10 mln. gyventojų, kuri jau aštuonerius metus iki tos lemtingos šių metų vasario 24-osios buvo kasdien daužoma ir kuri jau iki tos dienos buvo paaukojusi 14 tūkst. gyvybių?

Taigi norintys išvysti lavonus jau turėjo daugybę progų tai padaryti. O kas suskaičiuos, kiek gyvybių ši tauta jau paaukojo nuo šių metų vasario 24-osios ryto? Ir vardan ko? Ką iš tikrųjų supranta visi tie mekenantys „kad tik karas neišsiplėstų“? Kas galų gale daroma, kad ir šios tautos kraujo upė būtų sustabdyta? Ir pagaliau, kuri pasaulio gyventojų dalis jau suvokė, kad mirtis pakibo virš jų ir jų vaikų galvų?

Kokia atsakomybė tenka ir piliečiams valstybės, pradėjusios šias absurdiškas žudynes Europoje, kuri nuo 1945-ųjų turėjo galimybę gyventi taikoje ir pamiršti karo siaubą? Kokia atsakomybė tenka inžinieriui, kuriančiam masinio gyventojų naikinimo sistemas ar kopijuojančiam vokiškas, mokytojai, su patosu pasakojančiai apie „didįjį Tėvynės karą“ ir besiremiančiai vadovėliais, kuriuose pasaulio istorija baisiausiai suklastota? Kokia atsakomybė tenka užmiesčio gyventojui, nemačiusiam kitų valstybių, bet aklai tikinčiam, kad tas likęs pasaulis yra „fašistinis“, keliantis grėsmę Rusijai ir todėl jį reikia užgrobti?

Sakoma, nėra kolektyvinės atsakomybės. Gerai žinome, kad tikrai ne visi vokiečiai buvo įtikėję Adolfo Hitlerio rasistinėmis idėjomis, kurių viena skelbė, kad Baltijos valstybės yra tik vandens lašas, užtiškęs ant įkaitusio akmens. Bet kas vis dėlto atsakingas, kad didžiulės valstybės vadovu jau ne pirmą kartą tampa išsigimęs žudikas?

Matyt, vidinė propaganda vis dėlto apriboja arba net sunaikina nemažos dalies gyventojų gebėjimą atpažinti melą. Bet didžiausią įtaką daro nusikaltimai, kurių iniciatoriai nesulaukė atpildo. Lygiai taip, kaip dabar užpulta Ukraina, tuometinė Sovietų Sąjunga 1939 m. lapkričio 30 d. užpuolė Suomiją, melagingai apkaltinusi ją keliant grėsmę tuometinio Leningrado saugumui. Vadinamasis Žiemos karas truko iki 1940 m. kovo 13 d. Suomija neteko daugiau kaip dešimtadalio teritorijos, daugiau kaip 70 tūkst. jos piliečių žuvo arba buvo sužeisti, apie 430 tūkst. suomių iš karo sričių buvo priversti persikelti į Suomijos gilumą ir neteko savo turto. Nežiūrint milžiniško pranašumo, kaip ir dabar Ukrainos atveju, „žaibo karas“ Rusijai nepavyko. Skirtingai nuo Baltijos valstybių, Suomija atmetė sovietų ultimatumą ir organizavo valstybės gynybą.

Įdomi dar viena paralelė. Prasidėjus karui, Prasidėjus Žiemos karui, Suomija kreipėsi į tuometinę Tautų Sąjungą, prašydama karinės, politinės ir diplomatinės pagalbos. Ši organizacija 1939 m. gruodžio 14 d. pašalino Sovietų Sąjungą iš savo narių. O dabartiniu metu Jungtinės Tautos jokio deramo atsako nesiėmė. Rusijos Federacija tebėra JT Saugumo Tarybos nuolatine nare, net turinčia veto teisę. Todėl ši milžiniška ir labai brangiai kainuojanti biurokratinė struktūra jokių radikalių sprendimų taikai išsaugoti ir agresoriui nubausti net nebando priimti. Beveik visos vadinamosios sankcijos taikomos tik tarpvalstybiniu lygiu. Bendrų efektyvių sprendimų nesugeba priimti ir Europos Sąjunga. Ar bereikia idealesnių sąlygų nacistinei Rusijos politikai vykdyti?

Bent iki šiol nereikia dėti jokių vilčių, kad net Rusijos kariaunai Ukrainoje pralaimėjus, karo sukėlėjai atsidurs tarptautiniame tribunole. Kas tokį tribunolą sudarys ir kas užtikrins jo veiklą, kas įgalins įvykti jo nuosprendžius, jei tokie ir būtų priimti? Kur dingo NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, tik neseniai pranešęs, kad liks vadovauti Aljansui?

Praėjus lygiai mėnesiui nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, NATO šalių lyderiai pratęsė jo įgaliojimus dar vieneriems metams. Kokie nauji teiginiai nuskambėjo jo naujausiuose pasisakymuose, išskyrus nebent tai, kad „karas Ukrainoje gali užsitęsti ne vienerius metus, o NATO šalys ir toliau sieks daryti Rusijai ekonominį ir diplomatinį spaudimą“?

Kalbama tik apie galimą Suomijos ir Švedijos prisijungimą prie šios gynybinės organizacijos, jungiančios 30 valstybių, dar šių metų gegužę. Suomijos pavyzdys šiuo atžvilgiu yra itin charakteringas: juk būtent Suomija buvo lygiai tokiu pat būdu užpulta, kaip dabar Ukraina. Ir užpuolimo motyvai buvo beveik analogiški. Tai kodėl šios valstybės prisijungimas taip uždelstas?

Pasigirdus visuomenės grupių pasiūlymams priimti Ukrainą į NATO, buvo išmestas neva svarbiausias koziris – jos kariuomenės atitikimas NATO standartams. Į tai labai tiesiai atkirto Ukrainos Prezidentas V. Zelenskis, pasiūlydamas įvertinti kasdien rodomą jo vadovaujamos valstybės kariškių pasirengimo lygį. Kuri NATO valstybė dar turi tokią, krauju pažymėtą patirtį?

Puikiai žinoma, kad tokie kaip V. Putinas, vertina tik konkrečius veiksmus, o ne graudžius raginimus nutraukti žudynes. Toje imperijoje neskaičiuojama, kokius nuostolius jos kariauna daro užpultos valstybės teritorijoje ir suvokimo, kad šiuos nuostolius teks atlyginti iš Rusijos biudžeto. Nėra nė menkiausio apgailestavimo dėl atvirai nacistinių ukrainiečių tautos ir valstybės įžeidinėjimų, nė menkiausios užuominos, kad šių beprotiškų išvedžiojimų planuojama atsisakyti. Tai kas iš tikrųjų organizuos tribunolą V. Putino šutvei? Gal ES teismai? Kol kas žinoma tik tiek, kad Europos Komisijos pirmininkė įteikė Ukrainos Prezidentui stojimo į ES klausimyną, kurį būtina užpildyti, nors į visus ten esančius klausimus pati ES komisija turi atsakymus.

O dabar įvertinkime, kas įvyktų, jei Ukraina taptų NATO nare. Kaip gerai žinoma, jos teritorijoje įsigaliotų 5-asis kolektyvinės gynybos straipsnis. Koks beprotis ryžtųsi tęsti karą NATO teritorijoje? Taigi, ponai, ar tikrai norite sustabdyti Rusijos pradėtą karą, ar norite sustabdyti ukrainiečių tautos žudynes?

Jeigu atsakymas „taip“, tai kalbėkite su žudikais tik ta vienintele kalba, kurią jie supranta. Ir tik tada būtų vilties, kad ši beprotiška avantiūra bus sustabdyta, kad karas visam laikui dingtų iš bet kurių konfliktų sprendimo priemonių.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

skepsis       2022-05-4 14:23

Labai gerbiu šį autorių. Bet viltis ...“kad karas visam laikui dingtų ...”, atleiskite, geriausiu atveju yra vaikiška. (O vaikiškumas ir naivumas trumpam gal ir gali paguosti, bet mokslininko protui nedera.) Karas visam laikui dingtų... nebent paraleliniame pasauly su paraleline žmonija, bet tik ne mūsų Žemėje. Apie tai liudija visa pasaulio istorija, baigiant naujausiais laikais. Beje, tik vienas iš virtinės faktų: Vietnamo karo metu amerikiečių kariai napalmu degino gyvus žmones, tarp jų moteris, vaikus… Kažko nesigirdėjo kalbų apie kokius nors tribunolus… Šiuos liūdnus pavyzdžius būtų galima tęsti be galo.

stop rusiškiems fašistams       2022-05-3 23:10

ne apie Vakarų valstybes š.atv. kalba. Kalba eina apie nevaldomą didžiarusišką fašizmą . Nesuprantama ,kaip XXI a. galima viešai skelbti ,kad ukrainiečius reikia išnaikinti fiziškai ir tikėtis kažkokio pritarimo . Jau nekalbant apie rusų išdarinėjamas nesamones ,žiaurumus ŠIOMIS DIENOMIS .

T0mas J.       2022-05-3 21:40

Neturiu iliuzijų dėl Vakarų valstybių. Žili žmonės nesikeičia.
Veidmainių valdomos valstybės mulkina savo šalių rinkėjus.
Veidmainiams svarbiausia yra pelnas - tai vienintelė jų vertybė. Nepamirškite to niekada - ar kalba eis apie žodžio laisvę, ar sankcijas Rusijai, apie ginklus, apie karą, ar apie kovidą, ar apie imigraciją. Veidmainiai sugeba vienu metu kurti konstitucijas, žmogaus teisių deklaracijas ir konvencijas, įrašydami VISI ŽMONĖS LYGŪS bei daug kitų gražių dalykų, - ir tuo pačiu metu engti, plėšti, išnaudoti užgrobtas šalis (kolonijas), rengti valstybinius perversmus prieš demokratiškai išrinktas vyriausybes, rengti kruvinas agresijas prieš suverenias šalis ir išžudyti ten šimtus tūkstančių civilių gyventojų XX amžiuje.

Rekomenduojame

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Įvadinis pastabos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Politinis spektaklis „Radikalus kompromisas“

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt ketvirtoji (gegužės 18) diena

Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!

Kalifornijos švietimo apygarda tiria moksleivius klausdama, kaip dažnai jie leidžia laiką su skirtingos lytinės tapatybės žmonėmis

Marius Markuckas. Buitinės politologijos prabanga karo fone

Vytautas Rubavičius. Šlovė šventiems kariams – Mariupolio gynėjams

Dovilas Petkus. Apie savą ir svetimą istoriją ir kovą „su kaulais“

Dr. Gintautas Vaitoška. Karas ir abortas

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt trečioji (gegužės 17) diena

Vokietijos katalikų bažnyčiose vyko vienalyčių porų laiminimai, dalyvavo ir vyskupas

Ukraina tikrina kiekvieną Rusijos Federacijos piliečiams išduotą dokumentą, leidžiantį gyventi šalyje

Ramūnas Aušrotas. Tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu

Kristina Zamaryte-Sakavičienė. Įteisinus partnerystę bus keičiama ir visuomenės nuomonė

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt antroji (gegužės 16-oji) diena

Linas Karpavičius. Puota maro metu

Dalis Lietuvos ortodoksų išdėstė viešu laišku savo ketinimus metropolitui Inokentijui

Vytautas Radžvilas. Įsivalstybinusios Lietuvos diena

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Krikščioniškoji tapatybė – V Velykų sekmadienis

Šoką keliantis reikalavimas: ES reikia tik 14 balsų, kad pakeistų ES sutartis, sako buvęs ES Komisijos narys

Laiškas tiems, kuriems dar rūpi rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu

Dr. Darius Alekna. Apie šeimą ir valstybę

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt pirmoji (gegužės 15-oji) diena

Nuo Romo Kalantos aukos praėjo 50 metų

Indijos chirurgas planuoja persodinti gimdą į translytės „moters“ kūną ir sudaryti jam galimybę pastoti dėka pirmos tokios operacijos pasaulyje

Nepriklausomos valstybės ir imperijos. Vytautas Radžvilas

Vytautas Rubavičius. Partnerystės įstatymas – moterystės ir motinystės pažeminimas

Edvardas Čiuldė. Atviras laiškutis Emmanueliui Macronui

Kandidato į AT teisėjus E.Šileikio drąsi kalba išgąsdino Seimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.